Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. P., ieškovės atstovei adv. padėjėjai G. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Edvardui Zakševskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui J. P., tretieji asmenys – UAB „General financing“, UAB „4 finance“, išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovas J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretysis asmuo UAB „General financing“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretysis asmuo UAB „4 finance“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuosavame name su visais patogumais, kur vaikui suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos, motina tinkamai vaiku rūpinasi ir jį prižiūri, bendravimo su nepilnamečiu M. P. metu jis nurodė, kad nori gyventi su motina, su tėvu retai bendrauja, todėl skyriaus nuomone, geriausiai vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė D. P. ir atsakovas J. P. 2005-01-07 sudarė ir Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. 5 (b.l. 12). Santuokoje jie 2005-03-15 susilaukė sūnaus M. P. (b.l. 15). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimu už akių c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P. nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymui priteista 156 € periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2015-01-30 iki vaiko pilnametystės (b.l. 16-18).

Dėl kaltės

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo J. P. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai: atsakovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, remti ir palaikyti, kadangi prieš metus paliko šeimą, t.y. ieškovę ir nepilnametį sūnų M. P., nuo to laiko visiškai nesirūpina šeima, nesidomi ir nebendrauja su sūnumi, kaip paaiškino ieškovė, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais kartu su kitais asocialų gyvenimo būdą vedančiais asmenimis, yra ieškovei neištikimas ir gyvena dabartinėje gyvenamojoje vietoje su kita moterimi. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo netiesiogiai patvirtina faktas, kad šioje byloje dėl santuokos nutraukimo atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, jokių prieštaravimų ir įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas šeimos iširimą lėmusias priežastis nepateikė, o taip pat ir ankščiau teisme išnagrinėtoje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, kurią ieškovė iniciavo, kaip paaiškino, dar siekdama išsaugoti santuoką, liko visiškai abejingas teismo procesui. Civilinėje byloje Nr. 2-1032-647/2015 konstatuota ir iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė iš esmės viena rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, jį ugdo, prižiūri, deda pastangas vaiko poreikiams tenkinti. Visos šios aplinkybės, kuriomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad šeimos palikimas ir daugiau negu metus nesirūpinimas ja suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė D. P. neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, pažeminimą, nerimo jausmą dėl aukščiau nurodytų atsakovo J. P. santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą, kuriuos patvirtina pačios atsakovės paaiškinimai.

Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Nors viena vertus, atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė nelojaliu, nepagarbiu, elgesiu atsakovės atžvilgiu, dėl ko ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, o šalių santuoka truko apie 10 metų, santuokoje šalys susilaukė nepilnamečio vaiko, tačiau kita vertus, kaip nurodė ieškovė, santuokinių pareigų pažeidimas iš atsakovo pusės trunka apie metus (kaip paaiškino pati ieškovė, iki tol santykiai buvo pakankamai geri), ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie ženklias jos psichinei sveikatai padarytas atsakovo netinkamo elgesio pasekmes bei jų pobūdį ir sunkumą (sveikatos sutrikdymo pobūdį, nemigą, nervų sistemos pakitimus ir pan.) bei kitų įrodymų, leidžiančių įvertinti iš tikrųjų atsakovės patirto skausmo bei neigiamų emocinių išgyvenimų laipsnį, pasekmes ir kitus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovo 400 € neturtinės žalos atlyginimo. Ši suma atitinka Lietuvos teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (LAT 2004-10-27 nutartis c.b. G.L. v A.L., Nr. 3K-3-580/2004; 2006-05-29 nutartis c.b. I.M. v A.M., Nr. 3K-3-357/2006; 2007-03-23 nutartis c.b. G.K. v. V.K., Nr. 3K-3-140/2007). Be to, nustatydamas tokią iš atsakovo, gaunančio minimalias pajamas, priteistiną kompensacijos už neturtinę žalą sumą, teismas atsižvelgia ir į atsakovo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką efektyvaus įvykdymo užtikrinimo būtinumą, ir būtent šios pareigos vykdymui teiktinas prioritetas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kadangi atsakovas jokių prieštaravimų dėl nepilnamečio sūnaus M. P. gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo nepareiškė, po faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium iki šiol nepilnametis vaikas gyvena su motina, yra jos vienos prižiūrimas, auginamas ir išlaikomas, kaip paaiškino ieškovė, su tėvu apskritai nuo to laiko jokių ryšių nepalaiko ir nebendrauja, kadangi tėvas nerodo jokios iniciatyvos bendrauti ir rūpintis vaiku, nepilnamečio M. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. P.. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015-06-08 išvados bei 2015-06-01 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, bendraujant su nepilnamečiu M. P., jis išreiškė norą gyventi su motina, nurodė, kad su tėvu beveik nebendrauja (b.l. 54-56), šis vaiko noras neprieštarauja jo interesams, todėl tai juo labiau sudaro pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą šioje dalyje.

