Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Steel-Plast“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1315-720/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Steel-Plast“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tigrasa“ dėl skolos priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tigrasa“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Steel-Plast“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Netinkamai išaiškintos ir pritaikytos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos (CPK 176–185 str.). Teismas pripažino nustatytą (įrodytą) faktą, jog ieškovė pagamino baseiną, tačiau neteisingai sprendė, kad ieškovė negalėjo nurodyti, kas užsakė baseiną ir kam jis buvo gaminamas – atsakovei ar atsakovės direktoriaus V. S. tėvams. Ieškovės atstovai nurodė, kad baseiną pagaminti užsakė atsakovė, atstovaujama direktoriaus V. S. Ieškovės atstovai tik negalėjo nurodyti, kam priklausė pastatas, kuriame turėjo būti įrengtas pagamintas baseinas, tačiau šis faktas nepaneigia ieškovės tvirtinimų.

Nevisiškai tiksliai interpretuoti ieškovės vadovo paaiškinimai. Ieškovės vadovas nurodė, kad dėl nepagamintos turbo srovės BADU-JET „Impulse“ jam skambino atsakovės direktoriaus motina, todėl ieškovė jai taip pat skambino dėl apmokėjimo už baseino įrengimą. Ieškovės bendravimas su atsakovės vadovo motina nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė nežinojo, kam pagamino baseiną. Aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, kam priklauso pastatas, kuriame buvo sumontuotas baseinas, nepaneigia fakto, kad baseino įrengimą užsakė atsakovė.

Nevertinta, kad ne tik ieškovės vadovas, bet ir liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas nurodė, jog dėl baseino įrengimo jis bendravo su atsakovės direktoriumi V. S., kurį pažinojo iš anksčiau, kai V. S. namuose montavo kitą pastarojo užsakytą baseiną.

Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę sumokėti už baseiną. Iš visos įrodymų visumos teismas turėjo padaryti išvadą, jog ieškovės pagamintą baseiną, kurį teismas pripažino buvus pagamintą, užsakė atsakovė. Byloje nėra priešingų įrodymų.

Netinkamai išaiškintos ir pritaikytos CK nuostatos, reglamentuojančios sutarčių aiškinimo taisykles. Šalys pripažino, kad 2011 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra serija SP Nr. 201149 buvo įformintas rangos sutarties sudarymas (CPK 182 str. 1 d.), tačiau jos skirtingai aiškino sutarties turinį. Teismas, pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nenustatinėjo, koks buvo 2011 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra serija SP Nr. 201149 įformintos šalių sudarytos rangos sutarties turinys. Iš byloje esančių įrodymų visumos, šalių veiksmų teismas turėjo padaryti išvadą, jog šalys buvo susitariusios dėl baseino įrengimo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad šalys buvo sutarusios atlikti kitokio turinio darbus.

Konstatavus, jog buvo pažeista prievolė pagal sutartį sumontuoti turbo srovę, galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl skolos priteisimo. Sutartyje nebuvo ieškovės įsipareigojimo sumokėti atsakovei 7 000 Lt, todėl teismas negalėjo šių pinigų priteisti vien dėl to, kad ieškovė pažeidė sutartį ir nesumontavo turbo srovės. Atitinkamas reikalavimas galėjo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei atsakovė būtų nutraukusi sutartį ar sutartis būtų pasibaigusi kitais pagrindais. Ieškovė nurodė, kad šalys atsisakė nuo sutarties, kuria buvo įsipareigota sumontuoti turbo srovę, todėl šis priešieškinio reikalavimas galėjo būti patenkintas.

Nepagrįstai delspinigiai skaičiuoti ir priteisti už laikotarpį iki priešieškinio pareiškimo dienos. Aplinkybės, kad rangos sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė kitais pagrindais, konstatavimas reiškia, jog pasibaigė ir ieškovės prievolė sumontuoti turbo srovę BADU-JET „Impulse“ (CK 6.221 str. 1 d.). Pasibaigus prievolei sumontuoti turbo srovę, negali būti vėluojama ją įvykdyti, todėl negali būti skaičiuojami delspinigiai. Taigi sutartyje numatyti delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už laikotarpį iki ieškovės prievolės sumontuoti atitinkamą įrenginį pabaigos. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog jis laiko, kad sutartis pasibaigė 2010 metais, todėl delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik iki sutarties pasibaigimo.

Nevertinta, kad ieškovė, atsikirsdama į priešieškinį, nurodė, jog pagal 2010 m. kovo 3 d. sutarties 5.1.1 punktą atsakovė privalėjo perduoti ieškovei objektą, numatytiems darbams atlikti, t. y. atsakovė turėjo perduoti ieškovei objektą, kuriame turėjo būti sumontuota sutartyje nurodyta turbo srovė. Atsakovė atitinkamo objekto ieškovei iki šiol neperdavė, taip patvirtindama, jog persigalvojo dėl atitinkamos srovės sumontavimo.

Prašo panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, atmesti priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl rangovės teisės reikalauti užmokesčio už rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimą pagal 2011 m. gegužės 31 d. rangos sutartį (ieškinys) bei užsakovės teisės reikalauti grąžinti avansu sumokėtą atlyginimą už ketintą įsigyti daiktą ir jo sumontavimą pagal 2010 m. kovo 1 d. sutartį (priešieškinis).

