Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjai L. K., atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovėms šios institucijos Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Ievai Valantinaitei ir Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmokų skyriaus III poskyrio vyriausiajai specialistei Simonai Derkintytei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Įsakyme Nr. (2.1)-3-250) pripažinta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nuobauda neskirta, nes pasibaigė tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje. Įsakymas Nr. (2.1)-3-250) priimtas remiantis Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 21 d. išvada Nr. (2.11)-15-32 „Dėl L. K. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad: pareiškėja, atlikdama operatyvų patikrinimą, neįteikė tikrinamam mokesčių mokėtojui R. J. nė vieno mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti operatyviam patikrinimui reikalingus dokumentus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 7 punkto ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.6 punktą; pareiškėja, atlikdama R. J. operatyvų patikrinimą, neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, kurias turėjo ištirti ir įvertinti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – ir Teismas) 2014 m. balandžio 8 d. atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. 2-950-905/2014 (toliau – ir Teismo nutartis), tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 ir 4 punktus; pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, nes nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veiklos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

2.2. R. J. operatyvus patikrinimas atliktas, vykdant 2014 m. balandžio 28 d. tarnybinio pavedimo Nr. (21.15-30-8)-39-11-102 „Dėl protokolo surašymo“ nurodymus pagal Teismo nutartį, kuri buvo pateikta įvertinimui ir sprendimo dėl administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolo surašymo priėmimui. Teismo nutartyje nurodyta, kad Teismas nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys J. J., M. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), nutarė pranešti VMI apie ieškovo R. J., trečiojo asmens J. J., atsakovo A. A. ir trečiojo asmens M. S. veiksmus, turinčius administracinio teisės pažeidimo požymių, t. y. įvertinti ar šių asmenų veiksmuose nėra Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹ straipsnyje nurodytų požymių. Civilinėje byloje buvo nagrinėjamos prekių pardavimo aplinkybės, t. y., kad 2009 m. balandžio 15 d. R. J. ir jo sutuoktinė J. J. pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančias prekes, kurių bendra vertė 129 000 Eur, o pirkėjai A. A. ir M. S. išrašė kiekvienas atitinkamai ieškovui ir jo sutuoktinei po tris 21 500 Eur vertės vekselius. Byloje nepateikta prekių įsigijimo, perdavimo ir vėlesnio pardavimo patvirtinančių dokumentų.

2.3. MAĮ 114 straipsnis suteikia teisę mokesčių administratoriui pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą ir laiką. MAĮ komentaras išaiškina, kad mokesčių administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus atrinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus ir priimti sprendimus dėl taikytinų kontrolės procedūrų. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti tikrintinus mokesčių mokėtojus, sistemingai vykdo turimų mokesčių mokėtojų duomenų analizę. Duomenų analizės metu nustačius administruojamų mokesčių įstatymų nuostatų, reglamentuojančių mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, pažeidimų riziką, inicijuojami mokesčių mokėtojų patikrinimai.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, kontrolės veiksmas inicijuojamas, kai gautos ir turimos informacijos pirminės analizės pagrindu mokesčių administratoriui kyla pagrįstų įtarimų, kad yra vengiama mokestinių prievolių ar kitais būdais pažeidžiami teisės aktai. Tam, kad būtų įvertinti Teismo nutartyje minėtų sandoryje dalyvavusių asmenų veiksmai ATPK prasme, nebuvo būtina pradėti kontrolės veiksmų.

2.4. Pagal Teismo nutartyje nurodytas aplinkybes sutuoktiniai R. J. ir J. J. 2009 m. pardavė A. A. ir M. S. jiems nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – prekes (rūbus). A. A. ir M. S., pirkdami pagal šį sandorį prekes, pajamų iš sandorio neuždirbo, todėl prievolės skaičiuoti, deklaruoti ar mokėti mokesčius, kylančios iš Teismo nutartyje aprašyto sandorio, jiems nekyla. Iš minėto sandorio jie neįgijo deklaruotino turto ar pajamų, nuo kurių apskaičiuotini mokesčiai, todėl jie negalėjo ir atlikti veiksmų, kylančių iš minėto pirkimo–paravimo sandorio, atitinkančių ATPK 172¹ straipsnio dispoziciją. Net ir neatlikus papildomo tyrimo, jau pagal pirminę žinomą informaciją buvo akivaizdu, kad dalyvaudami minėtame sandoryje A. A. ir M. S. iš esmės negalėjo padaryti ATPK 172¹ straipsnyje įtvirtinto pažeidimo, todėl papildomai inicijuoti ir atlikti operatyvų patikrinimą jų atžvilgiu nebuvo pagrindo. Be to, tiesiogiai aiškinant Tesimo nutarties turinį, matyti, kad Teismo nutartyje ATPK prasme pavesta įvertinti asmenų veiksmus, jiems dalyvaujant konkrečiame Tesimo nutartyje minėtame prekių pirkimo–pardavimo sandoryje. Nei pirminis prekių įsigijimo sandoris, nei vėlesnis šių prekių realizavimo sandoris ir juose dalyvavę asmenys Teismo nutartyje neminimi, jų vertinimas Teismo nutartyje nenumatytas. Taigi, prekių pardavimo (sandoris, kuriame pardavėjais buvo A. A. ir M. S.) nustatymas išėjo už teismo užduoties ribų. Teismo nutartyje nurodyta, kad civilinė byla teisme vyksta pagal pirkėjų A. A. ir M. S. ieškinį atsakovams R. J. ir J. J. dėl prekių pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl, iš Teismo nutarties turinio jau žinant, kad A. A. ir M. S. civilinėje byloje ginčija pirminį prekių pirkimo–pardavimo sandorį bei nežinant minėtos bylos baigties, netikslinga buvo aiškintis tolimesnio tų prekių realizavimo sandorių aplinkybių ir iš jų galimai kylančių mokestinių prievolių. Minėtas vertinimas būtų neobjektyvus ir paremtas prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Iš Teismo nutartyje pateiktos informacijos padaryta išvada, kad iš prekių pirkimo–pardavimo sandoryje dalyvavusių 4 asmenų galimi pajamų gavėjai yra sutuoktiniai R. J. ir J. J.. Remiantis šia išvada buvo suplanuota inicijuoti tik šių 2 asmenų kontrolės veiksmus.

2.5. Vykdant Teismo nutartį ir tarnybinio pranešimo nurodymus 2014 m. gegužės 20 d. atliktas R. J. operatyvus patikrinimas. Pagal MAĮ 115 straipsnio 3 punkto komentarą ši mokestinio patikrinimo rūšis nuo kompleksinio ir teminio patikrinimų skiriasi tuo, kad jo metu tikrinamas ne mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas, o tai, ar mokesčių mokėtojas tinkamai atlieka kitas mokesčių arba kituose teisės aktuose nustatytas jam pareigas (pavyzdžiui, ar laiku registruojasi mokesčių mokėtoju, informuoja apie pasikeitusius registravimosi duomenis, ar apskaita tvarkoma nepažeidžiant teisė aktų reikalavimų). Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis MAĮ, taip pat ATPK ir kitais įstatymais.

