Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 122.1; 122.3; 122.5; 124.2.3; 124.2.9; 124.3.

NUTARTIS

2013 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. V. atstovės advokatės G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-125-800/2011 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nutartį skundžia atsakovo A. V. atstovė advokatė G. G., kuri prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos įrodymus: LR Generalinio konsulato kvitą; - kompaktą, kuriame yra įrašas, ieškovės teigimu, 2003 metų (II tomas, 29 lapas antra pusė), kaip ieškovė aprodo atsakovui namus, kur investuoti jo pinigai; - D. S. parodymus, duotus Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notarų biure; - 2007-07-20 siųsto laiško voką; - 2001-11-19 ieškovės laišką atsakovui; -2001-08-20 ieškovės laišką atsakovui; - 2001-05-12 ieškovės laišką atsakovui; - 2003-06-30 ieškovės laišką atsakovui; - 2003-08-19 ieškovės laišką atsakovui; - 2004-08-28 ieškovės sveikinimą atsakovui, kuriuos atsisakė prijungti pirmosios instancijos teismas.

Ieškovė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pažeidė CPK 111 str. 2 d. 2 p. nustatytas pareigas ir CK 1.5. str. įtvirtintus teisingumo bei sąžiningumo principus, žinodama atsakovo buvimo vietą nenurodė procesiniame dokumente atsakovo adreso ir teismo posėdyje davė neteisingus parodymus dėl bendravimo su atsakovu.

Teismas pažeidė CPK 132 str. nuostatas paskirdamas kuratorių, o ne paskelbdamas atsakovo paiešką per policiją. Teismas turėjo rinkti įrodymus apie atsakovo buvimo vietą, taip pat turėjo užsiklausti LR Generalinį konsulatą, o ne JAV ambasadą, kuri duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą teismui nesuteikė.

Teismas neteisingai rinko duomenis apie atsakovo buvimo vietą kreipdamasis į JAV ambasadą, o ne į Generalinį konsulatą ir dėl to negavo informacijos apie atsakovo buvimo vietą.

Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatas, nes skundžiamoje nutartyje nustatė, kad atsakovas neįrodė, kad bylą išnagrinėjęs iš esmės teismas būtų padaręs aiškias teisės normų taikymo klaidas.

Teismas netinkamai taikė LR CK 3.60 str. 3 d., todėl teismo nepagrįstai nustatyta, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino, todėl pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismo padarytos išvados prieštarauja surinktiems byloje įrodymams apie šalių santykius, šalių bendravimą telefonu, paštu, SMS žinutėmis, bendro ūkio vedimą.

Teismas sprendime neišsprendė klausimo dėl sutuoktinio išlaikymo, dėl teisės priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, neaiškino aplinkybių dėl kito ginčo šalių santuokoje įsigyto turto, tarp jų namų apstatymo ir apyvokos daiktų, jų nepadalino byloje, nors ieškovė dėl šio turto ieškinio pareiškime nepasisakė.

Priimdamas sprendimą santuokos nutraukimo byloje, teismas pažeidė CK 3.119 str., nepatikrinęs, ar Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-01 sprendimas yra pagrįstas, ar nepadaryta klaidų sprendime apskaičiuojant atsakovui priteistos kompensacijos dydį, nes civilinėje byloje pateikti keli dokumentai apie dalintino nekilnojamo turto vertę, kuriuose skirtingai nurodyta ginčo turto vertė.

Teismas skundžiamojoje nutartyje neįvertino ir neištyrė visų surinktų byloje įrodymų, iš kurių svarbiausias – 2010-12-13 ieškovės siųstas laiškas liudytojui R. A. (2 t., b. l. 26), o kitus įrodymus, tarp jų ir kompaktinį diską, teismas atsisakė prijungti prie bylos, taip teismas pažeidė CPK 185 str.

Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, nepastebėjo, jog egzistuoja dar vienas pagrindas procesui atnaujinti, numatytas CPK 366 str. 1 d. 2 p., – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo nustatyti CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyto pagrindo buvimą ir procesą atnaujinti, net jei atsakovas juo nesirėmė.

