- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-63-312-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02015-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-63/2014
Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02015-2010-9
2014 m. vasario 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 183 str. 1 d. ir nubaustas 9 MGL dydžio, t. y. 1170,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt litų) bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu R. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 223 str. 1 d., jai nepadarius minėtų nusikalstamų veikų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, veikdamas bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. G., turėdamas tikslą pasisavinti R. G. patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2008 m. birželio 30 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė motociklą (motorolerį) „Aprila Scarabeo“ J. Z., kurio balansinė likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d. buvo 2518,24 Lt, už 4400,00 Lt kainą, tačiau R. G., Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, 2009 m. birželio 22 d., į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, 2009 m. birželio 30 d. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad motociklas (motoroleris), kurio balansinė likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d. buvo 2518,24 Lt, parduotas už 200,00 Lt, su PVM už 238,00 Lt ir taip šiuos tikrus dokumentus suklastojus, kainos skirtumą - 4162,00 Lt, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasisavino, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4162,00 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad baudžiamoji byla nenutraukta pagrįstai, - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - D. M. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nepagristai nenutraukė baudžiamojo proceso, nors nuosprendžio priėmimo metu egzistavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 3 str. 1 d. 6 p. nurodytos sąlygos, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, dėl ko priėmė neteisėtą, nemotyvuotą ir nepagrįsta skundžiamą nuosprendį.
Savo apeliacinį skundą apeliantas grindžia Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2008, taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo apeliantas yra nuteistas, nurodyta Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d. Be to, Lietuvos Respublikos BK 183 str. 5 d. nurodyta, jog šio straipsnio 1 ir 3 d. numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal nukentėjusio asmens skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą, o pagal tyrėjos 2012 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinį pranešimą dėl tikslingumo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., adresuotą Klaipėdos AVPK NTB ENTS viršininkui T. B., kuriame yra pastarojo 2012 m. rugpjūčio 16 d. viza „pradėti ikiteismini tyrimą pagal BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.“ (t. 1, b. l. 27). Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta. Apelianto įsitikinimu, aukščiau nurodyti argumentai ir juos pagrindžiantys baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, dėl to privalo būti panaikintas, o byla nutraukta Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 p. numatytu pagrindu, nes egzistuoja Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė jokių motyvų dėl apelianto kaltės, o tik išvardijo kai kurių bylos duomenų turinį. Nuosprendyje iš esmės nėra jokių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių analizės, kuriais remiantis būtų galima daryti jį kaltinančias išvadas, t. y. nuosprendyje teismas nenurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 3 p.). Liudytojo J. Z. parodymai, apelianto vertinimu, nenuoseklūs, iš jų galima spręsti ir apie paties liudytojo padarytą galimai nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad duodamas parodymus 2012 m. rugpjūčio 13 d. apklausos metu liudytojas J. Z. nurodė, kad susitiko su Dariumi prie „Forum Cinemas‘, kur su juo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjo jam pinigus, kiek neprisimena, tarp 3000,00 Lt ir 4000,00 Lt, tačiau sutartyje buvo nurodyta keli šimtai litų. Taip pat nurodė, kad motorolerio iš karto neregistravo, pirkimo metu motoroleris atrodė tvarkingas, tačiau vėliau pastebėjo, kad jis buvo daužtas (J. Z. 2012 m. rugpjūčio 13 d. apklausos protokolas). Papildomai apklausiamas 2012 m. spalio 26 d., J. Z. jau nurodė, kad pats turėjo dvi atspausdintas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodu ir įrašytu savo asmens kodu, sutartį pasirašė jis ir D. M., D. M. sumokėjo tiksliai 4400,00 Lt, per vieną kartą, jokio avanso nemokėjo, 2008 m. birželio 30 d. niekur nepasirašė, išskyrus sutartį (J. Z. 2012 m. spalio 26 d. papildomos apklausos protokolas). Nors J. Z. nurodo, kad už motorolerio pirkimą sumokėjo D. M. 4400,00 Lt ir sutartį pasirašė, 2008 m. birželio 30 d. niekur kitur, išskyrus sutartį, nepasirašė, tačiau kaip matyti iš byloje esančios 2008 m. birželio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties 4400,00 Lt sumai, ant minėtos sutarties J. Z. parašo nėra, nes minėtas parašas yra ant 2009 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties 238,00 Lt su PVM sumai, tačiau kodėl pasirašė ant pastarosios sutarties, ar tai jam nesukėlė įtarimų (nors nurodo, kad motorolerį pirko už 4400,00 Lt), liudytojas paaiškinti negalėjo. Taip pat, nors J. Z. 2012 m. spalio 26 d. papildomoje apklausoje teigė jokių priėmimo perdavimo dokumentų nepasirašęs ir apskritai nepasirašęs niekur išskyrus sutartį, tačiau ant byloje esančios 2009 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros MS Nr. (duomenys neskelbtini) yra J. Z. parašas.
