- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-418-357/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ iekinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Saurida“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės R. S. priteisti 211,45 Eur skolą už patiektas suskystintas dujas, 7,03 Eur dydžio palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per keturiolika dienų pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovę ir atsakovę siejo prievoliniai santykiai, pvz. dujų tiekimo sutartį, įrodymus, kad atsakovė yra buto, kuriam buvo tiekiamos suskystintos dujos, savininkė ar teisėta valdytoja. Nutartis ieškovei įteikta 2017 m. gruodžio 21 d., tačiau ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus.Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), visas įsiskolinimo susidarymo ir skaičiavimo aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė, tačiau to nepadarė ir ginčo fakto tinkamais įrodymais nepagrindė, todėl laikytina, kad ieškovė susidariusios skolos, aplinkybės, kad atsakovė turi skolinių įsipareigojimų ieškovei neįrodė. Teismas darė išvadą, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ją ir atsakovę siejo prievoliniai teisiniai santykiai, skolos buvimo fakto, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė RUAB „Saurida“ prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą už akių ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis ieškovui buvo įteikta per EPP sistemą ir įvykus žmogiškai klaidai ieškovas per neapdairumą nepastebėjo, kad teismas nutartimi ne tik įpareigojo atsakovę teismui raštu, per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, bet ir ieškovą įpareigojo per 14 dienų nuo teismo nutarties gavimo dienos, pateikti teismui įrodymus pagrindžiančius ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės RUAB „Saurida“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją ir 2015-09-25 Nr. Be-42836 turto pardavimo iš varžytinių aktą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir skolos buvimo faktą, todėl juos priima. Iš minėtų dokumentų matyti, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė buvo buto, kuriam buvo tiekiamos suskystintos dujos, savininkė.Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110–115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.Kiekviename ieškininiame pareiškime turi būti nurodyti ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Tai pagrindiniai reikalavimai, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti, ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės ieškinį priėmė ir įpareigojo ieškovę per keturiolika dienų pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovę ir atsakovę siejo prievoliniai santykiai, pvz. dujų tiekimo sutartį, įrodymus, kad atsakovė yra buto, kuriam buvo tiekiamos suskystintos dujos, savininkė ar teisėta valdytoja. Nutartis ieškovei įteikta 2017 m. gruodžio 21 d., tačiau ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą už akių.Skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ją ir atsakovę siejo prievoliniai teisiniai santykiai, skolos buvimo fakto, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamo sprendimo už akių turinį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, jog įrodymų neišreikalavimas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalis numato, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. CPK 45 straipsnio norma reglamentuoja, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio dalyką bei nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Ieškovei tinkamai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi reikalauti įrodymų patvirtinančių, kad ieškovę ir atsakovę siejo prievoliniai santykiai. Kaip nurodyta aukščiau, rašytinės suskystintų dujų tiekimo sutarties formos sudarymas nėra būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, tačiau ne pareigą, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos“ konstatavo, kad iš Konstitucijos nekyla draudimas nustatyti tokį civilinio proceso teisinį reguliavimą, kad tais atvejais, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime, atsisako bendradarbiauti nagrinėjant bylą, teismas turėtų įgaliojimus atitinkamą civilinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti ir nedalyvaujant savo valia nusišalinusiai, su teismu nebendradarbiaujančiai proceso šaliai. Sprendimo už akių priėmimu siekiama konstituciškai pagrįstų tikslų – užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo nustatyti faktines aplinkybes, visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į CPK įstatymo nuostatas dėl galimybės priimti sprendimą už akių atliekant formalų įrodymų vertinimą, įvertinęs tai, kad byloje nėra ištirtos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus 2018 m. gruodžio 20 d. nustatytų įrodymų ir atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nepagrįstai apsiribojo vien formaliu įrodymų vertinimu, neatskleidė bylos esmės, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, 330 straipsnį, procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.