Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2007-08-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. – 9 MGL (1170 LTL) bauda;

2) 2010-06-17 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. – 10 MGL (1300 LTL) bauda;

3) 2015-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 4 d. 9 mėn. laisvės apribojimu su įpareigojimais;

4) 2015-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu), skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72(2) str. - skirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir BK 72(2) str. numatyta poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius;

5) 2017-06-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. skirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2019-09-10 apie 19.00 val., Vilniuje, adresu(duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, ties (duomenys neskelbtini) butu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivumą tikrintis atsisakė), be jokios priežasties, vartodamas necenzūrinius žodžius, sudavė rankšluosčiu nukentėjusiajai S. J. ne mažiau trijų smūgių į rankas, veidą ir krūtinės sritį, po ko, įspraudęs į laiptinės kampą, abejomis rankomis suėmęs už kaklo du kartus stipriai paspaudė, tuo pagal 2019-12-11 kitų objektų apžiūros protokole pateiktą specialisto išvadą padarydamas nedidelę poodine kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, po ko, paėmęs iš nukentėjusiosios rankų biuletenių blankus jais kelis kartus sudavė į galvos sirtį, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. parodė, kad kaltę pripažįsta. Su ponia S. pasielgė negarbingai, buvo išgėręs. Nesmaugė nukentėjusiosios. Rankos ant kaklo buvo, bet pasmaugti neketino. Turėjo rankšluostį ir kažką su juo išdarinėjo. Buvo neblaivus. Paspaudė kaklą. Į prokurorės klausimus atsakė, kad su rankšluosčiu palietė rankas, veidą, krūtinės sritį. Neprisimena, ar prispaudė nukentėjusiąją į kampą. Kai sugriebė už kaklo, nukentėjusioji buvo prie durų. Neprisimena ar daužė biuleteniais per galvą, juos iš nukentėjusiosios atėmė. Buvo nemažai išgėręs. Alkoholis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams. Pripažino, kad reikalinga pagalba dėl alkoholio vartojimo. Sutiko gydytis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta.

Kadangi J. A., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. parodė, kad galvos traumą yra turėjęs, kuomet eismo įvykio metu buvo smegenų sutrenkimas, į psichiatro ir narkologo įskaitą nėra įtrauktas, psichiatrinėje ligoninėje buvo gydytas. Su įtarimu susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas. Apie 2019-09-10 dienos įvykį parodė, kad šviesiu paros metu, tiksliai valandų neprisimina, grįžo į namus, adresu(duomenys neskelbtini), Vilnius. Buvo šiek tiek išgėręs. Gyvena šeštame aukšte, todėl kėlėsi į jį liftu. Jam išeinant iš lifto ir prasidarius lifto durims gavo smūgį į veidą, galimai į nosį. Negalėjo tiksliai nurodyti kas ir kokiu būdu jam trenkė, nes nespėjo pamatyti, kadangi pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jam susiėmus už veido, buvo suduoti dar du smūgiai į kaklo sritį. Nespėjo pamatyti kaip asmenys ar asmuo jį sumušę pasišalino, todėl atsipeikėjęs nuėjo į namus, t. y. į (duomenys neskelbtini) butą. Nežino kuriuo metu, tačiau išgirdo skambutį į buto duris, todėl nuėjo jų atidaryti. Atidaręs pamatė kaimynę iš 12 aukšto, kurios nei vardo nei pavardės nežino, kuri buvo kartu su daugiabutį administruojančia moterimi, kurios nurodė taip pat nepažįstantis. Jį suerzino tai, kad ta kaimynė, gyvenanti 12-ame aukšte, nuolatos ateina dėl kažkokių su jų namu susijusių reikalų, nenaudingų jam ir visam namui. Žiemą buvo atėjusi ir prašė pasirašyti dėl namo administratoriaus keitimo, jis pasirašė. Net neklausęs dėl kokių priežasčių jos vėl atėjo, liepė joms išeiti. Minėtos moterys paprasčiausiai atėjo ne laiku, jam visą dieną buvo kažkokios problemos - ryte sulūžo skalbimo mašina, po to grįžtantį jį kažkas sumušė, visa tai jį emociškai iškrovė, o tuo metu atėjo jos ir neaišku kokiais tikslais, jo prieš tai neįspėjusios. Kalbėjosi su tomis moterimis, neslepia, kad kalbėjo su ironija, tačiau jokio fizinio kontakto su nei viena iš moterų nebuvo, smurtinių veiksmų prieš jas nenaudojo. Galėjo stumtelėti tą administratorę, tačiau tikslas buvo ne sumušti ją ar kitaip užgauti, o tiesiog, kad ji išeitų, jo veiksmuose tyčios nebuvo. Daugiau nebeklausęs jų nuėjo į butą ir uždarė duris. Neilgai trukus, gal po 10 minučių atvažiavo policininkai, kurie su juo pakalbėjo, matė, kad jie patys nežinojo ką daryti šioje situacijoje. Vienas iš pareigūnų išsivedė jį iš buto, įsodino į tarnybinį automobilį ir atvežė į areštinę. (b.l. 107-109)