Be to, J. Z. parodymus ir jo versiją dėl motorolerio pirkimo už 4400,00 Lt paneigia ir byloje esanti 2011 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 12 psl. konstatuota, kad ,,2009 m. birželio 30 d., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija MS Nr. (duomenys neskelbtini) (24 priedas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė motociklą „Aprila Scarabeo“ už 200,00 Lt (su PVM 238,00 Lt) J. Z.. PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė bendrovės direktorė R. A. ir J. Z.. Kad motoroleris buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nes buvo po avarijos ir daugiau už jį nebuvo įmanoma gauti, 2012 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu patvirtino ir liudytoja L. Š.. Savo parodymais akistatoje ir teisme J. Z. taip pat nurodė, kad pasirašė dokumentus, kuriuose nurodyta neteisinga kaina (2009 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį 238,00 Lt su PVM sumai, 2009 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą MS Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai 238,00 Lt su PVM sumai) ir juos, žinodamas, kad juose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pateikė VĮ „Regitra“, t. y. realizavo. Iš šių J. Z. parodymų matyti, kad jo veiksmuose yra dokumentų klastojimo, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., sudėties požymiai. Tą teismo posėdyje pažymėjo ir apelianto gynėjas, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas į tai taip pat neatsižvelgė.
Apelianto įsitikinimu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi ne tik nenuosekliais, bet ir Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių turinčiais liudytojo J. Z. parodymais, tinkamai neįvertino kitų byloje esančių įrodymų (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.), tame tarpe, aptartų specialisto išvadoje, pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitos-faktūros, D. M. parodymų, kurių visuma patvirtina, kad apeliantas nepadarė jam įkaltintos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., t. y. neatliko veiksmų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p. pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nors ir pripažino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, padarius formalius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis be prašymo išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., taip pat formuluoja prašymą nutraukti jam bylą, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., nes ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 2 d. nuostatas – nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo. Minėtą pažeidimą pripažino ir prokuroras bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau prokuroro nuomone, šis formalaus pobūdžio BPK pažeidimas neturėjo įtakos kaltinamųjų teisėms, išteisinamajam ir apkaltinamajam nuosprendžiui. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytu klausimu laikosi visiškai priešingos nuomonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2014, 2K-284/2008 ir t. t.).
Atsižvelgus į minėto teismo formuojamą praktiką pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jei minėtos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ar nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu (Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1, 2, 4 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat imperatyviai nurodyta, kad už Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 ir 3 d. nurodytas veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas (Lietuvos Respublikos BK 183 str. 5 d.). Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (bei kitus Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d. nurodytus straipsnius) pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1, 2 d. bei, nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. reikalavimus, momento, iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. M. atžvilgiu, į nurodytas aplinkybes nesigilino, nuosprendyje jų neanalizavo, dėl jų visiškai nepasisakė ir neįvertino, nors jos turėjo lemiamą reikšmę baudžiamojo proceso baigčiai.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2010 m. gegužės 13 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 2 d. ir 209 str. (t. 1, b. l. 41-42). 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. (t. 1, b. l. 55-56). 2010-05-17 ikiteisminiai tyrimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 170 str. 4 d. 1 p., sujungti į vieną, paliekant Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2005 m. gegužės 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota adresu (duomenys neskelbtini) Palangos m., vienas iš akcininkų (10%) ir direktorius - R. A. (gyv. (duomenys neskelbtini)), kitas akcininkas (90%) - D. M. (gyv. (duomenys neskelbtini)). Faktiška bendrovės vykdoma veikla - konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. Minėta bendrovė, turėdama mokesčių nepriemoką (iš viso 263.151,13 Lt), 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė paskolos sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dvejiems metams, 106 875,64 Lt sumai (pastarosios bendrovės direktorė – R. A., kartu ji ir D. M. - vieninteliai akcininkai, todėl atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytini susijusiais asmenimis). Laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 188 898,22 Lt pagal paskolos sutartį, kadangi buvo apmokami UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai kreditoriams. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. gegužės 17 d. pavedimu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 2 d., 209 str. ir 219 str. l d. nurodyta atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriaus pareigūnams (t. 1, b. l. 4). Analogiškas pavedimas duotas ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 5). 