2.6. Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-66 patvirtintame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) poskyris) vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pirma aprašyme nurodyta funkcija yra tikrinti mokesčių mokėtojų veiklą ir mokesčių mokėtojų dokumentus pagal nustatytos formos pavedimą, atlikti operatyvius patikrinimus, mokestinius tyrimus, surašyti administracinių teisės pažeidimų ir įstatymų pažeidimų protokolus, duoti administracinius nurodymus. Pagal Pareigybės aprašymą į pareiškėjo funkcijos neapima kompleksinių arba teminių patikrinimų atlikimo, juos atlieka kiti (duomenys neskelbtini) padaliniai. Taigi, gavus minėtą užduotį vertinta, ar R. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172¹ straipsnyje, požymių.

2.7. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad R. J. 2009 m. balandžio 14 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. A. ir M. S. už 345 280 Lt (100 000 Eur) ir akcijų pardavimo pajamas deklaravo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0308) už 2009 m. Operatyvaus patikrinimo metu R. J. paaiškinime apie sandorio aplinkybes nurodė, kad už įsigytas prekes pirkėjai išrašė vekselius, kurie neapmokėti; paaiškinime nurodytos prekių pardavimo aplinkybės atitiko atskiroje teismo nutartyje nurodytas sandorio aplinkybes. Dėl prekių pardavimo buvo nustatyta, kad jos parduotos pagal žodinį susitarimą, jokie prekių įsigijimą ir pardavimą patvirtinantys dokumentai nei Teismui, nei operatyvaus patikrinimo metu nebuvo pateikti. t. y. jokiais dokumentais prekių pardavimas nepatvirtintas. Operatyvaus patikrinimo tikslas buvo ištirti prekių pardavimo sandorio ir iš jo atsiradusių mokestinių prievolių aplinkybes, todėl prekių įsigijimo nustatymas išėjo už teismo užduoties ribų. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatos nenustato įsigyto turto – prekių – apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM), nes iš įsigijimo sandorio negaunama pajamų ar pelno, kurie galėtų būti apmokestinti GPM, todėl operatyvaus patikrinimo metu netirtos R. J. prekių įsigijimo aplinkybės kaip nereikšmingos, vykdant Teismo suformuotą užduotį VMI. Be to, kadangi pirkėjų A. A. ir M. S. VMI pareiškime pateikta papildoma informacija apie prekių įsigijimą, kuri operatyvaus patikrinimo metu net nebuvo žinoma, nėra pagrįsta ir šiuo metu jokiais objektyviais įrodymais, manytina, kad operatyvaus patikrinimo rezultatams ji neturi reikšmės.

2.8. Atsižvelgiant į GPMĮ 2 straipsnio 14 dalį, Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.101 straipsnio 1 dalį, įvertinus tai, kad: pirkėjai už prekes neatsiskaitė, pardavėjai pinigų negavo, o pajamos pripažįstamos tada, kada jos faktiškai gaunamos; operatyvaus patikrinimo metu buvo vykdomas išieškojimas pagal vieną vekselį per antstolius ir dar vyko keli teismo procesai, kuriose pirkėjai ginčijo vekselių pagrįstumą; duomenų apie tai, kad R. J. gavo pajamų operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, padaryta išvada, kad R. J. nekilo prievolė deklaruoti pajamas už 2009 m.–2013 m., ir apskaičiuoti nuo jų mokesčius. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį nepradėta, nes nėra administracinio teises pažeidimo įvykio ir sudėties. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį negalėjo būti pradėta, nes nuo tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo 2009 m. suėjo administracinės nuobaudos skilimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnyje.

2.9. Pareiškėja kaltinama tuo, kad nebuvo įvertintos R. J. mokestinės prievolės pagal MAĮ 13 straipsnyje nurodytus mokesčius, t. y. neįvertinta, ar R. J. buvo prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatas (71, 71¹ straipsniai).

2.9.1. Įvertinus, ar prekių pardavimo sandoris prilygsta individualios veiklos vykdymui, darytina neigiama išvada, nes tai buvo vienintelis (atsitiktinis) prekių pardavimo atvejis; duomenų, kad buvo vykdoma ekonominė veikla per tęstinį laikotarpį arba buvo kiti prekių paradavimo atvejai, nenustatyta. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, šios sąvokos komentaruose nurodyta, kad atsitiktiniai sandoriai (pavyzdžiui, asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės ar kito turto nuoma, pardavimas, kuriame nėra „verslininkiškumo“ elementų) negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie sandoriai nereikš individualios veiklos vykdymo.

2.9.2. Pagal PVMĮ 71 ir 71¹ straipsnius prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM tenka apmokestinamiems asmenims, t. y, bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantiems Lietuvos Respublikos juridiniams arba fiziniams asmenims, taip pat juridinio asmens statuso neturintiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių veiklos forma yra investicinis fondas, tačiau apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta (2 d.). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 8 dalį) ir komentarus atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikla todėl, kad ekonominei veiklai yra būdingas pasikartojimas, tęstinumas, t. y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų. Ši nuostata yra vertinamojo pobūdžio ir siekiant nustatyti, ar asmuo vykdo ekonominę veiklą, ar ne, reikia įvertinti eilę aplinkybių; tiesiogiai ji negali būti susieta nei su tam tikru skaičiumi tapačių sandorių, sudarytų per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, nei su kokiu kitu kiekybiškai išreikštu kriterijumi. Išvada, kad tarp pirkėjų ir pardavėjų įvyko keletas sandorių visai nepagrįsta, nes civilinėje byloje ši aplinkybė nenustatyta, R. J. to nepatvirtino. Be to, nors sandorio vertė atitiko PVMĮ 71 straipsnyje įtvirtintą sumą, R. J. atsiskaitymo negavo, todėl prievolė skaičiuoti PVM jam nekyla. Operatyvaus patikrinimo metu, įvertinus visas aplinkybes, padaryta išvada, kad prekių pardavimas buvo atsitiktinis sandoris, be to, R. J. pajamų iš prekių pardavimo negavo, todėl neatsirado pajamų, kurios galėtų būti pripažintos ir apmokestintos GPM ir PVM kaip individualios veiklos pajamos.

2.10. Išvadoje nurodoma, kad R. J. byloje yra Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kurioje minima, kad „ieškovas M. S. gera valia apmokėjo vieną iš vekselių – J. J. sumokėjo 21 500 Eur vekselyje nurodytu laiku“. Kaltinimas grindžiamas tuo, kad operatyvaus patikrinimo metu pareiškėja neįvykdė poskyrio vedėjos nurodymo susipažinti su civiline byla, o tuo pačiu nesiaiškinta, ar J. J. gavo 21 5000 Eur pajamų, kada gavo ir ar sumokėjo nuo jų GPM.

Operatyvaus patikrinimo metu, remiantis Teismo nutartyje pateikta informacija, tarp J. J. ir pirkėjo M. S. vyko ginčas dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. M. S. inicijuotas minėto sandorio ir iš jo kylačių padarinių nuginčijimas, dėl ko informacijos apie galimą atsiskaitymą papildomas aiškinimasis ir vertinimas būtent operatyvaus patikrinimo metu esančiomis aplinkybėmis, būtų netikslingas ir neobjektyvus, nežinant galutinių bylos rezultatų, todėl minėta Išvados nuostata nepagrįsta. Atliekamo operatyvaus patikrinimo metu neturint galutinės informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios minėtą atsiskaitymo faktą, nebuvo objektyvių galimybių ir vertinti Išvadoje minimų aplinkybių. Remiantis Teismo nutarties turiniu, jokie prekių įsigijimo, pardavimo, apmokėjimo už prekes ar kiti dokumentai Teismui byloje nebuvo pateikti, todėl susipažinti su bylos medžiaga nebuvo būtinybės. Be to, kadangi R. J. operatyvaus patikrinimo metu paaiškintos aplinkybės sutapo su Teismo nutartyje aprašytomis sandorio aplinkybėmis, papildomų duomenų rinkti apie minėtą sandorį nebuvo būtinybės.

