- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-95-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01928-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- E. J.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4688-608/2013 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui I. J. dėl įpareigojimo nugriauti gyvenamojo namo priestatą, netrukdyti atlikti kadastrinius matavimus ir leisti juos registruoti be atsakovo sutikimo, nuosavybės teisės pripažinimo bei leidimo atlikti stogo rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo E. J., ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti kadastrinius matavimus, kliūčių naudotis turtu pašalinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. M. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą I. J. per vieną mėnesį nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti priestatą, pažymėtą indeksu 1-9, nugriovus minėtą priestatą, netrukdyti ieškovui iš naujo atlikti pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; atlikus kadastrinius matavimus, leisti ieškovui be atsakovo sutikimo juos įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 0,89 kv. m ploto patalpą (koridorių), pažymėtą indeksu 1-11, su joje esančia laiptine, leisti ieškovui be atsakovo sutikimo atlikti namo stogo, esančio virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, pažymėtų indeksais 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, rekonstrukciją. Nurodė, kad jis ir atsakovas yra gyvenamojo namo ir kitų statinių (tvoros, šulinio, lauko tualeto, kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis minėto turto. Ieškovas su šeima gyvena gyvenamojo namo dalyje, kuri faktiškai sudaro atskirą butą. Ieškovas ketina suformuoti jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Ieškovo ketinamas suformuoti kaip atskiras butas yra be patogumų, reikalaujantis kapitalinio remonto, taip pat bute būtina įrengti vandentiekį ir kanalizaciją, tačiau tam, kad būtų gauti visi reikalingi leidimai bei projektai, būtina atlikti šių patalpų kadastrinius matavimus. Kreipusis į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo specialistus dėl kadastrinių matavimų, ieškovui buvo paaiškinta, kad pirmiausia ieškovui priklausančiam butui turi būti suteiktas atskiras numeris. Ieškovo prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnas 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) suteikė ieškovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms atskirą numerį. Pagal minėtą įsakymą ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas yra 36,60 kv. m, t. y. patalpos, inventorinės bylos plane pažymėtos indeksais 2-1 (4,43 kv. m), 2-2 (18,90 kv. m), 2-3 (13,27 kv. m). Ieškovui vėl kreipusis į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl ieškovui priklausančių patalpų kadastrinių matavimų atlikimo, kadastrinius matavimus atlikti atsisakyta dėl to, kad nėra visų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus bei nepasirašyta tarp bendraturčių nekilnojamojo turto objekto kadastro darbų atlikimo sutartis. Ieškovas pripažino, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas ir atsakovas surado kompromisą dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti, tačiau jie nėra įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog yra atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, po kurios minėto gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo iki 156,64 kv. m, naudingas plotas padidėjo iki 139,25 kv. m, gyvenamasis plotas – iki 87,23 kv. m. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus, tačiau susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo nepateiktas. Atsakovas siekė, jog naujai pastatytas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip naujo nekilnojamojo daikto statyba ir prijungtas prie jam nuosavybės teise priklausančio buto ploto, kaip nuosavybės teise priklausantis atsakovui, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškovu. Tačiau administracinis teismas tokio atsakovo reikalavimo netenkino ir paliko galioti teritorinio ir centrinio nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus minėtą priestatą įregistruoti kaip namo rekonstrukciją bei įregistravo abiejų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisę į rekonstrukcijos eigoje padidėjusį gyvenamojo namo plotą.
