- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- e2-2710-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01034-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsakovei D. B. už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. B. 506,84 Eur skolos; 676,17 Eur palūkanų; 46,38 Eur delspinigių; 63,02 Eur palūkanų delspinigių; 2,52 Eur skolos išieškojimo išlaidų; 20 proc. dydžio metinių sutartinių palūkanų pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (506,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2012-04-30 akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) ir D. B. sudarė sutartį Nr. 12-020259-RK pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas Sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai iki numatytos sutarties pabaigos 2015-04-30. Tačiau atsakovė netinkamai vykdė sutartį, todėl AB „Swedbank“ 2014-04-15 pastarąją nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.
2014-08-04 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-43, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pagal sutartį. Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė pastarųjų nėra pilnai įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną.
Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, juos 2020-07-28 įteikiant atsakovės šeimos nariui – sesei D. A.. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priimtinas sprendimas už akių.
Formaliai ištyrus įrodymus ir pasitvirtinus jų turiniui, yra pagrindas priimti tokį sprendimą, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-04-30 akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) ir D. B. sudarė sutartį Nr. 12-020259-RK pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas Sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai iki numatytos sutarties pabaigos 2015-04-30. Atsakovei netinkamai vykdė sutartį, AB „Swedbank“ 2014-03-27 išsiuntė Pretenziją Nr. SR/14-9834, kurioje be viso kito informavo, kad D. B. nesumokėjus pradelstos skolos pagal sutartį iki 2014-04-14, AB „Swedbank“ 2014-04-15 vienašališkai nutraukia sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovė nereagavo į pretenziją, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį.
AB „Swedbank“ 2014-04-15 pastarąją sutartį nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2014-08-04 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-43, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pagal sutartį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuota 2014-08-06 pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta kredito gavėjo pareiga grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovė turėjo pareigą grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Kadangi atsakovė nesilaikė sutartyje šalių suderintos mokėjimo tvarkos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 506,84 Eur pagrindinės skolos yra pagrįstas ir tenkinamas.
Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vadovaujantis aukščiau nurodytu išaiškinimu ir atsižvelgiant į tai, kad tarp pradinės kreditorės AB ,,Swedbank“ ir atsakovės sudaryta kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis buvo nutraukta 2014-04-15, ieškovės reikalavimas priteisti 676,17 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014-04-29 iki 2020-06-23, t. y. po ginčo sutarties nutraukimo, netenkinamas.
Netenkinus reikalavimo dėl 676,17 Eur palūkanų priteisimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nuo šios sumos, tad reikalavimas dėl 63,02 Eur palūkanų delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 46,38 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019-12-26 iki 2020-06-23. Įvertinus, kad iš esmės atsakovė pažeidė sutartį ir laiku negrąžino suteikto kredito, o šalys buvo susitarusios dėl delspinigių mokėjimo, jie yra priteistini iš atsakovės. Ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai priteisiant ieškovei iš atsakovės 46,38 Eur delspinigių.
Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 2,52 Eur skolos išieškojimo išlaidų. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šiuo atveju ieškovė dėl atsakovės laiku negrąžinamo kredito (neteisėti veiksmai) turėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Dėl to ji turėjo išlaidų, kurie yra laikytini jo nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Tarp patirtų nuostolių ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovė būtų grąžinusi kreditą, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistina 2,52 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).
Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).
Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl 20 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų, lygių mokėjimo palūkanų dydžiui, turi būti taikomos ne 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 20 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl ieškovės prašymas priteisti 20 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, o prašymas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo – atmetamas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 29 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 42,92 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 12,45 Eur (29 Eur x 42,92 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 506,84 Eur (penkis šimtus šešis eurus 84centus) skolos, 46,38 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 38 centus) delspinigių, 2,52 Eur (du eurus 52 centus) skolos išieškojimo išlaidų, 20 (dvidešimties) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (555,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,45 Eur (dvylika eurų 45 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė D. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.