2.11. Operatyvaus patikrinimo metu R. J. geranoriškai bendradarbiavo, pagal susitarimą telefonu laiku ateidavo į inspekciją, teikė paaiškinimus, teismų sprendimus, todėl nebuvo pagrindo duoti jam mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti dokumentus, tuo labiau, kad rašytinių dokumentų nebuvo, nes sandoriai tarp pirkėjų ir pardavėjų buvo sudaromi žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, išvada, jog pareiškėja pažeidė MAĮ 33 straipsnio 7 punktą ir Taisyklių 16.6 punktą, nes neįteikė R. J. nė vieno mokesčių administratoriaus nurodymo, nepagrįsta ir neteisėta. Pagal minėtas nuostatas mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę, tačiau neprivalo, duoti privalomus vykdyti nurodymus, todėl mokesčių administratoriaus nurodymo nedavimas negali būti traktuojamas kaip minėtų teisės aktų pažeidimas.

2.12. Operatyvus patikrinimas buvo atliekamas tam, kad būtų įvertinti R. J. veiksmai ATPK 172¹ straipsnio prasme, kaip buvo suformuluota Teismo atskiroje nutartyje. Tyrimas ar R. J. vykdė individualią veiklą, ar jam kilo prievolė registruoti individualią veiklą, nebuvo atliekamas, nes ši užduotis Teismo atskirojoje nutartyje nesuformuota. Šis klausimas iškeltas tik 2015 m. sausio 8 d. A. A. ir M. S. pareiškime. Tuo metu, kai buvo inicijuojamas ir atliekamas R. J. kontrolės veiksmas, jo sutuoktinė J. J. buvo išvykusi, o vėliau, įvertinus R. J. operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio patikrinimo rezultatus, t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimą ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimą, nuspręsta, kad J. J. kontrolės veiksmo inicijavimas yra netikslingas.

A. A. ir M. S. atstovei advokatei K. Janonytei išduotame Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo liudijime civilinėje byloje Nr. 2-4372-275/2014 nurodyta, kad klausimas, ar J. J. ir R. J. veikla, parduodant 8 t prekių, kurios, R. ir J. J. teigimu, priklausė jiems nuosavybės teise, už 129 000 Eer, laikytina individualia veikla yra vertinamojo pobūdžio, jį spręs teismas, todėl teismas atsisakė išduoti teismo liudijimą gauti tokio pobūdžio informaciją.

2.13. Tarnybinis pažeidimas, už kurį gali būti taikoma tarnybinė nuobauda, yra tada, kai vienu metu yra visos tarnybinės atsakomybės sąlygos: tarnautojo konkreti neteisėta veika (veiksmai / neveikimas), jos žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir jos žalingų pasekmių, kaltė. Atsakomybė taikoma, kai tarnautojas dėl savo kaltės nevykdo tarnybinių funkcijų arba jas atlieka netinkamai, ir kai šios aplinkybės yra įrodytos nustatytais faktais. Taigi, aplinkybės, kuriais grindžiamas kaltinimas tarnybinio nusižengimo padarymu, yra nepagrįstos, nes operatyvaus patikrinimo pavedimas, suformuotas pagal Teismo nutartį ir tarnybinį pavedimą buvo atliktas ne tik laiku, bet ir pagal turimą ir surinktą informaciją ir jos analizę kokybiškai bei visa apimtimi. R. J. operatyvaus patikrinimo metu tinkamai įvertintos visos aplinkybės, kurios turėjo būti įvertintos ir ištirtos pagal Teismo nutartį. Be to, net ir pripažinus, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje neatsispindėjo dalis duomenų, manytina, kad tai neturi įtakos tarnybinio pažeidimo padarymo fakto konstatavimui, nes nesukelia jokių padarinių – operatyvaus patikrinimo rezultatai nesikeistų.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, suformuluotas kaltinimas padarius tarnybinį nusižengimą tarnybinio nusižengimo tyrimo metu neįrodytas, o įsakymas Nr. (2.1)-3-250 yra neteisėtas ir naikintinas.

II

Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą įsakymą palikti galioti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 24–28).

1. Vilniaus AVMI 2014 m. balandžio 14 d. gavo Teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad teismo posėdyje išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys J. J., M. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. atsakovai A. A. ir M. S. ieškovui ir jo sutuoktinei J. J. (kiekvienam iš jų) išrašė po tris 21 500 Eur vertės vekselius. Pasak R. J. ir jo sutuoktinės, nurodytais vekseliais sumokėta už R. J. ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusias prekes, kurių bendra vertė – 129 000 Eur. Byloje nepateikta dokumentų, atskleidžiančių aptariamų prekių įsigijimo, perdavimo bei vėlesnio jų pardavimo aplinkybes. Nurodytos aplinkybės (kad R. J. ir jo sutuoktinė turėjo įsigiję ir pardavė, o atsakovas A. A. ir trečiasis asmuo M. S. pirko (realizavimo tikslais) iš viso 129 000 Eur vertės prekes) turi būti ištirtos ir įvertintos ATPK 172¹ straipsnio prasme, t. y. įvertintina, ar visų nurodytų fizinių asmenų veiksmuose nėra ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens) pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimo bei mokesčių vengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, apie nurodytas aplinkybes (jų ištyrimo tikslais) praneština.

2. (duomenys neskelbtini) skyrius su 2014 m. balandžio 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (21.15-30-8)-39-11-102 „Dėl protokolo surašymo“ perdavė Teismo nutartį (duomenys neskelbtini) skyriui ir pavedė įvertinti sandorį sudariusių asmenų veiksmus dėl galimo ATPK 172¹ straipsnio pažeidimo ir priimti sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Minėtas tarnybinis pranešimas ir Teismo nutartis su 2015 m. gegužės 5 d . poskyrio vedėjos rezoliucija „įvertinti pagal ATPK, susipažinti su byla“ nukreipti vykdyti pareiškėjai.

Pagal Pareigybės aprašymo 7.1 punktą šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tikrina mokesčių mokėtojų veiklą ir mokesčių mokėtojų dokumentus pagal nustatytos formos pavedimą, atlieka operatyvius patikrinimus, mokestinius tyrimus, surašo administracinių teisės pažeidimų ir įstatymų pažeidimų protokolus, duoda administracinius nurodymus. Vykdydama 2014 m. gegužės 7 d. pavedimą Nr. FR1043-4070, pareiškėja atliko tik R. J. operatyvų patikrinimą, kiti, Teismo nutartyje nurodyti fiziniai asmenys, netikrinti. nors Teismo nutartyje nurodyta ištirti ir įvertinti visas sandorio aplinkybes, t. y. ir prekių įsigijimo, perleidimo bei galimo tolesnio realizavimo aplinkybes, todėl pareiškėjos teiginys, kad prekių įsigijimo aplinkybės nebuvo tiriamas operatyvaus patikrinimo metu, nes tai išėjo iš teismo atskirosios nutarties užduoties ribų ir buvo nereikšmingos, neatitinka tikrovės.

