Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-238/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-01-06Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
1-44-238/2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00230-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kaltinamasis
E. M.
Nukentėjusysis
A. A., M. N., T. P.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-44-238/2014;Teisminio proceso Nr.1-24-1-00230-2010-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.; 2.3.2.1.3.5.1.; 1.2.29.1.; 1.1.7.3.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Gražinai Juškienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei G. V., kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiesiems A. A., M. N., T. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalyje, LR BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte, LR BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus, tai yra pasikėsinimu nužudyti du ir daugiau asmenų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent: 2010-02-24, apie 18 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nužudyti du ir daugiau asmenų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, tyčia šovė ne mažiau kaip 6 kartus šaunamuoju ginklu – pistoletu „Glock“ 19 Nr. (duomenys neskelbtini), į greta jo esančius ir vėliau nuo jo sprunkančius asmenis, taip padarė M. N. šautinę-kiaurinę žaizdą galvoje su šūvio įėjimo anga dešinėje smilkininėje srityje su dešinio smilkinkaulio skeveldriniu lūžimu, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimu, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimu, kaukolės pamato vidurinės daubos lūžimu, dešinės akiduobės lateralinės sienelės lūžimu, dešinės akies obuolio sužalojimu, šūvio išėjimo anga dešinėje akiduobėje per akies obuolį, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, T. P. padarydamas šautinį kiauryminį pilvo sužalojimą su nusileidžiančios žarnos pasaito, plonžarnės, dešinio inksto, krūtinės arterijos, nusileidžiančios žarnos pasaito bei kiaurinį kepenų pažeidimą, kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei A. A. padarė šautinę-kiaurinę žaizdą su šūvio įėjimo anga kakle ir išėjimo anga nugaroje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia pasikėsino nužudyti M. N., T. P. ir A. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes M. N., T. P. ir A. A. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

E. M. disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: ne vėliau kaip 2010-04-16, turėdamas tikslą įgyti netikrą dokumentą-išrašą iš medicininių dokumentų ir jį panaudoti, pateikė savo asmens duomenis nenustatytam asmeniui, o šis, vykdydamas bendrą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, panaudodamas E. M. perduotus anketinius duomenis pagamino netikrą dokumentą-tariamą išrašą iš medicininių dokumentų forma Nr. 027/a, jame įrašydamas neatitinkančius tikrovės duomenis, kad 2010-02-26 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje E. M. išduotas išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a), išraše nurodydamas neatitinkančius tikrovės duomenis, kad 2010-02-24 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje E. M. buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, potrauminio streso sindromas bei nurodydamas neatitinkančius tikrovės duomenis apie E. M. medicininės apžiūros eigą ir išrašą patvirtindamas netikru gydytojo spaudu Nr. 211507 ir neįskaitomu parašu, tokiu būdu, pagaminus netikrą dokumentą-išrašą iš medicininių dokumentų, o E. M. ne vėliau kaip 2010-04-16 nenustatytomis aplinkybėmis šį žinomai netikrą išrašą įgijo iš nenustatyto asmens, laikė jį prie savęs ir 2010-04-16 11.55 val. atgabeno į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą adresu: Vytauto pr. 91, Kaunas, ir pateikė jį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai R. M., ir tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą - išrašą iš medicininių dokumentų. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. M. dėl kaltinimo pagal LR 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad nusikaltimo nepadarė, į žmones nešaudė. Paaiškino, kad 2010-02-24 jis ir M. K. automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavo susitikti su A. M.. Susitikimo tikslas buvo apžiūrėti automobilį, kurį jis norėjo pirkti, o A. M. turėjo parodyti parduodamą automobilį. Automobilio apžiūroje dalyvavo ir du asmenys, kurie norėjo automobilį parduoti, jie atvyko atskirai. Po susitikimo ir automobilio apžiūros trise (E. M., A. M., M. K.) ėjo link savo automobilio ir pamatė, kad link jų atbėga šaudydami per dešimt asmenų, jų nepažinojo, kodėl jie puola, nesuprato, konfliktų su jais prieš tai nebuvo. Atbėgę asmenys A. M., M. K. pargriovė, mušė, užpuolikai šaudė. Kai šaudyti pradėjo automobilį „BMW“ norintys parduoti asmenys, tai užpuolikai lyg atsitraukė nuo A. M. ir M. K. ir vėl juos puolė. Jis (E. M.) M. K., A. M. bandė atsitraukti, bet juos puolė grupė asmenų. Užpuolę asmenys prieš juos (A. M., M. K.) smurtavo. Jis (E. M.) mušėsi su asmenimis, kurie juos užpuolė. Kaltinamasis tvirtina, kad nuo užpuolimo pradžios girdėjo šūvius. Nuo užpuolimo vietos iki automobilio „Audi“, kuriuo jis buvo atvykęs, buvo apie 5 metrų atstumas. Kai antrojo užpuolimo metu buvo mušami A. M., M. K., jis (kaltinamasis) matė, kad nuo dvylikaaukščio namo (Nr. 26) du asmenys (norėję parduoti automobilį „BMW“) šaudė, šūviai buvo ir į užpuolikų automobilius „Mercedes“. Šaudę asmenys buvo automobilio pardavėjai, kurie norėjo parduoti A. M. parodytą automobilį, vienas jų buvo ilgesniais juodais plaukais. Į užpuolikus šaudė automobilį norintys parduoti žmonės, jie šaudyti pradėjo tuomet, kai pirmą ir antrą kartą grupė asmenų puolė A. M. ir M. K.. Antro puolimo metu jis (E. M.) iš automobilio pasiėmė savigynai išduotą ginklą, šovė 5-6 šūvius į viršų, nes prie jo (kaltinamojo) atbėgo keli asmenys ir jį puolė, šoko ant nugaros. Jis šaudė į viršų, todėl negalėjo pataikyti į kitus asmenis. Kai jis (kaltinamasis) šaudė į viršų, tuo metu A. M. ir M. K. gulėjo ant žemės, užpuolikai juos spardė. Jam (kaltinamajam) šovus į viršų, užpuolikai nutraukė smurtinius veiksmus prieš A. M. ir M. K.. Kai įvykis pasibaigė, priėjo prie A. M., M. K.. A. M. buvo sužalotas, padėjo jam atsikelti ir eiti. M. K. trenkė į užpuolikų automobilio „Mercedes“ stiklą. Trise sėdo į automobilį ir išvažiavo. Konfliktas truko nuo 5 iki 10 minučių. Ginklas, kuriuo jis šaudė, jam buvo išduotas legaliai, jį laikyti ir nešiotis turėjo leidimą. Įvykio metu jo plaukai buvo trumpi ir žili.