2019-12-13 įtariamasis J. A. apklaustas papildomai parodė, kad laikosi savo pozicijos, kurią buvo nurodęs pirmoje savo apklausoje, visiškai nepripažįsta savo kaltės. Pripažįsta, kad kalbėjo grubiu balso tonu, tačiau tos moters jis tikrai nemušė ir nesmaugė. Pirmosios apklausos metu nurodė, kad yra turėjęs galvos traumą, kurią patyrė eismo įvykio metu prieš maždaug 10 metų. Dėl eismo įvykio metu patirto smegenų sutrenkimo jokių padarinių nepatyrė. Po 2019-09-10 įvykio praėjus gal porai dienų, daugiabučio namo laiptinėje, adresu(duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo sumuštas jam nežinomų asmenų. Dėl šio sumušimo patyrė galvos traumą, buvo nedarbingas, o šiuo metu galvos srityje turi didelį randą. Dėl šios patirtos traumos ir dėl to, kad buvo nedarbingas, negalėjo laikytis jam nustatytų paskirtos kardomosios priemonės - registravimosi policijos įstaigoje, sąlygų. Jam yra išaiškinta pareiga registruotis policijos įstaigoje, tačiau apklausos metu parodė norintis paprašyti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios prokurorės, kad vieną iš jam paskirtų kardomųjų priemonių, o būtent registravimąsi policijos įstaigoje jam panaikintų, kadangi turi lygtinumą, nuolatos yra probacijos tarnybos priežiūroje, su jais nuolatos kontaktuoja, stengiasi niekur neiti iš namų, kad neprisidaryti sau bėdų, taip pat nurodė, kad neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ar kaip nors kitaip pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai. (b.l. 122-124)

2020-02-14 įtariamasis J. A. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas, visiškai nepripažįsta kaltės nurodytos įtarime. Jis tikrai nemušė tos moters, su ja neturėjo jokio fizinio kontakto. Kad konfliktas tarp jų įvyko, jis neneigia, barėsi ir tai girdėjo šalia buvusi kaimynė, tačiau nesmaugė ir nedarė jokių kitų fizinių veiksmų prieš ją. Kai konfliktavo žodžiu su šia moterimi, ji išsigandusi išbėgo iš laiptinės, bet jis moters nesivijo, todėl nežino kur ji galėjo pasidaryti tuos sužalojimus. Pirminės apklausos metu davė išsamius parodymus, todėl nieko papildomo šios apklausos metu nenori sakyti. (b.l. 130)

2019-09-10 nukentėjusioji S. J. parodė, kad yra(duomenys neskelbtini), Vilnius, namo administratorė. Šio namo gyventoja V., inicijavo balsavimą, dėl naujų pašto dėžučių įrengimo, todėl kartu su ja 2019-09-10 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) vykdė gyventojų balsavimą šiuo klausimu. Balsavimą pradėjo nuo 12 aukšto, ėjo per visus namo aukštus. Apėję visus butus iki 6 aukšto ir jai būnant kartu su namo gyventoja V. šiame aukšte, paskambino į (duomenys neskelbtini) buto duris. Jas atidarė neblaivus vyras, jo amžius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, buvo apsirengęs lyg tais raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Ji labai gerai įsidėmėjo jo veidą ir galėsianti jį atpažinti. Vyras atidaręs nieko nepasakė, su juo pasisveikino V., tačiau jis į ją nekreipė jokio dėmesio, o iš karto atsisuko į jos pusę ir kažką pradėjo rėkti, tačiau ką būtent neatsimena. Jis rankoje turėjo baltos spalvos rankšluostį, kuriuo iš karto sudavė jai per veidą, rankas, į krūtinės sritį, tuo metu ji bandė nuo jo atsitraukti ir ėjo nuo jo atbulomis, o jis ėjo į ją. Nepastebėjo kaip atsidūrė koridoriaus kampe, o J. A. ją įspaudė į tą kampą ir abiem rankom stipriai paėmęs jai už kaklo pradėjo smaugti, jai tuo metu truko oro. Ji smaugiama buvo apie porą kartų po keletą sekundžių. Vėliau, J. A. iš jos rankų paėmė biuletenius ir jais trenkė jai per galvą ne mažiau dviejų kartų. Ji buvo labai išsigandusi, rėkė, šaukėsi pagalbos. Jai pavyko iš jo ištrūkti ir jos kartu su V. išbėgo per avarinę laiptinę, kuria nusileido iki pirmo aukšto ir išbėgo į lauką. Iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus parašė dėl šio įvykio pareiškimą, kurį padavė atvykusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai šiame name sulaikė tą patį vyrą, kuris mušė ją. Ant jos kaklo buvo matomos raudonos žymės ir policijos pareigūnai pasiūlė nuvykti į ligoninę, kad užfiksuoti tai. Po šio įvykio savo automobiliu ji nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jai diagnozavo kaklo sumušimą. Dėl šių jai nepažįstamo vyro veiksmų prieš ją, ji patyrė fizinį skausmą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (b.l. 25-27)

