Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Andesta“ atstovams advokatui Artūrui Gutauskui, uždarosios akcinės bendrovės „Andesta“ vadovei Jolitai Zarembienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Andesta“ dėl įmokėtų į įmonės sąskaitą piniginių lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas nagrinėja bylą perduotoje dalyje dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl įmokėtų į įmonės sąskaitą piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (t. III, b. l. 157–164). Ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 2 442,95 Eur piniginių lėšų, įmokėtų į įmonės sąskaitą, ir bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1–3, 118–123, t. II, b. l. 24, t. III, b. l. 8–10, 91–97, 157–164, t. VIII, b. l. 20–22, 166, t. IX, b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovės į įmonės sąskaitą įmokėtų piniginių lėšų grąžinimo.

DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikyti įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 12 d. 1 p. nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14 str. 2 d. nustatyta, kad <...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

BAĮ 19 str. 1 d. nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

Pagal BAĮ 21 str. 1 d., už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; pagal BAĮ 21 str. 2 d., už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str. 1 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; pagal CK 2.87 str. 2 d., juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; pagal CK 2.87 str. 3 d., juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams; pagal CK 2.87 str. 4 d., juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2013-05-02 iki 2015-10-09 ėjo įmonės vadovės pareigas (t. I, b. l. 6–10). Pažymėtina, kad įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui, įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų analizė patvirtina, kad viena iš pagrindinių įmonės vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas, nes pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka.

Ieškovė teigė, jog 2013 m. iškilus įmonės finansiniams sunkumams, ji susitarė su akcininku, kad įmokės savo asmenines lėšas į įmonės sąskaitą (kaip paskolą), o pagerėjus įmonės finansinei situacijai, pinigai jai bus grąžinti, tačiau savo teiginių apie sunkią įmonės finansinę padėtį, apie nurodomą susitarimą su akcininku dėl asmeninių pinigų įmokėjimo neįrodė. Priešingai, iš į bylą pateiktos įmonės kasos knygos, sąskaitų išrašų duomenų daroma išvada, kad pagrindo teigti apie sunkią įmonės finansinę padėtį nėra. Be to, akivaizdu, kad eidama įmonės direktorės pareigas, ieškovė būtų veikusi atidžiai, atsakingai ir kvalifikuotai, skolindama įmonei pinigus būtų sudariusi paskolos sutartis, tačiau tokių sutarčių į bylą pateikta nėra. Neįrodytas susitarimas su akcininku dėl paskolos sutarties sudarymo. Kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu, ieškovė pervedinėdama įmonei pinigus atstovavo tiek įmonę kaip juridinį asmenį, tiek pačią save kaip fizinį asmenį, paskolų sutarčių sudaryta nebuvo, bankinių pavedimų paskirtis pildė ji pati, todėl patikimų įrodymų apie jos su įmone sudarytas paskolos sutartis byloje nėra. Iš byloje esančių sąskaitų išrašų nustatyta, kad ne tik ieškovė į įmonės sąskaitą yra pervedusi lėšų, tačiau ji iš įmonės banko sąskaitų pervedinėjo pinigus į savo asmeninę sąskaitą, nuiminėjo grynuosius pinigus, teismo posėdžio metu aiškino, kad ji ėmė paskolą, kurią dalimis pervedinėjo į įmonės sąskaitą, paskolą ėmė ir jos dukra, kuri jai pervesdavo pinigus, o ji pervesdavo įmonei. Teismo vertinimu, toks aukščiau aptartas įmonės vadovės veikimas buvo visiškai neracionalus, nelogiškas kaip įmonei vadovaujančio asmens, o atliktas tikslu suklaidinti įmonės akcininką ir pasipelnyti įmonės sąskaita. Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad nepagrįstas ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog įskaitymas negali būti taikomas, kadangi atsakovas nėra pareiškęs priešieškinio.

Ginčas, kad ieškovė per visą savo darbo pas atsakovą laikotarpį į įmonės banko sąskaitą bankiniais pavedimais iš savo banko sąskaitų pervedė 4 899,16 Eur sumą, nekilo. Į bylą pateikti abiejų šalių banko sąskaitų išrašai (t. III, b. l. 178–213, t. IV, b. l. 1–269, t. V, b. l. 11–25, 42–43, 76–111, t. VI, b. l. 108–121, t. VII, b. l. 64–193, t. VIII, b. l. 23–152, t. IX, b. l. 39–81) patvirtina, kad ieškovė iš atsakovo banko sąskaitos nuėmė grynaisiais pinigais 1 607,39 Eur, iš įmonės banko sąskaitų į ieškovės banko sąskaitas iš viso buvo pervesta 805,37 Eur paskirtyje nurodant paskolos grąžinimą, 1 595,37 Eur jai buvo pervesta nurodant įvairias paskirtis, ieškovė patvirtino, kad ji iš akcininko A. P. yra gavusi 1 650,84 Eur, ieškovė teigė, kad iš savo sąskaitų įmonės reikmėms sumokėjo 5 336,28 Eur sumą. Ginčas, kad prekės pirktos 33,06 Eur sumai įmonės lėšomis įmonei nepriklauso, nekilo.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai turi grąžinti 2 442,95 Eur sumą, kurią ji apskaičiuoja taip: iš jos į įmonės sąskaitas įmokėtos 4 899,16 Eur sumos atima akcininko jai sumokėtą 1 650,84 Eur sumą ir 805,37 Eur sumą pervestą pavedimais, kurių paskirtyje buvo nurodyta paskolos grąžinimas.