3. Pasak pareiškėjos, R. J. nei teismui, nei Vilniaus AVMI nepateikė prekių, kurias pardavė A. A. ir M. S., įsigijimo ir pardavimo dokumentų, tačiau įrodymų, kad pareiškėja operatyvaus patikrinimo metu prašė juos pateikti, patikrinimo medžiagoje nėra. MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Taisyklių 16.6 punkte nustatyta mokesčių administratoriaus pareigūno teisė operatyvaus patikrinimo metu duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus. Pareiškėja neįteikė mokesčių mokėtojui R. J. nė vieno mokesčių administratoriaus nurodymo, nereikalavo pateikti prekių įsigijimo ir jų perleidimo dokumentų, nesiaiškino prekių pirkimo–pardavimo sandorio aplinkybių. Pareiškėjos teiginys, kad prekių, kurių vertė 129 000 Eur, perleidimo (pardavimo) A. A. ir M. S. sandoris sudarytas žodžiu, nepagrįstas jokiais įrodymais (tai neatsispindi Teismo nutartyje, R. J. savo paaiškinime to taip pat neminėjo).

4. Teismo nutartyje VMI buvo įpareigota įvertinti, ar 4 fizinių asmenų veikloje nėra ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens) pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimo bei mokesčių vengimo požymių. Atliekant R. J. operatyvų patikrinimą turėjo būti įvertintos jo mokestinės prievolės pagal MAĮ 13 straipsnyje nurodytus mokesčius, todėl turėjo būti įvertinta, ar R. J. buvo prievolė apskaičiuoti PVM pagal PVMĮ nuostatas (71, 71¹ straipsnius). Pagal PVMĮ 71¹ straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) tuo atveju, jeigu iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė viršijo 35 000 Lt, už įsigytas prekes PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas įsigytas prekes, dėl kurių įsigijimo ši riba buvo viršyta. Pagal PVMĮ 71 straipsnio 1 dalį (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal PVMĮ 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Pagal PVMĮ 71 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.

Operatyvaus patikrinimo metu buvo žinoma, kad įvyko prekių (rūbų), kurių bendra vertė 129 000 Eur (445 411 Lt) pardavimo sandoris, buvo išrašyti 6 vekseliai po 21 500 Eur. Pareiškėja nevertino prekių pirkimo–pardavimo sandorių aplinkybių PVM apmokestinamosios ekonominės veiklos vykdymo prasme, t. y. nei 2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-6014, nei 2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0760-7092 nepasisakyta, ar R. J. buvo prievolė registruotis PVM mokėtoju, deklaruoti pardavimo PVM ir jį mokėti į biudžetą, nes sandorių (išrašyti 6 vekseliai) vertė pagal tuo metu galiojusią PVMĮ nuostatą viršijo 100 000 Lt. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu vertinta tik R. J. prievolė deklaruoti ir sumokėti GPM.

5. Tai, kad sandoris vėliau ir buvo ginčijamas teismine tvarka, nereiškia, kad jis neįvyko. Realiai sandoris įvyko tuo metu, kai prekės buvo perleistos (parduotos) A. A. ir M. S., o pastarieji atsiskaitė su R. J. ir J. J. vekseliais, išrašydami kiekvienam iš sutuoktinių po tris 21 500 Eur vertės vekselius. Vekselis – tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Pagal PVMĮ 14 straipsnio 2 dalį net ir tuo atveju, jeigu R. J. negavo grynųjų pinigų, jam vis tiek kolo prievolė deklaruoti ir mokėti pardavimo PVM.

Teismo nutartyje nurodyta, kad prekės R. ir J. J. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadinasi, J. J. irgi kilo prievolė deklaruoti ir mokėti pardavimo PVM. J. J. iš viso netikrinta, nors iš Elektroninio deklaravimo sistemos duomenų buvo žinoma, kad ji nepateikė nė vienos deklaracijos už 2009 m.

Pareiškėja šių aplinkybių operatyvaus patikrinimo metu netyrė, jos teiginys, kad sandorio metu R. J. atsiskaitymo negavo, todėl prievolė skaičiuoti PVM jam nekyla, yra neteisingas.

6. Pareiškėjos teiginys, kad A. A., M. S. veiksmų, sudarant prekių pirkimo–pardavimo sandorį vertinti nereikėjo, yra neteisingas. Teismo nutartyje nurodyta įvertinti, ar visų nurodytų fizinių asmenų veiksmuose nėra ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens) pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimo bei mokesčių vengimo požymių.

7. Poskyrio vedėja 2014 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje pavedė pareiškėjai „įvertinti pagal ATPK, susipažinti su byla“. Mokesčių mokėtojo R. J. byloje yra Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-416/2012, kurioje minima, kad ieškovas M. S. gera valia apmokėjo vieną iš vekselių – J. J. sumokėjo 21 500 Eur vekselyje nurodytu laiku. Pareiškėja neįvykdė poskyrio vedėjos nurodymo susipažinti su civiline byla, nesiaiškino, ar J. J. gavo 21 500 Eur pajamų, kada gavo, ar sumokėjo nuo jų GPM. Operatyvaus patikrinimo metu net netirta ir nevertinta informacija apie galimą vieno vekselio apmokėjimą J. J.. 2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-6014 nurodyta, kad J. J. nepateikė nė vienos deklaracijos, t. y. 2009 m. gautų pajamų nedeklaravo.

8. Pareiškėja skunde nurodo, kad įvertinus, ar prekių pardavimo sandoris prilygsta individualios veiklos vykdymui, darytina neigiama išvada, nes tai buvo vienintelis (atsitiktinis) prekių pardavimo atvejis, tačiau savo teiginio jokiais faktais negrindžia, nes prekių pardavimo A. A. ir M. S. aplinkybių netyrė, nevertino ir apie tai nepasisakė nei operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-6014, nei operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0760-7092. 2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-6014 surašyta, remiantis tik Teismo nutartyje pateikta informacija apie įvykusį sandorį tarp R. J., J. J., A. A. ir M. S., R. J. 2014 m. gegužės 12 d. paaiškinimu bei Elektroninėje deklaravimo sistemoje esančios R. J. GPM deklaracijos už 2009 m. duomenų patikrinimu.

9. Teismo nutartyje nurodyta ištirti ir įvertinti visų keturių mokesčių mokėtojų veiksmus ATPK 172¹ straipsnio normų prasme, taip pat ištirti, ar nėra mokesčių vengimo požymių. Pareiškėjos teiginys, kad kontrolės veiksmų iš viso galima buvo neinicijuoti yra nepagrįstas.

10. Teismo nutartyje nurodyta, kad A. A. ir M. S. prekes pirko realizavimo tikslais. Operatyvaus patikrinimo metu nesiaiškinta, ar minėti fiziniai asmenys nepardavė prekių ir ar jiems nekilo prievolė deklaruoti ir mokėti mokesčius (GPM, PVM). Pareiškėjos teiginys, kad tolesnio prekių realizavimo aplinkybių tyrimas išėjo iš Teismo nutarties užduoties ribų, yra neteisingas, nes Teismas įpareigojo tai išsiaiškinti.