Atsakovas ieškinio nepripažino, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą netrukdyti atlikti atsakovui gyvenamojo namo ir inžinerinių statinių kadastrinius matavimus, pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį rūsio, kurio plotas 26,00, visas pirmojo aukšto patalpas, taip pat į priestatą, plane pažymėtą indeksu 2a2p, ir jame esančias patalpas, įpareigoti ieškovą išnešti laiptus iš 1,7 kv. m bendro naudojimo koridoriaus ir naudotis jam pastatytu ir įrengtu atskiru įėjimu į jo patalpas. Nurodė, kad savo lėšomis su bendraturčių sutikimu ir pagal teisės aktų reikalavimus atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, kurios metu padidino pastato plotą, pastatydamas priestatą 2a2p. Kadangi rekonstrukcija atlikta su bendraturčio sutikimu ir pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas turi teisę į jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: padidino atsakovo I. J. dalį bendroje dalinėje nuosavybėje – 156,64 kv. m pastate – gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 57,73 kv. m bendro ploto ir paskyrė atsakovui I. J. asmeniniam naudojimui gyvenamojo namo priestatą, inventoriniame plane pažymėtą indeksu 2a2p, kuriame yra garažas G-1, 17,39 kv. m ploto, koridorius 1-1, 7,56 kv. m ploto, vonia 1-2, 2,03 kv. m ploto, katilinė 1-3, 5,42 kv. m ploto, prausykla 1-11, 7,20 kv. m ir kambarys 1-10, 20,74 kv. m.; kitoje dalyje priešieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 4.77 straipsnis numato bendraturčio teisę padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi bendru daiktu tvarką, jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę. Atsakovas I. J. su kito bendraturčio, t. y. ieškovo sutikimu, savo lėšomis padidino bendrą daiktą, pastatydamas 63,09 kv. m priestatą. Bendras daiktas padidintas laikantis įstatymu nustatytų taisyklių. Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko įstatymų nustatytas baigtos statybos įforminimo procedūras ir rekonstruotas statinys įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Taigi atsakovas kaip bendraturtis realizavo visas Civilinio kodekso 4.77 straipsnyje nustatytas sąlygas į jo dalies bendrojoje nuosavybėje padidinimą. Civilinio kodekso 4.77 straipsnio pagrindu bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimas turi būti proporcingas bendraturčio atliktam bendro daikto padidinimui. Nekilnojamojo turto registro duomenys, statinio priėmimo naudoto aktas, 1994 m. atliktų kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, jog atsakovas, pastatęs priestatą inventoriniame plane pažymėtą indeksu 2a2p, padidino gyvenamojo namo bendrą plotą nuo 98,91 kv. m iki 156,64 kv. m, kas sudaro 57,73 kv. m, todėl atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje padidinama šia dalimi ir atsakovui paskiriama asmeniniam naudojimui gyvenamojo namo priestatas, inventoriniame plane pažymėtas indeksu 2a2p, kuriame yra garažas G-1, 17,39 kv. m ploto, koridorius 1-1, 7,56 kv. m ploto, vonia 1-2, 2,03 kv. m ploto, katilinė 1-3, 5,42 kv. m ploto, prausykla 1-11, 7,20 kv. m ir kambarys 1-10, 20,74 kv. m.
Pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į priestatą, taip pat kitas patalpas, anot teismo, nėra pagrindo, nes atsakovas į minėtą turtą nuosavybės teisę yra įgijęs sudarydamas 1985-04-30 mainų sutartį Nr. 5-2060. Minėtos sutarties pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 2/3 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Minėta mainų sutartimi taip pat buvo nustatyta naudojimosi tvarka, atsakovui paskiriant asmeniniam naudojimui 2,91 kv. m laiptinę, pažymėtą indeksu 2,91, 1-4 koridorių, 3,55 kv. m, 1-5 virtuvę – 8,56 kv. m, 1-6 kambarį – 14,81 kv. m, 1-7 kambarį – 12,54 kv. m, 1-8 kambarį – 9,6 kv. m, 1-9 kambarį – 10,64 kv. m. Civilinio kodekso 4.77 straipsnis reglamentuoja ne nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, o bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimą, t. y. bendraturčiui padidinus bendrą daiktą, proporcingai tokiam padidinimui padidėja ir bendraturčio dalis. Toks padidinimas sudaro pagrindą pakeisti naudojimosi bendru daiktu tvarką, nes nuosavybė įgyjama kitu pagrindu – nagrinėjamu atveju atsakovui realizavus jo kaip statytojo teisę ir statybos proceso rezultate atitinkamai pakeitus bendrą daiktą.