Pažymėtina, kad atsakovo buhalterės 2016-05-05 parengta pažyma, avanso apyskaitos, kuro kvitai (t. III, b. l. 32–76) patvirtina, kad įmonė nebuvo sudariusi su ieškove sutarties automobilio naudojimui, įmonė automobilio neturi, tačiau ieškovė naudojosi įmonės lėšomis nurašant kurą, dėl to per 2013 m. ir 2014 m. įmonei buvo padaryta 910,57 Eur žala. Ieškovė neįrodė aukščiau nurodytų sumų panaudojimo įmonės reikmėms, be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, kvituose net nenurodyta jokių atsakovo rekvizitų.

Taip pat atsakovo buhalterės 2016-05-06 parengta pažyma, avanso apyskaitos, keleivio bilietai, vienkartiniai bilietai, siuntų talonai (t. III, b. l. 12–13, t. VI, b. l. 179–200, t. VII, b. l. 1–21) patvirtina, kad ieškovė savo reikmėms naudodamasi transporto, siuntų paslaugomis jas nepagrįstai apmokėjo iš įmonės lėšų, kai kurias sąskaitas įvesdavo pakartotinai jau po įvesto talono sumos, komandiruotes patvirtinančių įrodymų ar kitų įrodymų, patvirtinančių išlaidas bilietų pirkimui, siuntų siuntimui į bylą ieškovė nepateikė, todėl aukščiau nurodytais veiksmais padarė atsakovui 206,47 Eur žalą.

Be to, ieškovė nepaneigė, kad ji atsakovui nėra grąžinusi už atsakovo lėšas ir atsakovo vardu įsigyto turto – 579,24 Eur vertės kompiuterio Dell, 23,17 Eur vertės krepšio, 9,56 Eur vertės aušinimo pado, 41,44 Eur vertės kniediklio, 66,32 Eur vertės virdulio, 49,24 Eur rankinės, 19,98 Eur kavamalės – viso turto už 788,95 Eur sumą. Pažymėtina, kad 2015-10-09 savo parašu ieškovė patvirtino aukščiau nurodyto turto su aukščiau nurodytomis vertėmis priskyrimą įmonės turtui ir patvirtino jo neperdavusi (t. II, b. l. 184), 2016-02-15 rašte ieškovė nurodė, kad tą patį mėnesį, kai prekės buvo įsigytos, įvyko virdulio, kavamalės, kniediklo, aušinimo pado ir krepšio gedimai, gedimų aktų neturi, turtas nurašytas (t. II, b. l. 186), vadinasi, skaičiuojant atliktų operacijų rezultatą 788,95 Eur suma turi būti įvertinta.

Į bylą yra pateiktas 2016-05-02 antstolio Andriaus Bespalovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0025/16/00012, kuriame užfiksuotos ieškovės naudotame atsakovo kompiuteryje esantis „Skype“ susirašinėjimas (t. VII, b. l. 22–55), iš kurio nustatyta, kad ieškovė 2015 m. rugsėjo 29, 30 dienomis į atsakovo apskaitą įtraukė kasos išlaidų orderius, kurie nebuvo lėšų gavėjų pasirašyti, o lėšų gavėjai nurodė, kad minėtų sumų jie nėra gavę, kas patvirtina nesąžiningą ieškovės veikimą, todėl 870,61 Eur suma taip pat turi būti išskaičiuota.

Byloje nustatyta, kad iki 2015 m. ieškovė pasirašydavo kasos knygoje, 2014-12-31 likutis įmonės kasoje buvo 8 271,91 Eur (28 561,25 Lt), tai ieškovė yra patvirtinusi savo parašu, o 2015 metai įmonės kasos knygoje pradedami 0 Eur ir nuo 2015 m. ieškovė kasos knygų nebepasirašinėjo (t I, b. l. 47–55, 80–102), 8 271,91 Eur išėmimo (dingimo) 2015 m. sausio 1 dienai ieškovė niekaip nepagrindė, 2015-10-09 kasos perdavimo akte ieškovė savo parašu patvirtino, kad kasoje pinigų nėra (t. I, b. l. 103). Akcentuojama, kad ieškovė buvo įmonės vadovė, ji buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos politikos parengimą, tokios savo pareigos tinkamai nevykdžiusi turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Ieškovės teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad akcininkas buhalterei R. B. 2015-01-01 liepė kasoje įrašyti nulį, yra visiškai nepagrįstas ir tik patvirtina ieškovės, kaip įmonės vadovės, neatsakingą pareigų ėjimą. Taigi, konstatuojamas 8 271,91 Eur trūkumas įmonės kasoje, likęs nuo 2015-01-01.

Kadangi atsakovas nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tai pagrindo tiksliau detalizuoti iš ieškovės sąskaitų darytus pavedimus ir pasisakyti dėl atsakovo nurodyto papildomo 59,13 Eur trūkumo kasoje 2015 m. spalio mėn. nėra, nes iš bendros aukščiau pateiktos sąskaitų išrašų, buhalterinių pažymų, avanso apyskaitos, kasos knygos analizės, susumavus aukščiau nurodytas aptartas sumas akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog ne atsakovas yra skolingas ieškovei, o ieškovė yra likusi skoloje įmonei, skola įmonei viršija neaptartas sumas, todėl net jei jos ir būtų pripažintos pagrįstomis, tai nekeistų teismo išvados, kad būtent ieškovė yra skolinga įmonei.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2 442,95 Eur piniginių lėšų jai priteisimo iš atsakovo nėra.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiam advokatui Artūrui Gutauskui sumokėtas jo patirtas 3 650,58 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 110, 112–115, t. II, b. l. 20–23, t. III, b. l. 147–150, t. VI, b. l. 129–132). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, teiktų dokumentų kiekį, aplinkybę, kad byla jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 3 650,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos 7,43 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

ieškovės R. K. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Andesta“ (į. k. 302446470) iš ieškovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 650,58 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.