Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovui R. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog byla jau buvo nagrinėta teisme ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu tenkintas pareiškėjo prašymas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 544,16 Eur dydžio permoką. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo R. V. apeliacinį skundą, 2022 m. spalio 5 d. nutartimi pirmos instancijos 2021 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino ir administracinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į prašymą, tiek pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, tiek nagrinėjant ją iš naujo. Tačiau nesutikimą su pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus prašymu priteisti 544,16 Eur turtinės žalos atlyginimą išreiškė apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurodydamas, kad, VSDFV Kauno skyriuje buvo nelygiai ir nevienodai vertinami jo ir L. J. pateikti paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės. Pripažino, kad dėl tarp jo ir L. J. kilusių konfliktų buvo sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. ir nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. birželio 2 d., iš viso keturioms paroms, ir šiuo laikotarpiu nesirūpino sūnumi. Teigė, jog visu kitu laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. ir nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.) vaiką prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Atsakovas pažymi, jog šias aplinkybes patvirtina socialinės darbuotojos G. P. 2020 m. lapkričio 11 d. raštas, kuriuo patvirtinama, kad 2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. socialinė darbuotoja lankėsi namuose adresu K. V. g. 3-20, Kaune, ir jis buvo rastas namuose. Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną, atsakovo nepilnametis sūnus D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), tuo metu mokėsi 4 klasėje, negalėjo lankyti mokyklos, todėl juo turėjo pasirūpinti vienas iš tėvų. Kadangi vaiko mama L. J. tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to negalėjo pasirūpinti vaiku, atsakovas nurodo, kad informavo darbdavį, jog dėl vaiko priežiūros negalės dirbti, ir nutraukė laikinai savo darbo veiklą. Atsakovas tvirtino, kad neturėjo jokio tikslo nepagrįstai gauti vaiko priežiūros išmokos. Pažymėjo, kad jo ir vaiko motinos L. J. tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ji įvairiais būdais stengiasi jam pakenkti, jos pareiškimais pradėti ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos 544,16 Eur žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl nepagrįstai išmokėtos ligos išmokos, atlyginimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Minėto įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už Fondui padarytą žalą, įtvirtinta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 52 punkto reikalavimą elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikoma, kai asmuo, kuriam išduotas elektroninis pažymėjimas sergančiam šeimos nariui slaugyti ar vaikui prižiūrėti, neslaugo šeimos nario ar neprižiūri vaiko arba elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) šeimos nario slaugos trukmę.

Bylos duomenimis nustatyta, jog VSDFV Kauno skyriui buvo pateikti apdraustojo R. V. nedarbingumo pažymėjimai už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. dėl ligonio slaugymo (epideminė situacija). VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsniu, 14 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – ir Nuostatai), atsakovui už minėtus laikinojo nedarbingumo laikotarpius paskyrė iš viso 915,66 Eur ligos išmoką. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu buvo informuotas, jog „Sodros“ informacijos centre telefonu gautas anoniminis skundas, jog R. V. Šančių poliklinikos gydytoja A. M. nuo 2020 m. kovo 16 d. nepagrįstai išduoda elektroninius nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos vaiko priežiūrai, kadangi vaiko tėtis kartu negyvena ir jo neprižiūri, karantino metu jis du kartus buvo sulaikytas policijos.

Atsižvelgus į gautą informaciją, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. (9.11E)DV_S-24690 buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatas 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 20_S-12301 informavo VSDFV Kauno skyrių, kad R. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. birželio 2 d.

Bylos duomenimis, VSDFV Kauno skyrius 2020 m. birželio 15 d. gavo L. J. prašymą dėl sugyventiniui R. V. išmokėtos ligos išmokos, kuri buvo jam paskirta dėl sūnaus slaugos karantino laikotarpiu, išieškojimo. Prašyme nurodydama, kad jis negyvena (duomenys neskelbtini), ir vaiko nelanko. Atsižvelgdamas į tai, VSDFV Kauno skyrius 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. (9.11E)DV_S-27322 pakartotinai kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl papildomos informacijos apie R. V. sulaikymo laikotarpius ir sulaikymo aplinkybes. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatas 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 20-S-13485 pranešė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 17 d.

Byloje nustatyta, jog 2020 m. liepos 9 d. VSDFV Kauno skyriuje buvo gautas dar vienas L. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad R. V. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 4 d. vaiko neprižiūrėjo, nebuvo jo pasiėmęs ar aplankęs, o vaikas tuo laikotarpiu buvo su ja arba su močiute.