2019-12-05 nukentėjusioji S. J. apklausta papildomai parodė, kad asmuo, jai baltos spalvos rankšluosčiu sudavė į veidą, rankas ir krūtinę ne mažiau trijų kartų. Po ko įspraudė ją į laiptinės kampą ir abejomis rankomis suėmęs už kaklo du kartus stipriai suspaudė. Šie smaugimai buvo keletos sekundžių trukmės. Atleidęs rankas nuo kaklo, jis paėmė biuletenius, kuriuos ji laikė rankose ir jais kelis kartus sudavė jai į galvos sritį. Pavykus pabėgti nuo agresyvaus smurtaujančio vyro, išbėgo į lauką ir apie tai pranešė paskambindama policijos pareigūnams, kuriems atvykus parašė pareiškimą, o minėtas vyras buvo sulaikytas. Po šio įvykio iš karto kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kadangi ant kaklo buvo matomos smaugimo žymės. Tą patį vakarą buvo apklausta dėl įvykio aplinkybių ir policijos pareigūnui pateikė medicinos dokumentų išrašą iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Taip pat policijos pareigūnas jai įteikė užduotį atlikti objektų tyrimą dėl patirto sužalojimo, tačiau ji į ekspertus nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į šeimos gydytoją ar kitą įstaigą. Dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos jos atžvilgiu, nepageidauja reikšti civilinio ieškinio, tačiau pageidauja, kad ją sužalojęs asmuo atsakytų įstatymų numatyta tvarka. (b.l. 32-34)

2019-09-10 liudytoja V. V. parodė, kad 2019-09-10 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), kartu su namo administratore S., ėjo per visus butus, nes surinkinėjo gyventojų parašus dėl naujų pašto dėžučių. Pradėjo nuo paskutinių aukštų ir apėjo visus butus iki 6-ojo namo aukšto. Būnant 6 aukšte, paskambino į buto duris, kurios yra 6-ojo aukšto kairėje pusėje. Tiksliai buto numerio neatsimena, tačiau galimai butas Nr. (duomenys neskelbtini). Šio buto duris atidarė jai iš matymo pažįstamas asmuo, kurio duomenų nežinanti, tačiau žino, kad šis jų kaimynas yra konfliktiškas, dažnai išgeriantis. Kai jis išgeria, jis yra labai agresyvus, ne vienas kaimynas juo skundžiasi. Kai minėtas namo gyventojas atidarė buto duris, matėsi, kad jis yra girtas. Jis pasisveikino su ja ir atsisukęs į namo administratorę S., jai pasakė "O tu ką čia darai?" ir iš karto ją pastūmė bei paėmė jos rankose laikytus biuletenius, kuriais pradėjo daužyti jai per galvą. Vyras ją toliau stūmė iki koridoriaus galo ir įspaudęs ją koridoriaus kampe, toliau trankė ją biuleteniais per galvą, dar kažkokiu tai medžiaginiu daiktu trenkė per galvą, ar tai megztiniu, ar tai skuduru bei vėliau abiem rankomis paėmęs ją už kaklo pradėjo smaugti. S. labai garsiai rėkė bei šaukėsi pagalbos. Ji buvo labai išsigandusi ir bijojo prie jo prieiti. S. pavyko iš jo pabėgti ir jos kartu nubėgo į priešgaisrinę laiptinę ir nubėgo ja iki pirmo aukšto, kur išėjo į lauką. S. iškvietė policijos pareigūnus, ant jos kaklo matėsi raudonos žymės. (b.l. 38-40)

