Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-79-1-00051-2014-1

2014 m. lapkričio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistojo L. B. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2014-01-30, 18.40 val. padarytos veikos) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2014-01-30, 23.00 val. padarytos veikos) - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 187 str. 3 d. - 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-12 nuosprendžiu jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. A. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-12 nuosprendžiu jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat civilinio ieškovo UAB „Nemuno prekyba“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai priteista solidariai iš L. B. ir A. B. 145,20 Lt turtinei žalai atlyginti, o iš L. B. priteista 852,80 Lt turtinei žalai atlyginti. Taip pat iš L. B. išieškota 459,39 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. ir A. B. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tarpusavyje susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2014-01-30, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) k., L. B. sugadinus grotų, uždėtų ant durų į vidines patalpas, užraktą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir pagrobė 169,40 Lt vertės septynis 0,5 l talpos degtinės butelius „Bulbaš vodka osobaja“ (vieno degtinės butelio vertė 24,20 litų), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę 169,40 litų žalą.

Be to, L. B. nuteistas pagal BK 187 str. 3 d. už tai, kad 2014-01-30, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, sugadino grotų, kurios uždėtos ant durų į vidines patalpas, užraktą, virš grotų sugadino apsaugą virš ventiliacijos vamzdžių ir sugadino lango užraktą, t. y. sugadino UAB „Nemuno prekyba“ priklausančio turto už 255 Lt.

Be to, L. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2014-01-30, apie 23 val. (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir pagrobė už 441,60 litų vertės įvairių prekių: degtinės „Bulbaš“, vyno „Klumpakojis“, likerio „Amaretas“, mėsos produktų („Kauno“ sardelių, medžiotojų dešrelių, pieniškų dešrelių, rūkytų gaminių), 156,20 litų vertės 22 pakelius cigarečių „P. M.“ (vieno pakelių cigarečių vertė 7,10 litų), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę 597,80 litų žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir jam paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Skunde jis teigia, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, nes jis pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, davė išsamius parodymus, taip padėdamas atskleisti bylos aplinkybes, padarytas nusikaltimas tik apysunkis. Be to, nuteistasis teigia, kad yra labai jauno amžiaus, nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, jokių aktyvių veiksmų neatliko, tik stebėjo aplinką, yra vienintelis šeimos maitintojas, nes abu tėvai yra bedarbiai, todėl neturi jokių pajamų, taip pat jis padeda ir nepilnamečiui broliui. Skunde teigiama, kad naujų nusikaltimų nepadarė, darbas jam labai patinka, jis nevartoja alkoholio, o nusikalto būdamas bedarbis ir įtakotas brolio, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl mano, kad yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. 1 d., nes per griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitinka BK 54 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų ir prieštarauja BK 41 str. įtvirtintam teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė siūlė skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. B. ir A. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniais nuteistųjų skundais nėra ginčijama jų kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistieji nesutinka tik su jiems paskirta bausme, prašydami ją sušvelninti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Skirdamas bausmę L. B. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas, kad pasikėsinta į nuosavybę, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas 5 kartus, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, gyvenamosios vietos Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad gailisi padaręs nusikalstamas veikas ir kaltę pripažįsta, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalto būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgė ir į tai, kad nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Skirdamas bausmę A. B., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kad pasikėsinta į nuosavybę, kad kaltinamasis teistas, 10 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, gyvenamosios vietos Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad gailisi, padaręs nusikalstamą veiką ir kaltę pripažįsta, atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios nustatytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam L. B. sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatytą arešto bausmę, o už kiekvieną nusikaltimą tiek L. B., tiek A. B. - terminuoto laisvės atėmimo bausmes.

Abu nuteistieji nusikalstamas veikas padarė nebe pirmą kartą, t.y. būdami recidyvistais. Nusikalstamą veiką nuteistieji padarė netrukus po to, kai įsiteisėjo 2013-12-12 nuosprendis, kuriuo A. B. buvo nuteistas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, t.y. bausmės atidėjimo laikotarpiu, o L. B. – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, t.y. bausmės atlikimo metu, kurios metu jis be kita ko buvo įpareigotas būti namuose nuo 22 iki 6 val., tuo tarpu viena iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. už kurią jis buvo nuteistas, padaryta apie 23 val., t.y. laikotarpiu, kuriuo jis privalėjo būti namuose. Be to, abu nuteistieji ne tik, kad buvo anksčiau teisti, tačiau ir bausti administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojami neigiamai, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, turėjo vadovautis BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis bei parinkti su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertinęs visumą aplinkybių, nuteistiesiems paskyrė netgi mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes pagal BK 178 str. 2 d.. Nors bausmė L. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d., paskirta didesnė už sankcijos vidurkį, tačiau įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, bausmės rūšį, nėra pagrindo teigti, kad ši bausmė yra per griežta, juolab, kad subendrinta bausmė L. B. paskirta tik 1 metai laisvės atėmimo, kuri taikant BK 64 ¹ str. sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Kaip jau buvo minėta, šiuo nuosprendžiu A. B., pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64 ¹ str. nuteistas tik 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri yra artima minimaliai. Kadangi abiejų nuteistųjų nusikalstamos veikos padarytos neatlikus 2013-12-12 nuosprendžiu paskirtų bausmių, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str. 1, 3 d. subendrino dalinio sudėjimo būdu su 2013-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme: L. B. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį, t.y. 2 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskyrė 10 mėnesių, A. B. prie 2013-12-12 nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo, t.y. prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį, t.y. 3 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę bausmę paskyrė 8 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, todėl daroma išvada, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos.

Nuteistasis A. B. savo skunde be prašymo sušvelninti paskirtą bausmę, prašo taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimą. Nors nuteistojo L. B. apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nėra nurodyta, kad jis prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau prašoma bausmę sušvelninti ir tokį reikalavimą teismas traktuoja ir kaip prašymą, išnagrinėti klausimą dėl galimumo bausmės vykdymą atidėti, todėl kolegija pasisako dėl galimybės atidėti paskirtų bausmių vykdymą abiems nuteistiesiems.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad nuteistiesiems skirtinos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nes nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes jų asmenybės nekelia pasitikėjimo (jie yra ne vieną kartą bausti administracinėmis nuobaudomis, teisti, charakterizuojami neigiamai). Manytina, jog nuteistųjų neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jų elgesys nebus keičiamas. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali juos tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės, kadangi anksčiau jiems paskyrus bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, jų elgesiui teigiamos įtakos tai neturėjo – abu nuteistieji vėl nusikalto. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jau ir taip švelnias bausmes dar labiau švelninti, nes skunduose iš esmės akcentuojamos tos pačios aplinkybės, į kurias individualizuodamas bausmę jau atsižvelgė pirmos instancijos teismas.

Atsižvelgiant į visa tai konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tiek L. B., tiek A. B. tikrai nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistųjų asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistųjų teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantai ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-11-04 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3965), patvirtinančią 70 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. B. ir 2014-11-04 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3973, patvirtinančią 40 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam L. B., nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. B. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš nuteistųjų L. B. ir A. B. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.