11. Pagal VĮ 2 straipsnio 12 dalį tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pareiškėja, atlikdama R. J. operatyvų patikrinimą, neišsiaiškino visų prekių įsigijimo, pardavimo aplinkybių, netyrė ir nevertino visų Teismo nutartyje nurodytų fizinių asmenų veiksmų ATPK 172¹ straipsnio prasme, t. y. netinkamai atliko savo pareigas. Pareiškėja neveikimu pažeidė MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Taisyklių 16.6. punkto nuostatas. Netinkamai atlikdama savo funkcijas, pareiškėja pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Atsižvelgiant į tai, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėja L. K. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės šios institucijos Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Valantinaitė (2016 m. vasario 29 d. įgaliojimas Nr. (5.7)-58-4 (b. l. 80)) ir Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmokų skyriaus III poskyrio vyriausioji specialistė Simona Derkintytė (2016 m. vasario 29 d. įgaliojimas Nr. (5.7)-58-5 (b. l. 81)) rėmėsi atsakovės atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. atskirojoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-950-905/2014 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys J. J., M. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) nutarė pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie ieškovo R. J., trečiojo asmens J. J., atsakovo A. A. ir trečiojo asmens M. S. veiksmus, turinčius administracinio teisės pažeidimo požymių (b. l. 16, 57). Teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta: bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. atsakovai A. A. ir M. S. kiekvienas išrašė ieškovui ir jo sutuoktinei J. J. po tris 21 500 Eur vertės vekselius. Anot ieškovo ir jo sutuoktinės, nurodytais vekseliais sumokėta už ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusias prekes, kurių bendra vertė – 129 000 Eur; byloje nepateikta dokumentų, atskleidžiančių aptariamų prekių įsigijimo, perdavimo bei vėlesnio pardavimo aplinkybes; nurodytos aplinkybės (t. y. kad ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo įsigiję ir pardavė, o atsakovas A. A. ir trečiasis asmuo M. S. pirko (realizavimo tikslais) iš viso 129 000 Eur vertės prekes) turi būti ištirtos ir įvertintos ATPK 172¹ straipsnio normų prasme, t. y. įvertintina, ar visų nurodytų fizinių asmenų veiksmuose nėra ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens) pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimo bei mokesčių vengimo požymių (b. l. 16, 57).

2. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja 2014 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (12.15-30-8)-39-11- „Dėl protokolo surašymo“ persiuntė (duomenys neskelbtini) skyriui Teismo nutartį pagal kompetenciją dėl įvertinimo ir sprendimo dėl ATP protokolo surašymo priėmimui (b. l. 17, 56). Rašte, be kita ko, nurodyta, kad: (duomenys neskelbtini) skyriuje gauta Teismo nutartis, kurioje ištyrimo tikslais dėl galimo ATPK 172¹ straipsnio pažeidimo informuojama, jog teisme nagrinėjamoje byloje paaiškėjo, kad sutuoktiniai R. J. ir J. J. turėjo įsigiję ir pardavė, o A. A. ir M. S. pirko (realizavimo tikslais) 129 000 Eur vertės prekes (rūbus) (b. l. 17, 56).

3. (duomenys neskelbtini) direktorius, atliekantis viršininko funkcijas, 2014 m. gegužės 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. FR1043-4070 (toliau – ir pavedimas Nr. FR1043-4070) paskyrė (duomenys neskelbtini) darbuotojus, tarp jų ir pareiškėją, nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. birželio 20 d. atlikti operatyvų patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (b. l. 58–59).

4. Vykdydami pavedimą Nr. FR1043-4070 (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tarp jų ir pareiškėja, nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. patikrinę R. J. pajamų deklaravimą, surašė 2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-FR1042-6014 (toliau – ir pažyma Nr. (4.65)-FR1042-6014), kurioje konstatavo, kad R. J. nekilo prievolė deklaruoti pajamus už 2010 m.–2013 m., kad, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, ATP bylos teisena pagal ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį nepradedama, nes nėra ATP įvykio ir sudėties (b. l. 18–20, 60–62). Pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-6014, be kita ko, nurodyta:

4.1. Vilniaus AVMI gauta Teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovas A. A. ir trečiasis asmuo M. S. 2009 m. balandžio 15 d. išrašė ieškovui R. J. ir jo sutuoktinei J. J. po tris 21 500 Eur vertės vekselius, bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai nurodė, kad vekseliais sumokėta už prekes, kurių bendra vertė 129 000 Eur. Teismo nutartis pateikta Vilniaus AVMI dėl byloje nurodytų aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo ATPK 172¹ straipsnio normų prasme.

4.2. Pagal Sodros duomenų bazės duomenis R. J. nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. yra nedirbantis. Patikrinus elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS) duomenų bazės duomenis nustatyta, jog R. J. 2010 m. liepos 13 d. pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 m. (forma GPM308) priede (GPM308T) deklaravo vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas (345 280 Lt), šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą (10 000 Lt) ir bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą 335 280 Lt. Patikrinus R. J. sutuoktines J. J. pateiktas deklaracijas nustatyta, kad J. J. nepateikė nė vienos deklaracijos, t. y. už 2009 m. gautų pajamų nedeklaravo.

4.3. R. J. 2014 m. gegužės 12 d. pateikė jam A. A. 2009 m. balandžio 15 d. išrašytus du vekselius (po 21 500 Eur kiekvienas) ir J. J. M. S. išrašytus du vekselius (po 21 500 Lt kiekvienas), raštu paaiškino, kad 2009 m. balandžio 14 d. A. A. ir M. S. jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, už kurias jam buvo dalinai sumokėta 100 000 Eur (345 280 Lt), šias pajamas jis ir deklaravo už 2009 m. metinėje pajamų deklaracijoje. Tais pačiais metais A, A. ir M. S. iš jo įsigijo prekių bei išrašė už jas vekselius. Pagal šiuos vekselius minėti asmenys neatsiskaitė. Pagal notaro vykdomąjį raštą pagal vieną vekselį vykdomas išieškojimas per antstolius, nes nėra praleistas priverstinio išieškojimo terminas. Dėl kitų vekselių išrašymo metu vyksta keli teismo procesai, kuriuose prekių pirkėjai ginčija vekselių pagrįstumą. Keliose bylose priimti teismo sprendimai jo, R. J., naudai. Vieno vekselio išrašymo aplinkybės yra išnagrinėtos ir įvertintos Vilniaus apylinkės, Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimuose, kuriuose jam, R. J., nėra nustatyta jokių mokestinių prievolių.

Pagal Vilniaus AVMI duomenų bazės duomenis, patikrinimui pateiktus dokumentus (teismų nutartis), R. J. paaiškinimą nustatyta, kad R. J. už 2009 m. deklaravo vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas 3335280 Lt, nurodydamas pardavimo kainą 345 280 Lt ir įsigijimo kainą 10 000 Lt (bendrovės įstatinio kapitalo dydis). Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl išieškojimo pagal išrašytus vekselius.

