Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų) nutarimu A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (byla Nr. A2.6.-966-813/2015, Liteko duomenys).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Jame nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas. ANK nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, todėl laikytina, kad tai sunkina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjant A. A. prašymą taikytinos pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatos.

ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje esančių ir teismui naujai pateiktų dokumentų matyti, kad A. A. teisės atėmimo laikotarpiu padarė naują administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 178 str. 1 d. (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose) ir administracinį nusižengimą pagal ANK 291 str. 1 d. (Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas), mokytas ir atestuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, apmokėjo paskirtą nuobaudą. Pateiktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ prašymas dėl A. A. specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kuriame nurodyta, kad A. A. darbo metu neblaivus nepastebėtas, darbo drausmės nepažeidinėja, būna atvejų, kai į darbo vietą reikia atvykti su savo autotransportu.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Sprendžiant dėl A. A. prašymo pažymėtina, kad jis neatitinka formaliųjų sąlygų. Iš Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pateiktos pažymos matyti, kad A. A. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu padarė vieną administracinį teisės pažeidimą – 2016-08-29 vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, jam paskirta nuobauda – įspėjimas, ir vieną administracinį nusižengimą – 2017-03-26 žvejojo neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo (paskirta nuobauda – įspėjimas). Akcentuotina tai, kad net jeigu A. A. atitiktų visas formaliąsias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, tai A. A. nesąlygotų jo prašomų padarinių – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Svarstant, ar A. A. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė patį pavojingiausią administracinės teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidimo padarymo metu jam nustatytas net 2,05 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais A. A. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Išdėstytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad net ir esant visoms ATPK 329 str. formaliosioms sąlygoms, būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nes ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai - kad asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų teisės pažeidimų, nebūtų pasiekti. Teismo vertinimu, A. A. prašyme nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nuostatas netikslinga, nes nėra nustatyta net formalių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, be to, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 – 293, 329 straipsniais, teismas

nutaria:

A. A. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.