Įvykio metu jis (E. M.) buvo mušamas lazda, sužalotas, apdeginta galva. Taip pat buvo sužalotas ir M. K.. Po įvykio dėl sužalojimo kreipėsi į mediką, tačiau nenori atskleisti jo tapatybės. Nukentėjusiuosius galėjo sužaloti asmenys, kurie norėjo parduoti automobilį „BMW“.

Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, kad šaudė į žmones, nes pareigūnas jam liepė taip sakyti ir aiškino, jog tokiu atveju bus savigyna. Taip pat išgalvojo aplinkybes dėl 5-6 asmenų grupės, buvusios įvykio metu, ir subraižyto automobilio.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu patvirtinama, kad šis procesinis veiksmas atliktas 2011-06-23 su E. M.. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. M. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir patvirtino, kad 2010-02-24 jis, M. K., A. M. atvyko čia. Parodė vietą, kur sustojo automobilis „Audi“, kuriuo jis atvyko apžiūrėti parduodamo automobilio. Nurodė, kad matė grupę asmenų, kurie konfliktavo, mušėsi. Viena grupė asmenų bėgo link jų (E. M., M. K., A. M.), o kita jaunuolių grupė su lazdomis, strypais rankose juos vijosi. Pribėgę šie asmenys pargriovė ant žemės A. M., M. K. ir pradėjo juos mušti. Jaunuoliams pradėjus bėgti į jo pusę, jis (E. M.) iš automobilio išsitraukė savigynai išduotą pistoletą, juo šaudė į atbėgančius ir jo draugus mušusius jaunuolius. (t. 6, b. l. 185-186)

Nukentėjusysis A. A. paaiškino, kad įvykio dieną automobiliu „M. B.“ (angliškais numeriais) kartu su V. P. važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo atsitiktinai, nes brolis D. Z. buvo nurodęs, kad ten atvyks. Važiuodamas pamatė, kad kitu automobiliu važiuoja jo brolis D. Z. ir V. Š., todėl važiavo paskui jį į kiemą. Ten buvo 5-6 nepažįstamų asmenų sambūris, šaudė. Kai jis, D. Z., V. Š. išlipo iš automobilių, prasidėjo šaudymas nuo dvylikaaukščio namo pusės, šaudė 30-35 metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, vidutinio sudėjimo, ilgais plaukais asmuo, todėl jis (A. A.) pradėjo bėgti, dėl šaudymo buvo sužalotas į nugarą. Šaudantis asmuo pradžioje stovėjo prie dvylikaaukščio namo, jis šovė daug kartų į tą pusę, kur buvo asmenų sambrūzdis, ir judėdamas link jo. Tarp jo (A. A.) ir šaudančio asmens buvo 10-15 metrų atstumas. Tvirtino, kad konflikto metu buvo šaudoma iš dviejų ginklų, kas turėjo antrą ginklą, negali pasakyti, nepastebėjo. Jis (A. A., D. Z., V. Š.) ginklo neturėjo, kodėl buvo šaudoma į jį, nežino, priežasties nebuvo, galimai buvo šaudoma į grupelę sambrūzdyje dalyvavusių asmenų, nuo jų jis buvo 5-10 metrų atstumu.

Patvirtino, kad į įvykio vietą buvo atvažiavęs pažįstamas T. P., matė jo automobilį, jis buvo pastatytas už automobilio, kuriuo į įvykio vietą atvažiavo jis (A. A.). Kada T. P. išvažiavo nematė, tik vėliau sužinojo, kad buvo sužalotas (peršautas) T. P., M. N..

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis A. A. teisme nurodė, kad kategoriškai tvirtina, jog šaudė ne kaltinamasis E. M.. Patvirtino, kad įvykio vietoje buvo D. Z., V. P., V. Š., T. P.. Nematė, kad įvykio metu buvę asmenys atiminėtų ginklą iš kito asmens, taip pat nematė nukritusių ir mušamų asmenų. Neigia, kad į įvykio vietą važiavo susidoroti su A. M.. Teigia, kad įvykio vietoje nesmurtavo prieš kitus asmenis. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Tačiau nenurodė, kad į įvykio vietą atvyko V. P., kad buvo asmenų sambūris, kad šaudė asmuo ilgais plaukais, nes bijojo būti suimtas, atpažintas.

Nukentėjusysis M. N. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, įvykio metu buvo sužalotas. Įvykio dieną Šilainiuose važiavo automobiliu „S. I.“, pamatė automobiliu važiuojantį draugą A. A., nusprendė su juo pasisveikinti, todėl važiavo paskui. Įvažiavęs į kiemą sustojo, išlipo ir pamatė grupę asmenų, tuomet pasigirdo šūviai. Vyras buvo nukreipęs ginklą ir šaudė į kitą vyrą (sužinojo, kad tai T. P.), kuris buvo prie automobilio „Mercedes“, suprato, kad į jį pataikė, nes jis ropštėsi į automobilį. Tada šaudantis asmuo atsisuko į jį (M. N.), todėl pradėjo bėgti, daugiau nieko nepamena, nes buvo šokas. Neprisimena, kas jį pristatė į gydymo įstaigą. Įvykio metu jam (M. N.) buvo sužalota galva ir akis.

