- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1321-1072/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00527-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Civilinis ieškovas
- E. T.
- Kategorijos
civilinei ieškovei ir įstatyminei nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų, A. S. bei N. T., atstovei K. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, įgijęs baldžiaus specialybę, dirbantis (duomenys neskelbtini)., teistas: 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per nurodytą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2016 m. kovo 11 d., apie 20 val. 50 min., tamsiu paros metu, šūkaudamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, nuėjo prie E. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, žinodamas, jog bute yra mažamečiai E. T. vaikai, būdamas laiptinėje šalia buto durų į jas garsiai beldė ir šaukė E. T., kad pastarasis išeitų į laiptinę, o E. T. neatidarius buto durų, jis, t. y. E. B., ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į buto medines duris ir tokiu būdu jas sugadino, t. y. tokiu būdu savo įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei išgąsdino bute buvusį mažametį A. S., gim. (duomenys neskelbtini) bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl E. B. veiksmų A. S. buvo sukelta reakcija į stiprų stresą (duomenys neskelbtini) kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
O taip pat E. B. nesunkiai sužalojo žmogų dėl neatsargumo, o būtent:
jis, 2016 m. kovo 11 d., apie 20 val. 50 min., šūkaudamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, nuėjo prie E. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini) durų, žinodamas, jog bute yra mažamečiai E. T. vaikai, būdamas laiptinėje šalia buto durų, į jas garsiai beldė ir šaukė E. T., kad pastarasis išeitų į laiptinę, o E. T. neatidarius buto durų, ne mažiaus kaip tris kartus įspyrė į medines buto duris, tokiu būdu jas sugadindamas, bei tokiais savo veiksmais išgąsdindamas bute buvusį mažametį E. T. sūnų N. T., gim. 2011 m., ir sukėlė jam kitas reakcijas į stiprų stresą (duomenys neskelbtini) kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo mažametį nukentėjusįjį N. T..
E. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, 2016 m. kovo 11 d., apie 20 val. 50 min., nuėjo prie E. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, ne mažiau kaip tris kartus į šias buto medines duris įspyrė ir tokiu būdu jas sugadino, tuo nukentėjusiajam E. T. padarydamas 150 eurų turtinę žalą.
Byloje surinkti duomenys
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, parodė, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pripažino, jog 2016 metais, tiksliai laiko nepasakys, pavasarį, gali būti, kad kovo 11 dieną, vakare, buvo prietema, (duomenys neskelbtini), centre prie mokyklos ir parduotuvės, (duomenys neskelbtini) aikštelėje, susitiko su savo draugais T. B. ir G. S.. Prisipažįsta, kad tada buvo kažkiek neblaivus, nes buvo gėręs gal skardinę ar dvi skardines alaus iki jiems susitinkant. G. S. su T. B. jam atrodė blaivūs, nežino ar jie buvo vartoję kokio alkoholio. Jie jam tada papasakojo apie tai, kad vakarą prieš šį, kurį jie susitiko, jų kaime buvo muštynės ir jų metu E. T. sužalojo jų bendrą draugą D. K.. E. B. dėl šio įvykio supyko, susinervino ir pasiūlė nueiti pas E. T. pakalbėti. Keršyti neketino, mano, kad nėra labai ūmaus būdo, tiesiog buvo susinervinęs. Jis žinojo, kur E. T. gyvena, žinojo, kad jis augina du mažamečius vaikus. Būdamas laiptinėje šalia E. T. buto durų į jas garsiai beldė ir šaukė E. T., kad pastarasis išeitų į laiptinę, o E. T. neatidarius buto durų, jis, t. y. E. B., gali būti, kad tris kartus, nepamena, bet ne mažiau kaip tris kartus, įspyrė į buto medines duris ir tokiu būdu jas sugadino. Draugai nedarė nieko, o jis tai darė spontaniškai, susinervinęs. Tada iš karto draugais, t. y. su G. S. ir T. B., iš laiptinės išbėgo. Laiptinėjė daugiau nieko nebuvo. Spyris į duris buvo iš anksto nesuplanuotas, o spontaniškas. Jis supranta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, sutinka atlyginti padarytą žalą pagal susitarimą, nukentėjusiųjų atsiprašo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. T. apklaustas parodė, kad 2016 m. kovo 11 d., apie 21 val., jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sav., savo buto balkone rūkė ir prie parduotuvės išgirdo triukšmą, kad garsiai šneka jaunuoliai. Kažkur po penkių minučių pamatė, kad trys jaunuoliai eina jo namo pusėn, jis vis dar stovėjo balkone ir pamatė, kaip visi trys jaunuoliai įėjo į laiptinę, iš pradžių du jaunuolius atpažino iš aprangos, tai buvo T. B. ir E. B., kurie prieš tai dieną jį ir jo žmoną užpuolė, jie buvo apsivilkę taip pat, kaip ir tada. Kito jaunuolio iš karto neatpažino. Tada laiptinėje išgirdo triukšmą, žodžių neatsimena, žino, kad buvo vartojami keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai, kokie dabar neatsimena. Tada išgirdo, kaip skamba buto skambutis, kiek kartų skambino negali tiksliai pasakyti, tada pradėjo spardyti duris, buvo keli spyriai, du kartus tikrai spyrė, gal dar ir daugiau, smūgiai buvo stiprūs. Išgirdo garsą, kaip jos lūžta, pradžioje nesuprato, kas lūžo, jis pirmiausiai bėgo pas vaikus, kurie buvo koridoriuje ir po spyrių pradėjo verkti ir klykti. Vaikams pradėjus klykti tie jaunuoliai iš karto pasišalino iš laiptinės. Jis durų neatidarinėjo, o iš karto iškvietė policiją. Iškvietus policiją, nuramino vaikus, žmona tada dirbo, bute buvo vienas su dviem mažamečiais vaikais N. T. ir A. S.. Vaikai labai išsigando ir po šio įvykio Neidas pradėjo šlapintis į lovą. Nuraminęs vaikus nuėjo į balkoną pasižiūrėti, kur jo buto duris spardę asmenys nuėjo. Tie trys jaunuoliai nuėjo link N. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), matė, kaip N. J. stovėjo balkone, matė kaip jie priėjo prie balkono, girdėjo, kad kažkas kažką šneka, bet ką šneka, negirdėjo. Po pusvalandžio atvažiavo policija. Dar prieš atvažiuojant policijai, išėjo pasižiūrėti, kas atsitiko buto durims, kadangi buto durys susideda iš dviejų durų, vienoms nieko nebuvo atsitikę, o antrų durų varčia buvo išlaužta, ir vienas filingas išlaužtas, aplaužyta apdaila. Po šio įvykio jis duris turėjo pakeisti naujomis, kadangi atvažiavę meistrai įvertino, kad durys sugadintos nepataisomai, naujos durys su darbais jam kainavo 440 eurų. Jo laiptinėje yra šeši butai, iš kurių gyvenami du, t. y. jo ir kaimyno A. B., kuris gyvena trečiame bute, kitoje laiptinėje taip pat yra šeši butai, kiek toje laiptinėje yra gyvenamų butų, nežino. Po kiek laiko atpažino ir trečiąjį asmnį, buvusį jo laiptinėje – tai G. S.. Tad jo laiptinėje buvo G. S., T. B. ir E. B.. Jis pats nematė, kuris išlaužė duris, buvo daug smūgių, daug garso, viskas įvyko greitai. E. T. parodė, kad jis girdėjo mažiausiai tris smūgius į savo buto duris (t. 1, b. l. 152-153, 154-155).
Ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusysis A. S. apklaustas parodė, kad kažkas išspyrė jų namų duris. Tai buvo paprastos dienos vakaras. Jis tada namuose buvo su tėčiu ir savo broliu N. T.. N. T. yra šešių metų dabar. Kada viskas vyko N. T. buvo penki metai. Jis su N. T. ir tėčiu buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Girdėjo, kad kažkas kalbėjo už durų, po to kažkas, berods, vieną kartą spyrė į duris ir A. S. pamatė jose skylę. Skylė buvo maždaug jam iki liemens aukštyje. Už durų kalbėjo daugiau nei vienas žmogus. Jų balsai jam nebuvo pažįstami, bet kalbėjo vyrai. Tie vyrai keikėsi, todėl jam pasirodė, kad jie girti. Ta skylė duryse buvo stačiakampio formos, gan didelė. Tėtis buvo atidaręs jų buto duris, bet už jų nieko nebuvo. Tėtis paskambino į policiją, po ko buvo atvažiavusi policija. Mama tuo metu buvo darbe, nes dirba vakarais ir naktimis. Dabar namuose turi naujas duris. Jis nežino, kas tie vyrai, kurie išspyrė jiems duris. Jie turi kaimynų apačioje jų, bet jiems duris išspyrė ne kaimynai. Jam tas vakaras, kada išspyrė jų buto duris, buvo netikėtas, jis išsigando. Jo brolis N. T. tą vakarą verkė, bijojo. Jis pats nieko nebijo, yra stiprus ir drąsus berniukas. Jį mama vežė pas gydytoją gal du kartus, nes yra jautrus, kartais kalbasi su savimi. Jam padėjo gydytojas, dabar jau retai kalbasi su savimi (t. 1, b.l. 198-199).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. T. apklaustas parodė, kad kažkas daužė jo namų duris. Tada namuose buvo A. S.. Tada mama buvo darbe, o tėtis namuose. Yra matęs (duomenys neskelbtini) tuos dėdes, kurie daužė duris. Tai jam sakė tėtis. Duris jiems sudaužė, jau jos pataisytos, įdėtos naujos. Duris pataisė tėtis. Jis nebijo, kada namuose kažkas daužė į duris. Visi geri žmonės, kur jis gyvena. Jis nieko nebijo ir nebijojo. Dabar jiems durų niekas nebedaužo. Daugiau nieko blogo jam nėra nutikę. Jis gyvena gerai, jo niekas neskriaudžia, lanko darželį ir turi draugų. Norėtų užaugęs būti, kaip tėte ir būti policininku. Jam sakė mama, kad ateisim į policiją. Pamiršo, ką sakė reikės čia papasakoti. Daugiau nieko nežino (t. 2, b. l. 42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. T. apklausta parodė, kad 2016 m. kovo 11 d., kada buvo nedarbo diena, tuo metu ji pati dirbo ir namuose nebuvo. Juose su mažamečiais vaikais buvo jos vyras E. T.. 2016 m. kovo 11 d., apie 21 val. – 22 val., į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyras E. T. ir pranešė, kad į jų buto duris daužo atėję tie patys vaikinai, tai yra vaikinai, su kuriais dieną prieš įvyko jos ir vyro konfliktas. Kaip suprato, tie vaikinai yra E. B., T. B., G. S.. Kada vyras jai paskambino ir apie tai pranešė, kitoje telefono pusėje, t. y. namuose girdėjo triukšmą. Girdėjo verkiant sūnų (tuo metu keturmetį) N. T. bei kitą mažametį sūnų A. S.. Ji suprato, kad namuose yra panika, kad jos vaikai kažko bijo. Ji E. T. sakė skambinti ir kviesti policiją, bet jis sakė, jog tai jau padarė prieš skambinant jai. Tą vakarą jos vyras jai telefonu perskambino po kurio laiko, kada sakė jau yra išvažiavę policijos pareigūnai. Vyras jai pasakojo, kad T. B., E. B. ir G. S. daužė jų buto duris, kurias apgadino. Kiek suprato policija tą vakarą vaikinų nesulaikė, nes jie pabėgo. Kai grįžo po darbo daugiau bendravo su E. T.. Jis sakė, kad vakare būdamas su jų mažamečiaias vaikais jau per virtuvės langą išgirdo kieme triukšmą. Jie gyvena antrame aukšte. Vyras sakė, kad pažiūrėjęs per balkono langą jis matė link jų namo ateinant G. S., T. B. ir E. B., kurie atėję daužė jų buto duris. Vyras tuos vaikinus tikrai matė. Ji mano, kad vaikinai ėjo į jų namus su tikslu, galbūt jos vyrą pamokyti, paauklėti ir atkeršyti dėl įvykio, kuris vyko dieną prieš tai. Vaikinai pas juos brovėsi vakare, kada namuose buvo jų su vyru mažamečiai vaikai. Jie juos stipriai išgąsdino. Juk viskas vyko vakare, tamsiu paros metu, kada jau vaikai galėjo ir miegoti. Po šio įvyko N. T. pradėjo šlapintis į lovą. Jis tą pačią naktį, t. y. naktį iš 2016 m. kovo 11 d. į 2016 m. kovo 12 d. prišlapino į lovą ir tai tęsėsi ir kartojosi apie pusmetį laiko. Kadangi N. T. šlapinimasis į lovą nesibaigė, ji maždaug po mėnesio laiko su N. T. kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini) ”, esančią (duomenys neskelbtini). Lankėsi pas psichoterapeutą, kuris N. T. išrašė vaistų. Tris mėnesius vaikui girdė vaistus, N. T. vežiojo pas gydytoją jo priežiūrai. K. T. mano, kad tas įvykis, kada vaikinai brovėsi į jų namus ir daužė duris, N. T. labai paveikė, jo psichinė sveikata tapo nestabili. Pastebėjo, kad N. T. tapo agresyvus, uždaresnis, nemoka išreikšti emocijų, bailus. Jis bijodavo naktį miegoti vienas, prašo palikti šviesą kambaryje arba ateidavo miegoti su mama ir tėčiu. N. T. iki šiol nekalba kaip kiti jo amžiaus vaikai. Jis sunkiai dėlioja sakinius ir reiškia mintis, su juo sunku bendrauti ir jį suprasti. Jis lankosi pas logopedą. Jis įvykio metu lankė darželį (duomenys neskelbtini). sav. Kitą savo sūnų, K. T. taip pat po 2016 m. kovo 11 d. vakaro įvykio vedė pas tą patį psichoterapeutą, kuris rekomendavo vaiką nuvesti pas psichologą. Nežino, ar 2016 m. kovo 11 d. vakaro įvykis A. S. sveikatai turėjo įtakos ar ne, bet vaikas sakė, kad jis išsigando, kad jam nepatinka girti dėdės. K. T. nėra žinoma, ar po įvykio klasės auklėtoja ir darželio auklytė ką nors pastebėjo vaikų elgesyje ir bendravime, bet gali būti, kad ir jos jautė, jog vaikai yra išgąsdinti ir kitokie nei buvę iki tol. N. T. sveikata apie pusmetį laiko yra geresnė, nebesišlapina į lovą, rečiau vaikšto naktimis, nebe taip dažnai baiminasi tamsos ir miega naktimis atskirai nuo tėvų (t. 2, b. l. 71-73, 74-75).