5. Vilniaus AVMI 2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0760-7092 (toliau – ir ataskaita Nr. FR0760-7092), kurią surašė pareiškėja, atlikusi R. J. operatyvų patikrinimą, be kita ko, nurodyta: operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog R. J. 2010 m. liepos 13 d. pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 m (forma GPM308) priede (GPM308T) deklaravo vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas 3335280 Lt, nurodant pardavimo kainą 345280 Lt ir šio turto įsigijimo kainą 10000 Lt (bendrovės įstatinio kapitalo dydis); pagal R. J. pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nustatyta, kad atsakovai „liko jam skolingi 30 000 EUR už vertybinių popierių pardavimą 300000 Lt (100000 EUR išmokėjo 2009 m., kurias jis laiku deklaravo)“; šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl skolų išieškojimo pagal jam išrašytus vekselius; įvertinus minėtas aplinkybes nustatyta, kad R. J. nekilo prievolė deklaruoti pajamas už 2010 m.–2013 m. kadangi jis jų negavo; ATP bylos teisena pagal ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį nepradedama, nes nėra ATP įvykio ir sudėties (b. l. 69–70). Ataskaitą Nr. FR0760-7092 vizavo skyriaus vedėjas E. B. (b. l. 69–70).

6. VMI 2015 m. sausio 12 d. gautas A. A. ir M. S. 2015 m. sausio 8 d. pareiškimas (toliau – ir Pareiškimas), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: mokesčių inspekcijos darbuotojai, net Teismo nutartyje įpareigoti, tyrimą atliko formaliai, nesiekdami išsiaiškinti, ar mokesčio mokėtojas (R. J.) įvykdė jam įstatyme nustatytas prievoles; jokio tyrimo dėl J. J. neatliko; nesiaiškino aplinkybių, susijusių su R. J. ir J. J. prekių (8 t rūbų ir aksesuarų (toliau – ir Prekės)) įsigijimu už 129 000 Eur ir jų pardavimu, su vekseliais; nesiaiškino, ar R. J. ir J. J. veikla, įsigyjant ir parduodant Prekes, laikytina individualia veikla pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatas, ar turėjo būti mokamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM); toks mokesčių inspekcijos darbuotojų aplaidus veikimas iš esmės pažeidžia valstybės interesus, o paaiškėjus, kad mokesčio mokėtojo prievolės nebuvo įvykdytos, daro žalą valstybei (b. l. 13–14, 30–35).

7. VMI 2015 m. vasario 4 d. rašte Nr. (21.5-32) R-1045 „Dėl M. S. ir A. A. pareiškimo“ informavo apie gautą Pareiškimą ir pavedė išnagrinėti jame pateiktą informaciją bei įvertinti atsakingų darbuotojų veiksmus, su raštu pateikė Pareiškimą (b. l. 29).

8. Vilniaus AVMI Personalo skyrius 2015 m. kovo 23 d. išvadoje Nr. (2.11)-15-27 „Dėl A. A. ir M. S. pareiškimo“ (toliau – ir išvada Nr. (2.11)-15-27) pasiūlė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui, vedėjo pavaduotojui, (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjai, (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiesiems specialistams, taip pat ir pareiškėjai, inicijuoti tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl galimo VĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimų (b. l. 35–41). Išvadoje Nr. (2.11)-15-27, be kita ko, pateiktos tokios išvados:

8.1. Teismo nutartyje nurodyta įvertinti, ar visų civilinėje byloje dalyvaujančių fizinių asmenų (R. J., J. J., A. A. ir M. S.) veiksmuose nėra ATPK 172¹ straipsnio pažeidimo požymių. Pagal pavedimą Nr. FR1043-4070 operatyvus patikrinimas atliktas tik dėl R. J., dėl kitų trijų asmenų kontrolės veiksmai neatlikti.

8.2. (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausieji specialistai (taip pat ir pareiškėja) aplaidžiai atliko R. J. operatyvų patikrinimą, jie nesiaiškino: prekių, kurias R. J. pardavė A. A. ir M. S., įsigijimo, perleidimo ir pardavimo aplinkybių; sandorio, t. y. prekių pardavimo–pirkimo tarp R. J., J. J. ir A. A. ir M. S. sudarymo aplinkybių; ar R. ir J. J. vykdė individualią veiklą; ar J. J. gavo pajamas pagal vieną M. S. apmokėtą vekselį 21 500 Eur sumai, jeigu gavo, ar deklaravo jas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje; ar pagal PVMĮ 71¹ straipsnį R. ir J. J. turėjo prievolę skaičiuoti PVM nuo įsigytų prekių vertės; ar pagal PVMĮ 71 straipsnio 1 ir 2 dalis R. J. turėjo registruotis PVM mokėtoju, deklaruoti pardavimo PVM ir jį mokėti į biudžetą, nes sandorio vertė pagal tuo metu galiojusį PVMĮ viršijo 100 000 Lt.

9. Vilniaus AVMI Personalo skyrius 2015 m. kovo 27 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11)-14-39 (toliau – ir Pranešimas) pranešė pareiškėjai, kad yra duomenų, jog pareiškėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, susijusį su R. J. atliktu operatyviu patikrinimu, nurodė aplinkybes, kurios nesiaiškintos patikrinimo metu (t. y. aplinkybės nurodytos išvadoje Nr. (2.11)-15-27) kad neveikimu pareiškėja galimai pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, paprašė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos pateikti išsamų paaiškinimą dėl nurodytų teisės aktų pažeidimo; su Pranešimu pareiškėja pasirašytinai susipažino 2015 m. kovo 30 d. (b. l. 11, 42).

10. Pareiškėja 2015 m. balandžio 7 d. paaiškinime Nr. (2.12)-14-45 „Dėl R. J. operatyvaus patikrinimo ir A. A. ir M. S. pareiškimo“ (toliau – ir Paaiškinimas) nurodė, Teismo nutartyje ir tarnybiniame pranešime suformuluota užduotis dėl administracinės atsakomybės taikymo pagrįstumo atlikta tinkamai, padaryta motyvuota ir argumentuota išvada ir priimtas teisėtas sprendimas (b. l. 9–10, 43–45). Pareiškėja Paaiškinime, be kita ko, paaiškino:

10.1. Remiantis Teismo nutartyje pateikta informacija padaryta išvada, kad iš prekių pirkimo–pardavimo sandoryje dalyvavusių 4 asmenų galimi pajamų gavėjai yra sutuoktiniai R. J. ir J. J., kurie pagal civilinės bylos duomenis 2009 m. pardavė jiems nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – Prekes. Remiantis šia išvada priimtas sprendimas inicijuoti tik šių 2 asmenų kontrolės veiksmus. Vykdant Teismo nutartį ir tarnybinio pranešimo nurodymus, 2014 m. gegužės 20 d. atliktas R. J. operatyvus patikrinimas.

10.2. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad R. J. 2009 m. balandžio 14 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. A. ir M. S. už 345 280 Lt (100 000 Eue) ir akcijų pardavimo pajamas deklaravo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0308) už 2009 m. R. J. paaiškinime nurodė, kad už įsigytas Prekes pirkėjai išrašė vekselius, kurie neapmokėti. R. J. paaiškinime nurodytos Prekių pardavimo aplinkybės atitiko Teismo nutartyje nurodytas sandorio aplinkybes, todėl papildomos informacijos šiuo klausimu rinkti (aiškintis) nebuvo tikslinga. Dėl Prekių pardavimo nustatyta, kad jos parduotos pagal žodinį susitarimą, jokie prekių įsigijimą ir pardavimą patvirtinantys dokumentai nei Teismui, nei operatyvaus patikrinimo metu nepateikti, t. y. prekių pardavimas nepatvirtintas jokiais dokumentais.