Teismas, nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, teismo posėdžiuose visai nenagrinėjo klausimo dėl teismo padarytų CK ir CPK pažeidimų nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, neuždavė nei vieno klausimo, susijusio su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo klausimu, atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo buvimo ar nebuvimo šalims bei liudytojams, 2012-11-22 nutartyje net neanalizavo nurodytų CK ir CPK pažeidimų, todėl pažeidė teismo pareigą būti aktyviam sprendžiant santuokos nutraukimo ir su juo susijusius klausimus.

Apelianto atstovės nuomone, CPK bei CK normų pažeidimai tiek nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, tiek proceso atnaujinimo klausimą yra esminiai, iš pagrindų pažeidžiantys atsakovo teisę būti išklausytam ir teisę į teisingą teismo procesą.

b) Siuntimo lydraštis ir muitinės deklaracijos įrodo tik ieškovės ir atsakovo bendravimą 2006 metų laikotarpiu, apelianto adresą 2006 metais, tačiau neįrodo, kad ieškovei buvo žinomas apelianto adresas teikiant ieškinį į teismą 2010 metais, o paties bendravimo su apeliantu 2006 metais ieškovė neneigia, ir tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

c) Prašymai tarptautiniam pervedimui nurodo apelianto teikiamą adresą 2005–2009 metais, tačiau neįrodo, kad ieškovei buvo žinomas apelianto adresas teikiant ieškinį į teismą 2010 metais.

d) Į R. A. elektroninį paštą siųstas apelianto adresas buvo tik patikslinimas R. A. prašymu, tačiau ieškovė tik patikslino R. A., kad R. A. nurodytas adresas galėjo būti toks. Tačiau ar tuo adresu gyveno apeliantas, ieškovė nežinojo. Apeliantas negalėjo ir negali turėti JAV nuolatinės registruotos gyvenamosios vietos, nes jis JAV gyvena nelegaliai.

e) 2012-05-12 ieškovės rašytos SMS žinutės buvo parašytos realių grasinimų susidorojimais įtakoje (dėl realaus grasinimo ieškovė net buvo priversta kreiptis į policijos įstaigą, tai patvirtina Kauno AVPK pažyma), ir jų turinys negali būti vertinamas kaip tikrasis ieškovės subjektyvus elgesys. Ieškovė bijojo atsakovo, todėl taip parašė.

Gyventojų registro tarnybos apie atsakovo išvykimą į JAV, tačiau iš ambasados atsakymo matyti, kad JAV ambasada informacijos civilinėse bylose neteikia. Todėl laikytina, kad byloje buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti apelianto gyvenamąją vietą ir, vadovaujantis LR CPK 39 str., interesams atstovauti buvo teisėtai ir pagrįstai paskirtas kuratorius.

Ieškinys buvo reiškiamas pagal paskutinę žinomą tikrąją apelianto gyvenamąją vietą ir pagal apelianto turto buvimo vietą – dalis turto apeliantui priklausė Kauno rajone, Garliavoje, Tulpių g.

Paskirdamas kuratorių teismas nepadarė aiškios ar esminės teisės taikymo klaidos ir LR CPK 111 str. 2 d. 2 p. nuostatos nebuvo pažeistos.

Nagrinėjamu atveju privalomųjų aplinkybių, numatytų įstatyme skelbti atsakovo paiešką, nebuvo. Iš Gyventojų registro duomenų buvo matyti, kad apeliantas išvyko į JAV. Viešo intereso byloje nebuvo. Todėl nelegaliai JAV gyvenančio atsakovo paieškos per policiją skelbimas būtų netikslingas.

Ieškovė neslėpė santuokos nutraukimo fakto nuo apelianto, jis tai žinojo iš šalių tarpusavio pokalbių, todėl 2011-09-09 ir 2011 m. lapkričio mėnesio laiške nebuvo reikalo analizuoti ištuokos bylos raštu, nes apeliantas viską jau žinojo.

