- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-25
- Bylos Nr.
- 1-2253-1155/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40162-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Saulius Kibilda
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, užsiimantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios; taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 25 d., bausmės pradžia – 2024 m. lapkričio 28 d., bausmė atlikta 2025 m. gegužės 28 d.).
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
E. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai, o būtent:
jis, 2024 m. spalio 13 d. apie 13.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su motina A. K. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai 4 kartus į kairės rankos žastą, po ko apkabinęs iš priekio ties krūtine pradėjo stipriai spausti, dėl ko nukentėjusiajai pradėjo trūkti oro, tęsiantis konfliktui, dešine ranka suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos dilbio, nukentėjusiajai jį atstūmus, jis kojos pėda užlipo jai ant kairės kojos pėdos, vėliau dešine koja spyrė jai į kairės kojos pėdos pirštus, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat E. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai, o būtent:
jis, 2024 m. lapkričio 10 d. apie 08.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto su motina A. K. metu, tyčia abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajai A. K. sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. K. parodė, kad spalio 13 d. tarp jo ir mamos įvyko konfliktas. Mama grįžo iš užsienio, jis norėjo pasikalbėti apie aplinkybes, kurios buvo įvykusios, dėl baudžiamojo įsakymo. Apie tai, kad šis įsakymas įsigaliojo, jis išgirdo iš policijos pareigūnų. Mama buvo pavargusi, jis bandė paaiškinti, kad baudžiamasis įsakymas jam trukdo dirbti, jis negali susikaupti ir jaučiasi kaip menkysta po tokių įvykių. Prasidėjo konfliktas, mama buvo suirzusi, o jis susijaudinęs. Galbūt jis kėlė toną. Jis užstojo mamai kelią, mama jį pastūmė, jis pastūmė mamą, kuri nukrito ant čiužinio. Jis bandė ją pakelti ir netyčia užlipo ant kojos. Viskas įvyko salone. Tada mama pradėjo rėkti, po ko tėtis iškvietė policiją. Mama rėkė „ai, man skauda“. Ji buvo ašarose. Jis pasimetė, išsigando, kai tai pamatė. Mama verkė dėl užlipimo ant kojos. Jis sakė mamai „nekviesk policijos“, laikė jai už rankų, „prašau nekviesk, mama, aš tave apkabinsiu“. Jis mamą apkabino, bet ji vis tiek iškvietė. Atvažiavo policija, jis atidarė duris, davė savo dokumentą. Mama buvo virtuvėje, o jis kambaryje. Jo klausė, kas įvyko. Jis atsakė, kad buitinis konfliktas.
Atvykus pareigūnams, jis atėjo į virtuvę, apkabino mamą ir dar kartą jos atsiprašė. Konfliktas įvyko apie pietus, apie 13–14 val., adresu, (duomenys neskelbtini), salone. Jis atėjo pasikalbėti į kambarį, kur mama su tėčiu miega. Čia buvo prieš konfliktą. Buvo tėtis, kuris miegojo po naktinės pamainos. Neigia, kad smūgiavo. Mama jį stūmė, o jis stūmė mamą į pečių sritį su abejomis rankomis. Jis mamos nespaudė, gal jai taip pasirodė. Jis mamą apkabino. Tiek spalio 13 d., tiek lapkričio 10 d. jis mamą apkabino. Jis kėlė mamą nuo čiužinio, jai galbūt pasirodė, kad ją laiko už rankų. Jis pasakė „mama, ateik, atsiprašau“. Atvykus pareigūnams, jis dar kartą tokį patį veiksmą padarė, pasakė „mama, atsiprašau, daugiau nenoriu tokių dalykų“. Bet mama buvo ašarose. Jis bandė pakelti mamą nuo čiužinio ir netyčia užlipo jai ant kojos, ant pėdos. Spyrių nebuvo. Galbūt mamai pasirodė, kad jis šiai spyrė. Gali būti, kad mamai skaudėjo. Buvo emocijos, pas juos taip namuose dažnai vykdavo, jis pats verkdavo dėl to, kas vyksta aplinkui. Pirmuosius parodymus davė neturėdamas advokato, nors jis buvo privalomas. Jam buvo šokas, stresas, emocijos, buvo išsigandęs. Įkandimo neprisimena.
Kitas įvykis buvo lapkričio 10 d. Atvyko pasiimti daiktų, nors žinojo, kad ten negali būti. Atsikėlė ryte, paprašė „mama, ar gali padaryti arbatos“. Mama pasakė „ne, nepadarysiu, eik, pats pasidarysi“, bet mama jam padarė arbatos. Jis pasakė „mama, pasikalbame, kokia yra situacija“, „tu mane nubaudei, pas mus įvyko buitinis konfliktas, kuris jau tęsiasi tris metus“, „gal gali atsiimti prašymą, nes tai man trukdo susitvarkyti savo gyvenimą“. Mama pasakė „ne, tu to nusipelnei“, tu toks ir anoks. Tada jis pasakė „nu, blemba, prašau tavęs“. Mama pasakė tu toks ir anoks, „tu to nusipelnei, tu ten supūsi, tu būsi ten, kurie ten sėdi, alkoholikai, narkomanai“ ir visa kita. Jis mamos nesmaugė, jis ją suėmė už galinės sprando dalies. Ir ne pilna ranka (rodo, kad suėmė dviem pirštais), gal mamai pasirodė smaugimas. Jis su pirštų galais suspaudė mamos kaklą. Jis buvo susijaudinęs, jos rėkimas išprovokavo daryti tą efektą, jis tiesiog išsigando. Jis yra jautrus rėkimams. Mama atsistojo, norėjo praeiti. Jis irgi atsistojo. Mama jį stūmė, tada jis pasitraukė ir mama iškvietė policiją. Kai suėmė mamą už kaklo, jis sėdėjo virtuvėje prie stalo. Jis sakė „mama, pasikalbame, nereikia tos policijos“. Jis norėjo mamą apkabinti, jai iš dalies tai patikdavo, bet po to nepatikdavo, sakydavo „pasitrauk, tau smirda iš burnos“. Tikrai nestipriai spaudė. Jis be galo myli mamą. Buvo žodinis konfliktas su mama, nebuvo fizinio smurto. Konfliktai šeimoje tęsiasi kelerius metus. Pareigūnas A. Š. buvo atvykęs pirmą kartą birželio 28 d., po to antrą kartą – lapkričio 10 d., todėl šiam pasirodė pažįstama situacija.
Dėl pirmojo epizodo pripažįsta tą dalį, kad įvyko buitinis konfliktas ir netyčia užlipo mamai ant kojos, bandydamas ją pakelti. Dėl antrojo epizodo – suspaudimas už kaklo buvo emocinė reakcija į mamos pasakytus žodžius, išreikštą pyktį ir nuotaiką. Jis tokiu būdu nuotaikos neišreiškia, tai nevalinga situacija. Pas juos konfliktai nuo 2019 m., kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), nes mama neleido savarankiškai gyventi, priimti sprendimų, dėl ko jis pasijautė menkysta. Mama nenorėjo jo išklausyti, gal jis ir prašė 5 Eur, bet jis tiesiog norėjo išvengti konflikto, išeiti į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti, bet nenorėjo eiti pėsčiomis. Paprašė mašinos raktų, tėčio mašina buvo servise. Mama jį išvadino menkysta, svolačiumi, debilu, degradu, kad jis nesugeba. Spalio 13 d. įvykio metu tėtis miegojo miegamajame, jis tai žinojo, o kito įvykio metu tėtis buvo darbe. Gailisi dėl šio įvykio, kad taip įvyko. Spalio 14 d. savo parodymus permetė akimis, bet jis buvo išsigandęs, niekada neteko būti uždarytam. (duomenys neskelbtini) m. jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas, jam sunkiai sekėsi susikaupti, labai blaškėsi, jautriai reaguoja į rėkimus, kritiką, kai artimas žmogus pasako tokius dalykus, labai pjauna per širdį. Lankėsi pas privatų (duomenys neskelbtini), jam vaistai neskirti, lanko jogą, meditacijas, sporto salę. Probacijos metu baigė kursus.