Teismas pažymėjo, jog bendraturčio asmeninės nuosavybės teisė į jam priklausančią bendro daikto dalį gali būti pripažįstama tik jam realizuojant teisę atsidalinti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokio reikalavimo nė viena iš šalių nėra pareiškusi. Tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus pripažinti jiems asmeninės nuosavybės teisę į tam tikras bendro daikto dalis, nesudaro pagrindo tokiam pripažinimui, nes šalys yra įgijusios nuosavybės teises į bendrą turtą atitinkamais sandoriais, todėl nėra pagrindo jas pripažinti ieškinyje ir priešieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu. Bendraturčio teisė atsidalinti jam priklausančią dalį iš bendros dalinės nuosavybės negali būti daloma. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paskirtis yra bendrosios nuosavybės pasibaigimas, o nagrinėjamu atveju pagal ieškinio ir priešieškinio reikalavimus tai nebūtų įgyvendinta. Šalys, reikalaudamos jiems pripažinti nuosavybės teisę į atitinkamas nekilnojamojo daikto dalis, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Todėl tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš dalies tenkinant priešieškinio reikalavimą ir nustatant bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarką pagal Civilinio kodekso 4.77 straipsnyje nustatytas taisykles ir esant šioje teisės normoje nustatytiems pagrindams į tą dalį, į kurią naudojimosi tvarka nenustatyta, t. y. į atsakovo pastatytą gyvenamojo namo priestatą.
Atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovą S. M. išnešti laiptus iš 1,7 kv. m bendro naudojimo koridoriaus ir naudotis jam pastatytu ir įrengtu atskiru įėjimu į jo patalpas, anot teismo, yra nepagrįstas, nes byloje nėra pateikta įrodymų, jog toks atskiras įėjimas ieškovui yra įrengtas. Byloje pateiktų kadastrinių matavimų duomenys liudija priešingai, jog minėtas įėjimas neįrengtas, jo baigtumas tėra 68 proc. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog tokio atskiro įėjimo įrengimo baigtumas yra pripažintas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir minėta patalpa yra tinkama naudoti pagal paskirtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos yra mansardoje, į kurią patekti galima tik iš atsakovo nurodyto bendro naudojimo koridoriaus, kurio plotas pagal kadastro duomenis yra ne 1,7 kv. m, o 10,46 kv. m. Kadangi atskiro įėjimo į ieškovo patalpas bylos nagrinėjimo dieną nėra įrengta, nėra pagrindo tenkinti priešieškinį ir įpareigoti ieškovą naudotis tokiu įėjimu.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas neduoda ieškovui reikalingo sutikimo stogo rekonstrukcijai. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo ketinimą atlikti stogo remontą, šio remonto pobūdį ir apimtis, jog ieškovas yra pateikęs atitinkamą prašymą dėl sutikimo gavimo atsakovui ir kad ieškovas teisės atlikti stogo remontą negali realizuoti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą nugriauti priestatą teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėto priestato statyba atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir ieškovo teises. Teisė į minėto priestato statybą atsakovui buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tai, kad priestato statyba yra nebaigta, nepatvirtina jos neteisėtumo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia statybos neteisėtumą, t. y. kad statyba negali būti užbaigta, kad atsakovas atsisako sutvarkyti statybos užbaigimo dokumentus pagal galiojančią tvarką.
Dėl kitų priešieškinio ir ieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei atsakovas neįrodė šių reikalavimų pagrįstumo. Abi šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dieną gyvenamojo namo ir kitų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių kadastriniai matavimai yra atlikti. Dėl šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančių namų valdoje (duomenys neskelbtini), esančių statinių šioje civilinėje byloje ginčas nekeliamas. Taigi ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo kitos šalies netrukdyti atlikti gyvenamojo namo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių (tvoros, šulinio, lauko tualeto, kiemo aikštelės) kadastrinius matavimus yra įvykdyti.
Ieškovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į 0,89 kv. m ploto patalpą – koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-11, su joje esančia laiptine, nepagrįstas. Teismas dar kartą pažymėjo, kad bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarka yra numatyta nuosavybės teisės įgijimo dokumentuose. Ieškovo asmeniškai naudojama bendro daikto dalis detalizuota 1980-08-20 pirkimo pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 7-90, 4 punkte, pagal kurį ieškovo asmeniniam naudojimui yra paskirta ir ieškinyje nurodyta laiptinė į mansardą. Tai patvirtina, jog ieškovo kaip bendraturčio teisė naudotis patekimui į jo naudojamą gyvenamąją patalpą reikalinga patalpa yra realizuota, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas pažeidžia šią ieškovo teisę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas ir priešieškinis patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neanalizavo, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl pirmojo ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra absoliučiai negaliojantis ir naikintinas. Teismo argumentai dėl ieškovo reikalavimo nugriauti priestatą neturi nieko bendro su ieškovo argumentais. Ieškinio reikalavimas yra visiškai kitoks. Dėl to, kad atsakovas neduoda ieškovui sutikimo įregistruoti nebaigtą statyti priestatą kaip atskirą objektą ieškovo asmeninės nuosavybės teise, kas reiškia, kad dėl atsakovo kaltės užkertamas kelias įregistruoti atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, ieškovas buvo priverstas ieškoti išeities iš susidariusios aklavietės. Esant tokiai situacijai, ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti minėtą priestatą, kuris tapo kliūtimi pasiekti nurodytus tikslus, o priestatą nugriovus – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui iš naujo atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kuriuos be atsakovo sutikimo ieškovas galėtų įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
2. Po atsakovo atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos (pastatyto gyvenamojo namo priestato) buvo pažeista ieškovui priklausančių patalpų namo išorinė siena, todėl virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų esantis namo stogas tapo nesandarus, nuo jo į patalpas bėga vanduo, atsirado pelėsis. Taigi atlikti stogo rekonstrukciją ieškovui yra gyvybiškai būtina, tačiau į ieškovo daugkartinius prašymus atsakovas nereaguoja ir sutikimo šiems darbams neduoda. Tiek priešieškinyje, tiek duodamas paaiškinimus teisme atsakovas visus ieškovo ieškinio reikalavimus prašė atmesti, tad vien tokia atsakovo pozicija paneigia teismo išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas neduoda ieškovui reikalingo sutikimo stogo rekonstrukcijai atlikti.
3. Teismui pateikti nauji kadastriniai matavimai įrodo, kad koridoriaus plotas yra tik 0,89 kv. m. (t. y. ne 1,70 kv. m., kaip teigia atsakovas, ir ne 10,46 kv. m., kaip nurodo teismas). Šio koridoriaus plotas per pusę sumažėjo todėl, kad atsakovas savavališkai perkėlė sieną ir ginčo koridoriaus sąskaita padidino kambarį, esantį greta šio koridoriaus. Todėl ieškovas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei tuo, kad pagal CK 1.138 straipsnį civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas (akivaizdu, kad atlikęs nurodytus savavališkus veiksmus atsakovas pažeidė 1980 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatyta, kad koridoriumi bendraturčiai naudosis bendrai, o tuo pačiu ir ieškovo teises), prašė teismo likusią koridoriaus dalį (½), t. y. 0,89 kv. m., pripažinti jam nuosavybės teise su joje esančiais laiptais. Laiptai į mansardą ir koridorius sudaro vieną bendrą visumą ir negali būti dalomi, laiptai pagal sudarytą sutartį yra priskirti tik ieškovui ir išimtinai tik ieškovas su savo šeima jais, o taip pat koridoriumi, naudojasi, atsakovas į jam priklausančią namo dalį turi atskirą įėjimą.
4. Antras ir trečias atsakovo priešieškinio reikalavimai yra tapatūs jo ieškinio, kurio jis atsisakė civilinėje byloje Nr. 2-1485-155/2012, reikalavimams, todėl vien šiuo pagrindu atsakovo priešieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti (CPK 294 str. 2 d.).
