Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose ir nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš R. P. Valstybinei ligonių kasai priteista 3163,38 Lt gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 12 d., apie 15 val., savo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Derceklių kaime, sodininkų bendrijoje „Dituva“, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine B. Ž. , metu, sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus smūgių vietose bei gulinčiai B. Ž. sugriebė už dešinės kojos pėdos ir tyčia, sukeldamas didelį fizinį skausmą, tai yra kankindamas, suko koją tol, kol ji trakštelėjo. Sukdamas B. Ž. koją jis padarė dešinės blauzdos distalinio galo abiejų kaulų atvirą lūžimą, dėl to nukentėjusioji buvo sunkiai suluošinta, tai yra R. P. kankindamas savo šeimos narį padarė B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų į BK 135 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis skunde nurodo, kad neturėjo tiesioginės, išankstinės tyčios nukentėjusiajai padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, norėjo tik ją nuraminti ir sudrausminti. Koją nukentėjusiajai suko tik norėdamas ją apversti, kad ji nesispardytų ir šis jo veiksmas tęsėsi neilgai. Tačiau dėl girtumo neapskaičiavo jėgų, todėl nukentėjusiosios koja lūžo. Apelianto teigimu, jis neturėjo tikslo kankinant ar itin žiauriai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą sulaužant jai koją. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tuoj pat pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei atstatė nukentėjusiosios koją į vietą. Taip pat apeliantas nurodo, kad su nukentėjusiąja buvo išsiskyrę ir nutraukę artimus santykius, kartu ilgą laiką negyveno ir jokio bendro ūkio nevedė, ji tik kartais ateidavo į svečius išgerti. Todėl nuteistasis mano, kad nukentėjusioji negali būti laikoma nei jo šeimos nariu, nei sugyventine.

Nuteistojo nuomone, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apygardos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistasis R. P. pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto nukentėjusiosios B. Ž. sunkaus sveikatos sutrikdymo keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam švelninama už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirtoji bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajai B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė nuteistasis R. P. , ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilinęs į byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, neteisingai nustatė, jog nuteistasis sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė kankindamas (BK 135 str. 2 d. 6 p.), bei nukentėjusiajai tokį kūno sužalojimą padarė kaip savo šeimos nariui – sugyventinei (BK 135 str. 2 d. 3 p.), atitinkamai paskirdamas per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 str. 2 d. 6 p. (kankinant), kai kaltininko veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia kankinimu. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė tokio savo veikimo ypatumą (kasacinė byla 2K-454/2009).

Kolegijos manymu, šioje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina tokio B. Ž. sunkaus sveikatos sutrikdymo būdo, t. y. kankinant. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, B. Ž. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl atviro įstrižinio skeveldrinio dešinės blauzdos kaulų lūžimo. Šį sužalojimą nukentėjusioji patyrė netiesioginės traumos pasekoje, galimai sukant koją, suėmus už pėdos. Kiti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po akies jungine) nesietini su sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 38-39). Iš nuteistojo R. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 111-112) bei apeliacinės instancijos teisme matyti, kad nuteistajam R. P. begeriant su nukentėjusiąja B. Ž. kilo konfliktas, nukentėjusiajai išbėgus iš namų, nuteistasis ją pasivijo, sudavė kelis smūgius, o šiai nukritus paėmė už kojos pėdos ir norėdamas ją apversti staigiai ją pasuko. Vėliau grįžo į namą. Nukentėjusiajai negrįžus, išėjo į lauką ir pamatė, kad B. Ž. koja sužalota ir ji negali atsikelti. Tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė nukentėjusiąją į ligoninę. Iš esmės analogiškas aplinkybes apie jai padaryto kūno sužalojimo mechanizmą teisme parodė ir nukentėjusioji B. Ž. (t. 1, b. l. 113-114). Iš jos parodymų matyti, kad konflikto metu nuteistasis jos atžvilgiu vartojo smurtą, o nukritus paėmė už kojos pėdos ir ją pasuko, išgirdo trakštelėjimą. Nuteistasis palikęs ją gulėti nuėjo į namelį. Nukentėjusioji bandė eiti, bet negalėjo. Tada atėjo nuteistasis ir pamatęs, kas atsitiko, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme teismo medicinos ekspertas R.P. P. parodė, kad B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą apsprendė atviras blauzdikaulio lūžimas. Kūno sužalojimo mechanizmą paaiškina rentgenologinis tyrimas, blauzdikaulio kaulo lūžio pobūdis buvo spiralinis ir nėra būdingas tiesioginiai traumai. Pagal byloje esančius duomenis yra būdinga, kad koja galėjo būti staigiai pasukta. Nukentėjusioji turėjo nemažą kūno svorį, todėl visos kojos nepasuksi, ji sukosi iki sąnario. Suėmus stipriai už pėdos ir staigiai suktelėjus, gavosi blauzdikaulio kaulo lūžis. Taip pat ekspertas parodė, kad kiekvienas sužalojimas sukelia tam tikrą skausmą. Blauzdikaulio kaulo lūžis sukėlė skausmą nukentėjusiajai, tačiau alkoholis malšina skausmo pojūtį, todėl šiuo atveju, esant nukentėjusiajai neblaiviai tai galėjo turėti įtakos skausmo pojūčiui. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pėdos sukimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, būtų trukęs tam tikrą laiko tarpą ir tai būtų sukėlę nukentėjusiajai tam tikrą laiko tarpą trunkantį labai didelį fizinį skausmą kol lūžo kojos kaulas, kaip nurodoma nuosprendyje. Todėl kolegijos manymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į smurtavimo pobūdį, trukmę, intensyvumą bei sužalojimų skaičių, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis R. P. nukentėjusiajai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pastarąją kankindamas (BK 135 str. 2 d. 6 p.). Be to, svarstant nuteistojo tyčios kryptingumo klausimą atkreiptinas dėmėsis į jo elgesį po nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo. R. P. pamatęs, kad nukentėjusiosios koja išsukta ir ji negali atsikelti, pats iškvietė greitąją medicininę pagalbą, t. y. savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta tinkama medicininė pagalba.