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. J. apklausta parodė, kad 2016 m. kovo 11 d., apie 21 val. vakare, ji buvo su savo vyru N. J. savo namų balkone. Jiems būnant balkone, jie pamatė kaip iš netoliese stovinčio namo, esančio (duomenys neskelbtini) antros laiptinės, kuri yra toliau nuo jų namo, išėjo trys jaunuoliai. Visi trys jaunuoliai pasuko link jų laiptinės, eidami visi trys jaunuoliai triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Jie priėjo prie balkono, jų balkonas yra pirmame aukšte, jaunuoliai atrodė neblaivūs, jie pradėjo grasinti jai ir jos vyrui bei E. T., kuris yra vyro pusbrolis. Tiksliai neprisimena, bet sakė, kad jie ramiai nevaikščios po (duomenys neskelbtini), kad E. T. sušaudys kojas, kad jis čia negyvens. Ji tuos jaunuolius pati atpažino, tai buvo E. B., T. B., o trečias G. S.. Visi trys sakė grasinimus, kuris vaikinas konkrečiai kuriuos žodžius išsakė, neprisimena, bendrai jie grasino, daugiausia reiškėsi ir grasino E. B.. Jie sakė, kad buvo E. T. laiptinėje, kad spardė jo duris, bet niekas jų neįleido. Kiek pamena, sakė, kad E. B. spyrė į duris, nes jis buvo pikčiausias, jie sakė, kad jie taip daro, nes jos vyras N. J. ir E. T., dieną prieš tai sumušė jų draugą, tai dabar jie keršija. Jie sakė, kad jos vyras nieko čia dėtas, jis niekam netrenkė, net nedalyvavo muštynėse, su vyru ji tada išėjo jau kai viskas buvo pasibaigę. Po to sakė, kad jų nelies, kad čia su E. T. reikalai, kad jos vyrui jau nieko nedarys. Visa tai truko kokių 15-20 minučių, po to jie nuėjo link miestelio centro. Daugiau su jais nebendravo (t. 2, b. l. 92-93).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. J. apklaustas parodė, kad 2016 m. pavasarį, tiksliai mėnesio ir dienos nepasakys, su savo žmona R. J. buvo namuose. Buvo jau vakaras, lauke buvo tamsu, apie 20 val. – 21 val. vakaro. Abu su žmona rūkė balkone, kada pastebėjo, kad link jų daugiabučio namo, nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ateina trys vaikinai. Jie vilkėjo tamsiai, be to lauke buvo tamsu. Gatvė buvo kažkiek apšviesta nuo gatvės apšvietimo. Tie vaikinai eidami link jų su žmona daugiabučio namo rėkavo tarpusavyje. Iš pradžių nesuprato, ko jie šūkauja, ką jie sako. Tų vaikinų iš pradžių nė nepažino. Kada jie priartėjo prie jų daugiabučio namo ir balkono, kuriame buvo jis su žmona, jie pradėjo tiek jį, tiek jo žmoną raginti išeiti į lauką pasikalbėti, sakė, kad jiems bus blogai. Kažkuris iš vaikinų, dar pamena, sakė, kad ramiai su žmona nevaikščios po (duomenys neskelbtini). Jam pasirodė, kad visi trys vaikinai buvo akivaizdžiai girti, nes visi trys svirduliavo, neaiškiai, nerišliai kalbėjo. Kada jie priėjo prie jų su žmona buto balkono ir pradėjo juos kolioti, jis vaikinus atpažino. Ten buvo E. B., B. ir S. (jų vardų nežino). Visi trys yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Tie vaikinai į pokalbį kišo, t. y. žodžiais sakė, kad ir E. T. bus blogai, žadėjo peršauti E. T. kojas, sakė žino, kur jis dirba. Jis suprato, kad tie vaikinai E. T. ir jį su žmona plūsta žodžiais dėl prieš tai dieną vykusių muštynių kaime. Tų muštynių metu buvo sužalotas tų vaikinų draugas Kelpša, kurį galimai sužalojo E. T.. Jis nežino kaip ten viskas buvo, nes pačio įvykio nematė, tik apie jį girdėjo. Matyt tie vaikinai, t. y. S., B. ir B. kerštavo E. T. ir jam su žmona, todėl jam su žmona jie žodžiais grasino ir plūdo. Nelabai kreipė į tai dėmesio, nerašė pareiškimo, juk vaikinai girti, maža ko gali prišnekėti. Jų veiksmais netiki. E. T. yra jo pusbrolis, jie sutaria, bendrauja šeimomis. E. B. yra senas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas, kaip ir E. su K. T.. Kad E. T. su K. T. augina du mažamečius sūnus, mano, žino visi kaimo gyventojai, nes kaimas nėra didelis, tiek E. T., tiek K. T. daug laiko praleidžia su vaikais būdami kieme, kažkur važiuodami ir to nematyti neįmanoma. B., B. ir S., pakolioję jį su žmona, nuėjo link (duomenys neskelbtini) alėjos ir joje esančios parduotuvės. Daugiau jokių asmenų nepastebėjo. Kitą dieną po įvykio, pokalbio metu E. T. jam sakė, kad tie jo ir žmonos iš vakaro matyti vaikinai, t. y. S., B. ir B., brovėsi į E. T. butą, daužė jo duris ir jas sugadino nepataisomai. E. T. sakė, kad jis vakare namuose buvo tik su vaikais, K. T. tuo metu dirbo. E. T. sakė, kad dėl durų daužymo labai išsigando vaikai, N. T. ir A. S., kurie yra mažamečiai. N. J. po minimo įvykio buvo nuėjęs pas E. T. ir matė, kad vienas durų filingas žemiau rankenos buvo kiaurai išdaužtas ar tai išspirtas, durų stakta klebėjo, buvo išėjusi iš vietos (t. 2, b. l. 139-140).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. apklaustas parodė, kad susitiko su E. B. ir G. S. (duomenys neskelbtini) Buvo blaivūs, tą vakarą negėrė. Pradėjo kalbėti apie prieš tai buvusios dienos įvykius t. y. kuomet E. T. užpuolė jo draugą D. K.. Todėl bekalbėdami nusprendė, kad reikia nueiti pas E. T. pakalbėti ir išsiaiškinti dėl vakarykščių įvykių. Buvo apie 20 val. vakaro, buvo tamsu, jie nuo stadiono nuėjo iki (duomenys neskelbtini) g. esančio daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame gyvena E. T.. Jis kartu su E. B. ir G. S. nuėjo prie E. T. buto durų, jo butas buvo antrame aukšte, po kaire puse. Eidami, kiek prisimena, netriukšmavo, tik kalbėjosi tarpusavyje. E. B. užlipo pirmas, G. S. ėjo antras ir buvo šiek tiek žemiau, o jis, kadangi maigė telefoną, buvo tarp pirmo ir antro aukšto. Kiek prisimena, E. B. užlipęs tiesiog iš kojos spyrė į duris ir viskas, laiptinėje nešaukė. Laiptinėje, kiek prisimena, nešnekėjo tarpusavyje, tik eidami link laiptinės, dar lauke. E. B., kiek prisimena, skambučiu neskambino į duris, nesibeldė, spyrė ir iš karto po E. B. spyrio visi trys pabėgo. Jis pats kaip E. B. spyrė nematė, tik išgirdo garsą spyrio į medines duris. Po to, kai išbėgo į lauką, visi trys išsiskirstė į namus, į skirtingas puses, daugiau niekur nebebuvo. Išbėgę į lauką tikrai netriukšmavo. Kaip ir minėjo tą vakarą visi trys buvo blaivūs (t. 2, b. l. 95-96).