- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-2071-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01525-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Diana Labokaitė, Gintautas Koraignas, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- A. R., Prienų rajono savivaldybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-962/2017 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys A. R., Prienų rajono savivaldybė, dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) direktorės 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. (3.1.)-P-351 „D. V. J. atleidimo iš užimamų pareigų“, pripažinti ieškovės atleidimą iš pradinio ugdymo mokytojos pareigų neteisėtu, grąžinti ieškovę į pradinio ugdymo mokytojos pareigas (duomenys neskelbtini) ir šį įpareigojimą vykdyti skubiai, priteisti iš atsakovės ieškovei jos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad ji 1987 m. rugpjūčio 25 d. pradėjo dirbti mokytoja (duomenys neskelbtini), yra gavusi begalę padėkos raštų, savo darbe buvo aktyvi, buvo gimnazijos tarybos pirmininkė, visada siekė skaidrumo, viešumo, bendradarbiavimo, dėl ko, mano, ir buvusi atleista. Dėl gimnazijoje direktorės daromų pažeidimų bei neetiško elgesio ji ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas – Švietimo ir mokslo ministeriją, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Prienų rajono savivaldybę, ir dažniausiai būdavo nustatomi pažeidimai. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (toliau – LMPS) 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. R-70 informavo direktorę apie gimnazijos LMPS grupės įregistravimą, nurodydama, kad LMPS grupės pirmininke išrinkta ieškovė. Ieškovė taip pat tapo LMPS Kauno skyriaus grupių pirmininkų tarybos nare. Direktorė 2016 m. rugsėjo 13 d. įteikė ieškovei 2016 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. (1.12.)-Vll-185 „Dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo“, kuriame nurodoma, kad ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 14 d. bus atleista iš darbo dėl svarbių priežasčių, t. y. aplinkybių, susijusių su ieškovės netinkamu elgesiu darbe. Įspėjime pažymima, kad gimnazija negali pasiūlyti ieškovei kito darbo ir kad ieškovei bus išmokėta 6 mėnesių darbo užmokesčio išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovė 2016 m. lapkričio 14 d. buvo atleista iš pradinio ugdymo mokytojos pareigų. Nurodo, kad ji buvo atleista iš darbo ne dėl netinkamo elgesio darbe, o dėl Prienų rajono savivaldybės tarybai pateikto prašymo įvertinti, ar direktorė yra tinkama vadovauti gimnazijai. Patikrinimą gimnazijoje atlikusi švietimo ministerijos paskirta komisija nenustatė, kad egzistuotų aukščiau minėtos ieškovės netinkamą elgesį darbe įrodančios aplinkybės. Ieškovės grąžinimas į darbą užtikrintų ne tik ieškovės, kaip socialiai ir finansiškai silpnesnės darbo santykių šalies, bet ir ieškovės daugiau kaip 2 mėnesius mokytų 1 B klasės mokinių interesų apsaugą. Ieškovės negrąžinus į darbą, atsižvelgiant į ieškovės amžių, kvalifikaciją ir gyvenamąją vietą, jos galimybės įsidarbinti pradinio ugdymo mokytoja būtų minimalios, be to ir patys mokinių tėvai nepritaria ieškovės atleidimui iš darbo. Be to, nurodo, kad ieškovė atleista iš darbo, nesilaikant darbo kodekso (toliau - DK) 134 straipsnio 1 dalies nuostatų. Ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neturtinę žalą. Ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą po to, kai daugiau kaip 29 metus išdirbusi pas atsakovą, vieną dieną staiga gavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo dėl esą netinkamo elgesio darbe. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė turėjo nepatogumų prieš bendradarbius, šeimos narius, pažįstamus, buvo pakenkta jos dalykinei reputacijai. Direktorė įspėjimą pateikė praėjus beveik 2 savaitėms po mokslo metų pradžios, ieškovei pradėjus dirbti su nauja pirmokų klase. Po įspėjimo gavimo ieškovė turėjo kreiptis į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė ir paaiškino, kad ieškovė 2016 m. buvo atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnį. Ieškovė buvo atleista iš darbo esant svarbioms priežastims, t. y. jos charakterio savybėms, dėl kurių ji nebuvo tinkama eiti savo darbines pareigas ir dėl kurių buvo daroma neigiama įtaka kitiems darbuotojams, nuolatos kuriama įtampa, kas atsiliepė visų darbuotojų darbui ir teikiamų paslaugų kokybei. (duomenys neskelbtini) mokytojų ir darbuotojų raštai neginčytinai patvirtina, kad V. J. daug metų žemino kitus gimnazijos darbuotojus, su jais konfliktavo, kas turėjo įtakos kitų darbuotojų darbo kokybei. Ieškovė viešai kaltino gimnaziją neva nebendradarbiavimu su ja kaip Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos