- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-467-924/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delca logistic“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Verteksas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann transporte“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelgotos transportas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, „Autplink Rail OU“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delca logistic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Delca logistic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verteksas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann transporte“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelgotos transportas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, „Autplink Rail OU“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Delca logistic“ 2018 m. birželio 27 d. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Verteksas“ 8 683,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Gelgotos transportas“ 2018 m. vasario 1 d. Vokietijoje nusipirko automobilį „VW Passat“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „VW Passat“). Šio automobilio pervežimui į Lietuvos Respubliką, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų su ieškove UAB „Delca logistic“ sudarė Pervežimo paslaugų užsakymą Nr. 7609-2, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo organizuoti minėto krovinio pargabenimą. Ieškovė, vykdydama užsakymą, 2018 m. vasario 8 d. su atsakove UAB „Verteksas“ sudarė Vienkartinę krovinio vežimo sutartį, pagal kurią atsakovė kaip faktinis vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį (automobilį „VW Passat“) maršrutu Vokietija – Lietuva ir pristatyti gavėjui - trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Gelgotos transportas“. Tą pačią dieną buvo sudarytas Pervežimo paslaugų užsakymas Nr. 7609, kuriuo pagrindu faktinis vežėjas įsipareigojo paimti krovinį Vokietijoje užsakyme nurodytu adresu ir pargabenti į Lietuvos Respubliką bei pristatyti gavėjui. Krovinio vežimas buvo įformintas 2018 m. vasario 9 d. Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiu Nr. VER 001399, kuriame vežėju nurodyta būtent atsakovė. Vežėjas (atsakovė) informavo ieškovę, jog krovinio vežimo metu kilo gaisras ir jo pasėkoje buvo sugadintas automobilis „VW Passat“. Ieškovė 2018 m. vasario 23 d. pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo iš faktinio vežėjo (atsakovės), krovinio gavėjui - trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Gelgotos transportas“ dėl krovinio sugadinimo. 2018 m. balandžio 4 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į pretenziją, kuriame nurodyta, jog kelių savarankiškų užsakymų pagrindu ji gabeno kelis krovinius, t.y. ieškovės užsakymu gabeno automobilį „VW Passat“ ir trečiojo asmens UAB „Hegelmann transporte“ užsakymo pagrindu gabeno automobilius „BMW X6“. Vežimo metu kilo gaisras, kurio metu automobiliai buvo apgadinti. Vežėjas (atsakovė) atsisakė tenkinti pretenziją, nurodydama, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliko kilusio gaisro tyrimą ir nustatė, kad gaisras kilo dėl automobilio „BMW X6“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, o tai sudaro pagrindą vežėjui (atsakovei) taikyti Tarptautinio vežimo keliais konvencijos (toliau - CMR Konvencija) 17 str. 2 d. nuostatas, ribojančias vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą arba sugadinimą. 2018 m. balandžio 12 d. ieškovė pateikė pakartotinę pretenziją, tačiau pretenzijoje keliami reikalavimai nebuvo įvykdyti. Ieškovė sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų UAB „Gelgotos transportas“. Ieškovė, kaip vežėjas, pirmosios sutarties su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų pagrindu atlyginusi nuostolius UAB „Gelgotos transportas“, įgijo teisę, kaip siuntėjas, reikšti ieškinį už dėl krovinio sugadinimo patirtus nuostolius vežėjui, kuriam vykdant faktinį vežimą krovinys buvo sugadintas. Atsakovė pasikrovė krovinį Vokietijoje 2018 m. vasario 9 d. ir turėjo krovinį savo žinioje kilusio gaisro metu. Taigi krovinys, t.y. automobilis „VW Passat“, 2018 m. vasario 15 d. buvo atsakovės žinioje ir dispozicijoje, jos valdomas buvo sugadintas. Pagal CMR Konvenciją vežėjo civilinės atsakomybės pabaiga siejama su krovinio perdavimo gavėjui momentu. Šiuo atveju krovinys buvo sugadintas jo neperdavus. Ieškovė mano, jog nėra jokių aplinkybių naikinančių vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą. Priešingai, vežėjo UAB „Verteksas“ veiksmai bei gaisro kilimo priežastis, sąlygoja vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą egzistavimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Verteksas“ su ieškiniu nesutiko. Prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį, atsakovė nurodė, jog 2018 m. vasario 8 d. šalys sudarė Krovinio vežimo sutartį Nr. 7609, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo kelių transportu gabenti prekes, kurias pateikia ieškovė ar jos nurodytas asmuo ir pristatyti jas įgaliotam asmeniui, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už transportavimo paslaugas kainą. Sutartimi ieškovė už 330,00 Eur (be PVM) kainą užsakė vieną vietą atsakovei priklausančiame aštuonviečiame autovežyje „Mercedes Benz Actros“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su atviro tipo dviaukšte platforma (toliau - Autovežis). 2018 m. vasario 9 d. Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), į autovežį buvo pakrautas automobilis „VW Passat“. Pervežimo metu Autovežyje taip pat buvo pakrauti kitų užsakovų kroviniai (automobiliai). UAB „Hegelmann transporte“ užsakymu Nr. 2018/07/146 atsakovė gabeno automobilius „BMW X6“. Pervežimo metu daromų sustojimų metu Autovežis buvo apeinamas, patikrintas krovinio tvirtinimas, jokių įtartinų požymių nepastebėta. 2018 m. vasario 15 d. važiuojant Lenkijos nacionaliniu keliu Nr. 8, autovežio vairuotojas per šoninį veidrodėlį pamatė rūkstančius dūmus ir sustojo. Sustojęs šalikelėje vairuotojas išlipo patikrinti kas atsitiko. Iškart pamatė, kad ant autovežio pakrauto automobilio „VW Passat“ salone pilna dūmų. Vairuotojas pradėjo gesinti automobilį „VW Passat“. Vairuotojas ugnį gesino purkšdamas gesintuvu į automobilio „VW Passat“ salono vidų. Panaudojęs savo turėtus gesintuvus, vairuotojas pasinaudojo dar vienu gesintuvu, kurį atnešė sustojusio vilkiko vairuotojas. Tuo metu jau buvo iškviestos gelbėjimo tarnybos. Gaisro gesinimui vairuotojas iš viso panaudojo tris miltelinius gesintuvus, 4 kg talpos. Galutinai gaisrą užgesino Lenkijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Užgesinus gaisrą, buvo nustatyta, kad autovežio antrame aukšte, priekinėje platformos dalyje buvęs automobilis „BMW X6“ yra paveiktas aukštos gaisro temperatūros. Autovežio antrame aukšte, galinėje platformos dalyje esantis automobilis „BMW X6“ taip pat paveiktas išorinio gaisro poveikio. Autovežio pirmame aukšte, priekinėje platformos dalyje esantis automobilis „VW Passat“ buvo aprūkęs, paveiktas gaisro temperatūros. UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliko gaisro tyrimą ir nustatė, kad gaisras kilo Autovežio dviaukštės platformos priekinėje dalyje, tarp lengvojo automobilio „BMW X6“ ir „VW Passat“. Labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis automobilio „BMW X6“ elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas (trumpas jungimas). Užsakovo UAB „Hegelmann transporte“ nurodymu priimtas gabenti krovinys turėjo paslėptą defektą, t.y. netvarkingą automobilio vidaus elektros instaliaciją. Gaisro tyrimo metu nustatyta, kad krovinys sugadintas dėl gaisro, kuris kilo dėl automobilio „BMW X6“ techniškai netvarkingos elektros instaliacijos. Automobilio elektros instaliacijos gedimas, sukėlęs gaisrą, pripažintinas krovinio defektu CMR konvencijos 17 str. 2 d. prasme, nes tokio pobūdžio gedimai nėra įprasta automobilių savybė. Todėl gaisro ir jo pasekmių vežėjas niekaip negalėjo numatyti ir išvengti. Gaisro kilimo vietoje vežėjo rūpestingas vairuotojas ėmėsi protingų priemonių gaisrui gesinti, t.y. panaudojo visus turimus savo gesintuvus, panaudojo kito sustojusio vilkiko vairuotojo gesintuvą. Vežėjas padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų išvengta žalos toje vietoje ir tuo metu. Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Šiuo atveju atsakovė negalėjo numatyti krovinio (automobilio) defektų, todėl negali būti atsakinga už padarytą žalą įvykio metu ir civilinė atsakomybė jai nekyla.