Taip pat, kolegijos manymu, nuteistajam R. P. nepagrįstai inkriminuotas ir kitas jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 135 str. 2 d. 3 p., t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas savo šeimos nariui (sugyventinei). Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, svarstant šį kvalifikuojantį požymį, teismas iš esmės apsiribojo fakto konstatavimu, kad nukentėjusioji B. Ž. yra nuteistojo sugyventinė, t. y. jo šeimos narė, tačiau nenurodė kokiais duomenimis remiantis darė tokią išvadą.

Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalis išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apie tai, kas galėtų būti pripažįstama bendru gyvenimu neįregistravus santuokos (partneryste), galima spręsti iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso. Šio kodekso 3 knygos (,,Šeimos teisė“) VI dalis vadinasi ,,Kitų šeimos narių teisės ir pareigos“. Minėtoje dalyje yra XV skyrius ,,Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“. Pirmasis šio skyriaus straipsnis, kurio numeris civiliniame kodekse yra 3.229, vadinasi ,,Taikymo ribos“. Jis nustato, kad šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą.

Kaip matyti iš nuteistojo R. P. parodymų, duotų teisme (t. 1, b. l. 111-112) bei apeliacinės instancijos teisme, su nukentėjusiąja B. Ž. pažįstamas apie šešis metus, tačiau tuos šešerius metus nuolat kartu negyveno, kai susipykdavo tai išsiskirdavo. Vėliau B. Ž. pas jį sugrįždavo ir jie kurį laiką kartu vėl gyvendavo. Pastaruosius maždaug du metus gyvendavo kartu jam priklausančiame sodo namelyje. Tačiau B. Ž. tuo pačiu metu gyvendavo ir pas seserį arba pas ūkininkę, kuriai dirbdavo įvairius darbus. Abu neturėjo nuolatinio darbo, todėl versdavosi atsitiktiniais uždarbiais, o už gautus pinigus pirkdavo maisto produktų, likusius pinigus pragerdavo. Kurti šeimos su nukentėjusiąja neketino, nors pastaroji ir buvo apie tai užsiminusi, nes tiek jis, tiek B. Ž. dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Todėl bendro ūkio vedimas nuteistojo manymu, neturėjo jokios perspektyvos. Iš nukentėjusiosios B. Ž. parodymų seka, kad su nuteistuoju buvo pažįstama šešis metus, tačiau nuolat kartu negyveno, kai susipykdavo jie išsiskirdavo. Pastaruoju metu gyveno kartu, nuolatinio darbo neturėjo, versdavosi atsitiktiniais uždarbiais, gautus pinigus išleisdavo maistui ir alkoholiniams gėrimams (t. 1, b. l. 113-114). Nors nuteistasis R. P. bei nukentėjusioji B. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vedė bendrą ūkį, šios aplinkybės nedetalizuodami, tačiau iš jų parodymų turinio matyti, kad jų bendras ūkio vedimas pasireiškė atsitiktiniais uždarbiais ir gautų pinigų išleidimu maistui ir alkoholiui. Šios aplinkybės iš esmės atitinka liudytojų A. Š. , D. J. parodymams. Taigi, kolegijos manymu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis ir nukentėjusioji nuolatos kartu gyveno, ketino sukurti šeimą, turėjo bendrą ūkį. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo laikyti, kad nuteistasis R. P. nusikaltimą padarė prieš šeimos narį (BK 135 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegijos manymu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistojo R. P. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 135 str. 2 d. 3 p., 6 p. į BK 135 str. 1 d., konstatuojant, kad nuteistasis R. P. 2010-03-12, apie 15 val., savo gyvenamojo namo kieme, esančiame Pušų g. 5-9474, Derceklių kaime, sodininkų bendrijoje ,,Dituva“, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. Ž. metu sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus smūgių vietose bei gulinčiai B. Ž. sugriebė už dešinės kojos pėdos ir tyčia suko koją tol, kol ji trakštelėjo. Sukdamas B. Ž. koją jis padarė dešinės blauzdos distalinio galo abiejų kaulų atvirą lūžimą, dėl to nukentėjusioji buvo sunkiai suluošinta, tai yra padarė B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę įvertino nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai nuteistajam parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tačiau teismas nepagrįstai nustatęs, kad R. P. padarė kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str. 2 d. 3 p., 6 p.), neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, o tai sąlygojo per griežtos laisvės atėmimo bausmės už šią nusikalstamą veiką, paskyrimą.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vienas esminių bausmės parinkimo nuteistajam kriterijų yra BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nuosprendyje konstatavus, kad nuteistasis R. P. padarė ne BK 135 str. 2 d. 3 p., 6 p. numatytą kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, o BK 135 str. 1 d. numatytą veiką, iš esmės konstatuojama, kad nuteistasis padarė socialiai mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, todėl jam turi būti paskirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta būtent BK 135 str. 1 dalies sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiu atveju kai byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 10 metų. Skiriant naują bausmę atsižvelgiama į tai, kad nuteistojo R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau neteistas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad R. P. atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, susitaikė, civilinio ieškinio nepareiškė.

Todėl, įvertinus visas šias išdėstytas aplinkybes, kolegijos manymu, nuteistajam R. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijos vidurkis.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:

R. P. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.