Mama nukrito ant čiužinio dėl pastūmimo, susistumdymo. Įvyko fiziniai veiksmai. Lietuvoje nerado sau tinkamos darbo vietos, norėjo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno savarankiškai, tačiau sesuo gyveno tame pačiame mieste. Gailisi, kad per tuos metus po (duomenys neskelbtini) viskas išaugo iki tokios baisios bylos.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 14 d. apklaustas įtariamasis E. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. spalio 13 d. apie 13.30 val. dėl buitinių priežasčių tarp jo ir jo motinos A. prasidėjo žodinis konfliktas, kurį išprovokavo jo motina. Jis kreipėsi į motiną pagalbos, prašė, kad jam padėtų, patartų, kaip galėtų greičiau susirasti darbą. Motina jį išvadino debilu, dėl ko jis labai supyko. Konflikto metu jis dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus motinai į kairę ranką, po ko ją apkabino ir atsiprašė sakydamas, kad nenori jokių problemų. Apie tai, kad buvo paėmęs motinai už dilbio nieko negali pasakyti, nes to fakto jis nepamena. Konflikto metu motina jam įkando į kairę ranką ir jis netyčia su dešine koja užlipo ant jos kojos, bet tikrai netyčia, o apie įspyrimą nieko negali pasakyti, nes nespyrė. Konflikto metu namuose buvo ir jo tėvas R. K., kuris galėjo tik girdėti konfliktą, bet jo nematė, nes jis buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Kiek žino, policiją kvietė tėvas, nes motina jo paprašė. Kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. dėl to, kad sudavė motinai, jis gailisi. Įvykio metu buvo visiškai blaivus. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 25–28).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 13 d. apklaustas įtariamasis E. K. savo kaltę dėl 2024 m. spalio 13 d. įvykio pripažino iš dalies. Apie tai yra davęs išsamius parodymus pirmosios apklausos metu, todėl nenori kartotis ir prašo jais vadovautis. Kaltės dėl 2024 m. lapkričio 10 d. įvykio nepripažįsta visiškai, tačiau parodymus apie aplinkybes duoti sutinka. 2024 m. lapkričio 10 d. ryte, galimai įtarime nurodytu laiku, buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsikėlęs nuėjo į virtuvę, kurioje buvo jo motina A., matė, kad ji ruošėsi į darbą, gėrė kavą. Prisėdęs virtuvėje pasiūlė motinai pasikalbėti apie jo teistumą, dėl ko jam sunku dirbti ir panašiai, po ko motina iš karto susijaudino, pradėjo ant jo rėkti, sakydama jam „atsipisk“. Išgirdęs jos pakeltą toną, jis susijaudino ir išsigando, po ko priėjo prie motinos ir savo dešine ranka suėmė jai už kaklo galinės dalies (sprando) bei suspaudė. Mano, kad šis jo veiksmas galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Po šio jo veiksmo motina atsistojo, bandė jį nustumti, po ko pasiėmė telefoną ir pradėjo skambinti policijai. Savo motinai jis tikrai negrasino, jokių grasinančio pobūdžio žodžių jai neišsakė, tame tarpe ir negrasino jai, kad papjaus. Konfliktai su motina vyksta jau penkeri metai, nes jis norėjo atsiskirti nuo savo motinos, kad galėtų savarankiškai gyventi, yra suaugęs žmogus, o motina jį pradėjo kontroliuoti, todėl juntama nuolatinė įtampa. Į tyrėjos užduotą jam klausimą, ar žino, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė, kuria jis yra įpareigotas negyventi adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie savo motinos, atsakė, kad gavo darbą ir prieš darbą norėjo pailsėti, todėl paprašė, kad jį įleistų į butą. Iki šio įvykio miegojo automobilyje, nes daugiau neturi kur būti. Adresu (duomenys neskelbtini), jis negali gyventi, nes butas priklauso motinai ir yra šiuo metu išnuomotas. Artimųjų, pas kuriuos galėtų gyventi, neturi, išsinuomoti būsto šiuo metu neturi finansinių galimybių (t. 3, b. l. 38–41).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 1 d. apklaustas įtariamasis E. K. parodė, kad dėl 2024 m. spalio 13 d. įvykio kaltę pripažįsta iš dalies, dėl 2024 m. lapkričio 10 d. įvykio kaltės nepripažįsta visiškai. Apie abiejų įvykių aplinkybes davė išsamius parodymus anksčiau vykdytose jo apklausose, iš esmės jų laikosi iki šiol. Nori patikslinti savo parodymus dėl 2024 m. spalio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 10 d. įvykių. Apie 2024 m. spalio 13 d. įvykį nori patikslinti, kad kilusio žodinio konflikto metu abu su motina susistumdė, dėl ko ji nukrito ant čiužinio. Jis bandė ją pakelti, suimdamas ją abejomis rankomis, ir netyčia užlipo jai ant pėdos, ko pasekoje ji pradėjo rėkti, dėl ko tėvas, būdamas kitame kambaryje, iškvietė policiją. Tėvas nebuvo atėjęs į tą kambarį, kuriame jis buvo su motina, tiesiog pasikliovė jos šaukimu ir neįvertino visos situacijos. Jau policininkams būnant jų bute, kelis kartus buvo apkabinęs mamą, atsiprašė jos, tai turi matytis pareigūnų Body kamerose. Vėliau pareigūnė liepė išeiti jam į lauką, po kurio laiko į lauką atėjęs pareigūnas paėmęs jį už dilbio vedė į automobilį, nors jis pasakė, kad gali pats tai padaryti. Apie 2024 m. lapkričio 10 d. įvykį nori patikslinti, kad, kaip jau buvo minėjęs, konflikto metu išgirdęs savo motinos pakeltą balso toną susijaudino, išsigando ir vedinas išgąsčio priėjęs prie motinos savo dešine ranka suėmė jai už kaklo galinės dalies (sprando) bei įgnybė. Suvokia, kad savo veiksmais galėjo jai sukelti mažareikšmį skausmą (t. 3, b. l. 46–49).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad kilo žodinis konfliktas. E. K. norėjo su ja pasikalbėti, ji nenorėjo kalbėtis, taip tarp jų kilo nesusikalbėjimas. E. K. labai jautrus, reaguoja į jos pasakytą žodį, gavosi emocinis susistumdymas. Ji norėjo išeiti, E. K. neišleido, ji pastūmė E. K.. E. K. ją stūmė, ji šį stūmė, ji pargriuvo, šis jai ant kojos užlipo. Jai sukėlė skausmą, ji suriko. Vyras, matyt, girdėjo, kad ji sušuko, ir iškvietė pagalbą. Ji tuo metu buvo labai supykusi, emociškai išsekusi. Kai atvažiavo tarnybos, ji pasakė, kad jai užlipo ant kojos, jai tuo metu skaudėjo, bet nebuvo nei mėlynių, nei sulaužymų.
Atsakydama į klausimus parodė, kad konfliktas buvo, jai rodos, vakare. Galėjo būti ir apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo ir jos vyras, bet jis konflikte nedalyvavo. Kai įėjo į butą, galbūt koridoriuje prasidėjo konfliktas, o susistumdymas vyko kambaryje. E. K. norėjo su ja kalbėtis, o ji nenorėjo. E. K. norėjo kažką išsiaiškinti dėl praėjusių įvykių. Tokie konfliktai būdavo dėl pinigų, nes E. K. ankščiau rūkė, tai jos prašydavo pinigų. Vėliau ji turbūt davė pinigų, neprisimena. Susistumdymo metu gal kažkas ir buvo į ranką sudavęs. Kažkokie sudavimai buvo. Suėmimas gal kažkoks buvo. Jai oro trūko greičiau iš streso. O dėl užlipimo, tai E. K. tikrai užlipo. Tikriausiai ji stūmėsi, ar E. K. ją kėlė, nes ji buvo nukritusi ant čiužinio. Tai gal keldamas ją E. K. užlipo ant kojos. Tai nebuvo tyčinis užlipimas. Virtuvėje konfliktas buvo gal iš pat pradžių, ji norėjo praeiti, o E. K. jai neleido. E. K. ją spaudė, kad ji neišeitų iš kambario ar iš virtuvės. Negali paaiškinti jų tokių santykių, pas juos nesusikalbėjimas yra daug metų. E. K. sako, kad ji jo nemyli, nerodo jam dėmesio „mama, tu manęs nemyli, tu mane palieki likimo valiai“.
E. K. individualią veiklą kažkokią turėjo, užsidirbdavo gal. Sūnus tikrai neprašydavo didelių sumų. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo per daug emocionalūs. Pasakymas „daužymai“ gal ir perdėtas. Ji kvietė policiją, nes norėjo parodyti visą situaciją. Ji kambaryje surėkė ir turbūt pasakė, kad koją sulaužė. Vyras, matyt, išvietė policiją neišsiaiškinęs situacijos. Vyras girdėjo jų barnį, matė, kad ji iš virtuvės į kambarį vaikščiojo. Vyras į jų konfliktą nelindo. Gal ir ji kvietė policiją.
Dėl 2024 m. lapkričio 10 d. įvykio. Ji ryte ėjo į darbą, pusryčiavo virtuvėje. E. K. atėjo pas ją su tais pačiais klausimais, prašymais kalbėtis. Po visų pasistumdymų, kad galėtų išeiti į darbą, ji kvietė policiją. Kai ji ėjo, E. K. suspaudė jai kaklą ar krūtinę. Lyg už kaklo suėmė su ranka, gal dviem rankomis. E. K. jos nelaikė, jis suėmė, ji šį stūmė. Jie susistumdė. Jos pareigūnai paklausė, ar jai skaudėjo. Ji įvardijo, kad skaudėjo. Jos draugė paprašė „pagyvenk pas mane, gal konfliktai apsės ir pradėsite bendrauti normaliai“. E. K. į probaciją vaikščiojo, ir probacija jam liepė gyventi (duomenys neskelbtini).
Kai vyras skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, ji, matyt, pasakė, kad vaikas ją stumdo ar ką ten daro. Neprisimena, ką tiksliai sakė pagalbos centrui. Per emocijas gal ir pasakė, kad E. K. ją daužo ar laužo koją, tikrai neprisimena. E. K. buvo užlipęs jai ant kojos, daužymai buvo pasistumdymo metu, gal jis ir buvo jai sudavęs, bet jai mėlynių, nieko neatsirado. E. K. buvo paėmęs iš jos telefoną, kad neskambintų. Ji pasakė „jei su manimi aiškinsiesi, ginčysiesi, skambinsiu į 112“. E. K. iš jos rankų ištraukė telefoną ir laikė pas save, bet po to ji kažkokiu būdu išėmė telefoną. Ji priėjo prie lango ir pasakė „jei tu man neatiduosi telefono, aš tada pašauksiu ką nors“. Gali būti, kad užrėkė vyrui „tu kažką daryk“, tai jis tikriausiai ir skambino policijai. E. K. norėjo su ja pasikalbėti. Jam buvo įvykęs teismas, jam nepatiko sprendimas, pasakė „tu čia perdėjusi esi“. Jis sakė, kad ji jį nuskriaudė, nevertina, nemyli.
Jai nebuvo padaryti kūno sužalojimai. Ji nevyko pas medicinos ekspertą. Ko ten vykti, jeigu nėra jokio sužalojimo. Susistumdymas tikrai buvo, ji stūmė sūnų nuo savęs, atstūminėjo. Ji įvardijo sūnaus veiksmus kaip smaugimą, bet tai buvo kažkoks suėmimas. E. K. ją sulaikė, jis buvo iš priekio. Tai vyko tarp virtuvės ir koridoriaus tarpduryje. Ji stūmė sūnų. Tada jis ją laikė už kaklo, tada ji vėl jį stūmė, vyko susistumdymas. Ji buvo labai supykusi, buvo emocinė būsena. Pareigūnai nei nurodė, nei patarė, ką rašyti pareiškime. Jos tik klausė „ar jautėte skausmą“, ji pasakė, kad jautė skausmą, bet nežino nei kokiais balais vertinti, nei ką.
Kai buvo apklausoje, ji negalėjo nieko pakeisti, nes galvojo, kad tai neįmanoma. Ji pabuvo be sūnaus viena, apgalvojo, kad jis nėra smurtautojas. Tai nėra tokie veiksmai, kad E. K. jai sukeltų skausmą, sulaužymą. Sūnui neleista pas juos atvykti, jie su sūnumi nesimato. E. K. jos nepraleido, todėl ji atsistūminėjo nuo sūnaus, nes ji tuo metu skubėjo į darbą.
Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 1–18), ji paaiškino, kad kumščiavimosi neprisimena. Čia jai kažkas nelabai sutampa, viskas sudėta iš dviejų gabalų, dviejų dienų įvykis. Ji skaitė savo parodymus prieš pasirašydama. Sūnus prašė raktelių, pinigų, atsigulęs šalia buvo.
Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 34–41), nurodė, kad čia taip buvo, viskas teisingai.
Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 104–107), nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Tai buvo jos emocinė būsena, kvietė pagalbą galvodama, kad nebūtų didesnių. Nebuvo ten stipriai, kaip ji yra įvardijusi, jie nebuvo agresyvūs, stiprūs. Fizinį skausmą jautė momentiškai, daugiau nesijautė. Nežino, kiek sūnus laikė už kaklo, tai momentinis laikymas. Jai nebuvo sukeltas skausmas. Jis jos minutės net nelaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 13 d. apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2024 m. spalio 13 d. apie 13.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, tarp jos ir sūnaus E. K. kilo žodinis konfliktas, nes sūnus E., pabudęs iš miego ir atėjęs į jos kambarį, pradėjo reikalauti iš jos duoti jam 5 Eur. Sūnui E. nurodžius, kad pinigų jam neduos, ir jai gulint miegamojo kambaryje esančioje lovoje, sūnus priėjo prie jos ir atsigulė į lovą greta. Atsigulęs į lovą E. jos dar kartą pareikalavo duoti pinigų. Jai nurodžius, kad pinigų jam neduos, nes neturi, ir pasakius, jog laikas būtų susirasti darbą, E. dešinės rankos kumščiu sudavė jai keturis smūgius į kairės rankos žastą. Dėl minėtų smūgių pajuto fizinį skausmą. Po patirtų smūgių atsikėlė iš lovos ir ketino išeiti iš miegamojo kambario, kai sūnus, priėjęs jai iš priekio, atsistojęs tarpduryje, jai neleido išeiti iš minėto kambario. Prieš atsistodamas tarpduryje, jis nuo miegamojo kambaryje esančios lovos paėmė jos mobilaus ryšio telefoną. Jai einant link kambario durų ir pareikalavus atiduoti jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, E. tą padaryti kategoriškai atsisakė. Jai priėjus prie kambario durų ir bandant pralįsti pro tarpą, buvusį tarp E. ir durų staktos, jis, apglėbęs ją iš priekio per krūtinės sritį, pradėjo stipriai spausti. E. ją spaudžiant, jai pradėjo trūkti oro, buvo sunku kvėpuoti, jautė fizinį skausmą krūtinės srityje. Praėjus minutei, sūnus ją paleido ir pasitraukė nuo durų. Tuomet ji išėjo į virtuvės kambarį, paskui ją atėjo ir sūnus. Atėjęs į virtuvės kambarį, vis reikalavo duoti 5 Eur arba jai priklausančio automobilio raktelius. Jiems būnant virtuvės kambaryje, jai užsiimant buities darbais, tai yra – pjaustant daržoves, priėjęs prie jos E. savo dešine ranka suspaudė jai kairės rankos dilbį. Dėl minėto suspaudimo pajuto fizinį skausmą. Po minėto suspaudimo abejomis rankomis atsistūmė jį nuo savęs. Jai atsistūmus E., jis kojos pėda, kurios nurodyti negali, nes to neįsidėmėjo, jai užlipo ant kairės kojos pėdos. Dėl minėto užlipimo pajuto fizinį skausmą. Tuomet ji vėl nusistūmė E. ir išėjo į kitą miegamojo kambarį, norėdama išdžiauti drabužius. Jai išėjus į miegamojo kambarį, iš paskos atėjo ir E., ir vėl reikalavo 5 Eur arba jai priklausančio automobilio užvedimo raktelių. Jai nurodžius, kad jam nieko neduos, jis dešine koja įspyrė jai į kairės kojos pėdos viršų. Dėl minėto E. spyrio jai, pajuto fizinį skausmą. Po šio smūgio paprašė namuose buvusio sutuoktinio ir sūnaus tėvo R. paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešti apie įvykį. Netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo, kas nutiko. E. su ja ir vyru R. šiuo metu gyvena viename bute. E. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, paskutinį kartą tai įvyko 2024 m. birželio mėn., kuomet kreipėsi į policijos pareigūnus, ir dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vyksta iki šiol. Pradėjus minėtą ikiteisminį tyrimą ir pareigūnams išvežus E. iš namų, praėjus porai valandų, jis sugrįžo į butą ir toliau buvo agresyvus, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją užmušti, jei dar kreipsis į policiją. Kiek jai yra žinoma, E. tuomet buvo paskirta kardomoji priemonė nesilankyti šiame bute ir nebendrauti su ja, tačiau jis šių įpareigojimų nesilaiko. Sūnus niekur nedirba, darbo taip pat neieško, kiek jai yra žinoma, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, jokios kitos gyvenamosios vietos, kurioje galėtų apsistoti, neturi. Dėl sužalojimo masto nustatymo pas teismo medicinos ekspertus nevyks (t. 1, b. l. 1–18).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 10 d. apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2024 m. lapkričio 10 d. apie 08.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sūnus E. K. atsikėlęs ryte jos paprašė padaryti arbatos, ji jam padarė, po ko jis atėjo į virtuvę. Atsisėdo prie jos ir sako „mama, reikia pakalbėti“. Ji jam pasakė „pasikalbam“. Jis jai nepagarbiu ir agresyviu tonu pradėjo dėstyti savo reikalavimus, kad ji atsiimtų savo pareiškimą už smurtą artimoje aplinkoje, kuris buvo ankščiau. Ji atsistojo ir nieko nesakydama norėjo išeiti į darbą, tačiau jis atsistojo tarpduryje ir jos neišleido. Ji norėjo eiti į darbą, tačiau jis suėmė ją abejomis rankomis už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Ji pajuto fizinį skausmą. Ji pro jį kažkaip prasmuko, pasiėmė telefoną ir pasikvietė pagalbą, skambindama 112 (t. 1, b. l. 34–41).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 18 d. apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad apie 2024 m. spalio 13 d. dienos įvykio aplinkybes davė išsamius parodymus pirmosios apklausos metu. Siekiant nesimaišyti įvykio aplinkybėse bei jų chronologinėje sekoje, prašo jais vadovautis atliekant tyrimą, nieko papildomo apie tą dieną nurodyti negali. Apie 2024 m. lapkričio 10 d. įvykio aplinkybes nori nurodyti tai, kad jos sūnus E. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Žino ir supranta, kad po 2024 m. spalio 13 d. dienos įvykio E. buvo paskirta kardomoji priemonė, kuria buvo uždrausta jam artintis prie jos bei gyventi jų bute, tačiau kaip motina pagailėjo savo sūnaus ir leido jam grįžti į butą. 2024 m. lapkričio 10 d. ryte buvo namuose ruošėsi eiti į darbą. Jai būnant virtuvėje pas ją atėjo E. ir pasiūlė jai pasišnekėti apie jam gresiantį teistumą. Sutiko su juo kalbėtis, padarė jam kavos. E. jai pasakė, kad ji turi atsiimti savo pareiškimą, jog jis išvengtų baustumo, nes jam tai pakenks naujoje darbovietėje. Į tai jam atsakė, kad ji nieko negali padaryti, jog tai nėra jos valioje. Jiems bekalbant matė, kad E. eilinį kartą aktyvėja emocijos, jis darosi nervingas, tai nebuvo pirmas kartas, ir ji paprastai žino, kokia būna to kulminacija, todėl atsistojo ir norėjo išeiti iš virtuvės. E. matydamas, kad ji nebeketina su juo toliau kalbėti, atsistojo virtuvės tarpduryje ir pasakė, kad jos neišleis, kol jie nepasikalbės. Pasakė E., kad jis išleistų ją, nes ji vėluoja į darbą, į ką jis jai atsakė, kad niekur neišleis. Norėdama praeiti, rankomis pastūmė jį, o jis atgal pastūmė ją. Po to, kai stumdėsi, jai pavyko dalinai prasmukti pro jį, tačiau E. stovėdamas jai iš dešinės pusės sugebėjo abejomis rankomis jai sugriebti už kaklo, dėl ko pajuto fizinį skausmą kaklo srityje. Jai išsinėrus iš jo, jis rankos plaštaką uždėjo jai ant pakaušio ir naudodamas inerciją palenkė galvą žemyn. Šis veiksmas jai sukėlė diskomfortą, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Po šio veiksmo pabėgo nuo jo ir paėmusi telefoną pasakė E., kad jei jis nesiliauja taip elgęsis ir neišleidžia jos į darbą, ji skambina policijai. E. bandė atimti iš jos telefoną, tačiau jai pavyko nuspausti skambinimą Bendrajam pagalbos centrui. Po šio įvykio jai jokie sužalojimai nebuvo padaryti, į medikus nesikreipė, greitosios pagalbos atsisakė. Užduotis kreiptis į teismo medicinos ekspertus jai buvo įteikta tinkamai, tačiau į juos nesikreipė dėl prieš tai išvardytų priežasčių. Šios apklausos metu taip pat nori charakterizuoti E., nes mano, kad tai yra aktualu. E. gimimas buvo (duomenys neskelbtini), naujagimis gimė (duomenys neskelbtini). Vaikystėje teko daug kartų lankytis pas medikus, tačiau kažkokios diagnozės ar sutrikimų niekas nebuvo nustatę. Būdamas (duomenys neskelbtini) metų persirgo (duomenys neskelbtini). Mokykloje buvo sprendžiamas klausimas dėl E. ugdymo (duomenys neskelbtini) programa, tačiau galiausiai jis mokėsi bendrojo ugdymo lygmenyje. Daugiau ar mažiau, E. visada buvo emocionalus. Kelerius metus gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo įsigijęs nuosavą būstą, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių jis, pardavęs būstą, grįžo atgal į Lietuvą ir apsigyveno pas juos. Nuo to grįžimo iki šios dienos jų su vyru ir E. santykiai yra labai įtempti. Kai tik grįžo į Lietuvą, E. nuolat reiškė nuoskaudas tėvui dėl auklėjimo spragų, tėviško pavyzdžio nerodymo ir pan. Jos vyras visada buvo ramesnio būdo, todėl E. tik dar labiau jį užgujo. Kai tėvą išsiauklėjo, pradėjo auklėti ją ir prasidėjo visi ikiteisminiai. Nuo pat grįžimo E. prieš ją naudojo psichologinį smurtą, kuris nuo šių metų peraugo į fizinį smurtą. Baiminasi savo sūnaus, tačiau tuo pačiu ir gaila, nes vis tik jis yra jos sūnus. Šiuo metu pati jau savaitę laiko gyvena pas draugę, bijodama, kad gali pasikartoti smurtinio pobūdžio veiksmai prieš ją. Žino, kad jam paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi nuo jos, tačiau bijo, jog jis jos gali nesilaikyti, o tėvas jį gali įleisti į butą (t. 1, b. l. 104–107).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad buvo po naktinės pamainos kitame kambaryje, ilsėjosi ir išgirdo kaltinamojo ginčą su motina. Iškvietė policiją, nes bijojo, kad nekiltų didesnis konfliktas. Girdėjo ginčą, garsiai kalbėjo sūnus ir žmona. Neprisimena, dėl ko jie ginčijosi. Jis nutarė geriau iškviesti policiją. Nebuvo nuėjęs pasižiūrėti ginčo. Kai skambino policijai, sakė, kad reikalinga pagalba, nes žmona su sūnumi ginčijasi. Jis pats nusprendė kviesti policiją. Žmona grįžo iš užsienio, ir jie susikivirčijo, buvo emocijų. Fizinio kontakto tarp sūnaus ir žmonos nebuvo. Žmona nesakė, kad buvo smurtinis kontaktas. Sūnus sakė, kad susiginčijo su motina. Buvo atvykusi policija, jis kalbėjosi su policija. Jis buvo kitame kambaryje, kai skambino į BPC ir atvažiavo policija. Jis paskambino, o po to priėjo žmona. Ji buvo labai susinervinusi. Niekas tuo metu nesigrūmė nei su juo, nei su motina. Jis jokių grumtynių negirdėjo. Pasakė policijai, kad kilo konfliktas. Neprisimena, koks pareigūnas jį apklausinėjo. Neprisimena, ar sūnui buvo skirti apribojimai nesiartinti prie namų. Po įvykio žmona nerodė padarytų smurtinių veiksmų. Dėl lapkričio 10 d., jis tuo metu buvo darbe.