2019-12-11 liudytojas M. S. parodė, kad 019-09-10 dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5-ojo PK Veiklos skyriaus tyrėjo pareigose, kartu su vyresniuoju tyrėju A. J., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, adresu(duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos ir namo gyventojo vyksta konfliktas, vyras yra agresyvus. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, daugiabučio namo kieme juos pasitiko pranešėja, kartu su namo gyventoja. Moteris jiems paaiškino, kad minėtu adresu, jai renkant daugiabučio namo gyventojų parašus dėl naujų pašto dėžučių įrengimo bei vaikštant pas namo gyventojus, pabeldė į (duomenys neskelbtini) buto duris, kurias atidaręs vyras buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Pranešėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojui buvo paaiškinta jos atvykimo priežastis, t. y. dėl parašų rinkimo, po ko, tai išgirdęs, vyras pradėjo eiti link šios moters ir rankoje laikydamas kažkokį skudurą, juo jai trenkė kelis kartus per rankas ir kūną, nurodė krūtinės ląstos dalį. Pranešėja taip pat nurodė, kad vyras iš (duomenys neskelbtini) buto ją smaugė tuo pačiu rankose laikytu skuduru. Jis klausė pranešėjos, kur vyras padėjo skudurą, kuriuo ją smaugė, į tai moteris jam atsakiusi, kad su tuo pačiu skuduru buvo smaugiama. Taip pat pranešėja pareigūnams nurodė, kad grumtynių metu vyras iš jos rankų išplėšė balsavimo biuletenius, o visą įvykį matė kartu buvusi daugiabučio namo kaimynė. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes su pranešėja bei daugiabučio namo gyventojai nurodžius, kad galima įtariamasis gali būti namo 12-ame aukšte, nuėjo į buto, kurio numeracijos šiuo metu jau neatsimena, jame buvo rastas įtariamasis, kuris tuo metu buvo pas savo sugėrovus, vartojo alkoholį. Buvo akivaizdu, kad minėtas asmuo yra neblaivus, t. y. iš asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Paaiškinus minėtam vyrui, kad jis yra sulaikomas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kartu su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, kuriame asmuo gyvena bei ten buvo rasti balsavimo biuleteniai, kurie įvykio vietoje grąžinti pranešėjai. Įvykio vietoje iš pranešėjos buvo priimtas pareiškimas, moteris nurodė, kad savarankiškai kreipsis į gydymosi įstaigą, taip pat buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių, o Policijos registruojamų įvykių registre pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuoti galimi pareiškėjos patirti sužalojimai įvykio metu. Sulaikytas asmuo buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių kartu su surinktais įvykio dokumentais, dėl kurio vėliau aiškinosi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas. (b.l. 43-45)

2019-09-10 S. J. pareiškime nurodyta, kad 2019-09-10 apie 19.00 val., adresu(duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, jai, kaip namo administratorei renkant parašus dėl pašto dėžučių, paskambinus į (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidarė neblaivus, agresyvus buto gyventojas. Prisistačius jam, neblaivus asmuo ėjo link jos agresyviai nusiteikęs ir su rankoje turimu skuduru trenkė jai į rankas, galvą. Jai traukiantis atgal, jis ėjo toliau link jos ir įspaudęs į kampą pradėjo smaugti. Grumtynių metu bandant išsivaduoti ji pabėgo. Prieš išsivaduojant, jis iš jos rankų išplėšė namo administravimo dokumentus. Dėl minėto įvykio buvo iškviesta policija, visą įvykį matė namo gyventoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute V. V.. (b.l. 1)

BIRT atasakitų žiūryklėje (ROIK 01190000487854) nurodyta, kad 2019-09-10 19.33 val. adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo administratorė J. pranešė, kad tarp jos ir ir namo gyventojo vyksta konfliktas. Jis yra agresyvus, puola, atima dokumentus. Taip pat gautas Lazdynų RVUL slaugytojos pranešimas apie tai, kad į ligoninę kreipėsi S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuotas kaklo sumušimas. Po suteiktos pagalbos paleista namo. (b.l. 12)