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Dėl ieškinio

Apeliantė teisingai nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros pasirašymu 2011 m. gegužės 31 d. įformintos rangos sutarties šalys buvo ieškovė ir atsakovė (užsakovė). Šią aplinkybę patvirtina sąskaita kaip rašytinis įrodymas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra SP Nr 201149 šalys įformino savo susitarimą dėl ieškovės pagamintinos baseinui skirtos polipropileno talpos. Ieškovė neteigė, kad atsakovės vadovo parašas šioje sąskaitoje reiškia gaminio priėmimą. Jos pasirašymo metu gaminio dar nebuvo. Šalys skirtingai aiškina tik sutarties dalyką: ieškovė - kaip atsakovės įmonės direktoriaus tėvų sodyboje pastatytino baseino pagaminimo ir įrengimo užsakymą, kuris iki galo nebuvo įvykdytas dėl to, kad sodybos savininkai nebuvo baigę baseinui skirtos duobės betonavimo, atsakovė - kaip užsakymą pagaminti tris pastato gerbūviui skirtas talpas, kurias į žemę įmonės kavinės terasoje turėjo įsileisti patys.

Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovė pagamino ir į atsakovės įmonės vadovo V. S. tėvų sodybą (duomenys neskelbtini) buvo atvežusi baseiną (atsakovės apeliacinio skundo dėl šios išvados nėra), reiškia rangos sutarties dalyko nustatymą, nors sąskaitoje šalys jį buvo įvardinusios kitaip. Tai, kad pagamintą baseiną ieškovė buvo įsipareigojusi ir įrengti, tvirtinama ieškinyje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nustačius tokią aplinkybę, ieškinio netenkinimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo nebuvimu įrodymų, jog „galimai buvęs pagamintas baseinas yra būtent tas gaminys“, kuris kaip trys talpos nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje. Ši išvada prieštarauja teismo nustatytam sodybai skirto baseino pagaminimo faktui (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumas nesudaro pagrindo spręsti apie neteisingą išvadą netenkinti ieškinio.

Rangos sutarties sampratą reglamentuojantis CK 6.664 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Nesant perdavimo – priėmimo akto, nėra teisinio pagrindo spręsti apie atsakovės pareigą sumokėti už tai, kad ieškovė pagamino, atsakovei pristatė ir sumontavo baseiną.

Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl rangos teisinių santykių, kasacinis teismas nurodo, jog perdavimo - priėmimo akto reikšmė neabsoliutintina, tačiau darbo rezultato perdavimą - priėmimą turi patvirtinti kiti duomenys. Net jeigu darbų priėmimas-perdavimas neįformintas aktu, tačiau užsakovas faktiškai darbų rezultatą priėmė ir naudojasi ilgą laiką, pradėjo vykdyti mokėjimus, rangovas turi teisinį pagrindą reikalauti visiško atsiskaitymo - užmokesčio už darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009).

Apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus. Ieškovės liudytojai parodė, jog baseiną pastate surinko, tačiau jis nebuvo įmontuotas į paskirties vietą. Liudytojų tvirtinimas, kad baseinas dalimis buvo surinktas, neįrodo, jog šis daiktas sodyboje ir liko, taip pat kad gaminys atsakovės ar kitų su ja susijusių asmenų buvo kokiu nors būdu priimtas. Ieškovės atstovas nurodė, kad baseino priedus (kopėtėles) nuvežė ne į objektą, o pas atsakovės įmonės vadovą į namus (tai patvirtinančių rašytinių įrodymų irgi nėra). Ieškovės atstovas paaiškino, jog baseinas nebuvo įrengtas iki galo. darytina išvada, kad jis negalėjo būti ir naudojamas. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad baseino pastate ieškovės nurodytu adresu nėra.

Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl priešieškinio

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl šalių atsisakymo nuo 2010 m. kovo 1 d. sutarties, užsakovei neperdavus objekto sutartyje numatytiems darbams atlikti.

Sutarties dalykas – turbo srovės įrengimas. Ieškovė neginčijo atsakovės teiginio, kad šis įrenginys yra pastatomas bet kokiame baseine. Sutarties 5.1.1. punkte nėra reglamentuota objekto pateikimo tvarka ir terminas. Dėl to, kad objektas nebuvo pateiktas būdu, kurio ieškovė nekonkretizuoja, sutarties ji nenutraukė, nereiškė pretenzijų atsakovei dėl negalėjimo atlikti darbą, nesant objekto.

Sutarties 5.2.9. punkte nustatyta, kad joje numatyto objekto darbai baigiami nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos per dvi kalendorines savaites, tai yra iki 2010 m. kovo 17 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, šalims susitarus dėl trumpo keturiolikos dienų darbų atlikimo laiko ir užsakovei pinigus sumokėjus sutarties pasirašymo dieną, atsakovė neturėjo pareigos atskirai pareikalauti atlikti sutartyje numatytus darbus, todėl ieškovė pagrįstai laikyta neįvykdžiusia savo sutartinių įsipareigojimų.

Nesutiktina su apeliante, kad sutartis pasibaigė 2010 m. kovo 17 d. Ši data pagal sutarties 5.2.9 punktą yra rangos darbų atlikimo data. Atsakovės atstovas teigė, kad, jei ieškovė turbo srovę įrengtų, šį darbą priimtų ir dabar. Sutarties pabaiga sandoryje nenumatyta, todėl apie ją spręstina pagal įstatymą. Apeliantė nenurodė nei vieno iš CK 6 knygos devintajame skyriuje reglamentuotų savo sutartinės prievolės pasibaigimo pagrindų. Kaip minėta, jos argumentas dėl šalių atsisakymo nuo sutarties nėra pagrįstas.

Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė apie rangovės pareigą sumokėti sutartines netesybas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.