3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis ieškovės pusėje) UAB „Gelgotos transportas“ nepateikė atsiliepimo į ieškovės UAB „Delca logistic“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinį, tačiau UAB „Gelgotos transportas“ atstovai - direktorius E. K. ir advokatai - E. V. ir V. A. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu prašė UAB „Delca logistic“ ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Autolink Rail OÜ 2018 m. spalio 29 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Prašė iš ginčą pralaimėjusios šalies priteisti jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Autolink Rail OÜ atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu papildomai pažymėjo, kad atsakovė UAB „Vertekas“ ginčo autovežiu, kuriame 2018 m. vasario 15 d. kilo gaisras, vežė ir keturis naujus automobilius „BMW X6“ pagal Autolink Rail OÜ pateiktą transporto užsakymą susitariančiam vežėjui trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Hegelmann transporte“. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkti įrodymai bei teismo paskirta ekspertizė patvirtino, kad ne automobilis „BMW X6“, buvęs pakrautas virš automobilio „VW Passat“, buvo gaisro kilimo priežastis, o gaisras neabejotinai kilo automobilio „VW Passat“ salone, todėl ,Autolink Rail OÜ iš esmės nepalaiko nei vienos iš ginčo šalių ir kilusį ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
5. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Hegelmann transporte“ nepateikė atsiliepimo į ieškovės UAB „Delca logistic“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinį, tačiau UAB „Hegelmann transporte“ atstovas advokato padėjėjas M. B. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. 2020 m. spalio 22 d. pateiktoje baigiamojoje kalboje UAB „Hegelmann transporte“ atstovas advokato padėjėjas M. B. nurodė, kad remiantis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, gaisras kilo „VW Passat“ salone, dėl minėto automobilio techninių trūkumų. Iš to seka, kad UAB „Verteksas“ krovinį prarado dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo išvengti ir šių aplinkybių padariniams negalėjo užkirsti kelio, kas sudaro pagrindą atleisti ją nuo atsakomybės už krovinio (automobilio „VW Passat“) praradimą CMR konvencijos 17 str. 2 d. nustatytu pagrindu. Juolab, kad UAB „Verteksas“ vairuotojas, kilus gaisrui, atliko visus būtinus veiksmus - pats iš karto pradėjo gesinti gaisrą, tam sunaudojo net tris gesintuvus, sulaukė atvykstant Lenkijos priešgaisrinės saugos tarnybos darbuotojų. Tokių vežėjo atsakingo asmens (vairuotojo) pastangų dėka buvo išgelbėta net 62,5 proc. gabento krovinio.
6. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė atsiliepimo į ieškovės UAB „Delca logistic“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavęs AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. nurodė, kad trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų yra apdraudęs atsakovės UAB „Verteksas“ civilinę atsakomybę, todėl turi teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi ir palaiko atsakovės UAB „Verteksas“ poziciją. 2020 m. spalio 22 d. pateiktoje baigiamojoje kalboje AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nurodė, kad UAB „Verteksas“ nėra atsakinga dėl krovinio (automobilio „VW Passat“) praradimo. Gaisras kilo automobilio „VW Passat“ salone dėl ten buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo arba automobilio elektrinės dalies instaliacijos trumpo junginio. Tai laikytina krovinio (automobilio VW Passat“) defektais, už kuriuos vežėjas neatsako.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo tarp vežėjo - ieškovės UAB „Delca logistic“ (nevykdžiusios faktinio vežimo, vėliau atlyginusios dėl krovinio (automobilio „VW Passat“ praradimo kilusius nuostolius krovinio savininkui - trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Gelgotos transportas“, ir taip įgijusios regresinį reikalavimą dėl išmokėtų sumų susigrąžinimo iš faktinio vežėjo) ir faktinio vežėjo - atsakovės UAB „Verteksas“, kuriai realiai vykdant vežimą, dėl jai priklausančiame autovežyje kilusio gaisro, buvo prarastas (sugadintas) krovinys - automobilis „VW Passat“.
9. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo, kad 2018 m. vasario 15 d., apie 11:44 val., Lenkijoje, Suvalkų krašte, Krašto kelyje Nr. 8, 757 kelio km., atsakovei priklausančiame autovežyje, gabenusiame aštuonias transporto priemones, įvyko gaisras. Tai neginčijamai liudija anksčiau jau minėtas Lenkijos valstybinės gaisrinės saugos miesto komendatūros Suvalkuose, Palenkės vaj. 2018 m. kovo 6 d. patvirtinimas. Iš Policijos miesto komendatūros Suvalkuose 2018 m. kovo 2 d. rašto, adresuoto AB „Lietuvos draudimas“ matyti, kad minėtas įvykis buvo kvalifikuotas kaip nelaimingas atsitikimas (savaiminis transporto priemonės užsidegimas), jokie dėl gaisro kilimo kalti asmenys tyrimo metu nustatyti nebuvo.
10. Pirmosios instancijos teismas remdamasis 2019 m. balandžio 16 Ekspertizės aktu Nr. 11-504 (19) (surašytu ekspertės I. R.) atmetė ir nusprendė nesivadovauti Specialisto išvada, atlikta AB „Lietuvos draudimas“ iniciatyva. Nurodė, kad nors specialistas E. P. pats pirmas apžiūrėjo gaisro apgadintus automobilius, tačiau jokių specialių tyrimų su gaisro apgadintų automobilių elementais jis neatliko ir savo Specialisto išvadoje darė tik tikėtiną išvadą, kad gaisro priežastis yra automobilio „BMW X6“ (Nr. 1) elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas (trumpas jungimas), kartu pažymėdamas būtinumą atlikti metalografinį tyrimą. Toks tyrimas ir buvo atliktas ekspertės I. R., kuri Ekspertizės akte Nr. 11-504 (19) darė kategoriška išvadą, jog „BMW X6“ akumuliatoriaus baterijos lengvojo lydinio kabelyje tikrai yra avarinio darbo režimui (trumpajam jungimui) būdingų požymių, tačiau trumpasis jungimas įvyko gaisrui būdingoje aplinkoje. Tai reiškia, kad trumpasis jungimas buvo gaisro pasekmė, o ne jo priežastis. Remiantis tuo, teismas laikė, kad Specialisto išvada yra visiškai paneigta 2019 m. balandžio 16 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-504 (19). Be to, ir 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 65-5(EA) išvadoje Nr. 2.6, išvadoje 2.7 ir išvadoje Nr. 2.7.2 aiškiai nurodyta, kad gaisras nekilo / negalėjo kilti dėl automobilio „BMW X6“ elektros instaliacijos veikimo avariniu režimu (trumpo jungimo). Remiantis tuo, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad 2018 m. vasario 15 d. ginčo autovežyje kilusio gaisro priežastis ir gaisro židinys (gaisro kilimo vieta) buvo automobilis „BMW X6“.
11. Teismas taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 65-5(EA) yra konstatuota (išvada Nr. 1), jog gaisro židinio zona buvo autovežio „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) platformos pirmo aukšto priekinėje dalyje stovėjusio lengvojo automobilio „VW Passat“ salone. Teismo posėdžio metu apklausti teismo ekspertai - M. D. ir V. K., nurodė, kad: padaryta pirmoji išvada yra visiškai kategoriška - gaisras kilo būtent lengvojo automobilio „VW Passat“ salone; būtent automobilio „VW Passat“ salone buvo pirminis gaisro židinys, iš jo ugnis veržėsi į išorę; atlikdami ekspertizę jie išardė automobilio „VW Passat“ kėbulą, apžiūrėjo automobilio ortakius, nes tik per juos ugnis galėjo iš išorės patekti į automobilio vidų; ortakiai buvo nepažeisti ugnies, visiškai sveiki; todėl jokių abejonių dėl to, kad gaisras kilo būtent automobilio „VW Passat“ salone, jiems nekilo; ypač, atsižvelgiant į tai, kad automobilio „VW Passat“ vidus, jo centrinė dalis, buvo labiausiai nukentėjusi nuo ugnies. Teismas pažymėjo, kad šią teismo ekspertų - M. D. ir V. K. padarytą kategorišką išvadą patvirtina ir kitas specialus tyrimas - Ekspertų grupės nuomonė, kurios išvadoje Nr. 1 taip pat konstatuota, jog gaisro šaltinis buvo „VW Passat“ keleivio skyriuje, galinės sėdynės kairėje pusėje. Objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti tiek 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 65-5(EA) padaryta išvada Nr. 1, tiek Ekspertų grupės nuomonėje nurodyta analogiška išvada, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Remiantis tuo, teismas konstatavo, kad 2018 m. vasario 15 d. ginčo autovežyje kilusio gaisro židinys (gaisro kilimo vieta) buvo automobilio „VW Passat“ salonas.
12. Pirmosios instancijos teismas apibendrinęs bylos duomenis, ir atsižvelgdamas į tai, kad Estijos Respublikos ekspertai ekspertizę atliko 2018 m. liepos mėn. (praėjus tik 5 mėn. nuo autovežyje kilusio gaisro) ir tiesiogiai tyrė automobilio „VW Passat“ elektros instaliaciją, o teismo paskirti ekspertai, ekspertizę atliko 2019 m. lapkričio mėn. (praėjus jau 18 mėn. nuo autovežyje kilusio gaisro) ir tiesiogiai netyrė automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos, sprendė, kad yra pagrindas vadovautis būtent Ekspertų grupės nuomonėje išdėstyta išvada Nr. 3. Todėl teismas konstatavo, kad gaisras automobilio „VW Passat“ salone negalėjo kilti dėl jo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar kito elektrinių sistemų panašaus gedimo.