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 6 d. apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad yra E. K. tėvas. Neturi, ką papasakoti apie įvykių aplinkybes, nes jas žino tik iš žmonos pasakojimų. Tą dieną, kai kvietė policiją, jis buvo visai kitame kambaryje, todėl vykstantį sūnaus ir žmonos konfliktą tik girdėjo. E. elgesys ir bendravimas jau kurį laiką buvo dirglus, be to, buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, nusprendė iškviesti policiją, nors fizinių veiksmų, atliekamų prieš žmoną, nematė. Nelabai nori duoti kokius nors parodymus prieš savo sūnų, todėl pasakys tik tiek, kad palaiko ir savo žmoną, nes negalima smurtauti, tačiau nori palaikyti ir savo sūnų, nes mano, jog jis jau susiprato dėl savo elgesio ir jo pasekmių. Supranta, kad yra padarę klaidų sūnaus auklėjime, apie tai kalbėjosi ir su žmona, ir su E. Šiuo metu E. laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės, išsinuomojo butą, (duomenys neskelbtini) ir intensyviai ieškosi (duomenys neskelbtini) darbo (t. 1, b. l. 109–112).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. (A. Š.) parodė, kad gavo pranešimą. Iškvietė motina. Jie atvyko. Kolega nuėjo bendrauti su motina, jis bendravo su kaltinamuoju. Tarp jų buvo konfliktas. Buvo vienas įvykis, kažkiek laiko praėjo ir įvyko kitas įvykis. Antrame įvykyje buvo žodinis konfliktas. Neatsimena, ką pasakojo moteris, su ja kalbėjo jo porininkas L. S.. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos patvirtino. Parodė, kad įteikė kaltinamajam šaukimą, ir jis išvažiavo. Moteris paėmė ir parodė su rankomis smaugimą ant kaklo. Pirmą kartą buvo atvažiavęs prieš porą mėnesių iki šio įvykio. Kai jis bendravo su kaltinamuoju, šio balsas buvo labai garsus, pakeltas tonas. Jis su šiuo susikalbėjo normaliai, negali pasakyti, kad šis buvo labai agresyvus. Kaltinamasis su motina kalbėjo garsiai, atsakinėjo ir t. t. Vaikinas elgėsi adekvačiai, bet motina sakė, kad jis gal pavartojęs kažkokių narkotikų. Bute nebuvo kitų asmenų, buvo moteris ir vaikinas. Jie dokumentus pildė vietoje. Vaikinas prie jų prieš motiną nesmurtavo, šis buvo su juo kambaryje, bendravo, o motina su kolega buvo virtuvėje. Yra filmuota medžiaga, galima peržiūrėti emocijas. Reikėjo gyventi atskirai ir nebūtų problemų.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 8 d. apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2024 m. lapkričio 10 d. pamainoje dirbo su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu L. S.. Dirbant dieninėje pamainoje, ryte, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali, iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją pranešėjos sūnus ją smaugė. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, kurios duomenų šiuo metu neprisimena, tačiau pamačius asmenis, t. y. pranešėją ir jos sūnų, vizualiai suprato, kad šiuo adresu vyko ne pirmą kartą. Aiškinantis įvykio aplinkybes moteris nurodė, kad sūnus nuo pat ryto pradėjo su ja konfliktuoti dėl jau pradėto jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo, prašydamas jos, kad ji atsiimtų visus kaltinimus jo atžvilgiu. Paklausus moters, ar prieš ją buvo smurtauta, moteris abejomis rankomis vizualiai parodė smaugimo veiksmą ant savo kaklo bei patvirtino, kad buvo smaugiama savo sūnaus, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat moteris nurodė, kad jei sūnus neišeis iš buto, tuomet jis ją gali papjauti. Nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius, buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje pranešėjos sūnus kalbėjo pakeltu tonu, buvo pasipiktinęs, jog motina jo atžvilgiu nuolat kviečia policiją, nors jis nori su motina išsiaiškinti buvusių įvykių aplinkybes, susitaikyti. Surinkus ikiteisminio tyrimo medžiagą, sūnui buvo įteiktas šaukimas nurodytą dieną atvykti į policijos įstaigą (t. 1, b. l. 114–117).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad mato kaltinamąjį. Prisimena, kad buvo konfliktas su mama. Atsimena, kad jis su mama sėdėjo virtuvėje, tvarkė dokumentus. Mama buvo susijaudinusi, o sūnus stovėjo tarpduryje ir bendravo su jo kolega.
Iš Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. spalio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. spalio 13 d. apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, suduodamas keturis smūgius dešinės rankos kumščiu į A. K. kairės rankos žastą ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, prieš ją smurtavo sūnus E. K.. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1–18).
Iš Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. lapkričio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 10 d. apie 08.00 val., (duomenys neskelbtini), A. K. sūnus E. K. ją smaugė rankomis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 34–41).
Iš 2024 m. spalio 13 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta A. K. asmens apžiūra. Apžiūros objektas yra moteriškos lyties kūnas. Moteris dėvi juodą palaidinę, juodas kelnes, avi baltas šlepetes. Ant moters kūno nematoma jokių kraujosruvų ar kūno sužalojimų (t. 1, b. l. 78–83).
Iš Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. spalio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio vietos apžiūros objektas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus daugiabučio kiemą matoma, kad jis nėra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Toliau matomos pilkos durys, pro kurias įėjus patenkama į laiptinę. Laiptinėje užlipus laiptais, dešinėje pusėje matomos rudos durys, pro kurias įėjus patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, kairėje pusėje matoma spinta. Toliau kairėje pusėje matomos durys, pro kurias įėjus patenkama į kambarį Nr. 1, kurio dešinėje pusėje yra lova, šalia jos sporto įrankiai, dar kairiau matomas juodas stalas. Toliau, iš koridoriaus tiesiai kairiau matomos durys, pro kurias įėjus patenkama į kambarį Nr. 2, kurio dešinėje pusėje yra lova, spintelė, kairėje pusėje yra spinta. Toliau, iš koridoriaus dešiniau matomos durys, pro kurias įėjus patenkama į kambarį Nr. 3, kurio dešinėje pusėje yra lova, šalia jos spinta, kairėje pusėje dar viena spinta. Toliau, dešinėje koridoriaus pusėje yra durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvėje kairėje yra šaldytuvas, skalbimo mašina, priešais stalas, dešiniau yra virtuvės baldai, ant kurių sudėta įvairi virtuvės technika. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 1–18).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK: 0124000641392) nustatyta, kad pranešėjos sūnus ((duomenys neskelbtini) m.) smaugė tėvus, išsuko koją, stumdė, žalojo, reikalauja pinigų, reikalauja atiduoti asmeninę mašiną, atėmė raktus ir mobilaus ryšio telefoną. Blaivus, ar vartoja narkotikus, pranešėja nežino. Greitosios medicinos pagalbos pranešėja atsisakė. 2024 m. spalio 13 d. apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančią (duomenys neskelbtini), suduodamas keturis smūgius dešinės rankos kumščiu jai į kairės rankos žastą, suduodamas vieną smūgį dešinės kojos pėda jai į kairės kojos pėdą ir užmindamas kairės kojos pėda ant kairės kojos pėdos, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą, smurtavo sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 68–72).
Iš Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. lapkričio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros objektas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus pro pagrindines duris patenkama į koridorių. Dešinėje pusėje užeinama į virtuvę, virtuvėje dešinėje pusėje virtuvinis komplektas su buitine technika. Virtuvėje stovi stalas, šalia jo kėdės. Išėjus iš virtuvės, pasukus į dešinę, užeinama į kambarį. Kairėje pusėje prie sienos stovi spinta, šalia jos stovi lova, prie jos kilimėlis. Išėjus iš kambario į dešinę pusę, ant žemės guli pripučiamas čiužinys, kuris paklotas, yra padaryta miegamoji lova. Išėjus iš kambario, pasukus į dešinę, užeinama į kambarį, dešinėje pusėje stovi spintelė, šalia jos gėlė, viduryje kambario stovi džiovyklė, ant grindų guli sportinė štanga. Namuose bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų neaptikta, daugiau reikšmingų pėdsakų, galinčių turėti įtakos tyrimui, neaptikta (t. 1, b. l. 34–41).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK: 0124000699335) nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 10 d. 10.11 val., atvykus minėtu adresu, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo smurtą, pradėjo ją smaugti, tai sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 88–97).
Iš Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio 2024 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 10 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. S. apie 08.45 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į vietą paaiškėjo, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., galimai panaudojo smurtą prieš motiną A. K.. E. K. paskirta kardomoji priemonė – nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini). Jis nurodė adresą, kur bus – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98).
Iš 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučių garso įrašų apžiūra. Apžiūrimas objektas yra BPC skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-10-13 13_42_38)“, kurio bendra trukmė 14 sekundžių. Skambučio pradžioje girdimas konfliktas, fone kalbantis vyras (toliau – ir V): BPC: „112. 112. 112“; V: „Tuoj, palauk. Va, va, jau jau, va, va, va“. Garso įrašas baigiasi.