Tvirtina, kad šaudęs asmuo buvo apie 30 metų amžiaus, tamsiais ir ilgais plaukais, tačiau tai buvo ne kaltinamasis E. M.. Šaudančio asmens veidą matė, jis šaudė pistoletu, tas pats asmuo šovė į jį (M. N.) ir į T. P.. Šaudančio asmens jis (M. N.) nepuolė, kodėl jis šaudė, nežino. Tarp jo ir šaudančio asmens buvo apie 2-3 metrų, o tarp M. N. ir šaudančio asmens buvo apie 5 metrų atstumas. Netvirtina V. P. parodymų, kad važiavo susidoroti su A. M..

N. T. P. paaiškino, kad įvykio dieną Kaune, Šilainių mikrorajone, važiavo automobiliu „M. B.“ S500, kartu su N. T., A. R., Mindaugu (pavardės nežino). Kai N. T. ir Mindaugas išlipo, jis toliau važiavo su A. R., išvažiuodamas iš kiemo pamatė A. A., sustojo pasikalbėti, išlipo iš automobilio. Matė dvi grupeles asmenų, kurie ginčijosi ir pradėjo konfliktuoti. Pasigirdo šūviai, kai įvykio vietoje buvę asmenys (nuo 3 iki 5 asmenų) pradėjo bėgti, jie bėgo pro jį (T. P.). Matė, kad bėga ir A. A.. Jis (T. P.) buvo sužeistas į koją, sėdo į automobilį „M. B.“ (S klasės) ir važiavo, pateko į gydymo įstaigą. Iš kiemo įvykio vietoje išvažinėjo atbuline eiga, išvažiuojant jau niekas nešaudė, į ligoninę jį vežė Dainius (pavardės nežino). Šaudantį asmenį įvykio vietoje matė, jo nepažįsta. Jis šaudė į tą pusę, kur stovėjo jis (T. P.), tarp jų buvo nuo 5 iki 20 metrų atstumas. T. P. tvirtina, kad E. M. į jį nešovė, o šaudęs asmuo į kaltinamąjį nepanašus, bendrų bruožų neturi. Šaudžiusio asmens plaukai tamsūs, jo ūgis apie 170-180 cm, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Kokį ginklą turėjo šaudantis asmuo negali pasakyti, bet tai buvo pistoletas. Į jį (T. P.) buvo paleistas vienas šūvis. T. P. neigia turėjęs ginklą. Pažįsta N. T., D. Z., A. R., S. P.. T. P. tvirtina, kad įvykio vietoje buvo A. R., A. A., M. N.. Neigia važiavęs sumušti A. M..

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2010 m. vasario mėnesį automobilių turguje susipažino su E. M. ir žinojo, kad jis ieško pirkti automobilį „BMW“. Sužinojęs asmenis, kurie praduoda tokį automobilį, nutarė pakelti kainą, uždirbti ir paskambino E. M., sutarė susitikti (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobilį. E. M. atvyko kartu su M. K.. Taip pat į apžiūros vietą automobiliu „BMW“ atvyko kitas asmuo (jo pavardės ir vardo nežino) ir asmuo vardu G. (jo pardavės nežino), kuris pardavinėjo šį automobilį. Jis (A. M., E. M., M. K.) automobilį apžiūrėjo, nuo jo nuėjo apie 10 – 15 metrų atstumą ir buvo užpulti 10 asmenų grupės, kurie buvo su pagaliais, strypais, šautuvais. Užpuolikai parbloškė ant žemės ir smurtavo prieš jį (A. M.), E. M. ir M. K.. Nuo parduodamo automobilio „BMW“ pusės pasigirdo šaudymo garsai. Tuomet jis ir M. K. atsistojo pažiūrėti, bet vėl buvo parblokšti užpuolikų. Tvirtina, kad šaudė asmuo vardu G. ir kitas su juo buvęs asmuo, kurio pavardės ir vardo nežino, o į jų pusę šaudė du užpuolikai.

Įvykio vietoje matė du automobilius „Mercedes“, vienas jų buvo angliškais numeriais. Matė, kad vienas vaikinas buvo priklaupęs prie automobilio „Mercedes“ ir sėdo į jį, o asmuo vardu G. jį apšaudo. Taip pat matė, kad tuo metu E. M. laikė iškėlęs ranką, o jį užpuolę keturi ar penki asmenys laiko jam už rankos, tuomet pasigirdo E. M. iššauti 4 šūviai, jis šovė į orą iškėlęs ranką į viršų, šaudant muistėsi. Šaudymo metu E. M. buvo toje pačioje vietoje netoli automobilio, nejudėjo. Tvirtina nematęs, kad E. M. būtų nuleidęs ranką ir šaudęs į užpuolusius asmenis. Jis (A. M.) ir M. K. antro užpuolimo metu taip pat buvo netoli automobilio, kur stovėjo E. M.. Konfliktui pasibaigus E. M. ir M. K. jį (A. M.) pakėlė, įsodino į automobilį ir vežė, jis pats ėjo sunkiai, nes jam strypais sudaužė ir sužalojo kojas. Įvykio metu M. K. taip pat buvo sužalotas. Asmuo vardu G. paklausė, ar viskas gerai, ir pasakė „nieko nematėm, nieko nežinom“, todėl ikiteisminio tyrimo metu apie jį nepasakojo, nes bijojo, buvo susitarimas G. „nekišti“. Įvykio metu ginklo jis (A. M.) neturėjo, nešaudė, užpuolikų nepažinojo, jokio konflikto nebuvo. Dėl sužalojimo gydėsi, dėl užpuolimo patyrė šoką. Apie įvykį policijai nepranešė dėl baimės. Dėl ko buvo sumuštas, nežino, užpuolimas buvo staigus, smurtas panaudotas iš karto, su užpuolikais konflikto nebuvo.