5. Remiantis CPK 182 str. 2 d. teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, kuriuo teismas atmetė atsakovo skundą dėl VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimo, kuriuo gyvenamojo namo priestatas įregistruotas kaip statinio rekonstrukcija, o ne naujas nekilnojamasis daiktas, kuris, kaip teigė atsakovas, turėtų priklausyti išimtinai jam. Kritiškai vertintini atsakovo argumentai, kad jis gali reikalauti padidinti jo dalį bendrojoje nuosavybėje, kadangi atlikdamas namo rekonstrukciją atsakovas nukrypo nuo patvirtinto projekto, atlikta namo rekonstrukcija neatitinka ieškovo 1987 m. sausio 27 d. sutikimo esmės. Teismas prieštaraudamas pats sau ne tik patenkino priešieškinio reikalavimus iš dalies, bet ir išėjo už priešieškinio reikalavimo ribų. Be to, teismas sprendime nurodo net tris skirtingus priestato plotus (63,09 kv. m., 57,73 kv. m., o iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti dar vienas skaičius – 60,34 kv. m., kurį sudaro atsakovo asmeniniam naudojimui priskirtų patalpų plotas), todėl ir dėl šios priežasties teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, tad naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priestato statyba iki galo nebuvo baigta būtent dėl ieškovo kaltės, todėl visas dėl to atsiradusias pasekmes turi prisiimti pats ieškovas. Teismas, priešingai nei teigia ieškovas, pasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodyto reikalavimo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad šioje dalyje sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, yra nepagrįstas. Atsakovas niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad ieškovas atliktų stogo rekonstrukciją, tačiau jis negali duoti ieškovui abstraktaus sutikimo. Ieškovas turėtų pateikti stogo rekonstrukcijos projektą ir kitus dokumentus, iš kurių būtų galima matyti, kokia apimtimi, kokiomis medžiagomis stogo rekonstrukcija būtų atliekama. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo teisė patekti į jam priklausančias patalpas asmeniniam naudojimui priskirtais laiptais nėra pažeista, todėl nėra pagrindo jos ginti priteisiant ieškovui bendrojo naudojimo koridoriaus patalpas. Ta aplinkybė, kad atsakovas ir jo šeima naudojasi kitu įėjimu į jiems priklausančias patalpas, nesudaro pagrindo bendrojo naudojimo koridorių pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškovui yra pastatytas priestatas (kurį ieškovas prašo nugriauti), kuriame turi būti įrengtas atskiras įėjimas į ieškovui priklausančias patalpas, tačiau dėl paties ieškovo kaltės šių darbų nėra galimybės užbaigti. Todėl esant tokiai faktinei situacijai, ieškovo reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo patalpas negali būti tenkinamas, nes priešingu atveju ieškovas nepagrįstai padidintų savo turimos nuosavybės dalį nesant jokio teisinio pagrindo, ir tai pažeistų atsakovo kaip bendraturčio teises. Ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-1485-155/2012, ir priešieškinio šioje byloje reikalavimai nors ir iš dalies panašūs, tačiau nėra tapatūs. Ta aplinkybė, kad atsakovo skundas dėl VĮ „Registrų centras“ sprendimų nebuvo patenkintas, negali būti kliūtis atsakovui įgyvendinti savo kaip namo bendraturčio teises civiline tvarka teikiant ieškinio (priešieškinio) reikalavimą dėl savo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo. Nors priešieškinio reikalavime atsakovas prašė pripažinti nuosavybės teisę į priestato patalpas, iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovo reikalavimas yra grindžiamas CK 4.77 straipsniu. Taigi tenkindamas priešieškinį iš dalies teismas neperžengė priešieškinio reikalavimų. Skundžiamame sprendime nurodyti patalpų indeksai ir plotai visiškai atitinka kadastrinių matavimų byloje nurodytų priestato patalpų indeksus bei plotus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti priestatą, pažymėtą indeksu 1-9, o nugriovus priestatą, netrukdyti ieškovui iš naujo atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad norėdamas įregistruoti naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre, jis neturi kitos išeities tik prašyti teismo įpareigoti atsakovą nugriauti nebaigtą statyti priestatą, nes priestatui esant nebaigtam statyti ir statybos leidimo galiojimo terminui pasibaigus, VĮ „Registrų centras“ atsisako įregistruoti viešame registre naujai atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Pažymėtina, kad šiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kokį prašymą viešojo registro tvarkytojui ieškovas yra teikęs ir kokį atsakymą iš jo yra gavęs, todėl teisėjų kolegija negali spręsti, kad pastatytas priestatas pažeidžia ieškovo teises ir kad jo nugriovimas yra vienintelė objektyviai egzistuojanti galimybė šias teises apginti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą ieškovo reikalavimą atmetė remdamasis kitais motyvais, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šio reikalavimo apskritai nenagrinėjo ir jo neišsprendė (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Dėl ieškovo reikalavimo leisti ieškovui be atsakovo sutikimo atlikti namo stogo rekonstrukciją.