13. Teismas remdamasis atliktais specialiais tyrimais (nes jokių kitų objektyvių įrodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra), t.y. tiek gana greit (po 5 mėn.) po autovežyje kilusio gaisro atliktos ekspertizės pasėkoje surašyta Ekspertų grupės nuomone, tiek ir teismo ekspertizės akte Nr. 65-5(EA) suformuluotomis išvadomis dėl galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo, kaip gaisro kilimo priežasties, ekspertų paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, prieš tai atmetęs gaisro kilimo versiją dėl automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, sprendė, jog gaisras automobilyje „VW Passat“ kilo dėl jo salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo.
14. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog buvo konstatuota, kad gaisras automobilyje „VW Passat“ kilo dėl jo salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo, sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės aplinkybė, jog automobilio „VW Passat“ elektros instaliacija, gabenant jį autovežiu, nebuvo atjungta nuo energijos šaltinio - automobilio akumuliatoriaus.
15. Teismas darė išvadą, jog civilinėje byloje nėra jokių tiesioginių faktinių duomenų, kurie leistų spręsti kada ir kokiomis aplinkybėmis automobilio „VW Passat“ salone atsirado ličio jonų galvaninis elementas. Tačiau teismas vertino, kad visiškai nelogiška ir sunkiai tikėtina, jog atsakovui priklausančio autovežio vairuotojas R. J. su savimi turėjo ličio jonų galvaninį elementą, kurį jis paliko automobilio „VW Passat“ salone, be kita ko - ant automobilio galinės sėdynės. Ekspertų grupės nuomonėje (išvada Nr. 1) tiksliai nurodyta, kad gaisro šaltinis buvo keleivio skyriuje, galinės sėdynės kairėje pusėje. Tuo tarpu teismas laikė, kad visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.) yra tai, jog įsigyjant naudotus automobilius juose pakankamai dažnai randami ankstesnių savininkų palikti įvairūs smulkūs daiktai (pvz. monetos, žiebtuvėliai, ir pan.), kurie būna tiek daiktadėžėse, tiek tarp sėdynių, kitose automobilio salono vietose. Teismas nurodė, kad tai tiesiogiai patvirtino ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Gelgotos transportas“ atstovas - direktorius E. K.. Teismo posėdžio metu jis nurodė (2020 m. spalio 15 d., 09:00 val., vykusio teismo posėdžio garso įrašo 12 min.), jog: įmonė iš Vokietijos yra įsigijusi daugiau kaip 1600 automobilių; yra pasitaikę atvejų, kad pargabentuose į Lietuvą automobiliuose buvo randami daiktai, kurių ten neturėtų būti, pvz. skėčiai ir pan. Remiantis tuo, teismas labiausiai tikėtina laikė aplinkybę, kad galvaninis elementas automobilio „VW Passat“ salone buvo paliktas jo ankstesnio savininko ar automobilio pardavėjo.
16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktais faktiniais duomenimis ir jų pagrindu jau anksčiau padarytomis išvadomis, sprendė, kad vežėjas (atsakovė UAB „Verteksas“) negalėjo numatyti fakto, kad gaisras gali kilti automobilio „VW Passat“ salone, dėl jo buvusio savininko ar pardavėjo palikto galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo. Todėl teismas laikė, jog yra pirmoji būtina sąlyga vežėjo atleidimui nuo civilinės atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d.
17. Teismas sprendė, kad atsakovei priklausančio autovežio vairuotojas R. J. buvo tinkamai instruktuotas ir turėjo būtiną kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais. Pastebėjęs autovežyje kilusį gaisrą - dūmus automobilio „VW Passat“ salone, jis ėmėsi reikiamų veiksmų žalai išvengti/sumažinti: sustojo; bandė atrakinti automobilį nuotoliniu pulteliu, o vėliau ir raktu; savo iniciatyva pradėjo gesinti gaisrą; tam išdaužė automobilio „VW Passat“ langą; gaisro gesinimui sunaudojo net tris (po 4 kg) gesintuvus, neleido gaisrui išplisti, kol atvyko Lenkijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Dėl nurodytų argumentų, teismas darė išvadą, kad vežėjo darbuotojas tuo metu buvusioje gaisro situacijoje (kuri savaime yra ekstremali, reikalaujanti skubių veiksmų) elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, siekdamas išvengti neigiamų gaisro padarinių ir dėjo aktyvias pastangas, kad visas autovežiu vežtas krovinys nebūtų prarastas, kas iš dalies pavyko - gaisro metu buvo apgadinti tik trys automobiliai iš autovežiu gabentų aštuonių automobilių. Nurodė, jog aktyvūs vairuotojo veiksmai gesinant gaisrą laikytini tinkamu ir rūpestingu vežėjui atstovaujančio asmens elgesiu ir aukštesniųjų teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-542-117/2015; ir kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad autovežio vairuotojas išdaužė automobilio „VW Passat“ langą ir pro jį bandė užgesinti degantį automobilio saloną, savaime nereiškia, kad vairuotojo veiksmai gaisro situacijoje buvo netinkami. Nurodė, kad kaip matyti iš anksčiau aprašytų aplinkybių, pirmiausia vairuotojas bandė degantį automobilį atrakinti nuotoliniu pultu, vėliau bandė tai padaryti raktu. Tik nepavykus to padaryti minėtais būdais, vairuotojas priėmė sprendimą išdaužti jau degančio automobilio langą. Toks kryptingas vairuotojo elgesys liudija, kad tai buvo padaryta siekiant kaip įmanoma greičiau pradėti gesinti gaisrą, kol jis neišsiplėtė į autovežyje pakrautus kitus automobilius. Gaisro atveju, bet koks delsimas gali nulemti gaisro išplitimą, kas sąlygotų galimai didesnius nuostolius arba galimą viso krovinio praradimą. Nagrinėjamos bylos atveju, dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti bent minimalią prielaidą, kad autovežio vairuotojui neišdaužus automobilio „VW Passat“ lango ir nepradėjus gaisro gesinti turėtais gesintuvais, gaisro kilusio minėto automobilio salone neigiamos pasekmės būtų buvusios mažesnės ar apskritai nebūtų kilusios (CPK 178 str., 185 str.). Teismas pažymėjo, jog neturi jokių faktinių duomenų, kurie leistų anksčiau aptartą autovežio vairuotojo elgesį, ekstremalioje ir kritinėje situacijoje (degant automobiliui), vertinti kaip nepakankamai rūpestingą, atsakingą ir sąžiningą. Visa tai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad egzistuoja ir antroji sąlyga vežėjo atleidimui nuo civilinės atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d.
19. Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog vežėjas UAB „Verteksas“ krovinį (ginčo automobilį „VW Passat“) prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir padariniams dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Todėl teismas jį atleido nuo atsakomybės už krovinio praradimą CMR konvencijos 17 str. 2 dalyje numatytu pagrindu. Dėl to, ieškovės UAB „Delca logistic“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
VIII. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovė UAB „Delca logistic“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Delca logistic“ ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti ieškovės UAB „Delca logistic“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos teismo eksperto A. Č. 2020 m. gruodžio 10 d. konsultacinę išvadą bei jos priedus ir kitus naujus įrodymus, papildančius 2020-12-10 konsultacinę išvadą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad gaisras automobilyje tariamai galėjo kilti dėl automobilio salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo, nes skundžiamame sprendime netinkamai taikė CPK 179 str., CPK 185 str. procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
20.2. Išvada, kad gaisras galėjo kilti dėl automobilio salone rasto galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo prieštarauja civilinėje byloje esantiems įrodymams (CPK 176 str.), o taip pat neseka iš ekspertų grupės nuomonėje bei teismo ekspertizės akte nustatytų aplinkybių. Ekspertų grupės nuomonėje, nei teismo ekspertizės akte nėra padaryta kategoriška išvada, kad gaisras galėjo kilti dėl galvaninio elemento. Dar daugiau, teismo ekspertizės akte expressis verbis nurodyta, kad siekiant įvertinti ar gaisras galėjo kilti dėl galvaninio elemento, yra poreikis atlikti papildomą jo tyrimą. Nepaisant to, tai nebuvo daroma. Civilinėje byloje nėra įrodymų, kad tariamai rastas daiktas apskritai yra galvaninis elementas, nes toks tyrimas nebuvo atliktas.