Liudytojas A. M. nurodė, kad teisme duoda teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Nurodė, kad asmuo vardu G. yra tamsiais ilgais plaukais, apie 180 cm ūgio. Taip pat nurodė, kad jiems (A. M., M. K., E. M.) buvo didelis pavojus (grėsmė) dėl užpuolimo ir užpuolusių asmenų smurtinio elgesio.

L. M. K. paaiškino, kad 2010-02-24 jis ir E. M. automobiliu „Audi A6“ atvyko apžiūrėti parduodamo automobilio „BMW“. Ten sutiko du nepažįstamus asmenis, kurie buvo atvykę parduodamu automobiliu. Taip pat susitiko ir A. M.. Po automobilio apžiūros jį, A. M., E. M. užpuolė 10-15 asmenų grupė, kurie turėjo lazdas, ginklus. Jis (M. K.) užpuolikų buvo ant žemės parblokštas smūgiu lazda ir mušamas. Užpuolikai puldami nieko nesakė, bet šovė 5 ar 6 kartus, jie pirmi pradėjo šaudyti. Tuomet nuo tos pusės, kur stovėjo parduodamas automobilis „BMW“, taip pat pasigirdo šūviai, šaudė iš daugiau nei vieno ginklo. Kas šaudė nematė, tik girdėjo šūvių garsus. Matė, kai E. M. stovėjo prie automobilio, jį buvo apstoję keli asmenys, o jis šaudė į viršų iškėlęs ranką. Nematė, kad E. M. būtų nuleidęs ranką su ginklu ir šaudęs. Po konflikto jis ir E. M. pakėlė A. M., padėjo jam atsistoti, pasodino į automobilį, vežė. Prieš išvažiuodamas jis (M. K.) su rasta užpuolikų lazda trenkė į automobilį.

Ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo ir nutylėjo apie automobilio „BMW“ pardavėjus, nes jie buvo A. M. draugai, ir prieš apklausą pas tyrėją buvo susitikęs su A. M., E. M., nusprendė aiškinti vieną versiją, apie automobilio pardavėjus nutylėti.

Tvirtina, kad jam, A. M., E. M. buvo didelė grėsmė dėl užpuolimo, nes užpuolikai turėjo lazdas, jomis daužė, sužalojo. Tiek jį, tiek A. M., tiek E. M. užpuolikai sužalojo, o išgelbėjo automobilio „BMW“ pardavėjai, nes jiems pradėjus šaudyti, užpuolikai nutraukė veiksmus. Tvirtina, kad įvykio metu iš viso buvo išauta 10-15 kartų. Buvo šaudoma koviniais, dujiniais ginklais. Automobilio „BMW“ pardavėjai (jų vardų nežino) šaudė koviniu ginklu. Vienas pardavėjas buvo juodais ilgais plaukais.

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2010-02-24, apie 17.45 val., netoli namo (duomenys neskelbtini), matė stovintį automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir netoliese stovinčius ir besikalbančius tris vyriškius. Maždaug po 5 minučių išgirdo triukšmą kieme ir pamatė, kad kieme, bet arčiau namo Nr. (duomenys neskelbtini), grupė asmenų, daugiau nei 5, gal net iki 10, muša rankomis, kojomis vieną ant nugaros ant žemės gulintį vyriškį. Negali pasakyti ar tarp šių asmenų buvo nors vienas asmuo iš prieš tai kieme matytų besikalbančių trijų vyrų. Tada pamatė vieną vyriškį, kuris atbėgo nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, jis rankoje turėjo ginklą. Tarp šio vyriškio ir asmenų, kurie mušė gulintį asmenį, buvo gal 2-3 metrų atstumas. Tada atsitraukė nuo lango ir išgirdo vieną šūvį, paskui gal dar tris. Kai viskas nurimo ir vėl pažiūrėjo pro langą, pamatė, kad toje vietoje, kur buvo mušamas asmuo, ant žemės gulėjo vienas vyriškis. Šį asmenį priėję dar du vyriškiai, apsirengę tamsios spalvos drabužiais, nusivedė ir pasodino į automobilį, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir patys sėdę į šį automobilį išvažiavo. Be to, tuo metu pamatė, kad atbėgo du vyrai, kurie nubėgo prie automobilio, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Vienas iš šių asmenų pasiėmė kažkokį daiktą iš minėto automobilio ir priėjęs prie netoliese stovėjusio automobilio, kurio valstybiniai numeriai buvo nelietuviški, sudaužė jo priekinį stiklą. Matė, kaip vėliau policijos pareigūnai sulaikė vieną vyriškį, buvusį prie mėlynos spalvos automobilio. (t. 2, b. l. 9-10)

Liudytojas Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, paaiškino, kad būdamas bute išgirdo garsus, panašius į petardų šaudymą, todėl nutarė pažiūrėti pro langą. Kieme pamatė keturis automobilius („BMW“, „Mercedes“, „Audi“, kito negali įvardinti) ir tris ar keturis asmenis. Vienas bėgo tolyn nuo automobilių, o kitas pusiau gulėdamas ar sėdėdamas buvo susiėmęs už galvos ir atsirėmęs į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti du asmenys pradėjo intensyviai dairytis. Matė, kad vienas asmuo (apsirengęs šviesia striuke) iš automobilio „Audi“ A6 pasiėmė lazdą ir priėjęs prie automobilio „Mercedes“ angliškais numeriais daužė jo priekinį stiklą. Automobilis „Audi“ A6 išvažiavo, netrukus atvažiavo policijos darbuotojai. Tvirtina, kad nematė ginklų pas matytus asmenis, taip pat nematė muštynių. Paaiškino, kad petardų šaudymo garsas sklido nuo tos pusės, kur stovėjo automobilis „Audi“. BMW stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) namo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme liudytojas R. B. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. B. paaiškino, kad 2010-02-24, apie 17 – 18 val., išgirdo kieme triukšmą. Tada pamatė prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčius šešis įtartinus automobilius. Prisimena, kad automobilis „Audi A6“, sidabrinės spalvos, stovėjo greta automobilio „M. B.“. Priekyje „Mercedes“ automobilio stovėjo automobilis „R. S.“, o už automobilio „Audi“ A6“ stovėjo tamsios spalvos automobilis „BMW“ ir kitas tamsios spalvos automobilis. Dar vienas automobilis „BMW“ su juodos spalvos sparnu taip pat stovėjo greta. Netoliese šių automobilių stovėjo 6 ar 7 asmenys, kurie mušėsi, vieni į kitus šaudė. Po ko keletas vaikinų atsisėdo į tamsios spalvos aukščiau paminėtą automobilį, kurio modelio neįsidėmėjo, o į šį automobilį vienas vyriškis šaudė ir iššovė daugiau kaip keturis kartus. Iš karto po to iš kiemo išvažiavo tamsios spalvos „BMW“ automobilis ir sidabrinės spalvos „Audi“ automobilis. „R. S.“ automobilis buvo patrauktas iš jo stovėjimo vietos, o atvykę policijos pareigūnai sulaikė jame jo vairuotoją. Kieme liko stovėti šis automobilis, automobilis „M. B.“ angliškais numeriais ir „BMW“ automobilis, v/n (duomenys neskelbtini) Visi kiti automobiliai išsivažinėjo.