Apžiūrimas objektas yra BPC skambučio garso įrašas pavadinimu „2024_10_13_13-43-01_523913223“, kurio bendra trukmė yra 1 min. 39 sek. Garso įraše girdimas BPC operatorės ir pranešėjos (toliau – M) pokalbis. Garso įrašo pradžioje girdimi konflikto, grumtynių garsai. V: „Viskas, laba diena“; BPC: „Laba diena, kas ten vyksta pas jus?“ Telefono ragelį paima moteris, ji verkia. M: „Klausykit, sūnus čia žaloja tėvus“; BPC: „Sūnus muša jus?“; M: „Taip!“; BPC: „Adresas?“; M: „(duomenys neskelbtini)“; BPC: „(duomenys neskelbtini)?“; M: „Taip, dabar bėga jau“; BPC: „Mhm, greitosios reikia jums?“; M: „Nereikia“; BPC: „Ką jis padarė jums?“; M: „Smaugė, daužė, koją išsuko“; BPC: „Tai greitosios tikrai nereikia, ponia?“; M: „Ne, nereikia“; BPC: „Mhm. Jis blaivus ar neblaivus?“; M: „Blaivus“; BPC: „Blaivus? Kas jam, gal (duomenys neskelbtini)?“; M: „Gal (duomenys neskelbtini), gal. Nu pinigų reketuoja, pinigų duoti, mašiną duoti, atėmė telefonus, raktus, viską paėmė“; BPC: „O narkotikų nevartoja?“; M: „Ką aš žinau, patikrinti reikia“; BPC: „O jis pilnametis ar ne?“; M: „Taip, jam (duomenys neskelbtini)“; BPC: „Ai, (duomenys neskelbtini) metų, gerai, supratau. Sakykite prašau, vaikų mažų nėra namuose?“; M: „Ne, nėra“; BPC: „Jūsų vardas, pavardė?“; M: „A. K.“; BPC: „A.?“; M: „K.“; BPC: „K. Durų kodas yra?“; M: „(duomenys neskelbtini) skambinkit“; BPC: „Gerai, kelintas aukštas? Kelintas aukštas, ponia?“; M: „Pirmas“; BPC: „Pirmas. Laukit“. Garso įrašas baigiasi.
Apžiūrimas objektas yra BPC skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-11-10 08_40_38)“, kurio bendra trukmė 38 sekundės. Garso įraše girdimas BPC darbuotojo ir pranešėjos pokalbis. V: „Nu tu nedaryk nesąmonių“; BPC: „112, klausau“; M: „Laba diena“; BPC: „Laba diena“; M: „Čia (duomenys neskelbtini), eilinis smurtas prieš motiną“; BPC: „(duomenys neskelbtini)“; M: „Taip“; BPC: „Butas? (duomenys neskelbtini)?“; M: „(duomenys neskelbtini)“; BPC: „Vardas, pavardė jūsų?“; M: „A. K.“; BPC: „Durų kodas yra, kaip įeiti į laiptinę?“; M: „(duomenys neskelbtini) skambinkit“; BPC: „Greitoji reikalinga?“; M: „Ne“; BPC: „Sūnaus vardas, pavardė?“; M: „E. K.“; BPC: „Jisai sumušė jus?“; M: „Bando sumušti“; BPC: „Supratau“; M: „Smaugia“; BPC: „Supratau, gerai, informuojam pareigūnus, laukit“; M: „Ačiū“. Garso įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 126–129).
Iš 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta policijos pareigūnų 2024 m. spalio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 10 d. kūno kamerų apžiūra.
Apžiūrimas objektas yra policijos pareigūnės A. S. kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-8htbk“, kurio bendra trukmė 21 min. 8 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai (toliau – P ir P1) užeina į butą. Jame matoma moteris (toliau – M) ir jauno amžiaus vyras (toliau – V). Vėliau vaizdo įraše matomas ir vyresnio amžiaus vyras (toliau – S). P: „Laba diena“; P1: „Laba diena“; V: „Laba diena“; P1: „Čia jūs tas sūnus būsit?“; M: „Jis tiesiog jūsų laukia“; V: „Aš nelaukiu“; P: „Tai kas čia atsitiko?“; M: „Prasidėjo taip...“; P1: „Čia jau dažnai policija lankosi ir dabar laukiat“; M: „Čia aš nežinau jau kelintą kartą. Jisai teisminiam procese dabar yra žmogus šitas“; P: „Nu, papasakokit man, kas čia atsitiko“; M: „Nu žodžiu. Aš grįžau iš dukros, iš užsienio, prasidėjo taip: duok penkis eurus. Niekur nedirba, absoliučiai. Jokių pajamų neturi, ištisai gyvena iš mūsų, kur jis juos išleidžia, aš nežinau, bet penkis eurus. Nu aš neturiu, sakau. Tada parėjo, trenkė man su kumščiu į ranką, tada pradėjo smaugti, tada stovi koridoriuj, kaip spinta, nei praeiti“; P: „Tai čia šiandien viskas ir buvo?“; M: „Taip. Nei praeiti pro jį, nei ką, jis trenkė su savo koja man į koją, aš jau nežinau, galvojau lūžo“; P: „Greitosios nereikia?“; M: „Nereikia, praėjo, matyt čia tas vienkartinis skausmas“; P: „Tai į ranką trenkė, į kojas, smaugė“; M: „Taip, smaugė ir ištisai jis čia mane stumdė, jau nežinau iki išprotėjimo. Paskui, duok mašiną, duok pinigų, ištisai tik duok ir duok, ir duok“; P: „Nu supratau. Savo dokumentą gal duokit“; M: „Dabar yra teisminis procesas“; P: „Jo, mes matėm, kad yra ikiteisminis“; M: „Jisai nu... Aš nežinau, aš tikrai parašyčiau viską, ką jis šiandien padarė, kad jis taip nori. Dadėsim“; P: „Gerai, paimkit. O tai vyras jūsų? Nėra jo čia?“; M: „Yra. Tai ir tą tenais, nežinau, ką jau jis ten darė, nemačiau. Atėmė telefoną mano“; P: „O kur vyras yra? Ai šičia“. Pareigūnė užeina į kambarį, kuriame matomas stovintis vyresnio amžiaus vyras ir pareigūnas. P1: „Supratau. Tai čia nuolatos taip vyksta, ane?“; S: „Nu kaip nuolatos, užeina kartais, kai neduodi... Šiandien motina grįžo iš užsienio“; P1: „E., eik į kitą kambarį pabūsi“; V: „Aš esu čia, vietoj. Viskas tvarkoj“; P1: „Tai nekalbėk dabar su mama. Vėl susibarsi“; P: „Jo, palauk biški“; P1: „Tai čia jis taip nuolatos terorizuoja, bet ir gyvena čia, taip?“; S: Nu jis čia gyvena. Jis skaitosi priregistruotas. Nu darbo neranda, nu ieško to darbo. Nežinau, užsibrėžęs tikslą kažkokį tai“; P1: „E., eik geriau į lauką, nes tu čia...“; V: „O galima (nesuprantamas tekstas)“; P1: „Paskui paduosim, eik dabar į lauką. Pašnekėsim“; V: „Tai aš sakau, savaitę laiko jos nebuvo, nebuvo ir konfliktų“; P1: „Eik į lauką. Kas mėnesį jau važiuojam čia“; M: „Tai kad gal jau kelis kartus į mėnesį“; V: „Ką tu meluoji“; M: „Nu čia yra neadekvatumo. Nu aš suprantu, jisai ne alkoholikas, ne kažkoks pijokas, bet jis prieš mane pakėlęs ranką“. Koridoriuje girdimas konfliktas jaunesnio ir vyresnio vyro. Pareigūnas ragina vyresnį vyrą išeiti. Pareigūnė taip pat nueina raminti konfliktuojančių vyrų. M: „Jeigu žmogus jau yra kartą pakėlęs ranką ir jis mato, kad tas visai gerai sekasi, jisai jos nenuleidžia“; P1: „Bet jūs suprantat, jei mes pusė metų čia važinėjam, tai kodėl jūs tiesiog nepaėmėt ir neiškraustėt jo iš čia?“; M: „Tai jis vis tiek pareis. Jis gi neturi kur eiti“; P1: „O jums nebūtina įsileisti jo. Ar jums geriau, kad pastoviai policija važinėja ir pastoviai dėl to pačio...“; M: „Tai jūs ir važinėsit, nes jis ištisai duris daužys“; P1: „Nu tai mes jį į nakvynės namus išvešim“; M: „Jūs taip ir važinėsit“; P1: „Į nakvynės namus, ar jums geriau, kad jis pastoviai prieš jus ranką keltų“; P: „Nu turit neįsileisti tiesiog“; M: „Jūs suprantat, aš jau į darbą bijau išeiti“; P: „O tai jis raktus turi?“; P1: „Kol jis registruotas čia, jūs jo negalit neįsileisti, tai pirmiausia reikia išregistruoti, pradėkim nuo to. Ir tada jau neįsileisti, kad ant savo užpakalio pasėdėtų, vis dėlto (duomenys neskelbtini) metų“; S: „Nu (duomenys neskelbtini) metų sakau, nu“; M: „Nu tai taip“; S: „Mes duodam, nu padedam visą laiką, nu gerai, ieško to darbo“; M: „Tai išregistruoti aš jį galiu, va rytoj išregistruoti, taigi čia nėra... Net va dabar aš jį galiu išregistruoti“; P1: „Tai nuo to ir reikia pradėti visą šitą reikalą, o ne su policija, ne su ginčais“; M: „Tai jūs vis tiek važiuosit, nes jis eis apie duris“; S: „Į duris skambinės“; M: „Jisai gąsdina, aš į darbą bijau, aš išvis bijau likti“; S: „Aš į darbą, į naktinę išeinu, nu viena liks“; P1: „Suprantat, kai jis bus išregistruotas, jis neturės teisės čia viduj būti, tada paprasčiau jį išprašyti. Dabar realiai jam neuždrausi, jis registruotas čia. Tas dalykas yra“; S: „Nu tai tas dalykas taip, bet mes nesuprantam jo“; M: „Tai ką dabar daryti?“; S: „Dar vienas dalykas, studijuoja jis“; P: „Tai jei jis studijuoja, tai gali gyventi bendrabutyje“; S: „Jis nuotoliniu“; V: „Nuotolinės studijos per kompą“; P: „Tai ar naudojo fizinį šiandien smurtą?“; M: „Taip, naudojo. Tai gi va, daužė. Smaugė, daužė“; S: „Gulėjo lovoj, paprašė, nedavė nei mašinos“; M: „Ir atėjęs trenkė“; S: „Ne, duok mašiną. Ir savo duodu, kada būna tvarkinga. Gyvena mūsų sąskaita. Mūsų sąskaita gyvena. Aš (duomenys neskelbtini)“; M: „Ir va, ką reiškia dabar neduok pinigų, iš karto trankysis“; S: „Kai davėm pinigų tada buvo gerai“. Policijos pareigūnas nueina į kambarį, kuriame jaunas vyras, kalbasi su juo apie išėjimą į lauką, po ko jaunas vyras išeina iš buto. Po keleto sekundžių sugrįžta į butą, prašo pareigūnų, kad jie jam grąžintų vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnai aiškina apie smurto artimoje aplinkoje įstatymą, orderio išdavimo tvarką ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimybes.