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. apklaustas parodė, kad viskas vyko 2016 metų kovo mėnesį, tiksliai datos nebepamena. Buvo jau patemus, galbūt apie 19 val. – 20 val., kada jis su T. B. ir E. B. susitiko prie parduotuvės ir mokyklos, esančių (duomenys neskelbtini) Ši vieta yra (duomenys neskelbtini) alėjoje. Susitiko atsitiktinai. Jis ėjo su T. B. ir sutiko E. B., po ko visi trys pradėjo kalbėtis. E. B. tada dar nežinojo apie įvykį, kuris vyko dieną prieš tai, kada jie susitiko. Šio įvykio metu kaime buvo sumuštas jų visų trijų draugas D. K.. Apie jo sumušimą jis su T. B. papasakojo E. B. ir pastarasis labai piktai sureagavo. Na, jie visi trys gailėjo draugo, t. y. D. K., nes jis nekaltai buvo sumuštas. Jis iki susitinkant su E. B., buvo prieš kelias valandas su T. B. išgėręs po skardinę alaus. E. B. su jais nebuvo gėręs ir jam jis atrodė blaivus. Jis pats irgi jautėsi blaivus, juk tik vieną skardinę alaus buvo išgėręs. Kada E. B. su T. B. papasakojo apie D. K. sumušimą, kažkuris iš jų pasiūlė nueiti pas tą vyrą, kuris sumušė D. K., pasikalbėti. Jam atrodo, kad tai pasiūlė padaryti E. B., bet nėra tuo tikras. Jie visi trys, t. y. jis, T. B. ir E. B., ėjo link daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ėjo lyg ir į pirmą daugiabutį, žiūrint nuo autobusų stotelės pusės, įėjo į jo antrą laiptinę. Kelią rodė E. B., kuris pirmas įėjo į laiptinę. Jis ėjo paskui jį, o po jo ėjo T. B.. Gali būti, kad eidami garsiau šnekėjosi, bet tai buvo jų trijų tarpusavio pokalbis. Nežino, ar jie keikėsi, ar ne. Kada įėjo į laiptinę, E. B. užlipo į antrą aukštą ir sustojo ties durimis, esančiomis kairėje pusėje. Jis stovėjo laiptų aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto. Jis matė, ką veikia E. B.. T. B. tuo metu stovėjo už jo, jam atrodo keliais laiptais žemiau nei jis, kada stovėjo laiptų aikštelėje. Jis manė, kad jie eina pas tą vyrą, kuris sužalojo D. K., pasikalbėti, gražiai išsiaiškinti, kodėl jis taip padarė. Su E. B. ir T. B. nesitarė kažko gadinti, kažką skriausti ar išvis ką blogo daryti. Vos prie buto durų, kurių numerio nežino, priėjo E. B., jis iš karto vieną kartą įspyrė į duris ties jų viduriu. Iš karto buvo didelis garsas ir jis išsigando, nes to nesitikėjo. Iš karto su T. B. ir E. B. bėgo iš laiptinės lauk ir bėgo link mokyklos, nuo kurios pusės ir atėjo. Jis nematė, kad E. B. būtų dar trenkęs ar spyręs į tas buto duris, matė tik, kad jis vieną kartą į jas įspyrė. E. B. juk bėgo su juo ir T. B., tad, mano, nelabai turėjo kada dar kartą ar daugiau į duris spirti. Vos priėjęs prie buto durų jis į jas nebeldė. Jis nežino, ar jam su T. B. ir E. B. būnant laiptinėje, kažkuris iš jų šaukė to žmogaus, kuris gyvena tame bute, vardą ar ne. Negali to prisiminti, bet jie visi trys tikrai kažką kalbėjo ir galbūt sukėlė triukšmą, nes jau buvo vėlu. Galbūt E. B. šaukė E. T., kaip dabar žino, vardą, nes tik jis jį žinojo. Kad sugadintos E. T. buto durys sužinojo po poros savaičių po įvykio, kada sklido gandai kaime. Jis suprato, kad tai gali būti dėl įvykio, kada E. B. spyrė į duris. Kiek pamena tos durys buvo paprastos medinės, šviesios spalvos, jam atrodo tikro medžio, ne plokštės. E. B. taip pasielgė spontaniškai, būdamas supykęs, ekspromtu. Net nespėjo jo sulaikyti ir sureaguoti į tai, ką jis padarė. Jis nežino, ar tame bute buvo, kokių vaikų ar ne, nežino ar jame buvo E. T., ar kokie kiti asmenys (t. 2, b. l.118-119).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. apklausta parodė, kad 2016 m. kovo 11 d., apie 17 val. 00 min., jai būnant namuose į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino K. T., kuri klausė, kur yra V. K. sūnus D. K.. D. K. tuo metu buvo namuose, gulėjo savo kambaryje lovoje. Jis buvo sunkiai sumuštas dėl įvykio dieną prieš šią, apie kurią pasakoja. K. T. kelis kartus teiravosi, ar tikrai D. K. namuose, ką ji jai patikino. K. T. prašė paprašyti D. K., kad šis paskambintų savo draugams, nes K. T. sakė, kad D. K. draugai braunasi į K. T. butą. K. T. sakė, kad ji yra darbe, o namuoe yra jos vyras su vaikais. Ji žino, kad K. T. turi du mažamečius sūnus. Ji K. T. pokalbio telefonu metu sakė, kad paprašys D. K. susisiekti su draugais. Iš karto po pokalbio nuėjo pas sūnų į kambarį ir paprašė, kad šis iš jos telefono jai girdint paskambintų kažkam iš savo draugų ir išsiaiškintų, kas vyksta, ko jie braunasi į K. T. namus. D. K. pats surinko telefono numerį jos telefone ir su kažkuo kalbėjo, girdėjo, kad klausė kas vyksta. D. K. kažką telefonu ragino eiti nuo K. T. buto durų. Kaip suprato iš D. K. pokalbio telefonu, jo draugai tuo metu jau buvo nuėję nuo K. T. buto durų. Kaip jau yra žinoma, praėjus kuriam laikui po įvykio, D. K. tuo metu iš jos telefono kalbėjo su T. B.. Vos tik D. K. iš jos telefono paskambino T. B. ir su juo pakalbėjo, ji pati perskambino K. T., jai pasakė, kad D. K. tikrai su kažkuriuo draugu kalbėjo, ji girdėjo jų pokalbį ir K. T. patikino, kad vaikinai žadėjo nebelįsti į jų butą. Jau po įvykio iš K. T. sužinojo, kad, be