Kadangi nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas jau yra išspęstas įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimu už akių c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), jis šioje byloje nespręstinas.

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieškovė ir atsakovas santuokoje jokio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe galinčio būti nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 59). Ieškovės D. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis Vilniaus r. sav. Nemenčinės m. Skardžio g. 5, įgytas iki santuokos su atsakovu sudarymo, t.y. 1998-10-13 pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe CK 3.89 str. 1 d. 1 p. pagrindu (b.l. 19-21). VĮ „Registra“ duomenimis šiuo metu nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruota jokių transporto priemonių (b.l. 22-23, 60), ieškovės nurodyta transporto priemonė YIBEN YB50QT-3, kuri buvo įregistruota atsakovo J. P. vardu, šiuo metu yra išregistruota, jos dalyvavimas viešajame esame draudžiamas, todėl santuokos nutraukimo metu nesant jokios ieškovei ir/ar atsakovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, ieškovės reikalavimas dėl jos padalijimo nespręstinas.

Dėl prievolių kreditoriams

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, 2014-06-02 Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su UAB ‚General financing“, ieškovei D. P. iki 2016-06-25 buvo suteiktas 3000 Lt vartojimo kreditas, kuris, kaip nurodė ieškovė, buvo panaudotas jos bei atsakovo mirusio vaiko paminklui pastatyti, kapavietei sutvarkyti, ir kurį visą laiką reguliariai grąžina ieškovė (b.l. 25-32). Be to, 2015-01-04 Vartojimo kredito sutartimi, sudaryta su UAB ‚General financing“ ieškovei D. P. iki 2015-12-28 buvo suteiktas 107 € vartojimo kreditas, kuris, kaip nurodė ieškovė, buvo panaudotas jos naudojamam mobiliajam telefonui S. T. įsigyti, ir kurį visą laiką reguliariai grąžina ieškovė (b.l. 33-38). Be to, 2015-04-27 Vartojimo kredito sutartimi, sudaryta su UAB ‚4finance“ ieškovei D. P. iki 2015-05-03 buvo suteiktas 109,40 € vartojimo kreditas su palūkanomis, kuris, kaip nurodė ieškovė, buvo panaudotas jos bei nepilnamečio sūnaus pragyvenimui (b.l. 39). Nors šios turtinės prievolės tretiesiems asmenims atsirado ieškovės santuokos su atsakovu metu, tačiau 2015-01-04 bei 2015-04-27 prievolės atsirado sutuoktiniams jau faktiškai ilgą laiką, kaip nurodė ieškovė ir neginčijo atsakovas – nuo 2014 m. liepos mėnesio, negyvenant kartu santuokinio gyvenimo ir netvarkant bendro ūkio, atsakovui nieko nežinant apie šių prievolių atsiradimą ir buvimą, ieškovei asmeniškai jas vykdant ir ketinant asmeniškai jas ateityje toliau vykdyti, todėl jos pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis, juo labiau, kad kreditoriai UAB „General financing“ ir UAB „4finance“ nepateikė teismui prieštaravimų, kad šios prievolės būtų laikomos asmeninėmis D. P. prievolėmis (t.y. neginčijo prievolės pobūdžio) ir jos vykdomos asmeniškai po santuokos nutraukimo (LR CK 3.109 str., 3.110 str., 3.115 str.).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2014-04-14 Vartojimo kredito sutartimi, sudaryta su UAB ‚4finance“, atsakovui J. P. iki 2015-06-14 buvo suteiktas 1500 Lt kreditas (b.l. 40-44). Kadangi ši turtinė prievolė, nors ir atsirado santuokos metu, tačiau, kaip nurodė ieškovė, jai nieko apie šią sutartį nežinant, atsakovui sudarius sutartį be ieškovės žinios ir sutikimo, bei byloje nesant jokių įrodymų, jog kaip paskola gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti, todėl ji pripažintina asmenine atsakovo prievole, juo labiau, kad kreditorius UAB „4finance“ nepateikė teismui prieštaravimų, kad ši prievolė būtų laikoma asmenine J. P. prievole (t.y. neginčijo prievolės pobūdžio) ir būtų jo vykdoma asmeniškai po santuokos nutraukimo (LR CK 3.109 str., 3.110 str., 3.115 str.).