Pokalbių išklotinės tik įrodo, kad apeliantui buvo žinoma apie santuokos nutraukimą, po skyrybų šalys toliau bendravo, tą patvirtino ir liudytojos S. K. ir L. J., tačiau apeliantas neįrodė, kad jis domėjosi šeima skambindamas ir rūpindamasis ja daugiau kaip metai iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui momento.

Jokie toliau apelianto papildomai pateikti įrodymai nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių ištuokos byloje, t. y. kad ieškovas daugiau nei prieš metus paliko šeimą ir ja nesirūpina. Šių aplinkybių nepaneigė nei apelianto pridedamas kompaktinis diskas, nei D. S. parodymai (nes neaišku, iš kur D. žino apeliantui naudingas aplinkybes, iš kur D. žino ieškovės su apeliantu bendravimo ir santykių ypatumus), nei 2007-07-20 siųsto laiško vokas, nei 2001-11-19 ieškovės laiškas, nei 2001-08-20 ieškovės rašytas laiškas, nei 2001-05-12 ieškovės rašytas laiškas, nei 2003-06-30 ieškovės rašytas laiškas, nei 2003-08-19ieškovės rašytas laiškas, nei 2004-08-28 ieškovės rašytas laiškas. Ieškovė neneigia, kad iki 2009 metų bendravimas vyko. Dėl to ginčo byloje ir nėra. Tačiau tas bendravimas daugiau kaip metai iki ieškinio pateikimo teismui buvo nutrūkęs, ir apeliantas neįrodė priešingai. Teismui pagrįstai konstatavus apelianto kaltę dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo klausimas apeliantui ir neturėjo būti sprendžiamas, o ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą jai iš apelianto teismui neteikė.

Teismas nepažeidė LR CK 3.70 str. 2 d., nepasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes teismas bylas nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose, o tokio reikalavimo – priteisti neturtinę žalą iš atsakovo – ieškovė nereiškė.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje.

Teismas nepažeidė LR CK 3.119 str., pagal kurį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Ieškovė, teikdama ieškinį, išvardijo dalijamą registruotiną turtą, sąžiningai nurodė jo vertes iš VĮ Registrų centro viešos rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį, kuri yra laikoma teisinga rinkos verte, jei neįrodyta priešingai. Apeliantas nepateikė jokių kitokių įrodymų, kad dalintinų daiktų rinkos vertės būtų kitokios ar iš esmės skirtųsi nuo byloje esančių.

Apeliantas neteisus, kad nagrinėdamas bylą teismas neuždavė nei vieno klausimo, susijusio su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo klausimu, atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo buvimo ar nebuvimo ir neanalizavo CK ir CPK pažeidimų, todėl pažeidė teismo pareigą būti aktyviam sprendžiant santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius klausimus.

Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama byla dėl proceso atnaujinimo, o ne byla dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas ir neturėjo pareigos savo iniciatyva peržiūrėti santuokos nutraukimo bylos, jei tokio pagrindo (tariamų LR CK 3.70 str. 1 d. 3.60 str. 3 d., 3.70 str. 2 d., 3.127 str., 3.119 str. pažeidimų priimant 2011-02-01 sprendimą) apeliantas nenurodė ir nekėlė pirmosios instancijos teisme.

Pareiga nurodyti pagrindus ir pagrįsti prašymo atnaujinti procesą terminus tenka prašymą pateikusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju teismas vertino apelianto pateiktus proceso atnaujinimo pagrindus ir terminus, ar jie nėra praleisti ir bylą nagrinėjo apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir reikalavimų ribose (argumentus ir pagrindus, kurių apeliantas nekėlė teikdamas prašymą atnaujinti procesą ir kuriuos kelia apeliantas dabar, negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d).

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Kauno rajono apylinkės teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į aukštesnių teismų suformuotą praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė teismą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, to paties straipsnio 9 punkto pagrindu, kai sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Taigi atsakovo atstovės nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje, kad atsakovo atstovė nepateikė byloje įrodymų, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu (CPK 12, 178, 185 str.).

