Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties dalies, kuria buvo išspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo civilinėje byloje Nr. e2-2266-852/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ ieškinį atsakovei V. R. dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Teismas kartu su apeliantės atskiruoju skundu gavo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 1) antstolio R. K. 2021 m. spalio 21 d. patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, 2) civilinės bylos Nr. e2-2266-852-2021 EPP kortelės momentinio ekrano kopiją. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei pagrįstumo klausimą, todėl apeliantės pateiktus dokumentus atsisakytina priimti.

18. Atsakovė 2021 m. spalio 27 d. pateikė prašymą (rašytinius paaiškinimus), kuriame iš esmės išdėstyti nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė šalims teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus ir apeliaciniame procese, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsakovė neturi teisinio suinteresuotumo dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, todėl, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui.

Dėl teismo (ne)šališkumo

19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas viso proceso metu buvo šališkas, nes bylą nagrinėjusio teisėjo priimti procesiniai sprendimai, tiek dėl žyminio mokesčio, tiek dėl užstato įmokėjimo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti iš esmės buvo priimti atsižvelgiant tik į atsakovės interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

20. Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad skundžiamą nutartį priėmė galbūt šališkas teismas. Apeliantė, įrodinėdama galimą teismo šališkumą, remiasi tik deklaratyviais samprotavimais ir prielaidomis, nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių ar argumentų, tikėtinai patvirtinančių, kad teismas buvo šališkas, taip pat ji nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinio teismo vertinimu, jeigu apeliantei kilo pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo, ji galėjo CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti prašymą dėl teisėjo nušalinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog teisėjas, nagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šališkas. Taip pat pažymėtina, kad vien procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (net tuo atveju, jeigu jie nepalankūs apeliantei) savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo įrodymas.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo jį sumokėjusiam asmeniui

22. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žyminis mokestis turi būti grąžinamas apeliantei, kuri žyminio mokesčio nemokėjo ir nurodo, jog sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžinamas UAB „Optima Forma“, kuri savo lėšomis sumokėjo žyminį mokestį.

24. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal MAĮ laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra MAĮ nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus.

25. Nagrinėjamu atveju, žyminį mokestį už apeliantę sumokėjo UAB „Optima Forma“, kuri nėra proceso šalis. MAĮ įtvirtinta mokesčių mokėtojo sąvoka yra siejama su asmeniu, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. MAĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta CPK, t. y. pareiga mokėti žyminį mokestį civilinėje byloje yra įtvirtinta teismo procesą reglamentuojančiame teisės akte – CPK, o ne MAĮ. Todėl asmuo, sumokėjęs civilinėje byloje žyminį mokestį, nėra laikomas mokesčių mokėtoju, kaip tai yra suprantama pagal MAĮ. Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad sumokėtas žyminis mokestis remiantis nustatyta tvarka VMI sistemoje yra įskaitytas kito asmens vardu, šiuo konkrečiu atveju – UAB „Optima Forma“.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021 išaiškino, jog žyminis mokestis ar jo dalis, esant CPK 87 straipsnyje nurodytiems pagrindams, turi būti grąžinamas šaliai, o ne jos vardu žyminį mokestį sumokėjusiam šalies atstovui, t. y. minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar susiformavus atstovavimo teisiniams santykiams tarp ieškovo ir jo atstovo, atstovo sumokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas ieškovo atstovui.

27. Priešingai nei sprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021, šioje byloje nėra duomenų, ar tarp UAB „Optima Forma“ ir apeliantės buvo susiformavę atstovavimo teisiniai santykiai, taip pat šioje byloje UAB „Optima Forma“ nebuvo bylos šalis, jai nebuvo žinoma apie proceso eigą, todėl apeliantės ieškinį palikus nenagrinėtą ji neturėjo galimybės pateikti bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 87 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju žyminis mokestis turi būti grąžinimas jį sumokėjusiam suinteresuotam asmeniui – UAB „Optima Forma“.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirasis skundas sudaro pagrindą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti grąžinant sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį ne apeliantei, o žyminį mokestį sumokėjusiam suinteresuotam asmeniui – UAB „Optima Forma“ (CPK 320, 338 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pakeisti jos rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Optima Forma“, juridinio asmens kodas 123469673, 1 736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, kuris sumokėtas 2021 m. gegužės 14 d. mokėjimu, sumokėta suma – 200 Eur (du šimtai eurų), mokėjimo nurodymo Nr. 1802 ir 2021 m. rugsėjo 22 d. mokėjimu, mokėjimo suma – 1 536 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt šeši eurai), mokėjimo nurodymo Nr. 1844.“