Papildomos apklausos metu liudytojas R. B. nurodė, kad pagal garsą jis nusprendė, kad įvykio vietoje buvo šaudoma iš keturių skirtingų ginklų. Jis tikrai gerai įsidėmėjo, kaip vienas iš vyrų bėgdamas šaudė į atbuline eiga iš kiemo išvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, iš kurio keleivio pusės pro langą kažkas atsišaudė. Dar dviejų ginklų šūvius jis girdėjo prie mokyklos kampo, tačiau kas šaudė jam nesimatė. Kai baigėsi šūviai, labai greitai prie paliktų automobilių grįžo keli vaikinai ar vyrai, iš kurių vienas su lazda kelis kartus, gal du, tiksliai negali pasakyti kiek, sudavė per palikto su užvestu varikliu sidabrinės spalvos automobilio „M. B.“ priekinio lango stiklą. Visas šis konfliktas truko labai trumpai, todėl jame dalyvavusių žmonių jis neįsidėmėjo. Visi jam iki tol buvo nematyti. (t. 1, b. l. 194-195, 196).

Apklaustas teisme R. B. patvirtino, kad prieš šaudymą grupė asmenų konfliktavo, susistumdė. Matė, kad vienas asmuo ėjo pro 20 namo kampą ir šaudė į automobilį, važiuojantį atbuline eiga. Kai prasidėjo šaudymas, visi išsibėgiojo. Girdėjo daug šūvių, 7 šūvius – prie namo ir 6 šūvius prie mokyklos. Girdėjo, kad šaudantis asmuo šovė keturis kartus, jo ranka buvo ištiesta, o kitas asmuo, sėdintis automobilio keleivio vietoje, atsišaudė trimis šūviais. Ateinantis asmuo nuo Šarkuvos g. 20 namo buvo apie 20 metrų atstumu nuo grupelės asmenų, kurie išsibėgiojo, jis judėjo link išvažiuojančio atbuline eiga automobilio. Kai buvo šaudoma prie 20 namo kampo, tai girdėjosi šūviai ir prie mokyklos, kur šaudoma buvo iš dviejų ginklų. Po įvykio matė kraujo pėdsakus prie Šarkuvos g.18 namo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2013-10-04 atliktas parodymų patikrinimas vietoje su R. B.. Šio procesinio veiksmo metu R. B. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte virtuvės langą, kur matyti (duomenys neskelbtini) namo kiemo vaizdas. R. B. nurodė, kad įvykio metu buvo žiema, medžiai, krūmai - be lapų, todėl kiemo vaizdas matėsi geriau. R. B. paaiškino, kad 2010 m. vasario mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, per langą matė susišaudymo aplinkybes. Po to aikštelėje parodė automobilių „BMW“, „M. B.“ išsidėstymo vietas. Nurodė, kad „BMW“ stovėjo lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) pažymėtam namui, priekiu į (duomenys neskelbtini) namą. Vidurinėje automobilių stovėjimo aikštelės dalyje, priešais įėjimą į (duomenys neskelbtini) namą, stovėjo „M. B.“ (vairas dešinėje), o už jo (arčiau (duomenys neskelbtini) namo) matė besigrumiančių vyrų grupelę, kuri vėliau nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, iš tos vietos girdėjo šūvių garsus. Taip pat matė, kad lazda vyriškis trenkė į automobilio stiklą. Iš už (duomenys neskelbtini) namo kairio kampo (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) namo) atbėgęs vyriškis šaudė į atbuline eiga iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, kurio modelio neįsidėmėjo, kuriame keleivio pusėje sėdintis asmuo šaudė į jų automobilį šaudantį vyrą. (t. 9, b. l. 102, 103-108)

L. M. Š. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Išgirdusi garsius balsus priėjo prie lango (penktame aukšte) ir pamatė asmenis, kurie grūmėsi, jų buvo trys, vienas asmuo buvo mušamas, spardomas. Nuo darželio pusės atbuline eiga važiavo automobilis, į automobilį buvo paleisti du šūviai. Šaudantis asmuo buvo tarp (duomenys neskelbtini) ir priešais esančio namo ir apie 10 metrų atstumu nuo atbuline eiga važiuojančio automobilio, šaudantis asmuo judėjo link automobilio priekio. Matė, kad muštas asmuo buvo pakeltas ir nuvestas.