10.3. GPMĮ neįtvirtintas įsigyto turto – prekių (drabužių) – apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM), nes iš įsigijimo sandorio negaunama pajamų ar pelno, kurie galėtų būti apmokestinti GPM, todėl operatyvaus patikrinimo metu netirtos R. J. prekių įsigijimo aplinkybės kaip nereikšmingos, vykdant teismo suformuotą užduotį VMI.

10.4. Atsižvelgiant į GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje ir CK 1.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pajamų ir vertybinių popierių, taip pat ir vekselių, sąvokas, įvertinus tai, kad pirkėjai už Prekes neatsiskaitė, pardavėjai pinigų negavo, o pajamos pripažįstamos tada, kada jos faktiškai gaunamos, operatyvaus patikrinimo metu buvo vykdomas išieškojimas pagal vieną vekselį per antstolius ir dar vyko keli teismo procesai, kuriose pirkėjai ginčijo vekselių pagrįstumą, duomenų apie tai, kad R. J. gavo pajamų operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, buvo padaryta išvada, kad R. J. nekilo prievolė deklaruoti pajamas už 2009 m.–2013 m. ir apskaičiuoti nuo jų mokesčius. Operatyvaus patikrinimo atsižvelgta į MAĮ 3 straipsnio 5 dalį, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį nepradėta, nes nėra ATP įvykio ir sudėties; be to, ATP bylos teisena pagal šį straipsnį negalėjo būti pradėta, nes nuo tariamo ATP padarymo 2009 m. suėjo administracinės nuobaudos skirimo terminas, įtvirtintas ATPK 35 straipsnyje.

10.5. Operatyvus patikrinimas buvo atliekamas, siekiant įvertinti R. J. veiksmus ATPK 172¹ straipsnio prasme, kaip buvo suformuluota Teismo nutartyje. Tyrimas, ar R. J. vykdė individualią veiklą, ar jam kilo prievolė registruoti individualią veiklą, nebuvo atliekamas, nes ši užduotis Teismo nutartyje nesuformuluota. Be to, įvertinus, ar prekių pardavimo sandoris prilygsta individualios veiklos vykdymui, darytina neigiama išvada, nes tai buvo vienintelis (atsitiktinis) prekių pardavimo atvejis, duomenų, kad buvo vykdoma ekonominė veiklą per tęstinį laikotarpį arba buvo kiti prekių paradavimo atvejai, nenustatyta. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies komentarus atsitiktiniai sandoriai (pavyzdžiui, asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės ar kito turto nuoma, pardavimas, kuriame nėra „verslininkiškumo“ elementų) negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie sandoriai nereikš individualios veiklos vykdymo.

10.6. Pagal PVMĮ 71 ir 71¹ straipsnius prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM tenka apmokestinamiems asmenims, t. y. bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantiems Lietuvos Respublikos juridiniams arba fiziniams asmenims, taip pat juridinio asmens statuso neturintiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurio veiklos forma yra investicinis fondas. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 8 dalies (ekonominė veikia) komentarus atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikta todėl, kad ekonominei veiklai yra būdingas pasikartojamumas, tęstinumas, t. y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų; ši nuostata yra vertinamojo pobūdžio ir siekiant nustatyti, ar asmuo vykdo ekonominę veiklą, ar ne, reikia įvertinti eilę aplinkybių. Tiesiogiai ji negali būti susieta nei su tam tikru skaičiumi tapačių sandorių, sudarytų per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, nei su kokiu kitu kiekybiškai išreikštu kriterijumi.

10.7. Operatyvaus patikrinimo metu įvertinus visas aplinkybes padaryta išvada, kad prekių pardavimas buvo atsitiktinis sandoris, be to, R. J. pajamų iš prekių pardavimo negavo, todėl neatsirado pajamų, kurios galėtų būti pripažintos ir apmokestintos GPM ir PVM kaip individualios veiklos pajamos.

10.8. Tuo metu, kai buvo inicijuojamas ir atliekamas R. J. kontrolės veiksmas, jo sutuoktinė J. J. buvo išvykusi, o vėliau, įvertinus R. J. operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir rezultatus, t. y. ATP sudėties nebuvimą ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimą, nuspręsta, kad J. J. kontrolės veiksmo inicijavimas yra netikslingas.

10.9. A. A. ir M. S. atstovei (advokatei) išduotame Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo liudijime civilinėje byloje Nr. 2-4372-275/2014 nurodyta, kad klausimas ar J. J. ir R. J. veikla, parduodant 8 t Prekių, kurios, R. ir J. J. teigimu, priklausė jiems nuosavybės teise, už 129 000 Eur, laikytina individualia veikla, yra vertinamojo pobūdžio, jį spręs teismas, todėl teismas atsisakė išduoti teismo liudijimą gauti tokio pobūdžio informaciją.

11. Vilniaus AVMI Personalo skyrius 2015 m. balandžio 21 d. išvadoje Nr. (2.11)-15-32 „Dėl L. K. veiksmų“ pateikė išvadą, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausioji specialistė, neįteikusi R. J. nė vieno mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti operatyviam patikrinimui reikalingus dokumentus (prekių įsigijimo ir jų perleidimo, sandorio aplinkybių nustatymo) pažeidė MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir Taisyklių 16.6 punktą, kad, atlikdama R. J. operatyvų patikrinimą, neištyrė ir neįvertino, visų aplinkybių, kurias turėjo ištirti ir įvertinti pagal Teismo nutartį, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 ir 4 punktą, pažeidusi nurodytas teisės aktų normas, padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo – nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, ir pasiūlė pareiškėjai tarnybinės nuobaudos neskirti, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (b. l. 5–8, 46–53). Išvadoje, be kita ko, nurodyta:

11.1. Pareiškėja ir kiti 2 vyriausieji specialistai įrašyti į pavedimą Nr. FR1043-4070, pagal kurį atliktas tik R. J. operatyvus patikrinimas, kiti Teismo nutartyje nurodyti fiziniai asmenys, nebuvo tikrinti. Pareiškėja pasirašė pažymą Nr. (4.65)-FR1042-6014 ir operatyvaus patikrinimo ataskaitą.

11.2. Išvadoje Nr. Nr. (2.11)-15-27 konstatuota, kad pareiškėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo metu pareiškėja nesiaiškino: prekių, kurias R. J. pardavė A. A. ir M. S. įsigijimo, perleidimo ir pardavimo aplinkybių; sandorio, t. y. prekių pardavimo–pirkimo tarp R. J., J. J. ir A. A. ir M. S. sudarymo aplinkybių; ar R. ir J. J. vykdė individualią veiklą; ar J. J. gavo pajamas pagal vieną M. S. apmokėtą vekselį 21 500 eur sumai, jeigu gavo, ar deklaravo jas GPM deklaracijoje; ar pagal PVMĮ 71¹ straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 13 d. redakcija) R. ir J. J. turėjo prievolę skaičiuoti PVM nuo įsigytų prekių vertės; ar pagal PVMĮ 71 straipsnio 1 ir 2 dalis (2008 m. gruodžio 13 d. redakcija) R. J. turėjo registruotis PVM mokėtoju, deklaruoti pardavimo PVM ir jį mokėti į biudžetą, nes sandorio vertė pagal tuo metu galiojusį PVMĮ viršijo 100 000 Lt.

