Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-508-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-15
Bylos Nr.
1A-579-508-2013
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00923-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. J., ir Š
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-508-2013

Teisėjas: V. Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00923-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.1; 2.4.7.

(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorams Stasei Svetickienei, Mindaugui Šukiui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir Š. R. bei A. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 02 val. 50 min., jis - A. J. ir Š. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio, A. M. bei nuo tyrimo pasislėpę ir tyrimo metu nenustatyti asmenys, viešoje vietoje - prie naktinio klubo „A. Z.”, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, išplūdo necenzūriniais žodžiais iš klubo išėjusius V. M. ir A. U., bei Š. R. raginant sumušti juos, užpuolė ir bendrais veiksmais, tyčia sudavė kumščiais ir įspyrė V. M. ne daugiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir ne daugiau 19 smūgių A. U. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami V. M. ir A. U. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldami jiems fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-04-22 apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas vienpusiškai ir šališkai vertino byloje nustatytus duomenis ir tuo pagrindu jo atžvilgiu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą jo atžvilgiu. Teisme jis dalinai pripažino savo kaltę. Jis pats nuo nukentėjusiojo A. U. buvo gavęs smūgį į veidą ir gindamasis šiam sudavė du kartus. Teismas visai neatkreipė dėmesio į pačių nukentėjusiųjų parodymuose esančius prieštaravimus ir tai turėjo vertinti kritiškai. Iš esmės nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nuteistasis sudavė pakankamai daug smūgių nukentėjusiajam A. U.. Tačiau lyginant jo parodymus su liudytojo I. Š. parodymais, jis tokių smūgių sudavimo negalėjo matyti, nes kaip nurodė pastarasis liudytojas, jis apkabino A. U. ir jį įtempė į klubo vidų. Šis liudytojas galėjo matyti, kaip gindamasis nuo A. U. sudavė pastarajam. Šios aplinkybės parodo, kad vis tik konflikto iniciatoriais buvo patys policijos pareigūnai ir jiems suderinti savo parodymus yra kur kas lengviau, negu jam su kitais nuteistaisiais.

Nukentėjusiojo A. U. parodymai taip pat skiriasi ne tik nuo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų, bet ir nuo liudytojo I. Š. parodymų. Nukentėjusysis nurodo, kad jis visą laiką buvo lauke prie klubo įėjimo ir viską matė o pagal liudytojo parodymus pats elgėsi iššaukiančiai, vėlėsi į konfliktą, jį skatino.

Teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į liudytojo M. S., kuris aiškiai nurodė, kad po viso šio konflikto matė, kaip nukentėjusysis V. M. netoli klubo įėjimo spardė Š. R., parodymus. Tačiau teismas išvis nefiksavo šių liudytojų parodymų ir taip elgėsi šališkai ir fiksavo tik pareigūnų atžvilgiu naudingus duomenis.

Teismas nepagrįstai rėmėsi kai kurių liudytojų tvirtinimu, kad abu pareigūnai buvo blaivūs. Klubo vidus yra filmuojamas ir iš išreikalautos vaizdo medžiagos būtų akivaizdu, kad policijos pareigūnai ikiteisminiame tyrime ir teisme apie savo blaivumą duoda neteisingus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad nors byloje yra duomenys apie jų blaivumo tikrinimą, tačiau jiems blaivumą tikrino tokie patys pareigūnai, su kuriais kartu galimai ne tik dirba, bet ir palaiko draugiškus santykius ir ne tarnybos metu.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nuteistasis nesutinka su byloje pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas byloje ištirtus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, neįvertino jų patikimumo, rėmėsi nepatikimais įrodymais, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų teisės normų, įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai A. J. pripažino kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis, baudžiamoji byla Nr. 2K-242/2009)

Šiuo atveju būtent A. J. ir kiti nuteistieji savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir nukentėjusiesiems nežymiai sutrikdė sveikatą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. J. kaltė įvykdžius nusikaltimą įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvados bei liudytojų I. Š., K. D., A. V., D. Č., R. P. parodymai. Iš dalies kaltę pagrindžia ir paties nuteistojo A. J. parodymai bei kitų nuteistųjų ir liudytojo D. S. parodymai, kurie bendrame kontekste patvirtina ir papildo esmines įvykio aplinkybes.

Pats nuteistasis A. J. pripažįsta, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. U. kilo žodinis konfliktas, į jį įsiterpė kitas nukentėjusysis - V. M.. Kad kilo konfliktas tarp A. J. ir nukentėjusiųjų patvirtina ir kiti liudytojai. A. J. netgi pripažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam A. U., tačiau teigia, kad tai padarė gindamasis, nes pirmas jam sudavė nukentėjusysis. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs, todėl elgėsi įžūliai ir provokuojamai. Tačiau šią gynybos versiją paneigia nukentėjusieji A. U., V. M. ir liudytojas I. Š., kuris stebėjo konfliktą. Nuteistasis teigia, kad byloje esantis vaizdo įrašas paneigia liudytojų parodymus dėl nukentėjusiųjų blaivumo, tačiau jų neblaivumas buvo patikrintas objektyviai ir nustatyta, kad nukentėjusieji buvo visiškai blaivūs. Priešingai, būtent apeliantas buvo neblaivus, nes pats patvirtino, kad išgėrė 3-4 bokalus alaus, todėl neadekvatus jo elgesys buvo visai tikėtinas.

Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas yra labai neryškus, neleidžiantis nustatyti visų detalių, tačiau jame iš esmės matyti tik po ankstesnio klube vykusio konflikto policijos vykdomas asmens išvedimas, bei užfiksuotas įvykęs susistumdymas tarp asmenų, tai yra nagrinėjamas konfliktas, tačiau dėl blogos vaizdo kokybės įrašas nepadeda atskleisti konkrečių kiekvieno asmens veiksmų. Tačiau liudytojas I. Š. matęs konfliktą nuo pradžių, patvirtino, kad būtent A. J. pirmas puolė A. U. ir sudavė jam smūgį. Kad nuteistasis buvo pagrindinis muštynių dalyvis ir aktyviausiai puolė ir mušė tiek A. U., tiek V. M., patvirtino ir liudytojas K. D.. Liudytojas I. Š. taip pat patvirtino, kad kai jis nustūmė A. J. nuo A. U., jis nubėgo prie kito nukentėjusiojo - V. M.. Abu liudytojai patvirtino, kad muštynes intensyviai provokavo Š. R..

Liudytojų K. D. ir I. Š. parodymai patvirtina ir papildo nukentėjusiųjų A. U. ir V. M. parodymus. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad norėjo sudrausminti Š. R. dėl išreikštų pašaipių ir pažeminančių komentarų pareigas atliekančių policijos pareigūnų A. V. ir D. Č. atžvilgiu. Tačiau į tai Š. R. ir A. J. atsakė įžūliomis ir grasinančiomis replikomis bei fiziniu smurtu. Liudytojo ir nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantis tarpusavyje bei papildantys vieni kitus, atskleidžiantys esmines įvykio detales, todėl apylinkės teismo teisingai įvertinti, kaip pagrindžiantys nuteistųjų, tarp jų ir apelianto, kaltę.

Tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir Š. R. bei A. J. kilo konfliktas, kuris buvo iš esmės paremtas nukentėjusiųjų darbine veikla, nes abu nuteistieji pažinojo nukentėjusiuosius, buvo su jais susidūręs dėl padarytų teisė pažeidimų, žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai, todėl visiškai pagrįstai galima tvirtinti, kad nejautė jiems didelės pagarbos, juo labiau, kad nukentėjusieji stengėsi paauklėti juos dėl netinkamo elgesio, patvirtino ir pats apeliantas, kiti nuteistieji, bei liudytojas D. S..

Taigi apelianto argumentai, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo A. U., nedalyvavo bendrai su kitais nuteistaisiais mušant nukentėjusiuosius vertinami kaip gynybiniai, klaidinantys tyrimą ir teismą bei siekiantys sumenkinti savo veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp Š. R. ir A. J. parodymų yra esminiai skirtumai, nes Š. R. teigia, kad konfliktas kilo tarp jo ir A. U. ir A. U. trenkė jam per veidą. Kadangi jis buvo su kabėmis, pajuto didžiulį skausmą, todėl nuėjo į šalį ir kas vyko toliau nematė, taigi Š. R. nepatvirtina, kad buvo trenkta A. J.. Tuo tarpu A. J. teigia, kad konfliktas kilo tarp jo ir A. U. ir A. U. būtent jam trenkė į veidą, o jis trenkė atgal. Apie tai, kad buvo trenkta Š. R., nieko nepasisako. Tačiau liudytojai K. D., I. Š., D. Č., A. V., D. S. matė, kad tarp konfliktuojančių jaunuolių visą laiką buvo Š. R. ir A. J., jie buvo pagrindiniai dalyviai, todėl pagrįstai manytina, kad jie būtų matę ir patvirtinę, jeigu būtų trenkta kuriam nors jų. Tačiau tokių aplinkybių abu nuteistieji nepatvirtina. Kad pirma buvo trenkta A. J. nepatvirtino ir nė vienas liudytojas. Be to, liudytojas R. P. parodė, kad jis girdėjo kaip A. J., būdamas sulaikytas, 2012-09-04 per areštinės 8 kameros langą sušuko už areštinės ribų esantiems pažįstamiems, kad šie surastų dragų, kurie paliudytų, kad „mentai pradėjo pirmi“. Taigi ši aplinkybė taip pat verčia abejoti apelianto versija dėl gynybos.

Atsižvelgtina ir į specialisto išvadas, kuriomis nustatyta, kad A. U. ir V. M. objektyviai užfiksuoti keturių smūgių požymiai, tačiau nepaneigta, kad jų galėjo būti suduota ir daugiau. Tai taip pat patvirtina, kad atlikti buvo ne gynybiniai, o chuliganiški, įžūlūs, akivaizdžiai prieštaraujantys visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodantys visišką jų nepaisymą, veiksmai.

Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nekreipė dėmesio į M. S. parodymus. Tačiau pažymėtina, kad byloje apklausto D. S. (ne M. S.) parodymai taip pat nėra nuoseklūs, todėl vertinti tiek, kiek jie patvirtina kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad matė kaip buvo mušami nukentėjusieji ir vienas jų buvo nukritęs ant laiptų, tačiau, kad nukentėjusieji būtų spardę kaltinamuosius netvirtino, ši versija buvo pateikta tik teismo metu ir labai nekonkrečiai. Liudytojas teigė ne viską matęs, nelabai gerai atsiminė detales, negalėjo konkretizuoti situacijos. Be to, liudytojas yra nuteistojo draugas, todėl teismo metu duoti parodymai nevertintini kaip patikimi, o tik kaip dar vienas siekis padėti nuteistajam išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos ne atskirais parodymais, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetu, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti A. J. apeliacinį skundą ir panaikinti nuosprendį bei bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Arūnas PaštuolisDanguolė Šiugždinytė