T. B., tą naktį į jų butą galėjo brautis E. B. ir dar du jai nepažįstami asmenys. Kada antrą kartą jai perskambinusi K. T. kalbėjo, jos telefonu sutarė, kad iš pat ryto, kada ji baigs darbą, t. y. apie 6 val. ji pati ateis pas ją į namus ir jos pasikalbės dėl įvykio, kurio metu buvo sumuštas jos sūnus D. K.. Ryte, truputį po 6 val., ji, kaip buvo sutarta, nuėjo pas K. T. į namus, kur buvo ir jos vyras E. T.. Nuėjusi pastebėjo, kad buto lauko durys iš išorės yra apgadintos. Durys buvo medinės ir jos buvo apgadintos durų rankenos pusėje maždaug 30x50 cm plote. Buvo matyti įskėlimai medinėse duryse. Taip pat matė įskėlimą duryse ties jos rankena išorinėje durų pusėje. Ji K. T. dar klausė, ar ši kvietė policiją dėl apgadintų jos durų, kuri atsakė, kad tikisi pasikalbėti su į butą besibrovusiais vaikinais ir dėl apgadintų durų su vaikinų tėvais sutarti gražiuoju. Kaip sakė pati K. T., ji nenorėjo kviesti policijos, kad vaikinams nebūtų problemų, nes jie yra nepilnamečiai. Būnant pas K. T. ir su ja bendraujant, pastaroji sakė, kad jos vaikai išsigando, kada kažkas beldėsi į namų duris. Po šio įvykio su E. ir K. T. bendrauti neteko (t. 2, b. l. 121-122).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. apklaustas parodė, kad 2016 m. kovo 11 d., vakare, gal apie 20 val. – 21 val., jam būnant namuose į jo kambarį atėjo mama ir pasakė, kad jai skambino K. T. ir sakė, kad į jos namus kažkas braunasi, daužo jos buto duris. Mama jo prašė pabandyti sužinoti, gal kas iš draugų tai daro. D. K. įtarė, kad tai gali daryti jo draugai, nes vakarą prieš šį vakarą, t. y. 2016 m. kovo 10 d., jis buvo stipriai sumuštas E. T.. Jis paskambino T. B. ir jo klausė, ar šis yra prie T. buto durų, iš karto sakė, kad, jei jis ten, eitų nuo tų durų lauk. T. B. jam atsakė žodį „supratau“, tad pamanė, kad jis ten tikrai buvo, ar vienas, ar ne, jis nežino. Jo ir T. B. pokalbis truko vos kelias sekundes, jis daugiau jo nieko neklausė ir jie nekalbėjo. Kai jis kalbėjo su T. B. telefonu girdėjo jo mama, kuri buvo šalia ir po jo ir T. B. pokalbio, jo mama perskambino K. T. ir pasakė, kad jam pavyko susisiekti su draugu ir jie nebelįs į jų butą. Po šio įvykio jis su T. B. susitiko gal po mėnesio laiko, nes ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, kur jį tėvai pristatė. Kaip suprato iš T. B., šis su E. B. ir, berods, G. S. ėjo aiškintis su E. T., kodėl jis iš vakaro užsipuolė ir sumušė D. K.. Ką tiksliai T. B. su G. S. ir E. B. darė prie T.buto durų, jis nežino. Girdėjo, kad yra pradėta byla dėl buto durų apgadinimo, bet, ar tos jų buto durys buvo apgadintos, ar ne, jis nežino, nes ten nesilankė ir nematė (t. 2, b. l. 124-125).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. apklaustas parodė, kad būdamas namuose, išgirdo triukšmą laiptinėje, buvo kažkur apie 11 val., galvojo, kad jo kaimynai „baliavoja“, po to išgirdo, kad laiptais nubėgo kažkokie žmonės, priėjęs virtuvėje prie lango pamatė, kad bėga, jam atrodo, du vyriškiai, tiksliai neatsimena, bet du tikrai buvo, iš jų bėgimo ir kūno sudėjimo, buvo apsirengę striukėmis, vidutinio ūgio, matosi, kad bėgo nesuaugę žmonės, o paaugliai, jie nubėgo link parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) aikštėje. Jiems nubėgant, jų veidų nematė, kas tokie neatpažintų, apibūdinti negali. Kadangi jo televizorius nerodė, už kelių minučių jis užlipo į antrą aukštą, nes ten yra liukas užlipti ant stogo, užlipęs pamatė, kad kaimynų, gyvenančių 5-uoju numeriu pažymėtame bute, buto durys yra išlaužtos, tos durys buvo filinginės, matė, kad buvo išspirtas vienas kvadratas duryse, daugiau nematė, kad kas būtų padarytą, gal ir buvo. Jis augina šunį, jis pradeda urgzti, kai ateina svetimi žmonės į laiptinę, tada jis ir pradėjo urgzti ir už kokių penkių sekundžių užgirdo, kad kažkas lipa, išgirdo tik keistą triukšmą, tikriausiai tuomet, kai spyrė į duris. Kad kas rėkautų, negirdėjo, po smūgio jie iš karto nubėgo laiptais žemyn. Daugiau durų išdaužti niekas negalėjo, nes po to iš karto lipo ant stogo žiūrėti antenos, tad daugiau nieko ten nebuvo. Toje laiptinėje gyvena tik jis ir T.. Bute tada buvo vienas (t. 2, b. l. 87-88, 89-90).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. apklaustas parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name. K. ir E. T. jam yra pažįstami, jie gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir jis, tik vienu aukštu aukščiau jo. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai. T. yra tik jo kaimynai, ne draugai, su jais labai artimų ryšių nepalaiko. Jų daugiabučiame name mažai gyvenamų butų. Be jo su mama ir T. šeimos dar gyvena vienas senyvo amžiaus vyriškis ir labai senyva, berods, 95 metų močiutė. E. B. jam yra pažįstamas vaikinas, pastarojo daugiabutis namas, kuriame gyvena yra kokių 200 metrų atstumu nuo A. G. daugiabučio namo. Tiek E. B., tiek T. šeima yra jau ilgokai gyvenantys šiame kaime. Jis mano, kad E. B. iki 2016 metų turėjo pažinoti, ar iš matymo žinoti E. T. šeimą, kad E. T. su žmona augina du mažamečius vaikus, juk jie nuolat kaime vaikštinėja, vaikai žaidžia kieme, kada tėvai juos prižiūri. Jei neklysta, 2016 m. kovo 11 d. vakarą, apie 20 val. – 21 val. A. G. buvo išėjęs į balkoną pirmame aukšte parūkyti. Rūkydamas išgirdo ir pamatė, kaip nuo parduotuvės, nuo (duomenys neskelbtini) alėjos ateina krūva vaikinų. Jie buvo jauni apie 17-20 metų amžiaus. Jų buvo ne mažiau septyni. Buvo tamsu, jis nepažino tų vaikinų, neatpažino jų iš eisenų ir kalbų, bet tikrai jų buvo ne mažiau septynių. Rūkydamas stebėjo ir matė, kad ta grupė vaikinų