Spręsdamas dėl minėtų prievolių, kylančių iš ieškovės ir atsakovo su trečiaisiais asmenimis sudarytų paskolos sutarčių, teismas atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu; CK 3.92 str. 3 d. nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., LAT 2010-05-20 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-186/2010), o nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nenustatyta ir tretieji asmenys neįrodinėjo, kad asmeniškai kiekvieno iš sutuoktinų sudarytų paskolos sutarčių pagrindu gauti pinigai būtų panaudoti šeimos, o ne asmeniniais kiekvieno iš sutuoktinių, interesais.

Dėl pavardžių

LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovė prašė jai po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – P., ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo. Atsakovas nenurodė, kokia pavardė jam paliktina, todėl jam paliktina dabartinė pavardė – P..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutartimi ieškovė, sumokėjusi 10 € žyminio mokesčio, buvo atleista nuo 61 € žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (b.l. 48). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė patyrė 200 € išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 75-77). Kadangi teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimus, t.y. ieškinys praktiškai tenkinamas, tik mažinama ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo suma, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, vadovaujantis teismo diskrecija bei protingumo ir teisingumo principais, mažintina iki 180 €. Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, turėtų būti priteista 51 € bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gauna minimalų darbo užmokestį (b.l. 57-60), iš kurio turi vykdyti prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką, kuriai šiuo atveju teiktinas prioritetas prieš turtinių prievolių valstybei vykdymą, taip pat turi turtinę prievolę nukentėjusios sutuoktinės bei kreditoriaus atžvilgiu, iš jo į valstybės biudžetą priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 30 €.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

nusprendė:

Ieškovės D. P. ieškinį atsakovui J. P., tretieji asmenys – UAB „General financing“, UAB „4 finance“, išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. P. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)), sudarytą 2005-01-07 Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 5, nutraukti dėl atsakovo J. P. kaltės.

Priteisti iš atsakovo J. P. ieškovei D. P. 400 € (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nepilnamečio M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2005-03-15) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. P..

Prievoles pagal ieškovės D. P. ir UAB „General financing“ sudarytas 2014-06-02 bei 2015-01-04 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 1 ir Sandorį Nr. 2 bei pagal ieškovės D. P. ir UAB 4finance“ sudarytą 2015-04-27 Kredito sutartį pripažinti asmeninėmis ieškovės D. P. prievolėmis.

Prievolę pagal atsakovo J. P. ir UAB 4finance“ sudarytą 2015-04-14 Kredito sutartį pripažinti asmenine atsakovo J. P. prievole.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. P. palikti santuokinę pavardę „P.“, o atsakovui J. P. pavardę – „P.“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. P. ieškovei D. P. 180 € (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), o į valstybės biudžetą – 30 € (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.