- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-671-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00566-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1603-291/2015 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 898,88 Eur skolą, 5159,55 Eur delspinigius, 90,06 Eur baudą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 138,00 Eur žyminį mokestį ir 48,10 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę, per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2008-11-14, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, tačiau sumokėjęs pirmąsias tris mėnesines įmokas, kitų išperkamosios nuomos įmokų nemokėjo (nuo 2007-03-14), ir liko skolingas 898,88 Eur. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovo skolą pagal 2006-11-14 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 611534394 ir 2009-03-04 perdavimo-priėmimo aktą.
Atsakovui M. L. ieškinys su priedais įteiktas tinkamai (viešo paskelbimo būdu), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-03-24 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo M. L. ieškovei UAB „Kapitalo valda” 898,88 Eur skolą, 81,80 Eur delspinigius, 90,06 Eur baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 1070,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-01-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendė, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį atsakovas liko skolingas ieškovei 898,88 Eur pagrindinės skolos. Kadangi vadovaujantis išperkamosios nuomos sutarties 5.2 p., 5.5 p., 11.2 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 10 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įsigyto daikto (prekės) vertės tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus informuoti lizingo bendrovę apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą, o ieškovei perėmus visus duomenis iš UAB ,,Ūkio banko lizingas“, nustatyta, kad ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, telefonu, atsakovas nepranešė ieškovei apie savo turtinės padėties pasikeitimą, todėl sprendė, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 10 proc. baudą, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daikto vertės ir sudaro 90,06 Eur.
Teismas nustatė, kad pagal sutarties 11.1 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas nurodė, kad nors atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-03-14, nei pradinis kreditorius, nei ieškovė ilgai nesikreipė į teismą. Dėl to spręsdamas netesybų klausimą, kai pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos tapo didesnės už pačią neįvykdytą prievolę, netesybų dydį teismas apribojo ir iš atsakovo ieškovei priteistinus delspinigius apskaičiavo už 182 dienas pagal 0,05 proc. normą, t. y. 81,80 Eur (898,88 x 0,05 proc. x 182 d.) (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.71 str., 6.72 str., 6.101 str. 1 d.).
Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Apeliantė (ieškovė) UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti iš M. L. UAB „Kapitalo valda“ naudai 1289,88 Eur delspinigių, patirtas bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, 29 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį, trumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 182 dienų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pagal Sutartį taikytinus 0,2 proc. dydžio delspinigius už 2870 pradelstas dienas kaip netesybas (kartu ir taikant sutartinę civilinę atsakomybę), tačiau teismas sprendime nurodė, kad delspinigiai gali būti priteisti tik už 182 dienas vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. Pažymi, kad teismas sprendžia klausimą dėl ieškinio senaties taikymo tik esant ginčo šalies reikalavimui (CK 1.126 str. 2 d. 1 p), o šiuo atveju nei viena šalis tokio reikalavimo nepateikė, todėl teismas savo iniciatyva pritaikydamas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. pažeidė CK 1.126 str. 2 d. numatytą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas neturėjo teisės savo iniciatyva sumažinti dienų, už kurias prašomi priteisti delspinigiai, skaičiaus, todėl delspinigiai turėjo būti skaičiuojami už visas 2870 praleistas dienas.Apeliantės teigimu, teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir nevertino esminių ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių. Lietuvos įstatymai kreditoriui suteikia teisę rinktis iš gana plataus rato teisinių priemonių kaip ginti savo interesus bei išsireikalauti pinigines lėšas iš skolininko. Nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ieškovė aktyviai stengėsi išieškoti skolą (jau 2009-03-23 atsakovui teikta atitinkama informacija apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“), tačiau atsakovas buvo nesąžiningas ir visais įmanomais būdais sąmoningai vengė įvykdyti prievolę (pakeitė gyvenamąją vietą, pakeitęs gyvenamą vietą apie tai nepranešė, kas apsunkino skolos išieškojimą, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti ir k. t.).Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl praleisto įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičiaus ir susidariusio delspinigių dydžio yra atsakinga išimtinai ieškovė.Apeliantė taip pat nurodo, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų (delspinigių), inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Šioje byloje ieškovė delspinigius skaičiavo tokiu būdu, kaip numatyta sutartyje, t. y. atsakovui nesumokėjus įmokos pagal mokėjimų grafiką (nuo 2007-03-14) ir vėlesnių įmokų (iš esmės pažeidus sutartį), atsakovui negrąžinus prekės, įsigytos pagal sutartį, kreditorius taikė atsakovui sutartinę atsakomybę (netesybas), ir skaičiavo 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovui sąmoningai vengiant mokėti kreditoriui ir nereaguojant į daugkartinius raginimus delspinigiai buvo skaičiuojami ir toliau.Ieškovė sutinka, jog teismui yra suteikta teisė kontroliuoti šalių sutartimi nustatytų netesybų dydį, todėl teismas teisėtai sumažino sutartimi nustatytą delspinigių dydį nuo 0,2% iki 0,05%, dydžio. Tačiau teismas nepagrįstai apskaičiavo priteistinų delspinigių dydį, skaičiuodamas tokiu būdu: 898,88 Eur x 0,05% x 182 d.Taip pat nurodo, kad dėl skolos išieškojimo iš atsakovo ieškovė patyrė daug išlaidų, pavyzdžiui atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo išlaidas, taip pat eikvojamus žmogiškuosius resursus bei laiką skirtą skolos išieškojimui, tačiau būdama sąžininga ir laikydamasi sutartyje apibrėžtų atsakovo civilinės atsakomybės ribų ieškovė teismui neteikė reikalavimo priteisti ieškovės turėtų išlaidų daugiau nei numatyta sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ieškovė ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria priteista sumažinta delspinigių suma, taikant ieškinio senaties institutą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-03-14, nei pradinis kreditorius, nei ieškovė ilgai nesikreipė į teismą. Dėl to spręsdamas netesybų klausimą ir sumažindamas iš atsakovo ieškovei priteistinus delspinigius už 182 dienas pagal 0,05 proc. normą nurodė, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos tapo didesnės už pačią neįvykdytą prievolę.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, iš dalies sutinka su ieškove ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju mažindamas netesybas netinkamai taikė senaties terminus reguliuojančią CK 1.126 str. 2 d. nuostatą, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Vis dėlto, vien ši materialiosios teisės taikymo klaida nėra pagrindas teigti, jog byloje neteisingai ar neproporcingai sumažinti delspinigiai.
Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kadangi ginčo dėl to byloje nėra, tačiau pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, ginčo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, o atsakovas vartotoju, todėl jo, kaip vartotojo ir silpnesniosios civilinių teisinių santykių šalies teisės turėtų būti labiau ginamos ribojant sutarties laisvės principą, dėl to, kad vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Kilus ginčui teisme vartotojų teises teismai gina ex officio. Pažymėtina, kad apeliantė sutinka su teismo sprendimu sumažinti delspinigių dydį iki 0,05 procentų.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę savo iniciatyva sumažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, suteikiant teismui pagrindą kontroliuoti netesybų dydį, užkertant kelią piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Škotijos firma „ForthmillLimited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „SchmitzCargobullBaltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Pagal byloje esančius duomenis, reikalavimo teisė apeliantei buvo perleista 2009-03-04, tačiau į teismą kreiptasi tik 2015-01-22, t. y. beveik 6 metus ieškovė nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, apeliantė leido susidaryti pernelyg didelėms netesyboms. Ieškovė yra verslininkė, o toks verslo subjekto elgesys nelaikytinas gera verslo praktika, jis neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Nors apeliantė nurodo, kad visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą aktyviai siekė išieškoti skolą ir dėl to patyrė daug išlaidų, kurios, pagal ieškovę, ir įeina į prašytus priteisti delspinigius, byloje nėra duomenų apie realius ieškovės nuostolius, kuriuos jis nurodo apeliaciniame skunde, t. y. apeliantė byloje netinkamai įrodinėja savo turėtus nuostolius, į kuriuos teismas galėtų orientuotis nustatydamas priteistinų delspinigių dydį. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovės prašomi skaičiuoti delspinigiai už 2870 dienų (1289,89 Eur), atsižvelgus į ieškovės delsimą kreiptis į teismą ir į pagrindinę skolos sumą, yra neproporcingi bei, atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra vartotojas, iš esmės pažeidžiantys šalių interesų pusiausvyrą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą už akių, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.