Nuo 11 min.: M: „Vienu žodžiu, nedarom nieko, nes čia bergždžias reikalas“; S: „Jo, kol kas nedarom“; M: „Nu kai užmuš, tada...“; P1: „Ne, čia ne daryme esmė. Sakau, kadangi ranką jis pakėlė, yra du esminiai dalykai, jeigu jautėt fizinį skausmą iškart ikiteisminis tyrimas, nesvarbu, ar jūs rašot pareiškimą, ar nerašot, jeigu jis trenkė, bet jūs nejautėt fizinio skausmo, tai tada pildome orderį ir kraustom laukan jį 10 parų“; S: „Gal šitą turbūt, ko gero, antrą variantą“; M: „Ir darbe pastoviai jisai...“; S: „Jo“; P1: „Jis negali 100 metrų artintis“; S: „Pas mane tai neatvažiuos, aš toli dirbu“. Policijos pareigūnas vėl aiškina apie orderio išdavimo ir laikymosi tvarką.
Nuo 15 min.: P1: „Tai dabar, kad kėlė prieš jus ranką, tai faktas, ar jautėt fizinį skausmą?“; M: „Jaučiau“; P1: „Jautėt? Tai supratau, pareiškimą rašysit?“; M: „O jei nerašysiu, tai vis tiek supildysit?“; P1: „Čia yra po faktu, tai kaip ir ne...“. Į butą sugrįžta jaunas vyras, kuris prašo atsigerti. P1: „Jūsų reikės tik parašų“; M: „Bet jis čia trinsis. Namie“; V: „Nekelsiu aš jokių problemų. Buvo policija, prie jų pasakau. Nesu konfliktiškas“; M: „Ar važiuoji į namus nakvynės?“; V: „O ką aš ten veiksiu? Aš ne alkoholikas esu“; M: „Ne, tu ten gyvensi“; S: „Bet dabar vieną dalyką, aš kaip tėvas...“; V: „Prie policijos galiu pasakyt“; M: „Tu ten gyvensi, nes tu kilnoji rankas čia“; V: „Tai nekelsiu, jeigu rasim kompromisą bendrą. Galim susitarti“; M: „Jeigu pinigus duosiu aš tau“; V: „Man pinigų nereikia. Mašiną gali duoti nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti. Tokia liemenė (duomenys neskelbtini) kilogramų nueiti iki (duomenys neskelbtini) jau po pusvalandžio n. kojas skauda“; M: „Gal nesikeik?“; V: „Atsiprašau labai, kad keikiuosi“; S: „Jei tu dabar dar esant... Tu motinos atsiprašyk“; V: „Mama, atsiprašau labai, kad aš prie tavęs lindau. Galiu apkabinti prie jūsų?“; M: „Ne, ne, ne. Apkabino va šitaip ir užspaudė kaklą“; V: „Tai kad tu nesileidi, va, apkabinu. Atsiprašau“; M: „Ir užspaudi kaklą“; V: „Mamyt, atsiprašau, va prie policijos“; M: „Aš tavęs bijau“; P1: „Gerai viskas, eik į lauką palauksi“; V: „Aš nekonfliktiškas“; P1: „Palauk lauke, sakau“; M: „Jis manipuliuoja, jis juodai manipuliuoja. Jisai daro, ką jisai nori, nes jis mato, kad yra nebaudžiamas, viskas. Oi, Dieve, Dieve... Kur jį dėti ir ką su juo daryti“; P1: „Dievas nepadės jau čia“; M: „Ne jau čia. Iš namų turi bėgti“; S: „Būna nekonfliktinės situacijos, lyg tais nieko, kalbasi, bendrauja, viskas gerai“; P1: „Per daug jūs jam geri, pasakysiu negražiai“; S: „Per geri, kad mes jam viską leidžiam, viską atleidžiam“; P1: „Taip sparnai ir užauga“; S: „Nu užauga sparnai, teisingai. Bet nuo vaikystės viską mes jam, ne vienintelis, ten dukra vyresnė (duomenys neskelbtini) metais už jį, buvo antras vaikas, lepinom per daug. Kartais jis mums irgi pasako, sako lepinot labai mane. Nu, bet taip jis neturi teisės elgtis. Nu aiškiai, gražiai pasakai. Būna gražiai, supranta, viskas, kartais užeina tokie va momentai. Užeina ir viskas“; M: „Nu užeina, kada pinigų negauna“; S: „Jo. Ko jis negauna tada užeina ir užeina, neišleis ir viskas. Reikia darban, dėl to ir kviesdavom mes. Reikia į darbą eiti ar kažką daryti. Atrodo, kaip kalėjime, kaip jo namuose būtume. Sakyčiau jo namuose, mes seniai išeitume. Nieko negalim daryti, tvarkytis ar ką. Tas jo ieškojimas darbo, ieško vienos specialybės. Aš tik tai tokią, aš niekur neisiu. Sakau, eik tu, užsidirbk kažkur, nu užsidirbk, eik. Tu užsidirbk pinigų biškį, kad nereiktų iš tėvų prašyti. Ne, aš nedirbsiu, aš ieškausi to darbo ir viskas. Tai dar mokinasi, mokslus apmokėjo motina. Aš va (duomenys neskelbtini) dirbantis ir išlaikom“. Policijos pareigūnai nueina į kitą kambarį, kuriame yra moteris. P1: „Tai dabar ką darom?“; M: „Nu ką, nieko nedarom“; P1: „Ne, tai čia aš sakau, jeigu jautėt fizinį skausmą, pradedam ikiteisminį tyrimą, jeigu nejautėt, pildom orderį. Tai dėl to aš ir klausiu“; M: „Nu ikiteisminį, tai dar dasidės dar prie to, nu tai gal pasodins kartą“; P1: „Nu supratau. Tai skaudėjo, taip, kai jums trenkė?“; M: „Tai faktas, kad skaudėjo“; P1: „Ne, aš turiu paklausti, nes viskas filmuojama, tai čia aš gal ir suprantu, bet aš privalau paklausti. Viskas tvarkoj tada, pasiruoškit savo asmens dokumentą pradėsim ikiteisminį tyrimą“. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas objektas yra policijos pareigūno L. S. kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-q3sev“, kurio bendra trukmė 6 min. 47 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai (toliau – P ir P1) užeina į butą. Jame matoma moteris (toliau – M) ir jauno amžiaus vyras (toliau – V): V: „Sveiki“; P1: „Labas rytas. Reagavimo valdyba. Nu, ką nepasidalinot? Buvom mes čia jau“; M: „Oi, dar ir kiek kartų čia būta“; P: „Gal ir atsimenu aš čia“; V: „Dokumentą reik?“; P: Reikia, aišku“; P1: „Reikia dokumento. Ką vėl nepasidalinot?“; V: „Tiesiog nepasikalbėjom“; M: „Taip, nepasikalbėjom“; P: „Žiūrėkit, eikit į tą kambarį. Arba galim čia pakalbėti“. Pareigūnas su moterimi nueina į virtuvę. P: „Pasakokit, kas buvo?“; M: „Aš ryte va čia atsisėdus kavą geriu, ateina. Taip pareiškė, tu man dabar turi atsiimti pareiškimą, imi advokatą, pasiimi pareiškimą, nes jis turi dabar teistumą“; P: „Taip? Dėl smurto?“; M: „Yra procese“; P: „O dėl ko?“; M: „Dėl smurto. Dėl mano sumušimo, dėl smurto. Ir prasidėjo. Tu atsiimi, tu čia reikalauti...“; V: „Ta prasme, tolko iš to“. Pareigūnas nueina pas jauną vyrą. P: „O ko gyveni su mama?“; V: „Tai, nes neturiu kur eiti. Aš dabar darbo ieškau“; P: „Kiek metų?“; V: „Man (duomenys neskelbtini). Darbą gavau, dirbu“; M: „Puola mane smaugti. Man reikia išeiti, čia užsistojęs prie durų manęs neišleidžia“; V: „Visą savaitę nebuvo problemų, nei konfliktų, nieko“; M: „Aš nežinau, kodėl tu šiandien juos pradėjai“; V: „Tai aš norėjau pasikalbėti, ta prasme, kad taikomės per teismą, kad ta prasme, nebūtų nei man teistumų“; P: „Pageidaujamas jis jums čia?“; M: „Visiškai nepageidaujamas jis man“; P: „Sumušė fiziškai, kur nors yra mėlynės?“; M: „Va, smaugė. Gal nėra mėlynių, bet jisai smaugė. Čia gal dar ilgiau, gal būtų...“; P: „Ai, tai viskas tada“; P1: „Kurioj vietoj smaugė?“; M: „Va čia iš virtuvės neišleido, nes man reikia į darbą, jisai va čia užsistojęs, tada paėmė va taip su rankom (dešine ranka rodo už kaklo priekinės dalies) paėmė mano galvą, va taip persuko (dešine ranka rodo, kad galvą lenkė į priekį)“; P1: „Su viena ranka ar su dviem?“; M: „Su abiem“; P: „Oro trūko?“; M: „Nu netrūko tuo momentu, bet...“; P: „Bet fizinį skausmą jautėt, skaudėjo?“; M: „Nu tai...“; P: „Nes čia, žinot, jeigu jums skaudėjo, tai sakykit, kad skaudėjo, jeigu neskaudėjo, išgąsdino, nes tai lemia“; M: „Nu išgąsdino“; P: „Išgąsdino?“; M: „Išgąsdino, nes aš sakau...“; P: „Bet fizinis skausmas jums buvo sukeltas ar ne?“; M: „Nu ne, nu toks sakau, va čia...“; P: „Išsigandot?“; M: „Išsigandau, be abejo“; P: „Bet kokiu atveju, jis čia nebus namuose“; M: „Nu siaubas nu, užeina, aš nesuprantu kas“; V: „Kad tu negali su manim normaliai šnekėt“; M: „Supranti, jei tu tono nekeltum prieš mane“. Policijos pareigūnas nueina prie kito policininko ir kalbasi tarpusavyje dėl įvykio kvalifikavimo. Policijos pareigūnas nuėjęs kalbasi telefonu, konsultuojasi dėl įvykio įforminimo.
Nuo 5 min.: P: „Gerai, kada čia buvo pradėtas ikiteisminis dėl smurto?“; V: „Palaukit, dabar aš jau gavau nuosprendį, kad man namų areštas, ta prasme, viskas“; M: „Birželį. Jisai jau...“; V: „Man jau davė areštą. Bet per 14 dienų galiu apskųsti su advokatu“; P: „Žodžiu, turi kur gyventi?“; V: „Nu...“; P: „Ieškokis, nebūsi namuose šiandien. Einu atsinešiu kompiuterį, supildysiu. Vėl ta pati programa bus, dar viena byla tau. Jeigu turi, kur išeiti, tai išeina“. Policijos pareigūnas išeina iš buto. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 2, b. l. 1–8).
