Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1055-446/2016 pagal pareiškėjo antstolio T. U. prašymą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3.1.Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 str. numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teise kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti ši terminą, o teismas turi toki prašymą nagrinėti CPK 576 – 578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

3.2.Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis T. U. būtų uždėjęs areštą skolininkui priklausiusiam butui ir vykdant išieškojimą vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Nagrinėjamu atveju, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kuriu naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, turto areštas vykdant išieškojimą išieškotojo UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai nebuvo atliktas. Nei pareiškėjas, nei UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ po skolininko mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalies ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos apie susidariusias skolas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją tik 2013-11-19, t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (terminas baigėsi (duomenys neskelbtini)).

4.1.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nebuvo surašyti atskiri arešto aktai ir tokiu būdu neišviešinta bendra palikėjo kreditorinių reikalavimų padėtis, nepakankamai informuotas įpėdinis. Esminė turto arešto akto paskirtis - užtikrinti skolininko prievolių įgyvendinimą, garantuoti, kad skolininkas neperleis savo turto tretiesiems asmenims. Antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus, vadovaujasi ir proceso ekonomiškumo, operatyvumo principais, dėl ko kaskart gavus naują vykdomąjį dokumentą priimti dar vieną turto arešto aktą (kai turto arešto masto užtenka) būtų ne tik netikslinga, bet ir ženkliai išaugtų vykdymo išlaidos, o skolininkui tektų neproporcingai didelė vykdymo išlaidų našta.

4.2.Įpėdiniui buvo žinomas paveldėto turto arešto faktas, todėl apeliantas turėjo galimybę susipažinti ne tik su Nekilnojamojo turto ar Turto arešto akto registrais, bet ir su vykdomųjų bylų sąvadu, atkreipti dėmesį į turto arešto mastą, kuris akivaizdžiai viršija vykdomosios bylos, kurioje yra priimtas turto arešto aktas, reikalavimą, kadangi į arešto aktą buvo įtraukti ir kitų kreditorių reikalavimai bei vykdymo išlaidos.

4.3.Dėl palikėjo skolų 2013-12-03 į antstolio kontorą kreipėsi A. S. su prašymu mokėti susidariusį mirusiojo sutuoktinio įsiskolinimą dalimis. Pažadėjus tvarkytis sutuoktinio palikimo priėmimą, visa informacija apie turimas Z. S. skolas, kaip tikėtinai turto įpėdinei, buvo suteikta būtent mirusiojo sutuoktinei A. S.. Dėl šios priežasties keisti turto arešto akto duomenis su tikslu išviešinti turimų įsiskolinimų faktą, nebūtų buvę tikslinga.

4.3.Z. S. palikimo, t. y. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo valstybės naudai faktas antstoliui tapo žinomas tik 2016-06-10, po Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pranešimo, dėl to, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, kreiptasi į Kelmės rajono apylinkės teismą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.

5.1.Skolininkas Z. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, todėl jai, kaip paveldėtojai atsirado prievolė, numatyta CK 5.62 straipsnio 3 dalyje, atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

5.2.Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 str. 1 d., kuriame įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

5.3.UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ 2013-11-19 ir 2015-02-10 raštais informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo Z. S. nekilnojamąjį turtą bei skolas. Šiais raštais kreditorius išviešino savo reikalavimus įpėdiniui, suteikė informaciją apie kreditoriaus reikalavimus. Todėl apelianto teiginiai, kad jam nebuvo žinomi mirusio Z. S. kreditoriai, yra nepagrįsti.

5.4.Išieškojimo procese buvo areštuotas skolininko vardu registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantei buvo žinomas paveldėto turto arešto faktas, ji turėjo galimybę susipažinti su Turto arešto registrais, vykdomųjų bylų sąvadu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas, kai palikimas pereina valstybei, aiškinimo ir taikymo klausimai.

7. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be visa kita), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

8. Pažymėtina, jog paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip valstybės įgaliotą asmenį kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas vykdymo procese - Z. S. - mirė (duomenys neskelbtini)., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini).

10. Byloje nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 221,24 Eur (763,89 Lt) skolos iš skolininko Z. S. išieškotojo UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai pagal 2006 m. gegužės 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-402-446-2006. Mirus skolininkui Z. S., mirusiojo turtas perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. vasario 15 d. buvo įregistruotas skolininko Z. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas (turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, yra (duomenys neskelbtini), turto areštą priėmusi institucija: antstolis T. U., turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto pagrindai – Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymas, turto arešto mastas – 7878,32 Lt (2281,71 Eur). Taigi, nurodytu turto arešto aktu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas, tačiau ne šioje, o visiškai kitoje vykdomojoje byloje.

12. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo surašytas nekilnojamojo turto arešto aktas, o antstolis remiasi aplinkybe, kad apie skolininko nekilnojamo turto – 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą Turto arešto aktų registre buvo pranešta, nepaisant to, kad išieškotojas UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ ir nebuvo nurodytas, kad būtent jo reikalavimams įvykdyti skolininko turtas yra areštuojamas, todėl papildomai turto arešto akto surašyti nereikėjo, nes išieškojimas iš skolininko Z. S. turto buvo vykdomas keliose vykdomosiose bylose. Antstolis teigia, kad įpėdiniui buvo žinomas paveldėto turto arešto faktas, todėl apeliantas turėjo galimybę susipažinti ne tik su Nekilnojamojo turto ar Turto arešto akto registrais, bet ir su vykdomųjų bylų sąvadu. Antstolis nurodė, kad turto arešto mastas (2281,72Eur) akivaizdžiai viršija vykdomosios bylos, kurioje yra priimtas turto arešto aktas, reikalavimą. Todėl, antstolio teigimu, tokiu būdu CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai buvo įvykdyti.

13. Įvertinus įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais tiek antstolio, tiek išieškotojos UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ argumentus ir sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorių – UAB „Litesko“ filialą „Kelmės šiluma“.

14. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad skolininko turtas ir buvo areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, tačiau kitų išieškotojų naudai, antstolis vykdydamas išieškojimą iš to paties skolininko keliose vykdomosiose bylose, nors ir neturėdamas pareigos surašyti kiekvienoje vykdomojoje byloje atskiro Turto arešto akto, turėjo pareigą šiuo konkrečiu atveju per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą arba informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą apie vykdomą skolos išieškojimą kreditoriaus UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai, arba informuoti kreditorių, kad pastarasis įvykdytų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju pats kreditorius UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ nurodo, kad jis tik 2013-11-19 ir 2015-02-10 raštais informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie palikėjo Z. S. nekilnojamąjį turtą bei skolas, t. y. informaciją suteikė praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Aplinkybė, jog dėl palikėjo skolų 2013-12-03, t. y. jau (duomenys neskelbtini) pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, į antstolio kontorą kreipėsi A. S. su prašymu mokėti susidariusį mirusiojo sutuoktinio įsiskolinimą dalimis, įtakos ginčo klausimui neturi.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576 – 578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kreiptasi į teismą CPK 576 –578 straipsniuose nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

17. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią, remiantis atskirojo skundo argumentais, yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio T. U. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio T. U. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atmesti.