nare, nors tai neatitinka tikrovės. Aplinkybę, jog ieškovė nuolatos nepagrįstai kaltina ir nekonstruktyviai kritikuoja visus kitaip nei ji mąstančius asmenis, kas nėra suderinama su pedagogo veikla, patvirtina ir ieškovės pateiktų raštų/skundų gausa, kuriais įvairūs asmenys yra skundžiami dėl netinkamos kompetencijos ar netinkamo pareigų vykdymo. Dėl ieškovės impulsyvaus ir destruktyvaus būdo, nesugebėjimo suvaldyti pykčio, ji tinkamai nesugebėdavo atlikti savo darbinių pareigų, dėl ko nukentėdavo netgi mokiniai. Pabrėžtina, kad ieškovės V. J. ieškinio teiginiai bei pridedami raštai iš „facebook“ paskyros apie tėvų komiteto išreikštą nepritarimą ieškovės atleidimui iš darbo, yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir vertintini kritiškai, kadangi tikrasis gimnazijos tėvų komitetas neturi „facebook“ paskyros ir savo nuomonių ten nerašo. Gimnazijos tėvų komitetas bendrauja elektroninio dienyno pagalba, renkasi į pasitarimus. Ieškinio motyvai, jog ieškovė buvo atleista iš darbo ne dėl svarbių priežasčių, bet dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje ir jos rašto dėl gimnazijos direktorės tinkamumo eiti gimnazijos direktorės pareigas, yra visiškai nelogiški ir neatitinkantys tikrovės. Ieškovė buvo atleista iš darbo būtent dėl savo asmeninių savybių - įtampos bei konfliktų kėlimo darbo kolektyve, gimnazijos reputacijos bloginimo, impulsyvumo, pykčio nevaldymo, įžeidinėjimo ir kitų pedagogo veikloje netoleruotinų savybių, kurios turėjo neigiamos įtakos ne tik pačios ieškovės darbinių pareigų atlikimui, bet ir kitų darbuotojų darbui. Ieškinio motyvas, jog ieškovė buvo atleista iš darbo nesilaikant DK 134 straipsnio dalies nuostatų, yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovei esant LMPS narei, tačiau neturint teisės atstovauti gimnazijos darbuotojams, t. y. ieškovei nebūnant gimnazijos darbuotojų išrinkto atstovaujamojo organo nare, gimnazija neturėjo jokios pareigos kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti ieškovę. Profesinės sąjungos grupės sukūrimas buvo tik siekis susikurti sau papildomas garantijas, kad darbdavys negalėtų atleisti iš darbo. Visiškai nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl neva pablogėjusios ieškovės sveikatos, jos patirto dvasinio sukrėtimo bei pakenkimo jos dalykinei reputacijai. Ieškovė iš darbo pagal DK 129 straipsnį buvo atleista teisėtai, dėl ko nėra jokių darbdavio neteisėtų veiksmų ar kaltės. Ieškovė neįrodė atsakomybės dėl neturtinės žalos taikymui būtinųjų sąlygų. Ieškovės prie ieškinio pateikti vaistinės kvitai bei išrašai iš medicininių dokumentų jokiu būdu negali patvirtinti ieškovės patirtos neturtinės žalos - sveikatos pablogėjimo ar dvasinio sukrėtimo. Gimnazijos duomenimis, ieškovei nuo 2008 m. iki 2009 m. buvo nustatytas 55 procentų darbingumas dėl jos sveikatos būklės, kas reiškia, kad jau anksčiau ieškovė turėjo sveikatos sutrikimų. Todėl vaistų pirkimo kvitų ar išrašų apie jos sveikatos būklę pateikimas negali patvirtinti, jog ieškovės sveikatos būklė yra pablogėjusi ar, juo labiau, kad sveikatos būklė pablogėjo dėl jos atleidimo iš darbo. Šiuo metu gimnazijoje veikia profsąjunga, joje yra apie 30 mokytojų, yra pasirašyta kolektyvinė sutartis. Kitos darbo vietos pasiūlyti ieškovei negalėjo, nes nebuvo laisvų darbo vietų, kurios būtų buvę tinkamos ieškovei.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad norint LMPS pripažinti darbuotojų atstovu(duomenys neskelbtini), būtinas atsakovo, t. y. (duomenys neskelbtini) darbuotojų kolektyvo pritarimas dėl atstovavimo. Jokių duomenų, įrodančių, jog atsakovo darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas perdavė LMPS, byloje nėra. Teismas sprendė, kad nors ieškovė ir buvo (duomenys neskelbtini) veikiančios LMPS grupės narė ir jos pirmininkė, tačiau jos atžvilgiu netaikytinos DK 134 straipsnio 1 d. nuostatos, nesant byloje jokių duomenų apie darbuotojų kolektyvo atstovavimo perdavimą įmonėje veikiančiai šakos profesinei sąjungai, o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendime nurodytas teiginys, kad „ieškovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė“ nelaikytinas prejudiciniu faktu, todėl, atleisdamas ieškovę iš darbo, atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į darbuotojų atstovaujamąjį organą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą, gavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės atleidimo iš darbo egzistavo. Nėra jokių duomenų, kad gimnazijos administracija, ar konkrečiai direktorė, būtų iniciavę 2016 m. rugsėjo 1 d. darbuotojų raštą, to nenurodė nė vienas pačios ieškovės iniciatyva kviestas liudytojas. Buvo svarbios priežastys, sudariusios pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškove darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad gimnazijos direktorė, 2016 m. rugsėjo 1 d. gavusi daugelio darbuotojų pasirašytą raštą prašant spręsti susidariusią situaciją, į tokį prašymą negalėjo nereaguoti, tokio pobūdžio raštas bei prašymas iš daugumos darbuotojų buvo pareikštas ne pirmą kartą, įvertinus kitas byloje nustatytas su ieškovės elgesio susijusias aplinkybes. Teismas sprendė, jog V. J. įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu bei atleidimo metu egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių gimnazijos direktorė turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės. Teismas nurodė, kad ieškovė iš darbo (duomenys neskelbtini) buvo atleista teisėtai, t. y. nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nėra vienos iš būtinųjų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, t. y. neteisėtų kito asmens, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), veiksmų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti K. P. rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo išvada, kad pasitvirtino 2016 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodytos su ieškovės elgesiu darbe susijusios aplinkybės, padaryta tiek netinkamai taikant bei aiškinant DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą. Byloje buvo pateikti 6 oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, t. y. juose nustatytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Šie dokumentai patvirtino, kad ieškovės iniciatyva kompetentingos institucijos gimnazijoje nustatė ne vieną teisės aktų pažeidimą, susijusį su gimnazijos veiklos organizavimu, vaikų teisių apsauga. Sprendime, vertinant 2016 m. rugsėjo 1 d. rašte išdėstytas su ieškovės elgesiu darbe susijusias aplinkybes, visiškai neatsižvelgta į oficialius rašytinius įrodymus - Švietimo ministerijos sudarytos komisijos 2015 m. kovo 15 d. ir 2015 m. spalio 15 d. pažymose konstatuotas išvadas, kuriose nenustatyta jokių ieškovės netinkamą elgesį darbe patvirtinančių faktų, vien tik 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas, prieš tai neatlikus jame nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmų bei nesuteikus ieškovei galimybės pasitaisyti, negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu atleisti ieškovę. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad prieš surašant įspėjimą direktorė net nesvarstė kitokių situacijos sprendimo būdų, nebuvo kalbama nei su ieškove, nei su mokytojais, pasirašiusiais 2016 m. rugsėjo 1 d. raštą. Sprendimo motyvai akivaizdžiai prieštarauja aukščiau nurodytiems oficialiems rašytiniams įrodymams: tiek ieškovės, tiek LMPS pirmininkės iniciatyva kompetentingų institucijų atlikti tyrimai atskleidė ne vieną pažeidimą gimnazijoje.Teismas atliko liudytojų parodymų tyrimą bei vertinimą, pažeisdamas CPK nustatytas ir kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškintas su įrodymų vertinimo procesu susijusias taisykles, įskaitant, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalo nurodyti motyvus, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų šaltinių įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus. Apklaustų liudytojų parodymai nepagrindė gimnazijos įrodinėtų 2016 m. rugsėjo 1 d. rašte išdėstytų aplinkybių dėl ieškovės netinkamo elgesio bei dėl gimnazijos mokytojų ne kartą reikštų pretenzijų, susijusių su ieškovės elgesiu. Priešingai, liudytojų parodymų vertinimas kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtina, kad ieškovės atleidimo iš darbo priežastys yra susijusios su jos aktyvia veikla siekiant geresnių mokymo(si) sąlygų gimnazijoje. Teismo išvada apie ieškovės netinkamumą atlikti pradinio ugdymo mokytojos darbą padaryta pažeidžiant įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Gimnazija, prieš nuspręsdama atleisti ieškovę iš darbo, neatliko jokių naujų mikroklimato tyrimų. Teismas nesiaiškino, ar gimnazijos įrodinėtas ieškovės elgesys turi įtakos jos atliekamo pradinio ugdymo mokytojos darbo kokybei. Sprendime tik nurodomas direktorės paaiškinimas, kad ieškovė buvo atleista iš darbo ne dėl kvalifikacijos, ar profesinių gebėjimų. Mokinių tėvų parodymai 2017 m. vasario 18 d. teismo posėdyje, taip pat 2016 m. lapkričio 24 d. gimnazijos 1 B klasės mokinių tėvų raštas įrodo, kad ieškovė savo tiesioginį darbą atlieka tinkamai. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1256-962/2015 nustatytą prejudicinį faktą. Byloje teismas netyrė aplinkybių dėl gimnazijoje veikiančios profesinės sąjungos įkūrimo teisėtumo, atstovavimo funkcijų perdavimo. Teismo teigimu, minėtame sprendime yra pasisakyta apie gimnazijos teisę skirti papeikimą nesant profesinės sąjungos sutikimo skirti nuobaudą, tačiau neanalizuotas reikalingumas kreiptis dėl tokio sutikimo gavimo. Tačiau sprendime nustatyta, kad „ieškovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė“. Tai patvirtina, kad tarp ieškovės ir gimnazijos kilus naujam ginčui, ieškovė buvo atleista nuo įrodinėjimo pareigos dėl to, ar jos atžvilgiu taikytinos DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatos.Teismas, atsisakydamas prejudiciniu faktu pripažinti byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė, neabejotinai susiaurino CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikymą, nepateikdamas dėl to jokių pagrįstų motyvų. Ieškovė atleista iš darbo dėl savo kaip LMPS grupės pirmininkės aktyvios veiklos siekiant mokymo(si) sąlygų gimnazijoje pagerinimo. Teismo išvada apie tai, jog gimnazija, prieš atleisdama ieškovę iš darbo neturėjo gauti LMPS sutikimo, padaryta ne tik pažeidžiant atleidimą nuo įrodinėjimo reglamentuojančias procesines teisės normas, bet ir sprendžiant klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Teismas nagrinėjo gimnazijos argumentus dėl LMPS teisėtumo, dėl LMPS renkamųjų organų sudarymo, dėl LMPS neva nebuvimo gimnazijos darbuotojų atstovu DK 19 straipsnio prasme, tačiau LMPS net nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nors teismas išsprendė aukščiau minėtus su šios profesinės sąjungos interesais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 300/2014).Teismas, nepagrįstai nenustatęs mokyklos neteisėtų veiksmų, nenagrinėjo ieškovės reikalavimo priteisti jos naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, dėl ko minėtas reikalavimas turėtų būti nagrinėtinas ir tenkintinas.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Byloje esantys objektyvūs įrodymai ir jų visuma, kuriuos teismas tinkamai vertino, patvirtina, jog ieškovė buvo pagrįstai atleista iš darbo, esant svarbioms priežastims, t. y. jos sistemingam netinkamam elgesiui, nesuderinamam su mokytojo profesija. Byloje esančio 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) s 47 mokytojų ir darbuotojų rašto turinys neginčytinai patvirtina, kad ieškovė sistemingai eilę metų žemino kitus gimnazijos darbuotojus, su jais konfliktavo, kas neginčytinai turėjo įtakos kitų darbuotojų darbo kokybei. Bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, jog ieškovei dėl netinkamo elgesio su darbuotojais buvo reiškiamos pretenzijos žodžiu, o jai pradėjus netinkamai elgtis ir su mokiniais, ieškovei buvo paskirta netgi nuobauda. Teismas, vertindamas ieškovės elgesį darbe, netinkamo elgesio sistemiškumą, lėmusį ieškovės atleidimą iš darbo, pagrįstai vertino byloje esančius objektyvius duomenis apie ieškovės elgesį su mokiniais atliekant savo darbines pareigas gimnazijoje.Teismas pagrįstai vertino byloje esančius ieškovės straipsnius, paskelbtus žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Straipsniuose yra ne tik viešinami institucijų priimti sprendimai gimnazijos atžvilgiu, tačiau tuo pačiu yra pateikiama ieškovės, kuri dirbo gimnazijoje, itin kritiška ir neigiama pozicija gimnazijos atžvilgiu. Teismas dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, juos vertino ne atsietai, bet atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, kas negali būti laikoma CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo pažeidimu. Nors apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog teismas neva nepagrįstai sprendime nepasisakė, kokiai bylos medžiagai prieštarauja ieškovės kviestų liudytojų parodymai, tačiau yra akivaizdu, jog liudytojų, kuriais teismas nesivadovavo (pvz. J. Š., O. R., I. L.), parodymai neatitiko byloje surinktų objektyvių duomenų, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Tai, kad teismas atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, ieškovės pateiktus raštus, bei jos iniciatyva kviestų liudytojų parodymus vertino kitaip nei atsakovė norėtų, nėra tinkamas pagrindas teismo sprendimo nepagrįstumui konstatuoti. Ieškovės nuolatinės įtampos kėlimas, nuolatinis kolegų žeminimas, įžeidinėjimas, replikavimas, neigiamai veikė gimnazijos darbuotojų savijautą, o tuo pačiu ir darbo našumą bei kokybę, dėl ko laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo motyvai, jog prieš atleidžiant ieškovę buvo privaloma užsakyti papildomus kolektyvo mikroklimato ar kitus tyrimus. Byloje objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį, kuris yra nesuderinamas su pedagogo specialybe ir kenkė visam kolektyvui, gimnazijos prestižui, buvo pakankamai. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas faktas, jog ieškovė yra gimnazijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė, neatitinka prejudiciniam faktui keliamų reikalavimų ir nelaikytinas prejudiciniu. Iš byloje esančio Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1256-962/2015 matyti, kad minėtoje byloje atstovavimo funkcijų perdavimas bei ieškovės buvimas/nebuvimas renkamojo organo nare, nebuvo įrodinėjimo dalykas. Todėl teismas pagrįstai nelaikė ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji yra gimnazijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė, prejudiciniu faktu. Teismas, nustatydamas, kad gimnazija neturėjo kreiptis į LMPS dėl ieškovės atleidimo iš darbo, tinkamai aiškino ir taikė DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nėra profesinės sąjungos renkamojo organo narė ir ji negali būti laikoma gimnazijos darbuotojų atstovu darbo kodekso 19 straipsnio prasme. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovė būtų patyrusi neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ieškovės apeliacinis skundas yra grindžiamas dviem argumentų grupėmis: dėl profesinės sąjungos sutikimo reikalingumo ir dėl sąlygų nutraukti darbo sutartį buvimo DK 129 straipsnio prasme.
Dėl profesinės sąjungos sutikimo reikalingumo
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos narė, šios profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) grupės pirmininkė, taip pat šios profesinės sąjungos Kauno skyriaus grupių pirmininkų tarybos narė ( t.1, b.l.37, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomų ir lapų numeriai). Asmenims, kurie darbdavio sprendimu ketinami atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), įstatymais yra numatytos garantijos, susiję su tų asmenų priklausymu profesinėms sąjungoms arba darbuotojų atstovaujamiesiems organams. Darbo kodekso 134 straipsnis nustato garantijas darbuotojams, išrinktiems į darbuotojų atstovaujamuosius organus, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 19 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo Darbo kodekse numatytos garantijos taikymą ieškovei ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė šia garantija pasinaudoti negalėjo, nes nebuvo darbuotojus atstovaujančio organo narė. Teismas konstatavo, kad Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (toliau- LMPS) yra ekonominės veiklos šakos profesinė sąjunga, o (duomenys neskelbtini) darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų gynimo ir atstovavimo funkcijos LMPS, nes tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta (DK 19 straipsnis). Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija sutinka, tokiai išvadai neprieštarauja ir LMPS įstatai, kurių 10 punktas nurodo šią profesinę sąjungą esant ekonominės veiklos šakos profesine sąjunga, nes tikslai yra vienyti visus Lietuvos mokytojus, dėstytojus ir kitus švietimo įstaigų darbuotojus (toliau LMPS narius), ginti jų darbo, socialines ir ekonomines teises, žmogiškąjį orumą bei teisėtus interesus. LMPS yra atvira visiems Lietuvos mokslo, švietimo ir kultūros žmonėms, pripažįstantiems jos Įstatus ir besirūpinantiems Lietuvos mokyklos likimu ( t.3, b.l.93).Kita garantija yra numatyta Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje yra nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo ( Profesinių sąjungų įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 06 28). Pažymėtina, kad ankstesnė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo ( redakcija, galiojusi nuo 2010 06 19 iki 2013 06 28). Kaip matyti sugretinus abi redakcijas, garantijos apimtis atleidžiamojo darbuotojo atžvilgiu buvo susiaurinta ir dabar gali būti taikoma tik asmeniui, kuris yra ne bet kurio profesinės sąjungos renkamojo organo, net ir teritorinio, narys, bet tik centrinių organų, kurie pagal tos profesinės sąjungos įstatus yra tos profesinės sąjungos atstovaujamieji ir ( arba) valdymo organai. Todėl ankstesnė kasacinio teismo praktika, kurioje analizuoti panašūs klausimai, turi būti vertinama atsižvelgiant į Profesinių sąjungų įstatymo 2013 m. birželio 28 d. pakeitimus ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-13/2011, Nr. 3K-3-556/2004; Nr. 3K-3-142/2010; Nr. 3K-3-426/2010). Vadinasi, ieškovė, norėdama pasinaudoti Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio teikiama garantija, turėjo įrodyti dvi aplinkybes: kad įstaigoje ( šiuo atveju gimnazijoje) veikė profesinė sąjunga ir kad ieškovė buvo išrinkta į šios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą. Profesinės sąjungos įsteigimo principų įvairovė sudaro galimybę profesinei sąjungai steigtis tiek įmonėje, tiek atskirai nuo jos bei veikti ne tik vienoje, bet ir keliose ar net daugelyje įmonių. Apie tai, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dar 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-538/2000, šiai išvadai netiesiogiai pritarta vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“, bylos Nr. 3K-3-995/2002; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos statybininkų mokykla v. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2010; Nr. 3K-3-13/2011).Tai, kad atsakovės gimnazijoje veikė LMPS, yra nustatyta tiek bylos medžiaga ( 2014 m. spalio 13 d. pranešimas Nr.R-70, kuriuo darbdaviui pranešta, kad gimnazijoje įsisteigė LMPS grupė, t.1, b.l.37), tiek ir nustatyta apeliantės nurodomu Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1256-962/2015, kurio motyvuose nurodoma, kad ieškovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė.Antroji aplinkybė, kurią ieškovė turėjo įrodyti teismui, yra, ar ieškovė buvo LMPS atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narė. Ši aplinkybė turi būti nustatoma analizuojant profesinės sąjungos ( šiuo atveju, LMPS) įstatus, kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. (R.) v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, bylos Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. P. v. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, bylos Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. UAB „Švarinta“, bylos Nr. 3K-3-426/2010). Iš byloje pateiktų LMPS įstatų matyti, kad LMPS valdymo organas yra Valdyba, kurią sudaro LMPS pirmininkas, jo pavaduotojai ir, jei yra, komitetų pirmininkai ( Įstatų 59.1, 59.2 punktai, t.3, b.l. 98). Įstatų 60.1 p. ir 60.2 p. nustato, kad kolegialus LMPS valdymo organas yra Koordinacinė taryba, tarp suvažiavimų vadovaujanti visai LMPS veiklai, kurią sudaro LMPS skyrių pirmininkai ir, jeigu vietovėje nėra skyriaus, bendro grupių susirinkimo išrinkti atstovai. Profesinės sąjungos atstovaujamieji organai pagal Įstatus yra pirmininkas ( Įstatų 62.6 p.) ir pirmininko pavaduotojas ( 63.3 p. ir 63.4p.). Kitų atstovaujamųjų ir valdymo organų LMPS Įstatuose nėra numatyta ( t.3, b.l. 93-103). Kaip matyti iš 2014 m. spalio 13 d. LMPS pirmininkės J. V. pasirašyto pranešimo Nr. R-70 atsakovei, ieškovė buvo išrinkta LMPS grupės pirmininke ir Kauno skyriaus grupių pirmininkų tarybos nare ( t.1, b.l. 37). Kolegija daro išvadą, kad rašte nurodomos ieškovės pareigos LMPS neduoda pagrindo laikyti ieškovę profesinės sąjungos atstovaujamojo arba valdymo organo nare. Nei grupės pirmininko pareigos, nei miesto skyriaus grupių pirmininkų tarybos nario pareigos nepriskirtinos LMPS atstovaujamiesiems arba valdymo organams. Toks organas kaip skyriaus grupių pirmininkų taryba pagal profesinės sąjungos įstatus apskritai nėra numatytas, nes jeigu yra Kauno skyrius, tai šio skyriaus pirmininkas pagal įstatus yra Koordinacinės tarybos narys, o jeigu skyriaus nėra, tai Koordinacinės tarybos nariu bendrame grupių susirinkime išrenkamas atstovas/ai (žr. 17 pastraipą). Todėl kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad ieškovės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir garantijos, nustatytos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nagrinėjo klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, t. y. atsakovės argumentus dėl LMPS teisėtumo, dėl LMPS renkamųjų organų sudarymo, dėl LMPS neva nebuvimo gimnazijos darbuotojų atstovu DK 19 straipsnio prasme. LMPS kaip profesinės sąjungos įsteigimo teisėtumas, renkamųjų organų sudarymo tvarka, teisė atstovauti gimnazijos darbuotojus, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas jokių nutarčių ar sprendimų dėl šių klausimų nepriėmė, todėl nebuvo jokio pagrindo įtraukti LMPS į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Priimtas teismo sprendimas dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisinių pasekmių jokios įtakos LMPS teisėms ir pareigoms neturi ir negali turėti ( CPK 47 straipsnis).Apeliantės nurodomas Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.2-1256-962/2015, negali būti įrodymas, kad ieškovė buvo atstovaujamojo ar valdymo organo narė, nes tuo teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovė buvo renkamojo organo narė, dėl ko ginčo ir nekyla. Tačiau, kaip jau minėta, buvimas renkamojo organo nare nesuteikia garantijos atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 straipsnį atveju ( žr. šios nutarties 14 pastraipą).
Dėl sąlygų nutraukti darbo sutartį buvimo DK 129 straipsnio prasme
DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu atveju pačiam nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių (priežasties). Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3209-803/2015). DK 129 straipsnyje neatskleistas sąvokos ,,svarbi priežastis” turinys; straipsnio 2 dalyje tik nurodyta, kokios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis. Be kitų aplinkybių, šioje teisės normoje nurodytos ir tam tikros su darbuotojo asmeniu (jo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, elgesiu darbe) susijusios aplinkybės, kurios konkrečiu atveju gali būti pripažįstamos svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, kurios gali sudaryti pagrindą darbdaviui nutraukti neterminuotą darbo sutartį, turėtų būti suprantamos kaip subjektyvios tam tikro darbuotojo charakterio, asmeninės ir pan. savybės, kurios, nesant jo kaltės, kaip drausminės atsakomybės sąlygos (DK 234 straipsnis), objektyviai pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe. Tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp įmonės darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas ir pan. Aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, bei kitos su darbuotojo asmeniu susijusios aplinkybės gali būti svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį tik tada, kai dėl tokių aplinkybių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui atlikti. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet ir jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis jų darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.M. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-346/2011; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011).Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) mokytojai ( raštą pasirašė 47 mokytojai) kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją bei Prienų rajono savivaldybę, nurodydami, kad ieškovė darbo metu elgiasi nepagarbiai ir arogantiškai kolegų atžvilgiu, nepagarbiai atsiliepia apie gimnaziją socialiniuose tinkluose, dėl ieškovės elgesio nuolat patiriama psichologinė įtampa kolektyve ( t.1, b.l.44-46). Atsakovės direktorės 2015 m. balandžio 13 d. įsakymu ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ji smurtavo prieš pradinės klasės mokinį, sudavė jam pratybų sąsiuviniais per galvą, nuobauda buvo skundžiama teismui, bet Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu atsakovės direktorės įsakymas paliktas galioti, ieškovės ieškinys atmestas ( t.2, b.l. 43-55). Dėl ieškovės elgesio 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovės direktorei buvo pateiktas skundas, kuriame 29 pasirašę darbuotojai nurodė, kad ieškovės elgesys sudaro jiems netinkamas sąlygas dirbti, kurstoma įtampa, keliami konfliktai su bendradarbiais, nepalankiai atsiliepiama apie gimnaziją, etc. ( t.1, b.l. 155). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės elgesys buvo netinkamas darbui gimnazijoje, tęsėsi ilgą laiką, ieškovė nerodė pastangų keisti savo elgesį, todėl atsirado svarbi priežastis darbdaviui siekti darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas turėjo atsižvelgti į daugkartinius jos skundus įvairioms instancijoms, ir į nustatytus įvairius pažeidimus gimnazijoje. Nėra ginčo, kad ieškovė rašė daug skundų dėl įvairių pažeidimų gimnazijoje, ir kad tam tikrų pažeidimų buvo nustatyta, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, nustatyti pažeidimai gimnazijoje, kiek jų bebūtų, nekeičia faktų, kad ir dėl pačios ieškovės elgesio buvo pateikti skundai, kuriuos darbdavys pripažino pagrįstais. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad ji tinkamai atlieka savo pagrindinį, t. y. pradinių klasių mokytojos darbą. Pirmiausia, tinkamu darbo atlikimu verčia abejoti jau minėtas faktas, kad ieškovei 2015 m. buvo paskirta drausminė nuobauda už smurto veiksmus prieš moksleivį ( žr. šios nutarties 25 pastraipą). Kita vertus, net jeigu ieškovė po jai paskirtos drausminė nuobaudos ir ėmė tinkamai atlikti savo kaip mokytojos pareigas, tai nepaneigia aplinkybės, kad gimnazijos kolegos buvo nepatenkinti ieškovė kaip bendradarbės, kolegės elgesiu. Pažymėtina, kad elgesys kolektyve su kolegomis yra sudėtinė elgesio darbe dalis, ir elgesys neturi būti toks, kuris sukeltų problemas ir psichologinį diskomfortą bendradarbiams. Pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai iš esmės patvirtino darbdavio nustatytas aplinkybes dėl ieškovės netinkamo elgesio darbe. Liudytoja apklausta V. K. parodė, kad ieškovės netinkamas elgesys pasireiškė grubumu, niekuo nepagrįstais kaltinimais, kad liudytoja esą negali dėstyti matematikos ( 2017 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 6:09 min.), liudytoja O. Z. J. parodė, kad ieškovė netoleruodavo kolegų, turinčių kitokią nuomonę kokiu nors klausimu, negu ji pati, ieškovė liudytojos paklausė, ar ji turinti skundų dėl savo darbo, šiai atsakius, kad neturi, ieškovė pasakė, kad tada turės, ieškovė vadino bendradarbes direktorės prielipomis, liudytojai net yra tekę verkti dėl ieškovės pasakyto įžeidimo ( 2017 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 42:56 min.), liudytoja L. J. parodė, kad ieškovė žemindavo kitas mokytojas, sakydavo, kad jos „lendančios direktorei į užpakalį“, darydavo garso įrašus pedagogų susirinkimuose, kuriuos vėliau, kaip liudytoja sužinojo, duodavo pasiklausyti pašaliniams asmenims ( to paties posėdžio garso įrašo nuo 1:13:12 val.), liudytoja E. M. parodė, kad ieškovė bendro gimnazijos komiteto susirinkimo metu, dalyvaujant tėvams ir moksleiviams, grubiai ją nutildė, sakydama, kad ji „išvis patylėtų kaip direktorės pakalikė“, dėl to liudytoja jautėsi labai pažeminta, vėliau ieškovė liudytojai pasakiusi, kad „nepamirštų, kad ji pati ir jos vaikai gyvena V.