eina link daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tie vaikinai atėjo nuo (duomenys neskelbtini) alėjos prie jų daugiabučio namo. Minėtiems vaikinams atėjus ir sustojus šalia pirmos laiptinės (jis joje gyvena, o T, gyvena kitoje laiptinėje) girdėjo koliojimąsi, necenzūrinius žodžius, lyg ką „koliotų“. Jis nesuprato, kas vyksta ir ką jie kolioja, nes jie, kaip suprato, ne tarpusavyje koliojosi, o garsiai kažkam tai sakė, nors žmonių be jų grupės vaikinų, aplinkui nematė. Kiek pamena, lauke šalia laiptinės liko trys vaikinai, o keturi vaikinai įėjo į pirmą namo laiptinę, kur jis gyvena. Jis tai matė būdamas balkone, rūkydamas pritūpęs, kad vaikinai jo nematytų. Laiptinėje girdėjo didelį triukšmą, nežino ar buvo spardoma ar suduodama, bet jam buvo panašu į tai, kad kažkas spardė T, buto duris. Jis mano, kad T,, nes šalia du butai yra negyvenami. Girdėjo ne mažiau 8 smūgius. Sako nei pridėdamas, nei atimdamas, nes neturi pagrindo meluoti. Jam būnant savo bute, kitoje namo laiptinėje, tikrai viskas girdėjosi, nesuprato, už ką tai vyksta ir kas tiksliai ten vyksta. Negirdėjo, ar kas namuose verkė, ar kas šaukėsi pagalbos, ar ne. Girdėjo tik duslų garsą, panašų į daužymo ar spardymo į buto duris, ką jau minėjo. Tai truko iki 5 minučių, po to iš laiptinės matė, kai išėjo tie keturi vaikinai, priėjo prie trijų laukusių šalia laiptinės vaikinų ir visi jie nuėjo link Algirdų alėjos. Tie visi vaikinai priėjo prie sekančio kitoje gatvės pusėje daugiabučio namo antros laiptinės ir šalia jos stovėdami koliojo necenzūriniais žodžiais pirmo aukšto balkone stovėjusią moterį. Nežino, už ką tie vaikinai tą moterį koliojo, bet ji gražiai žodžiais vaikinus ramino, sakė eiti namo, kažką panašaus. Po to tie vaikinai kažkur nuėjo. Nematė, ar tą vakarą pas T, buvo policija ar ne, jis toliau lauko ir kiemo nestebėjo, iš balkono nuėjo namo miegoti. E. T. po kelių dienų po įvykio jam sakė, kad tie vaikinai tą vakarą, apie kurį dabar pasakojo, išlaužė jo buto duris. E. T. sakė, kad buvo naujos durys ir tie vaikinai jas sulaužė (t. 2, b. l. 99-101).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. apklaustas parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vaikų ir paauglių psichiatru. 2016 m. gegužės 5 d., jo darbo laiku, motina K. T. atvedė savo mažametį sūnų N. T. (gim. (duomenys neskelbtini).), dėl to, kad „kaip K, teigė, jog vaikas labai judrus, šlapinasi į lovą, pradėjo muštis, neaiškiai kalba“. Pasak mamos, visą tai prasidėjo po to, kai kažkas nakties metu stipriai ir garsiai beldėsi į jų namų duris. K. T. teigė, kad po įvykio sūnus N. T. labai prisirišo prie tėvų. Įvertinęs vaiko būklę, D. K. diagnozavo reakciją į stresą (duomenys neskelbtini) vaikui paskyrė gydymą homeopatiniu preparatu „Valeradix“. Kiek jis pamena, jam pats N. T. kažką tai nerišliai pasakojo, kad jis bijojo, kai naktį beldėsi į duris. N. T. pas jį jo darbo metu buvo dar atvestas 2016 m. birželio 2 d. Ji, t. y mama, pasakojo, kad N. T. bijo tamsos, bijo vienas likti. D. K. bendravo su vaiku ir, įvertinęs jo būklę, išrašė „Notta“ lašiukus. Beveik po metų laiko, t. y. 2017 m. gegužės 4 d. N. T. atvedė mama, kuri pasakė, kad vaikas tapo impulsyvus, piktas, jautriai reaguoja į pralaimėjimus, gali muštis. Jis įvertino vaiko būklę ir diagnozavo (duomenys neskelbtini) nepatikslintą emocijų sutrikimą vaikystėje. Tam galėjo turėti įtakos įvykis, apie kurį anksčiau yra pasakojęs vaikas, kada naktį kažkas beldėsi į duris ir jis bijojo. D. K. rekomendavo psichologo konsultaciją vaikui ir medicininį gydymą vaikui medikamentais. K. T. su vaiku pas jį kontrolei lankėsi 2017 m. birželio 8 d. bei 2017 m. liepos 13 d. K. T. pasakojimu įvertino, kad vaiko būklė gerėjo. K. T. rekomendavo toliau lankytis jo konsultacijose. 2016 m. gegužės 5 d., jo darbo laiku, K. T. atvedė konsultacijai ir kitą savo sūnų A. S. (gim. (duomenys neskelbtini).). K. T. kreipėsi dėl to, jog A. S. visko bijo, dažnai verkia, yra labai jautrus, sunkiai susikaupia pamokų metu. D. K., įvertinęs A. S. būklę, diagnozavo kitų emocijų sutrikimus vaikystėje F93.8 bei paskyrė gydymą vaistais „Sedatif PC“. Kontrolei vaiką mama K. T. atvedė 2016 m. birželio 2 d. bei paskyrė tolesnį gydymą minėtais vaistais ir individualią psichologo pagalbą. Dėl šių priežasčių K. T. A. konsultacijai atvedė 2017 m. liepos 13 d. D. K., įvertinęs vaiko būklę, paliko tą pačią diagnozę, paskyrė vartoti „Sertralini“. Pakartotinai A. S. pas D. K. K. T. atvedė 2017 m. rugpjūčio 24 d., teigė, jog paskirtas gydymas buvo neefektyvus, todėl D. K. gydymą pakeitė vaistais „Tiaprid“. Vaiką mamai rekomendavo atvesti kontrolei 2017 m. rugsėjo mėnesį, bet vaikas nesilankė. Buvę stresogeninai įvykai nepilnamečių N. T. ir A. S. namuose galėjo turėti įtakos jų tolimesnei emocinei būklei, dėl ko buvo rekomenduotas teismo psichiatrijos ištyrimas (t. 2, b. l. 129-131).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Š. apklausta parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Ji tame kaime gyvena apie 40 metų ir geriau ar mažiau visus kaimo gyventojus pažįsta. Taip pat ji pažįsta E. B., apie kurį nieko bloga negali pasakyti. Ji pažįsta ir Kristinos bei E. T. šeimą. Ji žino, kad jie turi du mažamečius vaikus. E. B. irgi pažįsta šią šeimą ir turėjo žinoti, kad ši šeima augina du mažamečius berniukus. E. Š. yra girdėjusi, kad 2016 m. buvo apgadintos T. buto durys ir kad jas galėjo apgadinti E. B. su draugais. Kiek ji suprato, E. B. kerštavo E. T. už jo sužalotą draugą D. K.. Šie įvykiai buvo įvykę dienos ar dviejų dienų skirtumu (t. 2, b. l. 134-136).