2019-09-10 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo 6 aukšto laiptinės aikštelė. Namas yra gyvenamasis, 12 aukštų. Pakilus liftu į 6 aukštą, tiesiai yra buto durys pažymėtos Nr. 28, kairėje – buto durys Nr. 27 ir Nr. 26. Dešinėje aukšto aikštelės pusėje yra butai pažymėti Nr. 29 ir Nr. 30. Šalia Nr.30 pažymėtų buto durų yra antras liftas. Tarp dviejų liftų yra koridorius iš kurio patenkama į balkoną, o iš ten galima patekti į avarinę laiptinę. Daiktų ar objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti nenustatyta. Pridėtas fotolentelė. (b.l. 14, 15-18)

2019-09-10 tarnybiniu pranešimu, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5-ojo PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. S., kuriame nurodyta, kad 2019-09-10 apie 19.40 val., patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju A. J. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad(duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos ir namo gyventojo vyksta konfliktas, vyras agresyvus, puola, atėmė dokumentus. Nuvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jai atvykus, adresu (duomenys neskelbtini) ir renkant parašus iš namo gyventojų dėl naujų pašto dėžučių įrengimo, pasibeldus į (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidarė neblaivus, agresyviai nusiteikęs pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, tai pilietis J. A., gim. (duomenys neskelbtini). S. J. pasisveikinus, jis pradėjo eiti link jos ir su rankoje turimu kažkokiu skuduru trenkė kelis kartus per rankas ir kūno sritį. S. J. pradėjus trauktis, J. A. agresyviai nusiteikęs artinosi prie jos ir ją įspraudė į kampą bei su turimu skuduru pradėjo smaugti. Besigrumiant, J. A. iš S. J. rankų išplėšė balsavimo biuletenius, tuo metu ji išsivadavo ir pabėgo, po įvykio iškart iškvietė policiją. Nurodyta, kad visą įvykį matė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinus aplinkybes, nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, kuriame apie 20.40 val. buvo sulaikytas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs J. A.. Sulaikymo ir pristatymo metu spec. priemonės panaudotos nebuvo. J. A. bute buvo rasti balsavimo biuleteniai, kurie buvo perduoti S. J.. Dėl šio įvykio iš S. J. buvo gautas pareiškimas, o S. J. savarankiškai kreipėsi į RVUL. (b.l. 19)

2019-09-10 tarnybiniu pranešimu dėl nenustatyto girtumo,Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės B. R., kuriame nurodyta, kad 2019-09-10 apie 20.55 val. į Vilniaus AVPK OVS patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai J. A. nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, eidamas svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau asmuo kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą. (b.l. 20)

2019-12-11 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta nuotrauka, patalpinta Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR), pavadinimu "IMG_20190910_202012" iš įvykio vietos. Nuotraukoje matoma mėlynos spalvos dryžuotais rūbais vilkinčios moters kaklas, kurio kairėje pusėje matomi sužalojimai, paraudimai/įdrėskimai vienas nuo kito nutolę nenustatytu atstumu. Pridėta fotolentelė. (b.l. 21, 22)

2019-09-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji S. J. pateikė medicinos dokumentų išrašo kopiją, kuri pridėta prie bylos. (b.l. 70, 72)

2019-09-10 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 2019-122286/1040-V-2019-173363, kopija, kurioje nurodyta, kad kreipėsi S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad 2019-09-10 19.00 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje užpuolė nepažįstamas asmuo. Pacienė skundžiasi kaklo skausmu, prikimo balsas. Nurodyta specialioji būklė: kaklo judesiai laisvi, kairėje apatiniame kaklo trečdalyje poodinė kraujosruva- rankų piršto spaudimo žymė. Kaklo oda nepatinusi, neskausminga. Diagnozė: kaklo priekinės dalies sumušimas. (b.l. 72)

2019-12-11 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad teismo medicinos ekspertas J. M. P. apžiūrėjęs S. J. 2019-09-10 VšĮ RVUL medicinos dokumentų išaršąNr.LA 2019- 122286/1040-V-2019-173363, pateikė specialisto išvadą, kad S. J. VšĮ RVUL buvo nustatyta nedidelė poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje, kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, padaryta paveikus buku riboto paviršiaus daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Krausjoruvos padarymo galimybė kaklą spaudžiant pirštu neatmetama. (b.l. 74)