“, liudytoja tai suprato kaip tam tikrą grasinimą ( to paties posėdžio garso įrašo nuo 1:40:10 val.), liudytoja R. P. parodė, kad ieškovė jai sakiusi, kam čia plėšosi, vis tiek ilgiau kaip metus čia nedirbs, vėliau, kai liudytoja pakeitė iš darbo atleistą ieškovę, pačią pirmąją dieną klasėje ant lentos rado kreida parašytą ieškovės laišką vaikams, kad ieškovės nesant niekas vaikų nepamyluos, neapkabins, nes direktorė ją atleido iš darbo. Vaikai perskaitė laišką ir pradėjo šaukti, kur jų mokytoja Vilija. Vėliau, apie gruodžio mėn. 20 d. ieškovė per pertrauką atėjo į savo buvusių mokinių klasę, ėmė prašyti iš vaikų telefono numerių, vienos mergaitės klausė, kodėl ši jai neskambinanti, žadėjo vaikams, kad pavasarį grįš. Po tokio vizito liudytoja kaip mokytoja nežinojo, kaip nuraminti vaikus, praktiškai tolesnės visos dienos pamokos negalėjo vykti, nes vaikai buvo išmušti iš vėžių (garso įrašo nuo 1:59:15 val.). Liudytoja apklausta L. B. parodė, kad 2015-2017 metais ji buvo gimnazijos tėvų komiteto pirmininkė, pastebėjo netinkamus ieškovės padarytus įrašus Facebook‘e ( garso įrašo nuo 2:12:20 val.). L. O. R. parodė, kad ieškovė tiesiog gina savo požiūrį, išsako savo kritišką nuomonę, tačiau ji su ieškove sutaria gerai ir nėra girdėjusi, kad ieškovė nutrauktų kitus kalbant ( 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 4:06 min.). Iš liudytojų apklausos galima spręsti, kad ieškovės elgesys su bendradarbiais nebuvo tinkamas, etiškas, neatitiko pedagogui keliamų reikalavimų, todėl darbdavys turėjo pagrindo pradėti atleidimo iš darbo procedūrą ir atleisti ieškovę iš darbo. Bylose dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojų, atleistų iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys (atsakovas) privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iš darbo (DK 129 straipsnis) pagrindo teisėtumą, tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-165/2011; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).Konstatuotina, kad atsakovė šioje byloje įrodė buvus svarbią priežastį nutraukti darbo sutartį su ieškove, tai patvirtina byloje pateikti įrodymai, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad dar privalėjo būti atliekami papildomi mikroklimato gimnazijoje tyrimai, nes tokios prievolės darbdaviui įstatymas nenumato. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad buvo pakankamai objektyvių duomenų spręsti apie ieškovės netinkamumą pareigoms. Netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nebuvo nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, kurie yra privaloma sąlyga tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismui nebuvo pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitų atleidimo iš darbo procedūros aspektų apeliacinio skundo nėra pateikta, todėl kolegija dėl jų ir nepasisako. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (1000 Eur, t.3, b.l.172-173). Atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis vertintinas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) (Aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015m. kovo 20 d.). P. R. 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2016 m. IV ketvirtį buvo 822,8 Eur (interneto prieiga http://www.tagidas.lt/savadai/9006/). Šioje byloje, kaip matyti iš pateiktos atstovavimo sutarties ir advokatės išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas ( t.3, b.l.172) atsakovės advokatė 2017 m. birželio 29 d. rašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (koeficientas 1,3, kaina galėtų būti 1069,64 Eur). Įvertinant, kad atsakovės pateiktos išlaidos neviršija Rekomendacijų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ( 4,65 Eur) priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1,2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini), įm.k. 190193030, iš ieškovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur ( tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,65 Eur ( keturis eurus ir 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.