Iš byloje esančio E. T. 2016 m. kovo 14 d. pareiškimo nustatyta, kad 2016 m. kovo 11 d., apie 20 val. 45 min., jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kai pro balkono langą matė, kai į laiptinę užėjo trys vaikinai. Du iš jų atpažino, tai buvo nepilnamečiai E. B. ir T. B.. Tik jiems užėjus į laiptinę išgirdo smūgį į savo buto duris. Išėjęs į laiptinę jis pamatė, kad sulaužytos durys, t. y. išlaužta medinių durų išorinė varčios dalis, dalis durų išspirta kiaurai. Namuose buvę mažamečiai vaikai išsigando, pradėjo rėkti. Dėl durų žalą įvertino 80 eurų. Prašo nustatyti kaltą asmenį ir jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 79, 80-81).
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, jog 2016 m. kovo 11 d. 20 val. 50 val. užfiksuotas E. T. skambutis, nurodyta, jog nepažįstami žmonės tranko, daužo duris, namuose mažamečiai vaikai, bijo (t. 1., b. l. 84-85).
Iš 2016 m. liepos 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimo nustatyta, jog E. T., nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, parodė, jog dėl incidento 2016 m. kovo 11 d. neremontuotinai sugadintos jo buto durys, kurias pirko už 150 eurų. Atsižvelgiant į tai, jog sugadinto turto vertė viršija 3 MGL sumą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, bylos medžiagą perduodant prokuratūrai (t. 1., b. l. 110-111).
Iš 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Liudo Žuklio tarnybinio pranešimo nustatyta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir 284 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamą veiką galimai padariusiu asmeniu nurodytas E. B. (t. 2., b. l. 1-2).
Iš (duomenys neskelbtini) prekyba ir (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos nustatyta, kad pagal paklausimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00527-16 durų kompleto kaina galėjo kainuoti nuo 75 Eur iki 200 Eurų (t. 2., b. l. 78, 82).
Iš Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos charakteristikos apie A. S. nustatyta, kad A. S. yra draugiškas, ramus, paslaugus mokinys, puikiai bendraujantis su klasės mokytoja bei bendraamžiais. Apie 2016 m. kovo 11 d. įvykį A. S. mokykloje nieko nepasakojo. Nuo 2016 m. kovo mėnesio A. S. elgesys mokykloje nebuvo pakitęs (t. 2, b. l. 5).
Iš Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos charakteristikos apie N. T. nustatyta, kad vaikas yra draugiškas, nuoširdus, puikiai bendraujantyis tiek su grupės auklėtoja, tiek su bendraamžiais. Po 2016 m. kovo mėnesio įvykių N. T. elgesio pakitimų nepastebėta (t. 2, b. l. 48).
Iš 2018 m. kovo 13 d. – kovo 30 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-51/2018 nustatyta, kad apžiūrėjus A. S. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus patalpose objektyvių duomenų, jog nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu (2016 m. kovo 11 d.) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nenustatyta. Atlikos ekspertizės metu, A. S. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jo amžiaus tarpsnį, gyvenimišką patirtį; jo reagavimas įvykio metu (išgąstis) bei vėliau buvo adekvatus, t. y. atitiko įvykio netikėtumą, stresinę situaciją. A. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. A. S. taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. Atliekant ekspertizę A. S. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu, nekonstatuota. Kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8 A. S. konstatuotos betarpiškai po baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, A. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo 9 punktą, nes po baudžiamojoje byloje nagrinėjamų įvykių A. S. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų. Nustatyta, kad A. S. galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tiriamasis tikėtinai tiksliau atgamina byloje nagrinėjamus įvykius (apklausa vykdyta praėjus net 1,5 m. laikotarpiui po įvykio) su tėvų pagalba (t. 2, b. l. 23-27).
Iš 2018 m. kovo 13 d. – balandžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-50/2018 nustatyta, kad N. T. apžiūrėjus Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus patalpose, nenustatyta, kad jis tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2016 m. kovo 11 d. sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad N. T. byloje tiriamojoje situacijoje elgėsi adekvačiai, pagal savo amžių (išsigando, verkė, šlapinosi į lovą miego metu), t. y. jo reagavimas atitiko stresinę situaciją. N. T. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. N. T. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą, tačiau jo duodamus parodymus (jų turinį) veikia kiti jam būdingi individualūs ypatumai (nebrandus, emociškai priklausomas nuo savo tėvų, jis natūraliai perima ir atkartoja tėvų žodžius, jo ilgalaikė atmintis nepatvari) bei situacinės aplinkybės (nuo įvykio iki apklausos parėjo net 1,5 metų). Ekspertizės akte konstatuota, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, N. T. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo 7.1. punktą, nes po byloje nagrinėjamo įvykio N. T. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. 2016 m. kovo 11 d. – 2016 m. birželio 2 d. laikotarpiu. N. T. konstatuotas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl kaltinamojo veiksmų (t. 2, b. l. 63-67).
Dėl veikos kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).
Kaltinamasis prisipažino, kad tamsiu paros metu, šūkaudamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, nuėjo prie E. T. buto durų, žinodamas, jog E. T. augina du mažamečius vaikus, yra vėlus metas, turėjo suprasti, kad vaikai bus namie, į duris garsiai beldė, šaukė E. T. išeiti į laiptinę, o pastarajam neatidarius buto durų, ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į buto medines duris. 2018 m. kovo 13 d. – kovo 30 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-51/2018 A. S. konstatuotos reakcijos į stiprų stresą F43.8 betarpiškai po baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 23-27). Nežymus sveikatos sutrikdymas viešoje vietoje pažeidžiant viešą tvarką ir rimtį atskirai neinkriminuojamas, nes jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. E. B. šūkavimus su necenzūriniais žodžiais girdėjo aplinkiniai kaimynai, buvę savo butuose. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tai yra, E. T. pareiškimas (t. 1., b. l. 79-81), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (t. 1., b. l. 84-86), ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 23-27), liudininkų A. B., A. G., N. J., R. J., D. K., V. K. parodymai, nukentėjusiųjų E. T., A. S. parodymai, kurie esminėmis faktinėmis aplinkybėmis sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis E. B. 2016 m. kovo 11 d. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, išgąsdino bute buvusį mažametį A. S., gim. 2007 m., bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo E. B. veika atitinka 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš 2018 m. kovo 13 d. – balandžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-50/2018 nustatyta, kad po byloje nagrinėjamo įvykio N. T., gimusio 2011 m., sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. 2016 m. kovo 11 d. – 2016 m. birželio 2 d. laikotarpiu. N. T. konstatuotas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl kaltinamojo veiksmų (t. 2, b. l. 63-67). Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes E. B., kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, neplanavo atlikti vandališkų veiksmų, elgėsi spontaniškai spirdamas ne mažiau trijų kartų į buto duris, negalvojo apie pasekmes, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, nors jis ir buvo nepilnametis, tačiau septyniolikos metų amžiaus, pakaltinamas, pagal veikos aplinkybes, tai yra, tai, kad buvo vėlus metas, E. T. augina du mažamečius vaikus, galėjo ir turėjo tai numatyti, kad vaikai gali būti išgąsdinti ir jiems sukeltas stresas. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tai yra, ekspertizės išvada (t. 2, b. l. 63-67), nukentėjusiųjų E. T., A. S. parodymai, liudininkų K. T., D. K. parodymai, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis E. B. 2016 m. kovo 11 d., apie 20 val. 50 min., šūkaudamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, nuėjo prie E. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, žinodamas, jog bute yra mažamečiai E. T. vaikai, būdamas laiptinėje šalia buto durų, į jas garsiai beldė ir šaukė E. T., kad pastarasis išeitų į laiptinę, o E. T. neatidarius buto durų, ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į medines buto duris, tokiu būdu jas sugadindamas bei tokiais savo veiksmais išgąsdindamas bute buvusį mažametį E. T. sūnų N. T., gim. 2011 m., ir sukėlė jam kitas reakcijas į stiprų stresą F43.8, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y., tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo mažametį nukentėjusįjį N. T..