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojos I. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme liudytoja I. V. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. paaiškino, kad 2010-02-24, apie 18 val., išgirdo kažkokį pokštelėjimą kieme, tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir pagalvojo, kad paaugliai sprogdina petardas. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė nuvažiuojančius du automobilis – vienas buvo sidabrinės spalvos, o kitas tamsiai mėlynos arba juodos spalvos. Dar vienas sidabrinės spalvos automobilis stovėjo ties įvažiavimu į kiemą. (t. 2, b. l., 1-2)

Liudytojas A. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) į įvykio vietą atvyko su T. P., nes šis norėjo su kažkuo pakalbėti. Prieš tai vežė N. T. į namus ir jį išleido. Atvykęs į aikštelę matė muštynes, kažkas puolė, mušė kaltinamąjį E. M., kažkas pradėjo šaudyti. Puolančių asmenų neįsidėmėjo, tačiau įsidėmėjo, kad 4 ar 5 asmenys stumdėsi, grūmėsi. Išsigando šūvių, todėl iš automobilio iššoko ir pabėgo. Nematė, kad įvykio vietoje šaudytų E. M., o kas šaudė nematė. Taip pat nematė, kad įvykio vietoje buvę asmenys turėtų lazdų ir įrankių, nukritusių ir mušamų asmenų nematė. Važiuoti ir mušti A. M. niekas nekvietė. Jis (A. R.) ir T. P. ginklo neturėjo, nešaudė. Pažįsta R. T., R. Š., D. Z..

Liudytojas D. Z. paaiškino, kad 2010-02-24 jis ir V. Š. automobiliu važiavo susitikti, pabendrauti su N. T.. Paskui automobilį, kuriuo važiavo jis (D. Z.), o vairavo V. Š., taip pat automobiliu važiavo jo brolis A. A. su kitu draugu. (duomenys neskelbtini) įsuko į kiemą, kur buvo daug (apie 10) asmenų, vyko sambrūzdis, muštynės, šaudymas (toje grupelėje). Išlipęs iš automobilio stebėjo įvykius 15-20 m atstumu. Iš kito automobilio išlipo A. A.. Kai išlipo iš automobilio, pasigirdo šūviai. Matė, kad prie dvylikaaukščio namo stovėjo automobilis „BMW“ ir nuo tos pusės asmenys šaudė. Vienas šaudantis asmuo buvo lieso kūno sudėjimo, aukštas, ilgais plaukais, abu turėjo ginklus. Šie asmenys šovė į automobilį, kuriuo jis buvo atvykęs, o vieno iš jų šūviu buvo sužalotas A. A., kai bėgo pasigirdus šūviams, jis sužalotas į nugarą. Taip pat matė, kad buvo sužaloti T. P., M. N., šis nukrito. Šie du šaudantys asmenys buvo nuo jo 15-20 m atstumu, jie sužalojo ir T. P.. Kai bėgo, susistabdė S. P. vairuojamą automobilį ir vyko į gydymo įstaigą. Liudytojas D. Z. tvirtina, kad ginklo neturėjo, jo pažįstami asmenys nešaudė. Ikiteisminio tyrimo metu apie du šaudžiusius asmenis neminėjo, nes bijojo dėl savo saugumo, be to, buvo sulaikytas draugas V. Š., todėl išsigando. Tvirtina, kad teisme duoti parodymai teisingi ir išsamūs.

L. V. P. paaiškino, kad jis ir kiti asmenys (jų galėjo būti nuo 20 iki 30) važiavo mušti A. M.. Mušimo priežastis buvo ta aplinkybė, kad prieš tai N. T. ir A. M. buvo konfliktavę. Kažkuris jų žinojo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena A. M. draugė, todėl buvo pradurta jos automobilio „BMW“ padanga, o A. M. atvažiavo padangą pakeisti. Jis (V. P.) automobiliu „M. B.“ važiavo kartu su A. A., taip pat atvyko D. Z., kurie pakvietė važiuoti mušti A. M.. Vykstant automobilis nebuvo apgadintas.

Patvirtino, kad mušti važiavo T. P., N. T., A. R., D. Z., A. A., M. N., kiti asmenys, kurie pradėjo konfliktą ir partrenkę ant žemės A. M., jį spardė, mušė. Kai užpuolė A. M., šis buvo kartu su E. M. ir dar vienu vyriškiu. Įvykio vietoje prie automobilio stovintis asmuo (E. M.) iš rankinės išsitraukė ginklą ir šaudė į užpuolikus, tuomet visi užpuolikai išsibėgiojo, pabėgo ir jis (V. P.). Įvykio metu ginklą turėjo ir T. P., jis ginklu gąsdino A. M.. Kai šaudė kaltinamasis, T. P. atsišaudė. Po konflikto matė, kad A. A. buvo sužalotas. Vėliau sužinojo, kad buvo sužaloti ir kiti asmenys, tarp jų M. N.. Buvo išsigandęs, todėl ikiteisminio tyrimo melavo ir aiškino, kad įvykio vietoje nebuvo. Teisme aiškino tiesą.

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme liudytojas L. M. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. M. paaiškino, kad jis automobilio V. P. nepardavė, o tik jo paprašytas 2010-03-07 pasirašė kažkokį dokumentą. Kur V. P. ketino naudoti šį dokumentą, nežino. (t. 2, b. l. 84-85)

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo D. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme liudytojas D. R. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. R. paaiškino, kad M. K. yra jo draugas ir naudojasi jo vardu registruotu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. M. K. ketino pirkti iš jo šį automobilį. Šiuo automobiliu M. K. naudojosi ir 2010-02-23. Šią datą prisimena, kadangi pats minėtą dieną skambino M. K., kadangi ketino su juo susitikti, tačiau jis pats užtruko ir jų susitikimas neįvyko. Taip pat kitą dieną kelis kartus kalbėjo telefonu su M. K., bei vakare apie 21 val. dar kalbėjo su juo ir M. K. minėjo, kad žiūri futbolą ir nurodė, kad susiskambins vėliau. Neatrodė, kad M. K. tuo metu būtų sutrikęs ar susijaudinęs. Kelias dienas po to jis vis skambino M. K., tačiau šis neatsiliepė ir neatskambino. Papildomos apklausos metu D. R. nurodė, kad 2010-04-20 jam paskambinęs M. K. (tai buvo pirmas jų bendravimas po 2010-02-24) pasakė nuvykti į Plechavičiaus gatvėje esantį kiemą, kur reikia paimti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atvežti jį į policiją, ką jis ir padarė. Kur per visą šį laiką buvo jo minėtas automobilis, jis nežino. Taip pat jis pažįsta M. K. draugą E. M., tačiau artimai nebendrauja. A. M. nepažįsta. (t. 2, b. l. 86-88)