11.3. Pareiškėja pateikė 2015 m. balandžio 7 d. paaiškinimą Nr. (2.12)-14-45 „Dėl R. J. operatyvaus patikrinimo ir A. A. ir M. S. pareiškimo“. Pagal Vilniaus AVMI Personalo skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas pateikė 2015 m. balandžio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. (15.13-30-7)-39-10, kuriame patvirtino pareiškėjos Paaiškinime nurodytas aplinkybes.

11.4. Įvertinus ATPK 172¹ straipsnio dispoziciją, PVMĮ 71 ir 71¹ straipsnių nuostatas, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos kitokios aplinkybės, negu tos, kurias Paaiškinime nurodė L. K.. Nustatytos tokios aplinkybės.

11.4.1. (duomenys neskelbtini) skyrius 2014 m. balandžio 28 d. gavo (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnybinį pranešimą Nr. (12.15-30-8)-39-11-102 ir Teismo nutartį, kurioje nurodyta ištirti ir įvertinti 4 fizinių asmenų – J. J., A. A., M. S. ir R. J., sudariusių prekių pirkimo–pardavimo sandorį, veiksmus ATPK 172¹ normų prasme, t. y. įvertinti, ar visų nurodytų fizinių asmenų veiksmuose nėra ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimo bei mokesčių vengimo požymių.

11.4.2. (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja J. V. 2014 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje ant Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. (12.15-30-8)-39-11-102 nurodė pareiškėjai „įvertinti pagal ATPK, susipažinti su byla“.J. V. 2014 m. gegužės 7 d. išrašė operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-4070, pagal kurį L. K. atliko R. J. operatyvų patikrinimą. Minėtą pavedimą vizavo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojas R. J., pasirašė (duomenys neskelbtini) direktorius, atliekantis Vilniaus AVMI viršininko funkcijas M. Ž.. Pavedimas išrašytas teritoriniu principu – Vilniaus m., pavedime įrašyti 3 (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai, L. K. įrašyta pirmąja. L. K. neatsako už operatyvaus patikrinimo pavedimų išrašymą. Pagal Taisyklių 10 punktą operatyviam patikrinimui privalo vadovauti pirmas pavedime įrašytas pareigūnas; jis su kitais pavedime įrašytais pareigūnais suderina operatyvaus patikrinimo eigą, paskirsto darbus ir atsako už operatyvaus patikrinimo atlikimo kokybę. Pagal Taisyklių 28 punktą operatyvaus patikrinimo rezultatus, įformintus atitinkamame dokumente (operatyvaus patikrinimo pažymoje ar priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje), savo parašais turi patvirtinti tam įgalioti operatyvų patikrinimą atlikę pareigūnai; tais atvejais, kai operatyvų patikrinimą atlieka keli pareigūnai, operatyvaus patikrinimo rezultatus savo parašu tvirtina tam įgaliotas pirmas pavedime nurodytas pareigūnas.

L. K. į pavedimą Nr. FR1043-4070 įrašyta pirmąja, ji viena atliko R. J. operatyvų patikrinimą ir surašė 2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-FR1042-6014 bei ataskaitą Nr. FR0760-7092.

11.4.3. MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Taisyklių 16.6 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus pareigūno teisė operatyvaus patikrinimo metu duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus. Paaiškinime L. K. nurodo, kad prekių įsigijimą ir pardavimą patvirtinantys dokumentai operatyvaus patikrinimo metu nebuvo pateikti. Susipažinus su R. J. operatyvaus patikrinimo medžiaga matyti, kad L. K. neįteikė mokesčių mokėtojui nė vieno mokesčių administratoriaus nurodymo, nereikalavo pateikti prekių įsigijimo ir jų perleidimo dokumentų, nesiaiškino prekių pirkimo–pardavimo sandorio aplinkybių.‘

11.4.4. Pagal Teismo nutartį Vilniaus AVMI buvo įpareigota įvertinti, ar 4 fizinių asmenų veikloje nėra mokesčių vengimo požymių. Atliekant R. J. operatyvų patikrinimą turėjo būti įvertintos jo mokestinės prievolės pagal MAĮ 13 straipsnyje nurodytus mokesčius, t. y. įvertinta, ar R. J. buvo prievolė apskaičiuoti PVM pagal PVMĮ 71 ir 71¹ straipsnius.

Operatyvaus patikrinimo metu buvo žinoma, kad: įvyko Prekių (rūbų), kurių bendra vertė – 129 000 Eur (445 411 Lt) pardavimo sandoris (-iai); buvo išrašyti 6 vekseliai po 21 500 Eur (operatyviam patikrinimui pateikti 4 vekseliai), todėl galima spręsti, kad sandorių buvo ne vienas, o keliolika. Šios aplinkybės nebuvo vertinamos ekonominės veiklos vykdymo prasme, t. y. nei 2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-6014, nei ataskaitoje Nr. FR0760-7092 nepasisakyta, ar R. J. buvo prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM, deklaruoti PVM ir jį mokėti į biudžetą.

Paaiškinime nurodo, kad sandoris buvo atsitiktinio pobūdžio ir nesietinas su ekonomine veikla, tačiau nei operatyvaus patikrinimo pažymoje, nei ataskaitoje nepasisako, kuo remiantis padaryta tokia išvada.

11.4.5. Poskyrio vedėja J. V. 2014 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje pavedė L. K. „įvertinti pagal ATPK, susipažinti su byla“. Mokesčių mokėtojo R. J. byloje yra Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kurioje minima, kad ieškovas M. S. gera valia apmokėjo vieną iš vekselių – J. J. sumokėjo 21 500 Eur vekselyje nurodytu laiku. L. K., neįvykdė poskyrio vedėjos nurodymo susipažinti su civiline byla, o tuo pačiu nesiaiškino, ar J. J. gavo 21 500 Eur pajamų, kada gavo, ar sumokėjo nuo jų GPM. Pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-6014 pažymėta, kad J. J. nepateikė nė vienos deklaracijos, t. y. už 2009 m. gautų pajamų nedeklaravo.

2014 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-6014 surašyta remiantis tik Teismo nutartyje pateikta informacija, R. J. paaiškinimu bei EDS duomenų patikrinimu.

R. J. operatyvus patikrinimas baigtas 2014 m. gegužės 20 d., surašius operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-FR1042-6014 ir ataskaitą Nr. FR0760-7092.

12. (duomenys neskelbtini) departamento direktorė, atliekanti viršininko funkcijas, vadovaudamasi VTĮ 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977, 14.3 punktu, atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 21 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (2.11)-15-32, 2015 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-250 „Dėl L. K. tarnybinės nuobaudos“ pripažino, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausioji specialistė, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nuobaudos neskyrė, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (b. l. 4, 76).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-250 „Dėl L. K. tarnybinės nuobaudos“ (b. l. 4, 76), kuriame nustatyta, jog pareiškėja, (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausioji specialistė, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nuobauda neskirta, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

2. Teismas pabrėžia, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams jokių pasekmių nesukelia. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Todėl ši administracinė byla nutrauktina, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102, 105, 106, 107 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą Nr. I-3367-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02894-2015-4) pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.