2011 m. spalio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriaus tyrėja pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog yra tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir jį atlikti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26). Ant minėto dokumento yra uždėta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininko viza dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. 2011 m. spalio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininkas informaciją apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūrai (t. 1, b. l. 14). Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. spalio 18 d. pavedimu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 208 str. 2 d., 209 str. ir 219 str. l d. nurodyta atlikti Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriaus pareigūnams (t. 1, b. l. 12). Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2012 m. gegužės 15 d. pavedimu nuo 2012 m. gegužės 15 d. ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti ir jam vadovauti pavesta Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei, kuriai perduota ir ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 13). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje R. G. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 str. 2 d. ir BK 219 str. 1 d. padarymo nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo D. M. atžvilgiu taip pat nutrauktas (t. 1, b. l. 28-33). 2012 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriaus tyrėja pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog yra tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 223 str. ir jį atlikti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 27). Ant minėto dokumento yra uždėta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininko viza dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 223 str. Jokių duomenų, apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. buvo pradėtas pagal nukentėjusio asmens pranešimą ar skundą, ar prokuroro reikalavimu byloje nėra. Taigi konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas D. M. atžvilgiu dėl galimai padarytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pradėtas nesant nukentėjusiojo asmens skundo, jo teisėto atstovo pranešimo ar prokuroro reikalavimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 208 str. 2 d., 209 str., nesant šių nusikaltimų požymių (t. 1, b. l. 38-39). 2012 m. rugsėjo 20 d. D. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 2012 m. rugsėjo 28 d. ir 2012 m. spalio 16 d. jis apklaustas įtariamuoju. 2012 m. lapkričio 9 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir tą pačią dieną jis apklaustas įtariamuoju (t. 4, b. l. 158-168). Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2012 m. lapkričio 13 d. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 223 str. terminą pratęsė iki 2012 m. gruodžio 15 d. (t. 1, b. l. 25). Tačiau kolegijos vertinimu, toks prokurorės priimtas procesinis sprendimas nepašalina Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 20 d. D. M. supažindintas su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 4, b. l. 186). Klaipėdos apygardos prokuratūra 2012 m. lapkričio 29 d. surašė kaltinamąjį aktą (t. 5, b. l. 5-7), kurio nuorašas D. M. įteiktas 2012 m. gruodžio 3 d. (t. 5, b. l. 9), kaltinant jį pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir byla perduota teismui.
Taigi konstatuotina, kad šioje byloje nėra nė vieno iš aukščiau minėtų ir Lietuvos Respublikos BPK 167 str. numatytų procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. pradėti. Kartu, nagrinėjamos bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pvz., su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Paminėtina, kad joks civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, dėl Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nukentėję asmenys byloje nenustatyti. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos išaiškinimas šioje byloje turi visuomeninę reikšmę, juo labiau, kad galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudingu sandoriu, parduodant motorolerį „Aprila Scarabeo“, padaryta žala galėtų būti išieškota civilinio proceso tvarka.
Akcentuotina ir tai, kad nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos (t. y. kokiu procesiniu dokumentu prokuroras gali (privalo) išreikšti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013). Be to, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos), nustatančiose reikalavimus, kuriais turi būti vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, prokuroro reikalavimas apibrėžiamas kaip prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d. ir 4 d., Lietuvos Respublikos BK 407 str. nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 2 d. ir 409 str. 1 d. nustatytais atvejais, kuris gali būti išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu, ar nutarimu. Esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ikiteisminis tyrimas pradedamas bendra tvarka – užrašoma rezoliucija (1, 5, 33 p.). Rekomendacijose taip pat yra nustatyta tokio atskiro rašytinio dokumento (prokuroro reikalavimo) forma, iš kurios matyti, kad jame turi būti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau nagrinėjamos bylos medžiagoje tokio dokumento nėra, taip pat nėra prokuroro reikalavimo, išreikšto bent jau rezoliucija, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1, 2, 4 dalių nuostatos ir todėl yra Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p. nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, todėl dėl likusių apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisakys. Esant nurodytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje naikintinas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamoji byla D. M. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
D. M. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendį dalyje dėl D. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.