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme liudytojas S. P. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. paaiškino, kad įvykio dieną jo vairuojamu automobiliu „BMW“ 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės – pilkos spalvos, važinėjosi Kaune su draugu Sauliumi. Buvo nuvykę iki prekybos centro (duomenys neskelbtini). Su niekuo kažkur susitikti ar praleisti laiko nesitarė. Nuvažiavus su S. prie (duomenys neskelbtini), ten savo vairuojamą automobilį pasistatė priešais pagrindinį įėjimą ir apie pusvalandį jie tiesiog be tikslo automobilyje sėdėjo, kalbėjosi. Iš automobilio buvo išlipę, bet niekur nuo jo nėjo, tik parūkė ir vėl sėdo į jį. Apie 17 val. kartu su S. minėtu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir joje pasuko į kairę, link (duomenys neskelbtini). Pavažiavus už pirmojo monolitinio daugiabučio, dešinėje šaligatviu pamatė einantį susirietusį sportiškai apsirengusį vaikiną. Jis berods svirduliavo, matėsi, kad jam kažkas atsitikę. Privažiavęs arčiau, pamatė, kad tai jo pažįstamas A. Pamatęs jį sustojo, o A. juos pamatęs, pasakė, kad greičiau jį vežtų į klinikas, kadangi jis buvo sužeistas. Kadangi automobilio galiniai stiklai tamsinti, jis nematė, kurioje vietoje A. buvo sužeistas. V. A. dejavo iš skausmo, sakė, kad jam silpna, prašė kuo greičiau jį vežti. Jis nieko neaiškino, kas jam atsitiko, o jis su S. jo neklausinėjo. Nuvežus į klinikas, jis su S. A. ant rankų nunešė į priėmimo skyrių, ten paguldė ant ratukų ir palikę jį medikų priežiūrai, iš klinikų išvyko. Atvežus į klinikas A. buvo labai silpna ir jis pats beveik nebepaėjo. Matė, kad A. drabužiai kruvini ir kad sužeistas jo petys. Kas jam galėjo atsitikti, nežino ir paaiškinti negali. (t. 3, b. l. 12-15)

Teisme apklaustas S. P. patikslino, kad sužalotas asmuo, kurį vežė į gydymo įstaigą, yra A. A.. Teigia, kad įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, ir neigia, kad tarėsi su kitais asmenimis vykti į įvykio vietą. Patvirtino, kad pažįsta N. T., T. P., D. Z., A. R..

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo N. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme apklaustas liudytojas N. T. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina. Neigia, kad važiavo sumušti A. M..

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju N. T. paaiškino, kad šiuo metu nebeprisimena, ką jis veikė ir su kuo susitiko 2010 m. žiemą. Tikslios datos dabar jau nebeprisimena, kai vakare netoli jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko susišaudymas tarp kažkokių asmenų, kurių metu buvo sužaloti jo draugai T. P. ir A. A., kadangi nuo to laiko praėjo daug laiko. Apie tai, ką jis veikė tos dienos ir to vakaro, kai įvyko susišaudymas, eigoje, jis davė parodymus jį apklausiant įtariamuoju toje pačioje byloje, šie parodymai buvo duoti praėjus nedaug laiko po to susišaudymo, ir tada apklausos metu nurodė ką jis veikė, kur buvo, su kuo susitiko ir su kuo bendravo telefonu tą dieną ir vakare, nes visa tai prisiminė. Todėl prašo remtis jo parodymais apklausiant įtariamuoju, kur N. T. parodė, kad pažįsta pranešime apie įtarimą minimą asmenį - T. P., kuris yra jo draugas. Jam yra žinoma, kad T. pastaruoju metu naudojosi automobiliu „Mercedes“, S klasės, juodos spalvos. Jis taip pat pažįsta A. A. kuris yra šiaip jo pažįstamas, kokiu automobiliu jis naudojasi-nežino. M. N. ir V. Š. jis nepažįsta. 2010-02-24 dieną leido su T. P.. Maždaug apie 17 val., o gal apie 17.30 val., T. jį atvežė prie jo namų (duomenys neskelbtini). Jį parvežė į namus, nes jam reikėjo savo automobilį „Lexus“ nuvaryti į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su juo ir T. visą laiką važinėjosi ir T. draugas vardu M. Kai pasikalbėjo su serviso meistru, sužinojo, kad automobilį servise reikės palikti per naktį, todėl paprašė, kad minėtas M. jo automobilį nuvarytų į servisą. Kai atvažiavo prie jo namų, tai jis nuėjo į namus ir pasiėmė raktus nuo automobilio, padavė juos M. ir šis automobilį nuvarė į autoservisą. Kai padavė automobilio raktus, tai M. jo automobiliu nuvažiavo, jis nuėjo namo, o ką darė T. nematė. Vėliau visą laiką jis pats kartu su žmona buvo namuose. Jo namas yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, už darželio, nei namai Nr. (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis T. neskambino, neprisimena, kada sužinojo, kad jis yra peršautas. Nieko negali paaiškinti apie tai, dėl ko galėjo būti peršautas T., jis to nedarė, pats buvo jį aplankyti ligoninėje. (t. 5, b. l. 97, t. 6, b. l. 72-73)