Ieškovas tvirtina, kad jam yra gyvybiškai būtina atlikti namo stogo rekonstrukcijos darbus, tačiau atsakovas į jo daugkartinius prašymus nereaguoja ir sutikimo rekonstruoti stogą neduoda. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo teisę į statybą būtų siekęs įgyvendinti nurodytu konkrečiu būdu, jo reikalavimas leisti rekonstruoti stogą be atsakovo sutikimo negali būti tenkinamas.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 0,89 kv. m ploto patalpą (koridorių), pažymėtą indeksu 1-11, su joje esančia laiptine.
Savo esme toks ieškinio reikalavimas reiškia prašymą atidalyti nurodytas patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti tik visą jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, o ne šios dalies dalį (CK 4.80 str. 1 d.). 1980 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo koridorius buvo priskirtas bendram bendraturčių naudojimui, o laiptai į mansardą – asmeniniam ieškovo naudojimui (sutarties 4 punktas). Kol šalys neįgyvendino savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, ir nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka nėra pakeista, ji yra privaloma šalims, o ginčai dėl galimų jos pažeidimų turėtų būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl priešieškinio patenkinimo iš dalies
Skundžiama sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas padidino atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nustatė naudojimosi bendru daiktu tvarką toje dalyje, kurioje ta tvarka nebuvo nustatyta (dėl naudojimosi priestatu, plane pažymėtu 2a2p).
Ieškovas teigia, kad teismas peržengė priešieškinio ribas, nes tokio reikalavimo atsakovas nebuvo pareiškęs – priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į priestate esančias patalpas. Nors formuluotės prasme šis priešieškinio reikalavimas yra analogiškas ieškovo reikalavimui pripažinti jam nuosavybės teisę į koridorių su jame esančia laiptine, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo argumentus ir teisės normas, kuriomis atsakovas grindė šį reikalavimą. Iš pastarųjų tampa akivaizdu, kad atsakovas pirmiausia siekė padidinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tik po to pripažinti jam nuosavybės teisę į priestate esančias patalpas. Taigi, padidinęs atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nustatęs naudojimosi priestatu tvarką (ką imperatyviai nustato CK 4.77 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priešieškinis yra tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad priestatą atsakovas pastatė savo lėšomis su ieškovo sutikimu, priestato statyba atitiko nustatytus reikalavimus ir buvo priimta naudoti (1 t., b. l. 88, 89-90), taigi, buvo nustatytos visos sąlygos CK 4.77 straipsnio 1 dalies taikymui. Ieškovo argumentas, kad atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija (pastatytas priestatas) neatitiko jo duoto sutikimo esmės, atmetamas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad pastačius priestatą ieškovas atsakovui būtų reiškęs motyvuotas pretenzijas. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentą, kad teismas turėjo vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu. Pastaruoju buvo patvirtintas VĮ „Registrų centras“ sprendimo įregistruoti priestatą kaip gyvenamojo namo rekonstrukciją teisėtumas, tuo tarpu skundžiamu sprendimu buvo pripažinta atsakovo teisė į jo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimą, taigi šioje byloje priimtas teismo sprendimas nepaneigia administracinėje byloje teismo padarytų išvadų.
Ieškovas taip pat teigia, kad priešieškinio reikalavimai yra tapatūs nutrauktoje civilinėje byloje Nr. 2-1485-155/2012 atsakovo pareikšto ieškinio reikalavimams. Pažymėtina, kad pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą neleidžiama dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi ieškinių tapatumas yra nustatomas ne tik pagal šalis ir ieškinio reikalavimus, bet ir faktinį pagrindą, kuris esant tęstiniams teisiniams santykiams, kaip kad šiuo atveju, gali keistis. Kadangi ieškovas atsakovo ieškinių tapatumą susieja tik su šalimis ir dalyku, teismas neturi pagrindo spręsti, kad jie iš tikrųjų yra tapatūs.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta padidinta atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinka Nekilnojamojo turto duomenis, kurie, kol nenuginčyti, laikomi teisingi ir išsamūs (CK 4.262 str.), o naudojimosi priestatu ir jame esančiomis patalpomis tvarka nustatyta pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis, kurie šias patalpas identifikuoja. Taigi, nurodytų duomenų paskirtis yra skirtinga (vienų – nustatyti atsakovo padidėjusią dalį bendrojoje dailinėje nuosavybėje, kitų – identifikuoti patalpas, kurioms nustatyta naudojimosi tvarka), todėl galimi jų neatitikimai šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 144).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.