20.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad galvaninis elementas nebuvo aptiktas nei automobilio apžiūros metu iki automobilio įsigijimo, nei automobilio apžiūros metu priimant automobilį vežti, nei pirminės automobilio apžiūros metu iškart po gaisro. Kas sudaro pagrindą išvadai, kad galvaninio elemento išvis nebuvo arba jis atsirado automobilyje ne dėl automobilio pardavėjo ar automobiliu disponuojančio asmens veiksmų. Minėtas aplinkybes patvirtina transporto priemonės (automobilio) įvertinimo ataskaita, CMR važtaraštis, atsakovės liudijimai civilinės bylos nagrinėjimo metu, specialisto išvada, teismo ekspertizės aktas. Civilinėje byloje nėra jokio kito įrodymo be ekspertų grupės nuomonės, kad galvaninis elementas galėjo būti automobilyje, o taip pat, kad galėjo būti gaisro metu. Apeliantė pažymi, jog nors Estijos ekspertai ir automobilyje galimai rado galvaninį elementą, tačiau tai nebuvo užfiksuotame jokiame oficialiame dokumente. Be to, teismo paskirtos ekspertizės akte nurodytas teiginys, kad tariamai rastas galvaninis elementas yra ličio jonų elementas, nurodytas tik dėl to, kad ekspertų grupės nuomonėje daryta tokia prielaida. Nors patys Estijos ekspertai jokio moksliškai paremto tyrimo neatliko. Nors toks tyrimas objektyviai įmanomas.
20.4. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė kėlė abejones dėl teismo ekspertizės akte nustatytų aplinkybių bei darytų išvadų dėl gaisro kilimo aplinkybių. 2020-10-22 teismo posėdžio metu ieškovė detaliai pasisakė, kad teismo ekspertizės akte taip ir nėra pateiktas atsakymas - dėl ko galėjo kilti gaisras. Todėl teismo ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, nes yra neobjektyvus ir moksliškai nepagrįstas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė. Tokia situacija lėmė nepagrįstų išvadų sprendime padarymą ir poreikį kreiptis į ekspertą ir teikti naują įrodymą į bylą.
20.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Todėl darė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju tariamai egzistuoja pagrindas atsakovę (vežėją) atleisti nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 2 d. pagrindu. Civilinėje byloje esantys įrodymai, o taip pat ir sprendime nustatytos aplinkybės bei darytos išvados patvirtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis jokių paslėptų defektų neturėjo. Todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja CMR konvencijos 17 str. 2 d. numatytas atleidimo nuo atsakomybės pagrindas - dėl krovinio defektų. Nagrinėjamu atveju taip pat neegzistuoja ir atleidimo nuo atsakomybės pagrindas susijęs su kroviniu disponuojančio asmens kalte, kaip jo nurodymų pasekme. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo aktualus vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas, susijęs su aplinkybėmis, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti.
20.6. Civilinėje byloje nėra pakankamai įrodymų, galinčių leisti daryti išvadą, kad galvaninis elementas galėjo būti automobilyje jo apžiūros ar pakrovimo metu. Civilinėje byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad gaisras objektyviai negalėjo kilti dėl galvaninio elemento. Tai ipso jure ir ipso facto patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip vežėjo atsakomybės dėl kilusio gaisro ir jo neigiamų padarinių prezumpcija nepaneigta. Kita vertus, net jeigu ir būtų daroma prielaida, kad automobilyje visgi galėjo būti galvaninis elementas ir dėl jo galėjo kilti gaisras, tai tokiu atveju gaisras ir jo metu neigiami padariniai kilo išimtinai dėl vežėjo (atsakovės) kaltės. CMR konvencijos 8 str. įtvirtintos vežėjo pareigos priimant krovinį vežti. Vežėjas turi pareigą patikrinti krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę.
20.7. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad vežėjas (vairuotojas) jau kilus gaisrui ėmėsi priemonių jo užgesinimui, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovė, kaip vežėjas, ėmėsi visų protingų ir įmanomų priemonių, kad žala nekiltų CMR Konvencijos 17 str. kontekste. Nes vežėjo pareiga, visų pirma, apima pareigą imtis veiksmų, kad žala per se neatsirastų. Ir tik tuomet, kai negalima jos išvengti, vertinamos vežėjo pastangos sumažinti galimus neigiamus padarinius. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju žala kilo dėl aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti.
20.8. Civilinės bylos aplinkybės ir civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, net darant prielaidą, jog gaisras galėjo kilti dėl galvaninio elemento, galvaninis elementas automobilyje galėjo atsirasti dėl atsakovės kaltės.
20.9. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia konsultacinę išvadą bei jos priedus, kurie nebuvo pateikti civilinėje byloje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad konsultacine išvada yra įrodinėjamas tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų tinkamam ir teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, nebuvimas. Tai savaime patvirtina, kad nagrinėjamu atveju gali būti priimti papildomi įrodymai. Ypač, kad apeliantė šia teise nepiktnaudžiauja bei siekia išimtinai teisingo ir objektyvaus civilinės bylos išnagrinėjimo (CPK 2 str., CPK 5 str.) Naujas įrodymas (konsultacinė išvada ir jos priedai) teikiamas kartu su apeliaciniu skundu, todėl atsakovė ir kiti proceso dalyviai turės galimybę susipažinti su naujai teikiamu įrodymu, konsultacinės išvados turiniu, jos įrodomosios reikšmės ir dėl to pasisakyti. Dar daugiau, dėl naujai teikiamo įrodymo nebus užvilkintas ar apsunkintas civilinės bylos nagrinėjimas.
Atsiliepimas
21. Atsakovė UAB „Verteksas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo UAB „Delca logistic“ apeliacinį skundą atmesti ir 2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Nors apeliantė savo skunde kelia tam tikras abejones dėl teismo ekspertizės akte nurodytų aplinkybių, skundo turinys suponuoja ginčo egzistavimą vien dėl to, kad ekspertų grupės nuomonėje ir teismo ekspertizės akte nebuvo padaryta kategoriška išvada dėl gaisro priežasties. Atsikertant į tai, pabrėžtina, jog būtent apeliantė byloje pareiškė ieškinį, todėl ji turėjo teisę ir pareigą įrodyti savo teiginius. Atsakovės įsitikinimu, vien rašytiniuose įrodymuose pateiktos informacijos kvalifikavimas kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas nesudaro pagrindo konstatuoti teismo išvadų neteisėtumą.
21.2. Pirmosios instancijos teismo išvados tiesiogiai seka iš ekspertų grupės nuomonės ir teismo ekspertizės akto (abiejuose šiuose dokumentuose galima gaisro priežastimi nurodomas galvaninio elemento savaiminis užsiliepsnojimas), o apeliantės teiginiai, neva ši išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, yra akivaizdžiai nepagrįsti.
21.3. Atsikertant į apeliantės argumentą, esą byloje nėra daugiau įrodymų apie galvaninio elemento buvimą automobilyje gaisro metu, išskyrus ekspertų grupės nuomonę, pažymėtina, kad tai aiškiai užfiksuota teismo ekspertizės akte, ši aplinkybė apeliantei žinoma, o priešingi teiginiai akivaizdžiai rodo itin šališką ir neobjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą. Jokios teisinės reikšmės neturi ir apeliantės subjektyviai sugalvoto „pašalinio daikto (objekto) paėmimo - radimo akto“ nesurašymas. Jokių argumentuotų teiginių, kad Estijos ekspertai tokią pareigą turėjo, apeliantė nepateikia (CPK 178 straipsnis). Be to, Estijos ekspertai galvaninį elementą rado, jį detaliai užfiksavo, tai atsispindi jų nuomonėje, o palyginimas su Lietuvoje atliktomis procedūromis nėra Estijos ekspertų atliktų veiksmų teisėtumo kriterijus ir dėl galimo skirtingo teisinio reguliavimo.
21.4. Galvaninio elemento (ne)ištyrimas neturi jokios teisinės reikšmės jo buvimo automobilyje gaisro metu faktui, o priešingų motyvų apeliantė detaliau nepagrindžia. Pastebėtina, jog specialus galvaninio elemento tyrimas, atsižvelgiant į jo pažeidimus gaisro metu, galbūt galėtų atskleisti jo sudedamųjų medžiagų rūšį, talpą, amžių ar kitas detales, tačiau byloje tarp specialistų pateiktų išvadų nėra ginčo, kad Estijos ekspertų surastas objektas buvo galvaninis elementas.
21.5. Atsikertant į argumentus dėl nedisponavimo galvaniniu elementu ir negalėjimu jo ištirti, nurodytina, jog juo nedisponuoja ir atsakovė. Visgi apeliantei pageidavus galvaninį elementą tirti, tai galėjo ir turėjo būti sprendžiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma visiškai jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių tai padaryti, taip pat nėra atskleistas net toks siekis. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.