Bylos duomenimis, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą VSDFV Kauno skyriuje gautą informaciją ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, 11¹ straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VSDFV Kauno skyrius 2020 m. liepos 16 d. priėmė sprendimus Nr. VPA_SP1-34403, Nr. VPA_SP1-34404, Nr. VPA_SP1-34405 ir Nr. VPA_SP1-34407, kuriais nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. susidarė iš viso 915,66 Eur ligos išmokos, paskirtos R. V., permoka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartyje, kuria administracinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo, konstatuota, jog atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, nesudaryta galimybė jį išklausyti, bylai išspręsti iš esmės būtina papildomai surinkti bei iš naujo įvertinti byloje jau pateiktus įrodymus.

Teismas pažymi, jog, nagrinėjant bylą iš naujo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui buvo pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka – įteikiant teismo šaukimą, kurio gavimą atsakovas patvirtino parašu (ABTĮ 72 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 77 straipsnio 3 dalies nuostatas, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byloje atsakovui tinkamai pranešus apie teismo procesą, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka atsakovui buvo sudaryta galimybė jį išklausyti teisme, užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2530-662/2020 ir kt.), tačiau atsakovas į teismo posėdį, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių, neatvyko.

Pareiškėjas nesutikimą su VSDFV Kauno skyriaus prašymu priteisti 544,16 Eur turtinės žalos atlyginimą išreiškė apeliaciniame skunde, kuriame tvirtino, kad, išskyrus dvi paras, kai buvo sulaikytas policijos, ginčo laikotarpiu nepilnametį sūnų prižiūrėjo, tačiau dėl konfliktinių santykių su vaiko motina L. J. buvo jos apšmeižtas. Atsakovas sūnaus priežiūrą grindžia Vaikų dienos centrų asociacijos socialinės darbuotojos raštu, kuriame nurodyta, jog jis ginčo laikotarpiu kelis kartus buvo rastas su sūnumi adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip jau minėta, ginčas dėl permokos grąžinimo dėl VSDFV išmokėtos ligos (vaiko slaugymo) išmokos, kuri atsakovui buvo paskirta dėl sūnaus D. V., gim(duomenys neskelbtini), slaugos karantino metu, kyla už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d.

Atsakovas neginčija, jog 2020 m. gegužės 15–17 dienomis buvo sulaikytas policijos ir tomis dienomis vaiko neprižiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2020 m. birželio 30 d. raštas Nr. 20-S-13485.

Į bylą pateiktame 2020 m. lapkričio 11 d. Vaikų dienos centrų asociacijos socialinės darbuotojos G. P. rašte nurodyta, jog ji patvirtina, kad 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. R. V. buvo rastas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog minėtame rašte nurodyta 2020 m. balandžio 6 d. data bylai nėra reikšminga, nes nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.

Apklausta liudytoja G. P. teisme nurodė, jog ji atliko socialinės darbuotojos funkcijas, teikdama socialinę, prevencinę pagalbą L. J., R. V. ir jų nepilnamečio sūnaus Domanto šeimai, kuri buvo priskirta rizikos grupei dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl tėvystės įgūdžių stokos. Dėl šios priežasties lankydavo šeimą 1-ą kartą per savaitę. Minėta liudytoja patvirtino, jog 2020 m. balandžio 20 d. apsilankiusi adresu (duomenys neskelbtini), namuose rado R. V., tačiau vaiko tuo metu namie nebuvo. Jis buvo mokykloje. Liudytoja teisme patvirtino, jog jai žinoma, kad R. V. tuo metu negyveno adresu (duomenys neskelbtini), tik atvykdavo į butą pasiimti daiktų, nusiprausti. Jis gyveno pas kitą moterį kitu adresu. Adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nepilnametis vaikas su L. J., kuri jį prižiūrėjo, juo rūpinosi. Nurodė, jog L. J. ir R. V. santykiai buvo konfliktiški. R. V. prieš ją naudojo smurtą, dėl to kelis kartus buvo kviesta policija.

Apklausta liudytoja L. J. liudytojos G. P. nurodytas aplinkybes patvirtino. Paaiškino, jog 2019 m. pabaigoje R. V. apsigyveno pas kitą moterį, vaiku nesirūpino. Bute adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas negyveno, tik liko jo daiktai. R. V. retkarčiais apsilankydavo bute pasiimti daiktų, nusiprausti. Vėliau teismas dėl smurtavimo uždraudė jam artintis prie šeimos. Liudytoja paaiškino, kad vaikas gyveno su ja. Karantino laikotarpiu ji nedirbo, vaiką prižiūrėjo, juo rūpinosi.

Nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. faktiškai negyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir Kauno apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-164-429/2021, Nr. e2-1578-1088/2021. Apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-164-429/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės L. J. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamosios vietos su ja nustatymo, išlaikymo iš atsakovo R. V. nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra nurodyta, kad R. V. gyvena nuomojame bute, o L. J. su vaiku gyvena atsakovo nuomos sutarties pagrindu naudojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Taip pat šiame sprendime nurodyta, kad, pradėjus gyventi atskirai su ieškove, nepilnametis vaikas su juo negyveno. Jis kelis kartus per metus yra susitikęs ir bendravęs su nepilnamečiu sūnumi. Teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamąją vietą nustatė su motina L. J.. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, sprendime pažymėjo, jog nors iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi problemų augindami vaiką, dėl to šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos (ieškovės), kartu su ja gyvena, yra įpratęs prie savo gyvenamosios vietos kartu su motina.

Apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1578-1088/2021, kurioje ieškovas R. V. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę L. J. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o L. J. prašė pripažinti ją pagrindinio nuomininko R. V. buvusiu šeimos nariu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, be kita ko, nustatyta, jog šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio. R. V. paaiškinimais toje byloje nustatyta, jog jis 2018 metų pradžioje susipažino su kita moterimi, su kuria gyveno kartu.

Taigi, įvertinus minėtais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes, liudytojų G. P. ir L. J. nuoseklius parodymus, teismas daro išvadą, jog minėti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. R. V. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyveno. Nors atsakovas ir buvo oficialiai deklaravęs jame gyvenamąją vietą, tačiau pastarojo atvykimas į butą pasiimti daiktų, pasinaudoti buitiniais patogumais ir pan. negali būti laikomas nuolatiniu gyvenimu bute. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu nepilnamečiu vaiku rūpinosi vaiko motina L. J., su kuria vėlesniu teismo sprendimu ir buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovas R. V. vaiko D. V. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. neprižiūrėjo, todėl VSDFV Kauno skyriuje, iš vaiko motinos gavus informacijos apie nepagrįstai išmokėtas ligos išmokas vaiko slaugymui epideminės situacijos laikotarpiu, pagrįstai buvo atliktas tyrimas, kurio metu VSDFV Kauno skyrius 2020 m. liepos 16 d. priėmė sprendimus Nr. VPA_SP1-34403, Nr. VPA_SP1-34404, Nr. VPA_SP1-34405 ir Nr. VPA_SP1-34407, kuriais buvo nustatyta ligos išmokos permoka.

Bylos duomenys, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d. R. V. ligos išmokos permokos perdavimo–priėmimo aktas Nr. (3.74E)DV_S-37152, patvirtina, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. rugpjūčio 18 d. perdavė VSDFV Utenos skyriui R. V. 915,66 Eur ligos išmokos permoką, kadangi VSDFV Utenos skyrius R. V. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Taip pat bylos duomenimis, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d. R. V. ligos išmokos permokos perdavimo–priėmimo aktu Nr. (3.74E)DV_S-36041), nustatyta, kad VSDFV Utenos skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. grąžino VSDFV Kauno skyriui neišieškotą R. V. 544,16 Eur ligos išmokos permoką, kadangi R. V. 2020 m. spalio 26 d. buvo nutrauktas bedarbio statusas ir sustabdytas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas.

Į bylą pateikti duomenys įrodo, jog institucija dėjo pastangas, kad 544,16 Eur ligos išmokos permoka būtų sugrąžinta, siųsdama raštus atsakovui institucijos turimais adresais ((duomenys neskelbtini) su prašymu grąžinti 544,16 Eur ligos išmokos permoką, tačiau permoka nebuvo grąžinta, todėl atsirado pagrindas kreiptis dėl jos priteisimo teismine tvarka.

Byloje nepaneigta, kad atsakovo santykiai su vaiko motina L. J. buvo konfliktiniai, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad ginčo laikotarpiu jis nepilnametį sūnų prižiūrėjo.

Priešingai, byloje surinkti duomenys: 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. liepos 9 d. vaiko mamos L. J. rašytiniai paaiškinimai, adresuoti VSDFV Kauno skyriui; jos ir G. P. nuoseklūs liudijimai teismo posėdžio metu; Kauno apylinkės teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-164-429/2021 ir Nr. e2-1578-1088/2021 nustatytos faktinės aplinkybės; policijos raštai, patvirtina, kad atsakovas R. V. sūnaus D. V. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. neprižiūrėjo, todėl susidarė ligos išmokos permoka. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir nustatytų aplinkybių nepaneigė.

Pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, jog 544,16 Eur dydžio ligos išmokos permoka atsakovui R. V. susidarė būtent dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. vaiko (sūnaus) neprižiūrėjo ir taip pažeidė Taisyklių 52 punktą, bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs 544,16 Eur sumos, nustačius Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą pagrindą žalai priteisti, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir VSDFV Kauno skyriui iš atsakovo R. V. priteistina 544,16 Eur ligos išmokos permoka (žalos atlyginimas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), 544,16 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų, 16 ct) dydžio žalos atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.