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. pripažino, kad 2016 m. kovo 11 d. ne mažiau trijų kartų spyrė į E. T. buto duris ir padarė jų sugadinimus. Iš 2016 m. liepos 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, jog E. T. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą parodė, jog dėl incidento 2016 m. kovo 11 d. neremontuotinai sugadintos jo durys, kurias pirko už 150 eurų. Atsižvelgiant į tai, jog sugadinto turto vertė viršija 3 MGL sumą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, bylos medžiagą perduodant prokuratūrai (t. 1., b. l. 110-111). Ikiteisminio tyrimo metu E. T. parodė, jog naujos durys su jų įstatymu kainavo 440 eurų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 94-99, 152-153, 154-155). Teismas atkreipia dėmesį, jog kalbant apie būtinąjį BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį – padarinius, pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto tyčinio sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamo veikos padarymo metu (kasacinė nutartis Nr. 2K-73-677/2016). Taigi, sprendžiant asmens veikos kvalifikavimo klausimą, negalima vadovautis išlaidomis, atsiradusiomis po turto sugadinimo, tai yra, nustatant sugadinto turto vertę vadovautis atkuriamąja verte nėra teisinio pagrindo. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tai yra, E. T. pareiškimas (t. 1., b. l. 79-81), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (t. 1., b. l. 84-86), E. T. parodymai, jog sugadintas duris pirko už 150 eurų (t. 1., b. l. 110-111), 2016 m. liepos 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo, nustačius, jog dėl incidento 2016 m. kovo 11 d. sugadinto turto vertė viršija 3 MGL sumą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, bylos medžiagą perduodant prokuratūrai (t. 1., b. l. 110-111), (duomenys neskelbtini) prekyba ir (duomenys neskelbtini) S. L.“ pateikta informacija (t. 2., b. l. 78, 82), liudytojų A. B., A. G., nukentėjusiųjų E. T., A. S. parodymai, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis E. B. 2016 m. kovo 11 d., apie 20 val. 50 min., nuėjo prie E. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini) durų, ne mažiau kaip tris kartus į šias buto medines duris įspyrė ir tokiu būdu jas sugadino, tuo nukentėjusiajam E. T. padarydamas 150 eurų turtinę žalą.
Teismų praktikoje ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 3 dalį ir BK 139 straipsnio 1 dalį, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes du nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas padaryti viena veika.
Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo E. B.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Laikantis šios nuostatos yra formuojama ir teismų praktika tų asmenų atžvilgiu, kurie buvo nepilnamečiai nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu tapo pilnamečiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008; 2K-296/2012).
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. nusikalstamų veikų 2016 m. kovo 11 d. padarymo metu buvo nepilnametis (gimęs 1998 m. spalio 2 d.). Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, kurios vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, laikomos nesunkiais nusikaltimais, taip pat padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (BK 12 straipsnis). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), analizuodama iškilusią sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ reikšmės problemą, pažymėjo, jog pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą, jei jis padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tokia teismų praktika nėra pakitusi, ja teismai vadovavosi ir vėlesnėse bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos BK 93 straipsnyje numatytos būtinosios atleidimo nepilnamečio nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. E. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, ką teismas vertina kaip vienos iš alternatyvių sąlygų pagal BK 93 straipsnį buvimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktas 2018 m. spalio 17 d. susitarimas su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu E. T. bei nukentėjusiųjų A. S. ir N. T. įstatymine atstove bei civiline ieškove K. T. dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (t. 3., b. l. 98-100). Teisiamojo posėdžio metu E. T. ir K. T. patvirtino, kad dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su E. B. susitarė, jis atsiprašė dėl padarytų nusikalstamų veikų, jokių kitų pretenzijų dėl to kaltinamajam neturi, neprieštarautų, jog jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, kad E. B. atitinka visus BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, teismui nekyla.
BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip kritiškas kaltinamojo E. B. požiūris į savo nusikalstamą veiką, siekis pašalinti dėl jos atsiradusius padarinius, ką rodo taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais, socialinių įgūdžių taikiai spręsti konfliktus šeimoje neįgijimas, tačiau parodyta motyvacija savo asmeninį gyvenimą kurti kitokia linkme, ką rodo atsiprašymas nukentėjusiųjų, taikus susitarimas bei iš jo kylantys savanoriški įsipareigojimai. Kaltinamasis E. B., kaip matyti iš jį charakterizuojančios medžiagos, yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, įgijęs baldžiaus specialybę, dirba (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 171), iki nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko nagrinėjama ši byla, neteistas (b. t. 2, b. l. 160), po to teistas vieną kartą 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka du kartus (b. t. 2, b. l. 173-175), duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jaunam E. B. amžiui būdingos ūmios reakcijos į konfliktinę situaciją, tačiau nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, tinkamai neįvertinus galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į E. B. amžių ir asmenybę, teismas aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad nėra jokių teisinių kliūčių E. B. atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei skiriant jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamo poveikio priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, kaltinamasis įpareigotinas maksimaliam teisės normoje numatytam terminui – 12 mėnesių tęsti darbą, praradus jį, registruotis darbo biržoje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.
Kardomoji priemonė byloje neskirta.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusysis E. T. (t. 3., b. l. 28-37), civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos pareiškė nukentėjusieji: N. T. (t. 3., b. l. 38-50), A. S. (t. 3., b. l. 52-65), K. T. (t. 3., b. l. 67-69).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, yra nurodyta, kad, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragą, ją galima užpildyti taikant teisę (be kita ko, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog civilinio ieškinio klausimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendžiamas taikant BPK 115 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012).
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas taikus susitarimas tarp kaltinamojo E. B. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. T. bei nukentėjusiųjų A. S. ir N. T. įstatyminės atstovės bei civilinės ieškovės K. T. dėl 3690 (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt) eurų žalos atlyginimo ir susitaikymo (t. 3., b. l. 98-100). Teisiamojo posėdžio metu patvirtinta, kad E. B. šis susitarimas yra priimtinas bei suprantamas, susitarimo sąlygos aiškios, jos atitinka sutarties šalių (E. B., E. T. ir K. T.) valią. E. T. ir K. T. patvirtino, kad dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su E. B. susitarė, jokių kitų pretenzijų dėl to kaltinamajam neturi. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, E. T., N. T., A. S., K. T. civiliniai ieškiniai atmestini, o tvirtintinas tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo E. B. 2018 m. spalio 17 d. sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, įpareigoti E. B. 12 mėnesių tęsti darbą, praradus jį, registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, E. T., N. T., A. S., K. T. civilinius ieškinius byloje atmesti ir patvirtinti tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo E. B. 2018 m. spalio 17 d. sudarytą taikų susitarimą dėl žalos atlyginimo šioje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.