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamajam kaltinime inkriminuota tai, kad jis rankomis sudavė nukentėjusiajai S. J. ne mažiau trijų smūgių į rankas, veidą ir krūtinės sritį. Tačiau, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo objektyvius duomenis, paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos parodymus, kaltinamajam inkriminuota kaltinimo faktinė aplinkybė keistina į tai, kad jis rankšluosčiu sudavė nukentėjusiajai S. J. ne mažiau trijų smūgių į rankas, veidą ir krūtinės sritį. Patikslinti kaltinimą baigiamosiose kalbose prašė ir valstybinis kaltintojas, kaltinamasis buvo įspėtas dėl faktinių aplinkybių pakeitimo (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

Taigi viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais), iš kurių bet kuris, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2013). Taip pat pažymima, jog būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, taip pat į šioje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog kaltinamasis J. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų teisme, jo pyktis kilo dėl to, jog buvo savo namuose, prieš tai buvo sumuštas nepažįstamo asmens, buvo susierzinęs ir atėjusi nukentėjusioji sukėlė jam pyktį. Kaltinamasis pripažino, jog turėjo rankoje rankšluostį, su kuriuo sudavė nukentėjusiajai į veidą, rankas, krūtinę. Taip pat pripažino, jog spaudė rankomis kaklą du kartus. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 74). Kadangi buvo neblaivus, visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti teismo ištirti įrodymai: nukentėjusiosios parodymai (b. l. 25-27, 32-34), liudytojos parodymai (b. l. 38-40), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 12), kitų objektų apžiūros protokolais (b. l. 21-22,74), medicininių dokumentų išrašas (b. l. 70-72), kita rašytinė bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokia pagrįsta dingstis tokiam elgesiui, o pats kaltinamasis teisme pripažino, kad jo elgesį nulėmė alkoholis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko namo laiptinėje, matant liudytojai V. V.. Taip pat pažymėtina, kad į namo laiptinę bet kada galėjo patekti ir kiti asmenys, taip pat įvykį galėjo matyti ir kiti kaimynai, todėl šiuo atveju namo laiptinė buvo vieša vieta BK 284 straipsnio prasme. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis ne tik atliko nusikalstamus veiksmus, bet ir sukėlė realius nusikalstamus padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas, apibendrinęs aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog J. A. pagrįstai inkriminuotas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. J. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra baustas administracine tvarka (b. l. 87-98), baudos ne visos sumokėtos, teistas (b. l. 82-86), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nedirbantis (b. l. 99). Įrašytas į psichiatrinio gydymo įskaitą, gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020-02-04 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-27/2020, konstatuota, kad J. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (b.l. 66). Įrašytas į priklausomybės ligų gydymo įskaitą, gydytas (duomenys neskelbtini) 2010-08-16, diagnozė -(duomenys neskelbtini). (b.l. 62). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ( nors kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl nenustatyto girtumo (b. l. 20), liudytojo parodymų (b. l. 43-45), paties kaltinamojo prisipažinimo, jog buvo išgėręs, akivaizdu, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Šios J. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos švelniausios bausmės bauda arba laisvės apribojimas kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl J. A. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Tačiau teismo vertinimu, kaltinamajam bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti atidedant realios bausmės vykdymą ir tai būtų efektyvesnis būdas koreguoti kaltinamojo elgesį ir suteikti jam galimybę sąmoningai pačiam keisti gyvenimo būdą, kad ateityje jis nusikalstamų veikų nebedarytų. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams ir paskirtinos J. A. baudžiamojo poveikio priemonės: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kadangi pats kaltinamasis pripažino, jog jam reikalinga pagalba dėl alkoholio vartojimo, sutiko gydytis, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 5 d. 3 p.)

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirta bausmę subendrintina su 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtina galutinė bausmė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu jos vykdymą atidėti 3 metams ir paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) gydytis priklausomybės ligas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu J. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. 20.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 16.32 val. (b. l. 101, 117) (vieną parą). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, realiai atliekant bausmę, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai (b.l. 27-28).

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 16,79 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 48). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 162). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 49), ši žala patirta dėl nukentėjusiosios S. J. gydymo, kuris buvo reikalingas dėl J. A. padarytų sveikatos sužalojimų. Todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Nukentėjusioji S. J. civilinio ieškinio nereiškė.

Dėl proceso išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 29 d., t.y. jau išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos 68,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas pažymi, kad šioje byloje, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant nurodytoms aplinkybėms, be to įvertinus tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma gauta jau išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas.

Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111, 114) paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu jos vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) gydytis priklausomybės ligas.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu jos vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) gydytis priklausomybės ligas.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti J. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. 20.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 16.32 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš J. A. priteisti 16,79 eurus turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 68,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.