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo atstovės prašymą atnaujinti procesą ir CPK 366 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.).

Atsakovo atstovė teigė, kad sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė byloje kuratorių, nors tam nebuvo įstatyminio pagrindo, nes atsakovė turėjo duomenis apie atsakovo nuolatinę buvimo vietą JAV, galėjo susiekti su atsakovu ryšio priemonėmis. Su šiais atsakovo motyvais sutikti negalima, nes byloje šioms aplinkybėms nustatyti nepateikta įrodymų (CPK 12, 178 str.).

Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismui pateiktame ieškinyje turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juri­dinis asmuo, – jo buveinė arba pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Ieškovė kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodė ieškinio pareiškime atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1), kuri sutapo (1 t., b. l. 7) su pareiškėjo nuo 1995-02-23 iki 2008-12-11 deklaruota gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas 2008-12-11 išvyko į JAV. Ieškinio pareiškime ieškovė nurodė, kad neveda su pareiškėju bendro ūkio daugiau kaip vienerius metus, kad pareiškėjas visiškai nesirūpina šeima. Priešingai, nei aiškina ieškovė, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodė, kad JAV turėjo nuolatinį adresą, kuris buvo žinomas ieškovei, ir šiuo adresu ieškovė, taip pat ir teismas galėjo susiekti su pareiškėju. Šioms aplinkybėms įrodyti pareiškėjo atstovė pateikė byloje visą eilę įvairių įrodymų, kurie, jos nuomone, patvirtina pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes: tai šalių susirašinėjimas, lėšų pervedimo perlaidos kopijos, tarp jų neoriginalių dokumentų kopijos. Teismas priima šiuos įrodymus į bylą pripažindamas, kad tam yra CPK 314 str. numatytas pagrindas, nes kaip nustatyta byloje, atsakovas santuokos nutraukimo byloje nedalyvavo, tad įrodymų pateikti negalėjo. Minėti dokumentai surašyti daugiau nei 10 metų laikotarpiu ir patvirtina, jog ginčo šalys tam tikru laikotarpiu tarpusavyje susirašinėjo įvairiais adresais, kad pareiškėjas sumokėjo Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate už paso keitimą (2 t., b. l. 56–76). Tačiau nei vienas iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad ieškovės kreipimosi į teimą momentu, taip pat civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės laikotarpiu (nuo 2010-09-30 iki 2011-02-01) pareiškėjas turėjo JAV nuolatinę gyvenamąją vietą ar kad ieškovei buvo žinoma pareiškėjo gyvenamoji vieta JAV. Tai, kad šalių bendravimas pareiškėjui išvykus į JAV nenutrūko, iš dalies neneigia ir pati ieškovė, kuri paaiškino, kad su atsakovu bendravo tiek telefonu, tiek paštu siunčiama korespondencija. Tačiau ginčo šalių šeima, ieškovės paaiškinimu, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, iširo, šalys nevedė bendro ūkio, ieškovė nenorėjo gyventi su atsakovu santuokoje, o pareiškėjo siunčiami pinigai iki 2009-05-17 (1 t., b. l. 77–85) ieškovės adresu nebuvo skirti bendrai sutuoktinių nuosavybei įsigyti (1 t., b. l. 135–136). Šis ieškovės argumentas byloje nenuginčytas.

Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad šalys susirašinėjo iki 2009-05-17 (1 t., b. l. 85), o vėliau po santuokos nutraukimo (2 t., b. l. 73). Duomenys, atsakovo (ieškovės) surašyti ant pinigų persiuntimo perlaidų, pašto vokuose (1 t., b. l. 72–85, 2 t., b. l. 59), patvirtina, kad pareiškėjo adresas ne kartą keitėsi – tai matyti iš byloje esančių atsakovo vardu pildytų dokumentų: (duomenys neskelbtini), 2011-09-09 (duomenys neskelbtini), 2011-11-13 (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad pateiktas byloje šalių susirašinėjimas patvirtina, jog šalys susirašinėjo skirtingu laikotarpiu, skirtingais adresais, tačiau nepatvirtina, jog atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo JAV nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri būtų žinoma ieškovei. Atsakovo atstovės argumentus dėl tariamo ginčo šalių 2010-12-13 susirašinėjimo adresu (duomenys neskelbtini) byloje nėra įrodytas neginčytinais įrodymais. Teismas tariamai ieškovės vardu surašytą ir liudytojui R. A. išsiųstą elektroninį laišką (2 t., b. l. 26) vertina kartu su liudytojo R. A. (2 t., b. l. 32–34) parodymais, ieškovės paaiškinimu, kuri neigia, kad naudojosi liudytojo nurodytu elektroniniu adresu, ir kitais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 73), yra tos nuomonės, kad labiau tikėtina, jog ieškovė adresu (duomenys neskelbtini) susirašinėjo su atsakovu 2011-11-13, o ne, kaip nurodė liudytojas, 2010-12-13. Todėl nepateikus byloje patikimų įrodymų, kad ieškovė naudojosi liudytojo nurodyta pašto dėžute (2 t., b. l. 26), teismas šiuo įrodymu kaip nepatikimu byloje nesivadovauja (CPK 185 str.).

Taip pat teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas turėjo JAV nuolatinį telefono numerį, kuriuo esant reikalui atsakovui būtų galima paskambinti. Tai, kad atsakovui nebuvo galima prisiskambinti, byloje patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Vien tas faktas, kad atsakovas skambino jam patogiu laiku kitiems asmenims, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalys ginčo laikotarpiu bendravo, nes šioms aplinkybėms patvirtinti įrodymų taip pat nepateikta. Byloje pateiktas TEO pokalbių iššifravimo sąrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjo telefono numeris, pažymėtas kaip 123456789, taip, kaip nurodė apklausti byloje liudytojai L. J., N. V., L. Š., R. A., kurie patvirtino, kad pareiškėjui paskambinti negalėjo, tačiau pareiškėjas jiems kartais paskambindavo. Pareiškėjo telefono numeris kito telefono atmintyje neužsifiksuodavo, o tik matydavosi skaičiai 123456, arba 1126 (2 t., b. l. 27–34). Ieškovės pareiškėjui rašytos SMS žinutės (1 t., b. l. 120–122) nėra teisiškai reikšmingas įrodymas šioje byloje sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo prašyme nurodytu pagrindu, nes jos rašytos 2012 m., tad nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas padarė aiškias teisės taikymo normų klaidas 2011-02-01 nutraukdamas šalių santuoką ir padalindamas turtą (1 t., b. l. 58–60).

Negalima sutikti su atsakovo atstovės motyvais, kad teismas nepagrįstai paskyrė atsakovui kuratorių. Bylos duomenimis, atsakovui korespondencija buvo siunčiama atsakovo iki 2008-12-11 deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24, 26). Korespondencija grąžinta teismui neįteikta, teismas savo iniciatyva tikslino duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, duomenys apie atsakovo gyvenamąją ir buvimo vietą sutapo su Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM duomenimis, patvirtinančiais, kad 2008 metų gruodį atsakovas išvyko į JAV (1 t., b. l. 25). Teismas kreipėsi į Amerikos ambasadą (1 t., b. l. 31–32), kad nustatytų atsakovo buvimo vietą, tačiau reikiamų duomenų apie atsakovo buvimo vietą negavo, todėl pakartotinai nustatė ieškovei terminą pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą atsakovui (1 t., b. l. 34–35). Ieškovės lėšomis buvo apmokėtos kuratorės paslaugos, kuri atstovavo atsakovui civilinėje byloje (b. l. 40, 1 t.), apie kuratoriaus paskyrimą ir civilinės bylos nagrinėjimo datą, laiką, ginčo esmę ir faktą, kad byloje paskirtas kuratorius, teismas paskelbė viešai spaudoje (1 t., b. l. 53). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo skirdamas atsakovui civilinėje byloje kuratorių, nes byloje nebuvo duomenų apie atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, o remiantis CPK 39 str. 1 d., kuratorius atsakovui byloje atstovavo kaip atstovas pagal įstatymą, t. y. turėjo visas atstovaujamo teises ir pareigas, šiuo atveju atsakovo teisėms byloje atstovavo advokato padėjėja A. V. (1 t., b. l. 38). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad atsakovo teisės civilinėje byloje nebuvo pažeistos ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą paskirti byloje kuratorių (CPK 129 str.), jį paskyrė atsakovo interesams atstovauti nepažeisdamas įstatymo.