21.6. Galvaninio elemento buvimas automobilyje gaisro metu konstatuotas visiškai pagrįstai ir teisėtai, o apeliantė neįrodė priešingai. Atsakovės įsitikinimu, apeliantė iš esmės ne įrodinėja galvaninio elemento nebuvimą, o tik kelia tam tikras abejones dėl pirmosios instancijos teismo išvadų. Visgi šios abejonės aiškiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl vienareikšmiškai turi būti atmestos. Be to, faktas, kad galvaninį elementą rado Estijos ekspertai, o ne pirmasis automobilio apžiūrą atlikęs asmuo, nereiškia, kad galvaninio elemento nebuvo automobilyje gaisro metu. Tai gali rodyti pirmojo asmens neatidumą ar išvadų nepagrįstumą, ką netiesiogiai patvirtina ir pačios gaisro židinio lokalizacijos neteisingas nustatymas. Apeliantės teiginiais apie tariamai pavėluotą galvaninio elemento radimą netiesiogiai kvestionuojamas Estijos ekspertų šališkumas, tačiau jokių konkrečių duomenų, kad šie ekspertai būtų nekompetentingai, nekvalifikuotai ir šališkai atlikę tyrimą, į bylą nėra pateikta.
21.7. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas visuotinai žinoma aplinkybe laikė:„<...> tai, jog įsigyjant naudotus automobilius juose pakankamai dažnai randami ankstesnių savininkų palikti įvairūs smulkūs daiktai (pvz. monetos, žiebtuvėliai, ir pan.), kurie būna tiek daiktadėžėse, tiek tarp sėdynių, kitose automobilio salono vietose <...>“ , o ne galvaninio elemento buvimą gaisro metu automobilyje.
21.8. Skundžiamo sprendimo išvados dėl gaisro priežasties yra teisėtos ir pagrįstos, motyvuotos byloje esančių įrodymų visetu, todėl jokio poreikio dar kartą kreiptis į specialių žinių turintį ekspertą byloje nėra. Be to, jokių duomenų apie teismo ekspertizės aktą rengusių asmenų galimą suinteresuotumą procesu nėra, kas neleidžia teigti ir apie nepriklausomos išvados poreikį. Pabrėžtina, kad apeliantės deklaratyviai nurodomas poreikis yra kilęs jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nors tariamos priežastys siejamos būtent su bylos nagrinėjimo metu kilusiais klausimais. Atsakovės įsitikinimu, naujai teikiami apeliantės įrodymai (įskaitant 2020 m. gruodžio 10 d. konsultacinę išvadą Nr. EA/2020-4) neturi būti priimti į bylą, o jais grindžiami apeliacinio skundo motyvai neturi būti vertinami, kadangi tai akivaizdžiai prieštarautų CPK 314 straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms, bylos nagrinėjimas būtų užvilkintas, be to, neobjektyvus.
21.9. Apeliantė motyvuoja iš esmės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atliktos teismo ekspertizės kritika. Akcentuotina, kad teismo ekspertizės aktas parengtas 2019 m. lapkričio 5 d., o sprendimas byloje priimtas tik 2020 m. lapkričio 11 d. Tai reiškia, jog apeliantės deklaratyviai nurodomiems teismo ekspertizės akto trūkumams pašalinti buvo daugiau nei metai laiko, tačiau tokio poreikio apeliantė nematė, atitinkamų veiksmų neatliko. Svarbu ir tai, kad apeliantė buvo ir yra atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl neabejotinai žinojo visas savo teises ir galimybes įrodinėti savo poziciją, įskaitant, bet neapsiribojant analogiškos kaip ir 2020 m. gruodžio 10 d. konsultacinės išvados Nr. EA/2020-4 pateikimą, prašymų skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę teikimą ir kt. Jokių duomenų apie tokius apeliantės atliktus veiksmus apeliaciniame skunde nenurodoma. Vadinasi, jokia būtinybė teikti papildomus įrodymus neatsirado, to apeliantė niekaip nepagrindė, o 2020 m. gruodžio 10 d. konsultacinės išvados Nr. EA/2020-4 parengimas tikėtina susijęs ne su teisingu bylos išnagrinėjimu, tačiau išimtinai su skundžiamo sprendimo nepagrįsta kritika. Pastebėtina ir tai, jog 2020 m. gruodžio 10 d. konsultacinės išvados Nr. EA/2020-4 parengimas užtruko tik 6 kalendorines dienas, ji užsakyta 2020 m. gruodžio 4 d., kas paneigia tariamą poreikį pašalinti 2019 m. lapkričio 5 cl. teisino ekspertizės akte neva egzistuojančias abejones.
21.10. Atsakovė mano, kad 2020 m. gruodžio 10 d. konsultacinė išvada Nr. EA/2020-4 niekaip nepatvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Pastebi, jog 2020 m. gruodžio 10 d. konsultacinėje išvadoje Nr. EA/2020-4 gaisro priežastimi pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis nebuvo patvirtintas: „Apibendrinus versijos dėl pašalinio atviros ugnies Šaltinio poveikio rezultatus, šios versijos patvirtinti negalima“. Visgi vėliau išvadoje nurodoma tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis atviros ugnies šaltinio poveikis. Atsakovės manymu, apeliantės pateikta išvada yra prieštaringa, todėl niekaip neįrodo skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Ši išvada taip pat nepagrįsta jokiais kitais faktiniais bylos duomenimis.
21.11. Apeliantė griežtai kritikuoja teismo ekspertizės aktą dėl kategoriškos gaisro priežasties nenustatymo, 2020 m. gruodžio 10 d. konsultacinėje išvadoje Nr. EA/2020-4 jokia kategoriška gaisro priežastis irgi nenustatyta. Tai tik patvirtina, kad ši išvada niekaip nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21.12. Atsakovė nesutinka su skunde dėstoma pozicija, kad galvaninis elementas negali būti laikomas paslėptu automobilio defektu. Kaip minėta, galvaninis elementas buvo itin mažo dydžio, todėl jis galėjo būti automobilio salono nematomoje vietoje, kas lemia jo buvimo faktą automobilyje neakivaizdžiu, t. y. paslėptu. Be to, apeliantė niekaip nepagrindžia savo išvados, jog galvaninio elemento buvimas a priori galėtų būti kvalifikuotas iš anksto žinomu defektu. Visuotinai žinoma aplinkybe laikytina tai, kad šiuo metu galvinių elementų naudojimas yra itin plačiai paplitęs daugelyje įrenginių ir prietaisų (išorinės baterijos, žibintuvėliai ir kt.). Šie daiktai nėra laikomi pavojingais, nors dėl galvaninių elementų senėjimo kyla jų savaiminio užsidegimo rizika. Senėjimas vienareikšmiškai kvalifikuotinas paslėptu defektu, kadangi negali būti nustatytas vizualinės apžiūros metu. Galiausiai, automobiliai taip pat transportuojami neišėmus jų akumuliatorių, o apie tokios pareigos buvimą apeliantė nieko nenurodo.
22. Trečiasis asmuo „Autplink Rail OU“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliantės UAB „Delca logistic“ apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB Delca logistic“ ieškinį tenkinti visa apimtimi, spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašo priteisti iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo procesinis sprendimas ar iš abiejų šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, trečiojo asmens Autolink Rail, OU naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 025,00 Eur, bei netenkinti apeliantės UAB „Delca logistic“ prašymo dėl papildomai į bylą teikiamų įrodymų priėmimo, dalyje dėl eksperto A. Č. 2020-12-10 konsultacinės išvados Nr. EA/2020-4 prijungimo prie bylos medžiagos. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijamai buvo nustatyta tai, kad ginčui aktualaus gaisro židinys (gaisro kilimo vieta) visgi buvo ieškovės UAB „Delca logistic“ užsakymu gabento automobilio „VW Passat“ salonas. Šių aplinkybių, sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentacijos bei kartu su apeliaciniu skundu į bylą teikiamos ieškovės UAB „Delca logistic“ užsakymu papildomai parengtos specialisto konsultacinės išvados dėl galimų gaisro priežasčių, ieškovė UAB „Delca logistic“ neginčija.
22.2. Ieškovė UAB „Delca logistic“ apeliaciniame skunde išsako visiškai naujus argumentus ar, greičiau, būtų galima teigti, kelia abejones, ar 2018 m. liepos 12 d. Estijos ekspertų H. P. ir R. P. automobilio „VW Passat“ apžiūros metu atrasti galvaninio elemento likučiai apskritai galėjo būti aptikti automobilyje, ir ar 2018-08-15 Estijos ekspertų paskelbtoje ekspertų grupės nuomonėje Nr. 1817/789-2018 pavaizduotose fotonuotraukose užfiksuotas objektas yra galvaninio elemento likučiai, net jei ir taip, ar tai yra būtent savaiminio užsidegimo savybėmis pasižyminčio ličio jonų galvaninio elemento liekanos. Nepaisant ieškovės UAB „Delca logistic“ apeliaciniame skunde naujai išsakomų abejonių ir pateikiamo vertinimo dėl gaisro kilimo priežasties, trečiojo asmens Autolink Rail, OU nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gaisras tikėtinai galėjo kilti dėl automobilio „VW Passat“ salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo.