2024 m. spalio 13 d. nusikalstamos veikos įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai, o būtent: jis, 2024 m. spalio 13 d. apie 13.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su motina A. K. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai 4 kartus į kairės rankos žastą, po ko apkabinęs iš priekio ties krūtine pradėjo stipriai spausti, dėl ko nukentėjusiajai pradėjo trūkti oro, tęsiantis konfliktui, dešine ranka suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos dilbio, nukentėjusiajai jį atstūmus, jis kojos pėda užlipo jai ant kairės kojos pėdos, vėliau dešine koja spyrė jai į kairės kojos pėdos pirštus, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis norėjo su motina pasikalbėti, bet prasidėjo konfliktas, nes mama buvo suirzusi, o jis susijaudinęs; jis užstojo mamai kelią, mama jį pastūmė, jis pastūmė mamą, kuri nukrito ant čiužinio; jis bandė mamą pakelti ir netyčia užlipo jai ant kojos; mama pradėjo rėkti „ai, man skauda“; mama buvo ašarose; jis mamą apkabino; jis mamai nesmūgiavo, o stūmė mamą į pečių sritį su abejomis rankomis; jis mamos nespaudė, gal jai taip pasirodė, o apkabino; jis kėlė mamą nuo čiužinio, jai galbūt pasirodė, kad ją laiko už rankų; galbūt mamai pasirodė, kad jis šiai spyrė; gali būti, kad mamai skaudėjo; įvyko buitinis konfliktas ir jis netyčia užlipo mamai ant kojos, bandydamas ją pakelti; mama nukrito ant čiužinio dėl pastūmimo, susistumdymo. Paaiškindamas dėl savo ikiteisminio tyrimo metu (kitą dieną po įvykio) duotų parodymų, nurodė, kad jis šiuos savo parodymus permetė akimis, bet jis buvo išsigandęs, nes niekada neteko būti uždarytam, todėl reikėtų vadovautis jo teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 14 d. E. K. parodė, kad dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus motinai į kairę ranką, po ko ją apkabino ir atsiprašė; jis netyčia su dešine koja užlipo ant mamos kojos. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 13 d. E. K. savo kaltę dėl 2024 m. spalio 13 d. įvykio pripažino iš dalies, nurodė, kad apie jį yra davęs išsamius parodymus pirmosios apklausos metu, todėl nenori kartotis, ir prašė jais vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 1 d. E. K. patikslino, kad kilusio žodinio konflikto metu abu su motina susistumdė, dėl ko ji nukrito ant čiužinio; jis bandė ją pakelti, suimdamas ją abejomis rankomis, ir netyčia užlipo jai ant pėdos, ko pasekoje ji pradėjo rėkti. Iš prieš tai nurodytų kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis patvirtino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykus konfliktą tarp jo ir A. K., kad jis atliko tam tikrus fizinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtino, kad šiai dėl to galėjo kilti fizinis skausmas, tačiau, E. K. nuomone, tai buvo buitinis konfliktas, nukentėjusiajai galėjo tik pasirodyti, kad jis prieš ją smurtauja, bet jis mamos atsiprašė ir apkabino. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais jis iš dalies neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jo parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji norėjo išeiti, E. K. neišleido; ji pastūmė E. K., E. K. ją pastūmė, ji pargriuvo, šis jai užlipo ant kojos; jai skaudėjo ir ji suriko; kai atvažiavo tarnybos, ji pasakė, kad jai užlipo ant kojos, jai tuo metu skaudėjo, bet nebuvo nei mėlynių, nei sulaužymų; susistumdymo metu gal kažkas ir buvo į ranką sudavęs; kažkokie sudavimai buvo; suėmimas gal kažkoks buvo; jai oro trūko greičiau iš streso; dėl užlipimo, tai E. K. tikrai užlipo; tikriausiai ji stūmėsi, ar E. K. ją kėlė, nes ji buvo nukritusi ant čiužinio; tai gal keldamas ją, E. K. netyčia užlipo ant kojos; virtuvėje konfliktas buvo gal iš pat pradžių, ji norėjo praeiti, o E. K. jai neleido, spaudė ją, kad ji neišeitų iš kambario ar iš virtuvės; ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo per daug emocionalūs; pasakymas „daužymai“ gal ir perdėtas; ji kambaryje surėkė ir turbūt pasakė, kad koją sulaužė; E. K. buvo užlipęs jai ant kojos, daužymai buvo pasistumdymo metu, gal jis ir buvo jai sudavęs, bet jai mėlynių, nieko neatsirado. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad kažkas čia nesutampa, gal buvo užfiksuoti kelių dienų įvykiai, tačiau ji skaitė savo parodymus prieš pasirašydama. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 13 d., t. y. įvykio dieną, nukentėjusioji A. K. parodė, kad E. K., reikalaudamas duoti 5 Eur ir mašinos raktelius, dešinės rankos kumščiu sudavė jai keturis smūgius į kairės rankos žastą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą; tuomet ji ketino išeiti iš miegamojo kambario, bet sūnus, priėjęs jai iš priekio, atsistojęs tarpduryje, jai neleido išeiti iš minėto kambario; jai priėjus prie kambario durų, jis, apglėbęs ją iš priekio per krūtinės sritį, pradėjo stipriai spausti, dėl ko jai pradėjo trūkti oro, buvo sunku kvėpuoti, jautė fizinį skausmą krūtinės srityje; jai nuėjus į virtuvę, E. K. savo dešine ranka suspaudė jai kairės rankos dilbį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą; jai atsistūmus E. K., jis kojos pėda jai užlipo ant kairės kojos pėdos, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą; kitame miegamojo kambaryje E. K. dešine koja įspyrė jai į kairės kojos pėdos viršų, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, po šio smūgio paprašė namuose buvusio sutuoktinio ir sūnaus tėvo R. paskambinti į BPC ir pranešti apie įvykį. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu, įvykio dieną apklausta nukentėjusioji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė E. K. atliktų veiksmų eiliškumą ir kitas aplinkybes. Nors teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė ne viską prisimenanti, o pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad čia kažkas nesutampa, gal tai kelių dienų įvykiai, tačiau teismas vertina, jog nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir teisingi, nes, kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tą pačią dieną po įvykio, iš jos apklausos protokole dėstomų aplinkybių matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios prasidėjo ir tęsėsi dėl to, jog kaltinamasis reikalavo duoti 5 Eur ir mašinos raktelius, tačiau nukentėjusioji jų nedavė, siekė išvengti konflikto, ėjo iš vienos buto patalpos į kitą, tačiau kaltinamasis ją vis sekė, nedavė praeiti ir bandė sustabdyti, atlikdamas prieš tai nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kurių pasekoje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji ne tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė kaltinamojo prieš ją atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus bei jai sukeltas pasekmes, tačiau tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ajam skyriui pateiktame 2024 m. spalio 13 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nurodyta, kad suduodamas keturis smūgius dešinės rankos kumščiu į A. K. kairės rankos žastą ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, prieš ją smurtavo sūnus E. K.; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (ROIK: 0124000641392) nurodyta, kad pranešėjos sūnus ((duomenys neskelbtini) m.) smaugė tėvus, išsuko koją, stumdė, žalojo; suduodamas keturis smūgius dešinės rankos kumščiu jai į kairės rankos žastą, suduodamas vieną smūgį dešinės kojos pėda jai į kairės kojos pėdą ir užmindamas kairės kojos pėda ant kairės kojos pėdos, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą, smurtavo sūnus E. K.; 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo atlikta BPC skambučių garso įrašų apžiūra, nurodyta, kad skambučio pradžioje girdimi konflikto, grumtynių garsai, moteris skundžiasi, kad sūnus žaloja tėvus, smaugė, daužė, koją išsuko; 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo atlikta policijos pareigūnų 2024 m. spalio 13 d. kūno kamerų apžiūra, nustatyta, kad nukentėjusioji aiškina, jog sūnus trenkė jai su kumščiu į ranką, tada pradėjo smaugti; jis trenkė su savo koja jai į koją, dėl ko ji pagalvojo, kad ši lūžo; trenkė į ranką, į kojas, smaugė; smaugė, nuolat ją stumdė; naudojo fizinį smurtą, daužė, smaugė, atėjęs trenkė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą; apkabino ir užspaudė kaklą, dėl ko jai skaudėjo. Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiosios parodymais, jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti įrodymai, be kita ko, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, taip pat liudytojo R. K. parodymai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad išgirdo kaltinamojo ginčą su motina, jie garsiai kalbėjo, dėl ko jis iškvietė policiją; jis bijojo, kad nekiltų didesnis konfliktas; žmona buvo labai susinervinusi. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 6 d. liudytojas R. K. parodė, kad tą dieną, kai kvietė policiją, jis buvo visai kitame kambaryje, todėl vykstantį sūnaus ir žmonos konfliktą tik girdėjo; E. K. elgesys ir bendravimas jau kurį laiką buvo dirglus, be to, buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, todėl jis nusprendė iškviesti policiją. Aptarti liudytojo parodymai yra nuoseklūs, logiški, atitinka prieš tai aptartus byloje esančius įrodymus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymais, taip pat jo ar nukentėjusiosios suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi ar noro neteisingai apkalbėti kaltinamąjį, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad nors liudytojas R. K. konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nematė, nes buvo kitame kambaryje, tačiau, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad liudytojas, net neišėjęs iš kambario ir papildomai jokių aplinkybių neišsiaiškinęs, paskambino BPC, rodo, kad jam susidariusi situacija atrodė grėsminga, reikalaujanti institucijų įsikišimo.