Negalima sutikti su atsakovo atstovės atskirojo skundu motyvais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo paskelbti atsakovo paiešką. Kaip pagrįstai, teismo vertinimu, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovė, teismų praktikoje atsakovo paieškos procedūra taikoma tik išimtiniais atvejais (CPK 132 str.), o šioje byloje toks atvejis nenustatytas.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės motyvas, jog atsakovo nurodytas adresas korespondencijoje galėjo nesutapti su atsakovo buvimo vieta, byloje nėra nuginčytas, nes atsakovas JAV gyvena nelegaliai. Tad teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas JAV gyveno tinkama tvarka neįforminęs leidimo, todėl ieškovės argumentas, kad nelegaliai užsienyje gyvenančio asmens paieškos paskelbimas per policiją nebūtų tikslingas, yra pagrįstas.

Atmestinas atsakovo atstovės motyvas, kad priimant teismo 2011-02-01 sprendimą buvo netinkamai taikyta LR CK 3.60 str. 3 d. LR CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, dėl ko sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2010-09-30, byloje ieškovė įrodinėjo, kad nuo 2000 m. atsakovas paliko šeimą, šeimoje nebegyvena, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio metus laiko – nuo 2009-10-30. Kaip jau minėta, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM duomenimis, atsakovas į JAV išvyko 2008 metų pabaigoje, tačiau pateiktas byloje šalių susirašinėjimas (1 t., b. l 72–85) sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas buvo JAV jau 2001 m. (2 t., b. l. 59–76). Todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas šeimoje nebegyvena nuo 2000 m., yra tikėtina (CPK 185 str.). Atsakovo teikiami įrodymai nepaneigė 2011-02-01 teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad metai iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui momento atsakovas buvo palikęs šeimą, šeima nesirūpino, t. y. atsakovas savo įrodymais nepaneigė LR CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos. Apeliacinis teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo motyvais, kad atsakovo teikiami įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas būtų grįžęs į šeimą, būtų rūpinęsis ar remtų šeimą nuo 2009-05-17, t. y. daugiau kaip metus iki ieškinio pateikimo teismui, nes paskutinis, 2009-05-17, pinigų pervedimas ieškovės vardu, kaip nustatyta byloje, buvo padarytas daugiau kaip metai iki ieškinio pateikimo ir buvo skirtas ne ginčo šalių šeimos poreikiams tenkinti, o kaip patvirtino liudytoja L. J. teismo posėdyje, jos bilietams į JAV ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Atmestinas atsakovo atstovės motyvas, kad teismas pažeidė LR CK 3.70 str. 2 d., nepasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes teismas bylas nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose, o tokio reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš atsakovo ieškovė nereiškė, todėl teismas neprivalėjo šio klausimo spręsti (CPK 385 str. 1 d.). Ieškovė pagrįstai teigia, kad teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu yra sprendžiami klausimai, turintys viešąjį interesą, t. y. nepilnamečių vaikų, kreditorių interesai. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą tarp sutuoktinių, neprivalo veikti savo iniciatyva. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje.

Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 3.119 str. nuostatas, nes šis įstatymas numato, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Byloje yra pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro viešos rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį, kuri yra laikoma teisinga rinkos verte, jei neįrodyta priešingai. Atsakovo atstovė nurodė, kad byloje yra keli dokumentai, patvirtinantys santuokinio nekilnojamojo turto vertę (1 t., b. l. 13–14), byloje nurodyta, kad 330/640 dalis žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklauso ieškovei, vidutinė rinkos vertė yra 20758 Lt (vidutinės rinkos vertės nustatymo dieną), internetinės svetainės duomenimis, pagal masinį žemės sklypo įvertinimą žemės sklypo kaina 2010-01-01 buvo 29 500 Lt, tos pačios svetainės duomenimis, 2011-01-01 žemės sklypo kaina buvo 27 300 Lt (1 t., b. l. 46), o garažo, vertė – 1480 Lt (1 t., b. l. 48) Kaip nustatyta byloje, santuoka tarp šalių nutraukta 2011-02-01 (1 t., b. l. 58–60), todėl turto vertė santuokos nutraukimo momentu buvo 1480 Lt (pastato) ir 14 076,56 Lt (žemės sklypo), pirmosios instancijos teismas žemės sklypo vertę suapvalino iki 15 000 (14 076,53) Lt (b. l. 59, 1 t.), tad įstatymo, priteisdamas atsakovui ½ d. dydžio (15 000 + 1480) = 16480 Lt turto vertės 8240 Lt piniginę kompensaciją, nepažeidė.

Kiti atskirojo skundo argumentai dėl tariamai netinkamai atlikto teisminio tyrimo aiškinant šalių argumentus dėl proceso atnaujinimo ir vertinant įrodymus (2 t., b. l. 56, 57), dėl atsakovo gyvenimo ir bendravimo JAV su kaimyne D. S., gyv. (duomenys neskelbtini) , taip pat duomenys apie pastato būklę 2003 m. įrašyti į diskelį ir persiųsti atsakovui, nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje aiškinant šalių santykius 2010 m. Teismo vertinimu, notarine tvarka patvirtinta D. S. paaiškinimo kopija yra visiškai neinformatyvi, tad neturi įrodomosios reikšmės byloje, nes liudytoja nenurodė savo gyvenamosios vietos JAV, o tik paaiškino, kad yra atsakovo kaimynė, tačiau kaip nustatyta byloje, atsakovas turėjo keletą adresų, kuriais susirašinėjo. Taip pat D. S. rašytiniame liudijime nenurodė bendravimo su atsakovu laikotarpio ir šaltinio, iš kur sužinojo apie atsakovo ir ieškovės bendravimą paštu, telefonu, taip pat iš kur ir kada sužinojo apie ginčo šalių santuokos nutraukimą, todėl apeliacinis teismas šiais įrodymais byloje nesivadovauja.

Atskirajame skunde atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas prašyme atnaujinti procesą neteisingai nurodė įstatymo normą, pagal kurią byloje turi būti atnaujintas procesas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepakeitė kvalifikacijos į CPK 366 str. 1 d. 2 p. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, todėl bylą išnagrinėjo neteisingai. Tačiau su tuo sutikti negalima. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, pareiga nurodyti pagrindus ir pagrįsti prašymo atnaujinti procesą terminus tenka prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju atsakovui (CPK 369 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo pateiktus proceso atnaujinimo pagrindus ir terminus, ar jie nėra praleisti, ir bylą nagrinėjo apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir reikalavimų ribose, argumentai ir pagrindai, kurių apeliantas nekėlė teikdamas prašymą atnaujinti procesą ir kuriuos kelia apeliantas dabar, negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų teisinga perkvalifikuoti atsakovės pareiškime nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą į kitą to paties įstatymo 2 punktą (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių), nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos ir nenustatytos (CPK 12, 178, 185 str.).

Teismas, remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 328 str.), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi taikė turto areštą (2 t., b. l. 106–107), atmetus atsakovo atskirąjį skundą, panaikinamas laikinųjų apsaugos taikymas 330/640 dalių žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties nekeisti.

Byloje teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi taikytą turto areštą 330/640 dalių žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) atmetus atsakovo atskirąjį skundą, panaikinti.