22.3. Priešingai nei nurodo ieškovė UAB „Delca logistic“, nors galvaninio elemento liekanos ant „VW Passat“ salono galinės keleivių sėdynės buvo aptiktos tik 2018 m. liepos 12 d., Estijos ekspertams atliekant automobilio „VW Passat“ apžiūrą, tačiau analizuojant byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad galvaninio elemento liekanos buvo užfiksuotos ir iš karto po gaisro UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistui E. P. 2018-02-21 atliekant dar autovežyje buvusio automobilio „VW Passat“ apžiūrą, tačiau tąsyk UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistas į aptariamą objektą tiesiog neatkreipė dėmesio.
22.4. Nors ieškovės UAB „Delca logistic“ apeliaciniame skunde yra naujai išsakomos abejonės, kad aptiktos objekto liekanos galėjo / turėjo būti ištirtos laboratoriškai, siekiant neginčijamai įsitikinti, kad tai yra būtent ličio jonų galvaninio elemento fragmentai, tačiau nepateikiamas detalesnis paaiškinimas, kas ir kaip galėtų tai padaryti, taip pat, ar ieškovė UAB „Delca logistic“ pageidautų atlikti tokį tyrimą (turint omenyje, kad byla yra nagrinėjama apeliacinėje instancijoje, toks prašymas turėtų būti pagrįstas, atsižvelgiant į CPK 314 straipsnyje numatytą reglamentavimą).
22.5. Savo apeliaciniame skunde įrodinėjamai pozicijai, kad automobilio „VW Passat“ savininkas ir siuntėjas nėra atsakingi dėl kilusio gaisro, pagrįsti ieškovė UAB „Delca logistic“ teikia į bylą teismo eksperto A. Č. parengtą 2020-12-10 konsultacinę išvadą Nr. EA/2020-4. Trečiojo asmens Autolink Rail, OU nuomone, aptariama 2020-12-10 konsultacinė išvada buvo parengta skubotai, ekspertui turint galimybę tik paviršutiniškai įvertinti byloje jau esančius išvestinius duomenis (kaip nurodoma pačioje 2020-12-10 konsultacinėje išvadoje, į ekspertą ieškovės UAB „Delca logistic“ vadovas D. L. ir bendrovę atstovaujantis advokatas Ž. P. kreipėsi 2020-12-04 (t.y. penktadienį), o konsultacinė išvada buvo parengta 2020-12-10 (t.y. kitos savaitės ketvirtadienį), nors, sprendžiant iš viešai skelbiamų duomenų, ekspertas A. Č. be konkrečiu atveju teiktų ekspertinio konsultavimo paslaugų darbo dienomis taip pat eina statutinio valstybės tarnautojo - vyriausiojo specialisto - pareigas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriuje).
22.6. Trečiojo asmens Autolink Rail, OU nuomone, kritiškai turėtų būti vertinama ir eksperto A. Č. 2020-12-10 konsultacinėje išvadoje pateikiama nuomonė, jog gaisras negalėjo kilti dėl automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos veikimo avariniu darbo režimu. Pirmiausia, derėtų atkreipti dėmesį, jog eksperto A. Č. išsilavinimas ir gaisrų ekspertinė specializacija nėra susijusi su elektrotechnine / elektros inžinerijos sfera (kaip nurodoma 2020-12-10 konsultacinėje išvadoje, A. Č. yra įgijęs gaisro inžinieriaus bakalauro laipsnį bei saugos inžinieriaus magistro laipsnį, o eksperto kvalifikacija 2018-04-06 pažymėjimu suteikta atlikti gaisrų ekspertizes ir apanglėjusios medienos ekspertizes).
22.7. Trečiasis asmuo Autolink Rail, OU nesutinka su apeliantės UAB „Delca logistic“ teikiamu prašymu dėl papildomai į bylą teikiamų įrodymų priėmimo, dalyje dėl eksperto A. Č. 2020-12-10 konsultacinės išvados prijungimo prie bylos medžiagos, kadangi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokio didžiąja dalimi ankstesnių ekspertinių išvadų kritika ar keliamomis abejonėmis paremto įrodymo prijungimas prie bylos sąlygotų, mažų mažiausiai, būtinybę apeliaciniame procese apklausti tiek patį 2020-12-10 konsultacinę išvadą parengusį ekspertą A. Č., tiek ir 2018-08-15 Estijos ekspertų grupės nuomonę teikusius ekspertus H. P. ir R. P..
22.8. Trečiojo asmens Autolink Rail, OU nuomone, tinkamai liko neįvertinta 2018-08-15 Estijos ekspertų grupės nuomonėje nurodyta aplinkybė, kad dėl gaisro poveikio ir terminių procesų ekspertai neturėjo galimybės apžiūrėti ir ištirti visų automobilio saugiklių ir elektros grandinių, kadangi prietaisų skydelio zonoje esantis saugiklių relių blokas buvo per daug smarkiai pažeistas ugnies. Net jei apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, spręstų, kad gaisro kilimo versija dėl automobilio „VW Passat“ salone aptikto galvaninio elemento savaiminio užsidegimo nėra tikėtina, trečiojo asmens Autolink Rail, OU nuomone, kaip vienintelė tikėtina gaisro kilimo priežastimi tuomet turėtų būti įvardintas automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos ar elektros įrenginio veikimas avariniu darbo režimu.
23. Trečiasis asmuo UAB „Gelgotos transportas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Delca logistic“ 2020 m. gruodžio 11 d. apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi bei panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Delca logistic“ ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti trečiojo asmens UAB „Gelgotos transportas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismo paskirti ekspertai faktiškai netyrė, ar tariamai rastas daiktas išvis yra galvaninis elementas, netyrė, kokia yra minėto daikto cheminė sudėtis, nebuvo jokio objektyvaus ir moksliškai pagrįsto pagrindo teigti (kelti prielaidą), kad automobilyje tariamai buvo rastas galvaninis ličio elementas. Dar daugiau, tokio tyrimo taip pat neatliko ir ekspertai iš Estijos. Todėl kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde minėtos aplinkybės dar karta patvirtina, kad sprendime darytos išvados neseka iš divilinėje byloje esančiu įrodymu. Papildomai pažymėtina ir tai, kad teismo paskirti ekspertai faktiškai jokiu galvaninio elemento likučiu nerado. Todėl teismo ekspertizės akte negalėjo būti keliama prielaida, kad automobilyje galėjo būti naudojamas ličio jonų elementą turintis įrenginys.
23.2. Trečiojo asmens įsitikinimu, sprendime darytų išvadų prieštaringumą bei nepagrįstumą patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu teismo eksperto A. Č. pateikta 2020-12-10 konsultacinė išvada Nr. EA/2020-4. Teismo ekspertas atkreipė dėmesį, kad nebuvo atliktas joks laboratorinis tyrimas, galintis patvirtinanti, kad apžiūros metu aptikti fragmentai būtent yra galvaninio elemento likučiai. Teismo ekspertui abejonių sukėlė ir ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje (nuotraukose) užfiksuoti vaizdai.
23.3. Nors konsultacinė išvada nebuvo pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei teikiama kartu su apeliaciniu skundu, trečiojo asmens įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja konsultacinės išvados priėmimo pagrindai. Todėl ji turėtų būti priimta bei nagrinėjama kartu su apeliaciniu skundu. Susipažinus su apeliaciniu skundu darytina išvada, kad konsultacinės išvados pateikimą sąlygojo sprendimas ir jame darytos nepagrįstos išvados. Tik priėmus sprendimą, apeliantei paaiškėjo, kad iškilo poreikis papildomai kreiptis į specialių žinių turintį asmenį (teismo ekspertą) dėl konsultacinės išvados pateikimo. Tai patvirtina, kad egzistuoja objektyvus pagrindas prijungti konsultacinę išvadą. Konsultacinė išvada pateikta kartu su apeliaciniu skundu. Tokiu būdu užtikinta priešingos bylos šalies (atsakovės), o taip pat kitų proceso dalyvių teisė pasisakyti dėl naujų įrodymų.
23.4. Trečiasis asmuo pažymi, kad palaiko apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes, dėl atsakovės, kaip vežėjo, atsakomybės. Todėl koncentruotumo tikslais jų neatkartoja. Tačiau trečiasis asmuo papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju galioja CMR konvencijos 17 str. 2 d. įtvirtinta vežėjo (atsakovės) atsakomybės dėl automobilio sugadinimo prezumpcija. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą ar praradimą, tik jeigu krovinio defektas yra paslėptas (nėra akivaizdus). Galvaninis elementas, kuris galimai galėjo būti automobilyje, nėra ir negali būti laikomas „paslėptu defektu“. Civilinėje byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad gaisras objektyviai negalėjo kilti dėl galvaninio elemento, nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip vežėjo atsakomybės dėl kilusio gaisro ir jo neigiamų padarinių prezumpcija nepaneigta.
24. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. AB „Lietuvos draudimas“ labiau įtikina ekspertiniai tyrimai ir ekspertų pasisakymai, kurie konstatuoja ginčo gaisro židinį automobilyje VW Passat. Mano, kad šiuo atveju netgi ne taip svarbu: kuri gaisro kilimo versija (trumpas jungimas VW Passat elektrinės dalies instaliacijoje ar galvaninis elementas ant VW Passat galinės sėdynės) yra svaresnė, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Verteksas“ autovežio vairuotojas kaip nors galėjo įtakoti VW Passat elektrinės dalies instaliacijos būklę ar galvaninio elemento atsiradimą salone (visiškai neįtikėtina ir nelogiška tokia versija, kad UAB „Verteksas“ autovežio vairuotojas turėtų atliekamą ličio jonų bateriją ir ją be jokio tikslo ar motyvų padėtų į konkretaus vežamo automobilio saloną). Visi UAB „Verteksas“ autovežyje vežti automobiliai (tame tarpe ir VW Passat) yra kroviniai. Krovinio užsidegimas dėl krovinio vidinių priežasčių yra laikytinas krovinio defektu.
24.2. Įvykus ginčo gaisrui UAB „Verteksas“ vairuotojas nedelsiant dėjo maksimalias jam prieinamas pastangas gaisrui gesinti, tačiau dėl nuo jo nepriklausiančių priežasčių žalos nepavyko išvengti. Akivaizdu, kad UAB „Verteksas“ nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) dėl vežamo krovinio praradimo. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, dėl ginčo gaisro metu kilusios žalos yra atsakingas vežamo automobilio (krovinio), kuriame kilo gaisras, savininkas (kadangi minėto VW Passat savininkas yra susijęs su ieškove, todėl neatmestina tikimybė, kad inicijuojamas apeliacinis procesas turi ir kitų taktinių procesinių tikslų).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
26. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių už gaisro metu sugadintą automobilį atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
28. Apeliantė prašo prijungti prie bylos teismo eksperto A. Č. 2020-12-10 konsultacinę išvadą bei jos priedus (pateikta kartu su apeliaciniu skundu), taip pat 2021-01-26 papildomos įvykio vietos apžiūros aktą, 2021-02-24 kreipimąsi į Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrą, 2021-03-07 Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus, teismo eksperto A. Č. 2021-03-16 konsultacinę išvadą, papildančią 2020-12-10 konsultacinę išvadą (teismui pateikta 2021-03-18).
29. Apeliantė nurodo, kad Konsultacine išvada yra įrodinėjamas tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų tinkamam ir teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, nebuvimas. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju gali būti priimti papildomi įrodymai, ypač, kai apeliantas šia teise nepiktnaudžiauja bei siekia išimtinai teisingo ir objektyvaus civilinės bylos išnagrinėjimo. Be to, apeliantės teigia, kad susipažinus su Autolink Rail, OU atsiliepimu iškilo poreikis pateikti papildomų įrodymų, kurie paneigia jos nepagrįstus teiginius dėl gaisro priežasties. Apeliantas kreipėsi į teismo ekspertą A. Č. dėl papildomos automobilio apžiūros su tikslu aptikti galimus daiktinius įrodymus, kurie savo ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu galėtų turėti reikšmės gaisro kilimo aplinkybėms nustatyti.
30. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, nes nėra jokio pagrindo spręsti, kad ji objektyviai neturėjo galimybių pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme. Byloje nenustatyta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos teikti prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo. Apeliantės teikiami nauji įrodymai – konsultacinė specialisto išvada ir kt., nelaikytini, kaip nauji, svarbūs ir reikšmingi įrodymai, kurį būtinybė pateikti atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, apeliantės kartu su apeliaciniu skundu bei 2021-03-18 pateiktų dokumentų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes atsakovei ir tretiesiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė su jais susipažinti bei į juos atsikirsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės naujai pateiktus įrodymus.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
32. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Gelgotos transportas“ iš Vokietijos įmonės „Lease Plan Deutschland GmbH“ nusipirko lengvąjį automobilį „VW Passat“. 2018 m. vasario 9 d. tarp trečiojo asmens UAB „Gelgotos transportas“ ir ieškovės UAB „Delca logoistic“ buvo sudarytas Pervežimo užsakymas Nr. 7609-2, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti transporto priemonę „VW Passat“ iš Vokietijos į Lietuvą. 2018 m. vasario 8 d. tarp ieškovės UAB „Delca logistic“ ir atsakovės UAB „Verteksas“ buvo sudaryta Pervežimo užsakymas Nr. 7609, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo pervežti ieškovės nurodytas transporto priemones, tame tarpe ginčo automobilį „VW Passat“, į užsakyme nurodytas jų pristatymo vietas.
33. Atsakovė UAB „Vertekas“ pagal trečiojo asmens Autolink Rail OÜ pateiktą transporto užsakymą susitariančiam vežėjui UAB „Hegelmann transporte“, šiam pasitelkus krovinio pervežimui faktinį vežėją UAB „Verteksas“, gabeno ir keturis naujus „BMW X6“ automobilius.
34. Pervežant automobilius (autovežiu buvo gabenami iš viso aštuoni automobiliai), 2018 m. vasario 15 d., apie 11:44 val., Suvalkų vietovėje, Krašto kelyje Nr. 8, 757 kelio km., įvykio sunkvežimio su transportavimo priekaba gaisras, kurio metu buvo sugadintas ginčo automobilis „VW Passat“ bei kiti automobiliai.
35. Atlikus gaisro metu sugadinto automobilio „VW Passat“ vertinimą, nustatyta, kad: (1) transporto priemonės rinkos vertė (prieš apgadinimą) - 9 860,00 Eur; (2) transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto kaštai) - 63000,82 Eur; (3) kadangi atkūrimo kaštai viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas; (4) transporto priemonės likutinė vertė - 1540,00 Eur; (5) nuostolio dydis dėl apgadinimų - 8320,00 Eur.
36. Trečiasis asmuo UAB „Gelgotos transportas“ ir ieškovė UAB „Delca logistic“ 2018 m. birželio 22 d. sudarė Susitarimą dėl vežimo metu sugadinto krovinio nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo atlyginti UAB „Gelgotos transportas“ patirtus 8320,00 Eur nuostolius.
37. Ieškovė UAB „Delca logistic“, atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu UAB „Gelgotos transportas“ už gaisro metu sugadintą automobilį „VW Passat“, 2018 m. birželio 27 d. pareiškė ieškinį faktinei sugadinto automobilio vežėjai, atsakovei UAB „Verteksas“, dėl nuostolių atlyginimo.
38. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atliktais specialiais tyrimais, t.y. tiek gana greit (po 5 mėn.) po autovežyje kilusio gaisro atliktos ekspertizės Ekspertų grupės nuomone, tiek ir teismo paskirtos ekspertizės išvadomis dėl galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo, kaip gaisro kilimo priežasties, ekspertų paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, prieš tai atmetęs gaisro kilimo versiją dėl automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, sprendė, jog gaisras automobilyje „VW Passat“ kilo dėl jo salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei nurodyti sprendimo motyvai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog vežėjas UAB „Verteksas“ krovinį (ginčo automobilį „VW Passat“) prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir padariniams dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio, todėl jį atleido nuo atsakomybės už krovinio praradimą CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.
39. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad gaisras automobilyje „VW Passat“ galėjo kilti dėl automobilio salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo. Taip pat apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atsakovę (vežėją) atleisti nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Dėl gaisro kilimo židinio ir priežasčių
40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ko neginčija ir apeliantė, jokie dėl gaisro kilimo kalti tretieji asmenys nei atliktų tyrimų metu, nei bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad gaisras automobilyje „VW Passat“ galėjo kilti dėl automobilio salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo. Trečiojo asmens Autolink Rail OÜ užsakymu ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti atlikę Estijos ekspertai pateikė Ekspertų grupės nuomonę, kad: (1) gaisro šaltinis buvo „VW Passat“ keleivio skyriuje, galinės sėdynės kairėje pusėje; (2) gaisras „VW Passat“ keleivio skyriuje galėjo kilti dėl terminio elektrinės srovės poveikio, kurią generavo išorinis elektrinis uždegimo šaltinis (galvaninis elementas); (3) gaisro kilimas dėl „VW Passat“ variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus tiekiamos elektros srovės terminio poveikio nėra tikėtinas; (4) neatmetama galimybė, kad „VW Passat“ keleivio skyrius galėjo užsidegti nuo išorinio atviros liepsnos šaltinio, kuris pateko ten iki 2018 m. vasario 15 d., 12 val. 15 min.; (5) automobiliai „BMW X6“ (Nr. 1) , „BMW X6“ (Nr. 2) ir Autovežis yra pažeisti dėl „VW Passat“ padaryto poveikio. Šioje Ekspertų grupės nuomonėje aiškiai nurodyta, kad ekspertai, apžiūrėję automobilį „VW Passat“, ant kairės galinės sėdynės likučių, t.y. vietoje kur nustatyta didžiausia terminė žala, rado galvaninio elemento likučius (tai yra užfiksuota ir pateiktose fotonuotraukose). Galvaninio elemento likučių dalį ekspertai paėmė tyrimui, po kurio nustatė, kad panaši struktūra (matomi tankūs aliuminio folijos sluoksniai) yra naudojama gaminant akumuliatorius mobiliesiems įtaisams. Ekspertai netgi atliko tyrimą, kurio metu kaitindami uždegė ličio bateriją, kurios plastikinė danga suiro, akumuliatoriaus elementai išsiplėtė, o folijos likučiai yra panašūs į automobilyje rasto galvaninio lemento likučius. Ekspertai atmetė galimybę, kad gaisras kilo automobilius vežusiame autovežyje ar BMW X6 automobiliuose. Nors šie ekspertai neatmetė galimybės, kad gaisras galėjo kilti nuo išorinio atviros liepsnos šaltinio, patekusio į automobilio „VW Passat“ keleivių skyrių, tačiau ši galimybė buvo paneigta teismo paskirta ekspertize bei jos išvadomis.
41. Teismo paskirtos ekspertizės akte, kaip Estijos ekspertų grupės nuomonėje, buvo nustatyta, kad apžiūrėjus automobilį „VW Passat“ didžiausi gaisro terminiai požymiai yra automobilio viduje, salone. Tiek autovežis, tiek automobilis BMW Nr. 1 ir Nr. 2 buvo paveikti gaisro iš išorės, autovežio atvira platforma labiausiai paveikta virš VW automobilio. Ekspertai išanalizavę gaisro požymius ir aplinkybes, padarė išvadą, jog gaisras pirmiausiai kilo VW automobilio salone ir išdužus langams išplito į išorę. Ekspertai padarė tikėtinas išvadas, kad gaisro VW automobilyje kilimo priežastimi gali būti susieta tiek su automobilio apsaugos, užrakinimo sistemos, elektros instaliacijos ar elektros įrenginio avariniu darbo režimu ar gedimu, tiek su automobili salono viduje rasto galvaninio elemento užsiliepsnojimu. Ekspertai duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl tyčinės ar neatsargios veikos nenustatė bei šią versiją atmetė. Be to visiškai neįtikėtina ir nelogiška apeliantės keliama versija, kad UAB „Verteksas“ autovežio vairuotojas ličio jonų bateriją būtų padėjęs į vežamo VW automobilio saloną.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Estijos ekspertų grupės, tiek teismo paskirtos ekspertizės išvados yra logiškos, nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis kaip įrodymu rėmėsi bei visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste sprendė, kad gaisras automobilyje „VW Passat“ kilo dėl jo salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo. Be to, sutiktina su trečiuoju asmeniu Autolink Rail, OU, jog net ir nustačius, kad gaisro kilimo versija dėl automobilio „VW Passat“ salone aptikto galvaninio elemento savaiminio užsidegimo nėra tikėtina, kaip vienintelė tikėtina gaisro kilimo priežastimi tuomet turėtų būti konstatuotas automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos ar elektros įrenginio veikimas avariniu darbo režimu ar gedimas, ką nurodė ir teismo ekspertai. Bet kokiu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad gaisro židinys buvo VW automobilio salone. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, jog VW automobilyje rastas daiktas yra ličio jonų elementas bei gaisro priežastis savaiminis galvaninio elemento užsidegimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Estijos ekspertai galvaninį elementą rado, jį užfiksavo pateiktoje tyrimo medžiagoje, tai atsispindi ir jų išvadose. Tarp ekspertų pateiktų išvadų nėra prieštaravimų, kad Estijos ekspertų surastas objektas galėjo būti galvaninis elementas, o tai, kad nebuvo atliktas šio objekto išsamesnis tyrimas ar, kad po gaisro UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistas E. P., atlikdamas automobilio „VW Passat“ apžiūrą, tam neteikė reikšmės/neatkreipė dėmesio, nedavė pagrindo teismui spręsti priešingai. Akcentuotina ir tai, kad vien tik ieškovės deklaratyvios abejonės dėl VW automobilio gaisro priežasčių, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, neduoda pakankamo pagrindo abejoti ekspertų kompetencija bei jų pateiktomis išvadomis bei jomis nesivadovauti. Byloje nekilo ginčo, kad gaisro židiniui ir priežasčiai nustatyti reikalingos specialios žinios, todėl remtis vien tik ieškovės keliamomis niekuo nepagrįstomis prielaidomis nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga, juolab kai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jokių kitų labiau tikėtinų gaisro kilimo židinių bei jo priežasčių.
43. Akcentuotina ir tai, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 ir kt.). Taigi įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi neaiškumai būtų pašalinti, tam tikros abejonės gali likti, tačiau, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo abejoti teismo ekspertų pateiktomis išvadomis dėl gaisro kilimo židinio ir jo priežasčių bei jomis nesiremti (vertinti kritiškai). Be to, ekspertai teikė paaiškinimus teismo posėdyje ir išsamiai atsakė į šalių ar teismo užduotus klausimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, negali būti aiškinama kaip teismo netinkamas byloje esančių įrodymų įvertinimas.
Dėl vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės
44. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai bei neteisėtai CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu atleido vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą (sugadintą automobilį „VW Passat“).
45. CMR Konvencijos 17 straipsnyje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė, todėl vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Nagrinėjamoje byloje atsakovei, kuri įrodinėjo aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę, teko pareiga įrodyti, kad CMR Konvencijos 17 straipsnyje numatytas atleidimo nuo atsakomybės pagrindus.
46. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė įrodė, jog vežėjas UAB „Verteksas“ krovinį (ginčo automobilį „VW Passat“) prarado dėl krovinio defektų ir aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir padariniams dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio, todėl pagrįstai jį atleido nuo atsakomybės už krovinio praradimą CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad visi UAB „Verteksas“ autovežyje vežti automobiliai (tame tarpe ir VW Passat) yra kroviniai; antra, automobilio užsidegimas dėl jo vidinių priežasčių (dėl jo salone palikto galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo) yra laikytinas krovinio defektu; trečia, vežėjo darbuotojas (vairuotojas) gaisro situacijoje elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, siekdamas išvengti neigiamų gaisro padarinių ir dėjo aktyvias pastangas, kad visas autovežiu vežtas krovinys nebūtų prarastas ir šie aktyvūs vairuotojo veiksmai gesinant gaisrą laikytini tinkamu ir rūpestingu vežėjui atstovaujančio asmens elgesiu; ketvirta, nors vežėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, tačiau dėl nuo jo nepriklausiančių priežasčių žalos (VW Passat sugadinimo) nepavyko išvengti ir padariniams negalėjo užkirsti kelio. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių nustatytų aplinkybių pagrindu, pagrįstai vežėjas (atsakovė) buvo atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Vežėjas nagrinėjamu atveju įrodė tiek ir priežastinį ryšį tarp gaisro kilimo aplinkybių bei žalos, tiek gaisro priežasties ir jo padarinių neišvengiamumą.
47. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad galvaninis elementas, kuris galėjo bei tikėtina buvo automobilyje, nėra ir negali būti laikomas paslėptu defektu, todėl vežėjas pagal CMR nuostatas negali būti atleistas nuo atsakomybės už automobilių sugadinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip ir gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, taip ir vien tik galvaninio elemento buvimas automobilio salone, negali būti laikomas išoriniu ir akivaizdžiu krovinio trūkumu, kurį vežėjas turėjo patikrinti ir pastebėti, užkertant kelią galimam gaisro kilimui, vykdydamas CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas dėl krovinio išorinės būklės kontrolės. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai dėl vežėjo civilinę atsakomybę reglamentuojančių CMR normų taikymo.
48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
50. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo, sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio tikėjosi apeliantė, nedaro šio sprendimo neteisėto ir / ar nepagrįsto, taip pat nesuteikia pagrindo tokį teismo procesinį sprendimą vertinti kaip priimtą pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypstant nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
52. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei ir trečiajam asmeniui buvusiam ieškovės pusėje (UAB „Gelgotos transportas“) neatlyginamos ir nepriteisiamos.
53. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
54. Trečiasis asmuo Autolink Rail OÜ pateikė duomenis dėl patirtų 1025 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui Autolink Rail OÜ iš ieškovės UAB „Delca logistic“ 1025 Eur (tūkstantį dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.