Dėl prieš aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nukentėjusiajai sukeltu fiziniu skausmu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo E. K. veika yra teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui – motinai – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
2024 m. lapkričio 10 d. nusikalstamos veikos įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai
Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 10 d. apie 08.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto su motina A. K. metu, tyčia abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajai A. K. sukeldamas fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad jis mamos nesmaugė, jis ją suėmė už galinės sprando dalies ne pilna ranka, o su dviem pirštais; gal mamai tai pasirodė kaip smaugimas; jis su pirštų galais suspaudė mamos kaklą; jis buvo susijaudinęs, mamos rėkimas išprovokavo daryti tą efektą, jis tiesiog išsigando; suspaudimas už kaklo buvo emocinė reakcija į mamos pasakytus žodžius, išreikštą pyktį ir nuotaiką. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 13 d. E. K. parodė, kad prisėdęs virtuvėje pasiūlė mamai pasikalbėti apie jo teistumą, dėl ko jam sunku dirbti; mama pradėjo ant jo rėkti; jis dešine ranka suėmė mamai už kaklo galinės dalies (sprando) bei suspaudė; mano, kad šis jo veiksmas galėjo sukelti mamai fizinį skausmą; po šio jo veiksmo mama atsistojo, bandė jį nustumti, po ko pasiėmė telefoną ir pradėjo skambinti policijai. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 1 d. E. K. parodė, kad savo dešine ranka suėmė mamai už kaklo galinės dalies (sprando) bei įgnybė; suvokia, kad savo veiksmais galėjo jai sukelti mažareikšmį skausmą. Iš prieš tai nurodytų kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis patvirtino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykus konfliktą tarp jo ir A. K., kad jis atliko tam tikrus fizinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtino, kad šiai dėl to galėjo kilti fizinis skausmas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jo parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad po visų pasistumdymų, kad galėtų išeiti į darbą, ji kvietė policiją; kai ji ėjo, E. K. suspaudė jai kaklą ar krūtinę; lyg suėmė už kaklo su ranka, gal dviem rankomis; E. K. jos nelaikė, jis suėmė, ji šį stūmė; jie susistumdė; ji įvardijo, kad skaudėjo; susistumdymas tikrai buvo, ji stūmė sūnų nuo savęs, atstūminėjo; ji įvardijo sūnaus veiksmus kaip smaugimą, bet tai buvo kažkoks suėmimas; E. K. ją sulaikė, jis buvo iš priekio; tai vyko tarp virtuvės ir koridoriaus tarpduryje. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ši juos patvirtino, nurodė, kad čia taip buvo, viskas teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 10 d. nukentėjusioji A. K. parodė, kad sūnus atsisėdo prie jos ir sako „mama, reikia pakalbėti“; ji jam pasakė „pasikalbam“; jis jai nepagarbiu ir agresyviu tonu pradėjo dėstyti savo reikalavimus, kad ji atsiimtų savo pareiškimą už smurtą artimoje aplinkoje, kuris buvo ankščiau; ji norėjo eiti į darbą, tačiau jis suėmė ją abejomis rankomis už kaklo ir pradėjo ją smaugti; ji pajuto fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad sūnus jai pasakė, jog ji turi atsiimti savo pareiškimą, kad jis išvengtų baustumo, nes jam tai pakenks naujoje darbovietėje; jiems bekalbant matė, kad E. eilinį kartą aktyvėja emocijos, jis darosi nervingas, tai nebuvo pirmas kartas, ir ji paprastai žino, kokia būna to kulminacija, todėl atsistojo ir norėjo išeiti iš virtuvės; norėdama praeiti, rankomis pastūmė jį, o jis atgal pastūmė ją; E. K., stovėdamas jai iš dešinės pusės, sugebėjo abejomis rankomis jai sugriebti už kaklo, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą kaklo srityje; jai išsinėrus iš jo, jis rankos plaštaką uždėjo jai ant pakaušio ir naudodamas inerciją palenkė galvą žemyn. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, taip pat sutampa tarpusavyje, tokios pačios nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės yra užfiksuotos ir Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ajam skyriui 2024 m. lapkričio 10 d. pateiktame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nurodyta, kad A. K. sūnus E. K. ją smaugė rankomis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (ROIK: 0124000699335), kuriuose nurodyta, kad sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo smurtą, pradėjo ją smaugti, tai sukėlė jai fizinį skausmą; Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio 2024 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 10 d. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje; atvykus į vietą paaiškėjo, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., galimai panaudojo smurtą prieš motiną A. K.; 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo atlikta BPC įrašų apžiūra, kuriame nurodyta, kad A. K. skundžiasi, jog buvo eilinis smurtas prieš motiną, bando sumušti, smaugia; 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo atlikta policijos pareigūnų 2024 m. lapkričio 10 d. kūno kamerų apžiūra, kuriame nurodyta, kad A. K. paaiškino, jog sūnus puola ją smaugti; va, smaugė; gal nėra mėlynių, bet jisai smaugė; tada paėmė va taip su rankom (dešine ranka rodo už kaklo priekinės dalies), paėmė jos galvą, va taip persuko (dešine ranka rodo, kad galvą lenkė į priekį); su abiem rankomis; patvirtino, kad skaudėjo. Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiosios parodymais, jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti įrodymai, be kita ko, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, taip pat liudytojų A. Š. ir L. S. parodymai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š., teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 8 d. liudytojas A. Š. parodė, kad iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją pranešėjos sūnus ją smaugė; nuvykus nurodytu adresu, paklausus moters, ar prieš ją buvo smurtauta, moteris abejomis rankomis vizualiai parodė smaugimo veiksmą ant savo kaklo bei patvirtino, kad buvo smaugiama savo sūnaus, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad prisimena, jog buvo sūnaus konfliktas su mama, kuri buvo susijaudinusi. Aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, atitinka prieš tai aptartus byloje esančius įrodymus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, taip pat jų ar nukentėjusiosios suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi ar noro neteisingai apkalbėti kaltinamąjį, todėl jais remiasi.
Dėl prieš aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nukentėjusiajai sukeltu fiziniu skausmu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo E. K. veika yra teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui – motinai – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo galimybės
BK 37 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.).
Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-219-303/2021).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015).
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pagrindo pripažinti du E. K. padarytus nesunkius nusikaltimus, įvykdytus artimoje aplinkoje, – fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui – motinai – mažareikšmiais. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad E. K. smurtauja prieš savo motiną ne pirmą kartą, t. y. kaltinamasis nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė esant paskelbtam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė; nagrinėjamoje byloje pirmuoju atveju E. K. smurtas prieš motiną buvo daugkartinis – jis, siekdamas gauti iš motinos 5 Eur ir mašinos raktelius, šiai vis atsisakant ir siekiant pasitraukti iš konflikto vietos, vis ją sekė ir atitinkamai smurtavo, kol buvo iškviesti policijos pareigūnai; antruoju atveju kaltinamasis atliko vieną smurtinio pobūdžio veiksmą prieš nukentėjusiąją, nes ji nesutiko atsiimti pareikšimo dėl ankstesnio jo smurtavimo ir siekė pasitraukti iš konflikto vietos, o konfliktinė situacija, teismo vertinimu, neišsiplėtojo tik dėl to, kad nukentėjusioji iš karto paskambino policijos pareigūnams. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog konfliktai tarp E. K. ir A. K. tęsiasi jau ilgą laiką, į šeimos gyvenamąją vietą yra nuolat kviečiami policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 118–127). Nors nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad A. K. būtų sutrikdyta sveikata, tačiau E. K. ir nebuvo kaltinamas tuo, jog sutrikdė jos sveikatą, o tuo, kad sukėlė jai fizinį skausmą, kas BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra nurodyta kaip alternatyvios galimos kilti pasekmės.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas E. K. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus šeimos nario – motinos – sveikatai, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – vieną kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymą prieš savo motiną A. K. (veika įvykdyta 2024 m. birželio 28 d., bausmė atlikta 2025 m. gegužės 28 d.), šios bausmės atlikimo laikotarpiu teismo skirtų įpareigojimų pažeidimų neužfiksuota, smurtinį elgesį keičianti programa sėkmingai išklausyta (t. 2, b. l. 104–108; t. 3, b. l. 143–155; t. 4, b. l. 65), laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. adresu (duomenys neskelbtini), be jau aptartų ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, yra užregistruota 15 iškvietimų dėl E. K., be kita ko, smurtinio elgesio (t. 2, b. l. 118–127), per paskutinius penkerius metus 8 kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 109–115), užsiima (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 116–117; t. 4, b. l. 68–70), yra įgijęs (duomenys neskelbtini) kompetencijas (t. 4, b. l. 87–88), nevedęs, (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas (t. 2, b. l. 84–85), Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius 2025 m. liepos 2 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 89TPK-244/2025, kurioje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra pateikta duomenų, kad E. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyse ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 4, b. l. 91).
Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes, jų trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį. Nors kaltinamasis nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė esant paskelbtam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau atsižvelgus į tai, kad minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pradėta vykdyti 2024 m. lapkričio 28 d., t. y. jau po nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo, bausmės vykdymo metu jokių teismo skirtų įpareigojimų pažeidimų neužfiksuota, smurtinį elgesį keičianti programa sėkmingai išklausyta, taigi, nėra pagrindo teigti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir šiuo metu jau įvykdyta laisvės apribojimo bausmė savo tikslų nepasiekė ir kaltinamajam tikslinga skirti griežtesnę BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį.
Kaltinamajam laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 6 dalyje nustatytus įpareigojimus: tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. K. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, pridėtinos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. K. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 13 d. 15.38 val. iki 2024 m. spalio 14 d. 10.20 val. (t. 3, b. l. 17–20, 32–33), t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam BK 67 straipsnio 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, neskirtina, nes jis šią programą sėkmingai baigė išklausyti 2025 m. gegužės 28 d., t. y. E. K. jau įvykdžius nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat vos prieš du mėnesius iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, be to, byloje nėra duomenų apie naujus kaltinamojo kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus, todėl šios priemonės pakartotinis skyrimas laikytinas netikslingu ir pertekliniu. Kaltinamajam neskirtina ir BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes nors kaltinamasis nurodo, kad dirba, vykdo (duomenys neskelbtini), tačiau jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kuris, teismo vertinimu, kartu su kitomis aplinkybėmis neleidžia kaltinamajam išlaikyti darbo vietos ilgesniam laikui, kas atitinkamai lemia ir jo finansinę padėtį, be to, kaltinamojo teigimu, jis šiuo metu gyvena pas pažįstamą, skiria dėmesio savo (duomenys neskelbtini) būklei, bendravimo su motina gerinimui, todėl lankosi pas (duomenys neskelbtini), lanko kitus užsiėmimus, kas vėlgi reikalauja finansinių resursų, kurie, teismo įsitikinimu, esant nagrinėjamoje byloje nustatytai kaltinamojo ir jo šeimos situacijai, turėtų būti tikslingai skiriami būtent šiai sričiai.
Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 29–31) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. K., kartu nustatant įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. K., nesiartinti prie jos arčiau nei 300 m atstumu bei nesilankyti bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji (t. 3, b. l. 60–61), kuri buvo tęsiama Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis (t. 3, b. l. 76–78, 89–90, 103–107, 118–119), o paskutinį kartą pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. (t. 3, b. l. 220–222), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamasis E. K. pripažintinas kaltu padaręs abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl jo patirtos išlaidos advokato gynėjo paslaugoms apmokėti (t. 4, b. l. 70–72) iš valstybės lėšų neatlygintinos.
Daiktas, turintis reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 vnt. kompaktinis diskas, laikomas voke, esančiame baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 5), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką (2024 m. spalio 13 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pripažinti E. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką (2024 m. lapkričio 10 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 13 d. 15.38 val. iki 2024 m. spalio 14 d. 10.20 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo A. K., kartu nustatant įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K., nesiartinti prie jos arčiau nei 300 m atstumu bei nesilankyti bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. K., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Iš valstybės lėšų neatlyginti E. K. patirtų išlaidų advokato gynėjo paslaugoms apmokėti.
Daiktą, turintį reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti E. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.