L. V. Š. paaiškino, kad 2010-02-24 paskambino pažįstamas asmuo, gerai nepamena, ar A. A., ar jo brolis D. Z., ir paprašė atvažiuoti. Jie susitiko, D. Z. sėdo į jo automobilį, o A. A. į automobilį „Mercedes“, kuriame buvo asmuo pravarde (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai V. P. ). Važiuojant automobiliu D. Z. rodė kur važiuoti, važiavo link (duomenys neskelbtini). Kokiu tikslu buvo važiuojama, D. Z. nesakė. (duomenys neskelbtini) įsuko į kiemą, paskui jo automobilį važiavo A. A. ir asmuo pravarde (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai V. P.). Kieme pamatė stovinčius grupę asmenų, jų buvo 3 ar 4. Kuomet jis (V. Š.) ir D. Z. išlipo iš automobilio, pamatė, kad iš visų pusių pradėjo bėgti nepažįstami asmenys su beisbolo lazdomis, jų buvo apie 10, atbėgantys asmenys šaudė, nes pasigirdo šūviai. Atbėgantys asmenys bėgo link stovinčios grupelės, kur buvo 3 ar 4 asmenys, juos puolė mušti. Tuomet užpulti 2 ar 3 asmenys nugriuvo, o užpuolikai juos daužė, spardė, šaudė. Taip pat buvo užpultas, mušamas E. M., nes jis buvo užpultųjų asmenų grupelėje.

Iš juodos spalvos automobilio „BMW“, kuris stovėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo du jauni, aukšti, vienas jų - ilgais plaukais vaikinai, jie abu šaudė stovėdami prie automobilio, nejudėjo. Šių dviejų asmenų tarp atbėgančių užpuolikų nebuvo, bet jie jau buvo, kai jis (V. Š.) atvažiavo. Kai pradėjo šaudyti tie du vyriškiai, tai tuomet kažkurie iš užpuolikų puolė juos, įvyko susišaudymas, šaudė užpuolikai į tuos du vyriškius iš „BMW“ automobilio. Tarp jų buvo 15-20 metrų atstumas.

Liudytojas V. Š. nurodė, kad kaltinamasis E. M. buvo toje 3-4 asmenų grupelėje, kuri buvo užpulta atbėgusių asmenų. Tačiau E. M. nebuvo toje dviejų asmenų grupėje, kurie šaudė. Du šaudantys asmenys buvo kito kūno sudėjimo nei E. M.. Du vyrai šaudė tuomet, kai buvo mušamas E. M.. Kaltinamasis ištrūko iš mušančių asmenų ir nubėgo link „Audi“ automobilio, atsidarė duris ir jį užpuolė asmenys.

Kai šaudė du asmenys, kurie buvę atvykę automobiliu BMW, matė, kad A. A. ir D. Z. bėgo link tos pusės, kur nubėgo asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini), matė, kad A. A. suklupo. Mano, kad jį sužeidė tie du asmenys, kurie šaudė ir buvo atvykę juodos spalvos „BMW“ automobiliu.

Taip pat liudytojas V. Š. paaiškino, kad kažkuriuo momentu kaltinamasis E. M. ištrūko iš užpuolikų būrio ir bėgo link automobilio „Audi“. Išgirdo šūvį ir pamatė, kad 3-4 asmenys, kurie prieš tai buvo užpuolę užpultuosius (tarp jų buvo E. M.), atiminėja ginklą iš E. M., tuo momentu kaltinamasis buvo prie automobilio, suprato, kad šovė E. M.. Taip pat matė, kad tuo metu kai atbuline eiga išvažinėjo „Mercedes“, o į jį šaudė tie asmenys, kurie buvo atvykę juodos spalvos „BMW“. Konflikto pabaigoje kažkas prieš jį (V. Š.) panaudojo dujinį ginklą.

Teisme V. Š. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas, įtariamas nusikaltimo padarymu, todėl nedavė teisingų parodymų, nenorėjo juos duoti, nes buvo šoko būsenos ir bijojo apkalbėti. Nutarė, kad teisingus parodymus duos teisme. T. P., M. T., S. P., E. M. pažįsta iš matymo. Įvykio vietoje matė T. P. automobilį „Mercedes“, matė prie automobilio stovėjusius asmenis, negali tvirtinti, ar įvykio vietoje buvo M. T., S. P.. Pirmus šūvius išgirdo kai atvykęs jis (V. Š.) ir D. Z. išlipo iš automobilio, kas šaudė, nematė. Iš išgąsčio atsitūpė, pasilenkė.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad įvykio dieną – 2010 m. vasario mėn. buvo bute su draugu, išgirdo kieme triukšmą ir šūvius, todėl priėjo prie lango pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad grupė žmonių rėkė, keikė, su lazdomis rankose, ginklais puolė tris asmenis, užpuolikai šaudė. Iš užpultųjų vienas atsitraukinėjo, ėjo link mašinos, išsitraukė ginklą, o paskui jį bėgo trys asmenys, persekiotojai bandė atimti ginklą. Tuomet užpultasis iššovė perspėjamąjį šūvį, po jo - ant nugaros jam užšoko trys asmenys, pasigirdo padriki 5 šūviai. Tuomet užpuolikai bėgo į skirtingas puses. Kieme matė automobilius: „BMW“, „Audi“, „Mercedes“ su angliškais numeriais. Kai šaudė užpultasis (stambesnis vyriškis), tai tuo metu šaudė ir kiti asmenys iš skirtingų rūšių ginklų, šūvių buvo daug. Tvirtina, kad puldami tris asmenis užpuolikai šaudė dujiniais ginklais, dar du asmenys, stovėję prie (duomenys neskelbtini) namo, šaudė koviniais ginklais į užpuolikus. Ginklų rūšis nustatė pagal šūvių garsus.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad 2010 m. vasario mėn., (duomenys neskelbtini), namo, numerio nepamena, penkiaaukštyje, buvo pas užsakovą ir derino sąmatą. Išgirdo riksmus ir šūvius, bėgo į kitą kambarį per langą pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad grupė asmenų mušasi, grupė (7 ar 8 asmenys) muša tris asmenis, smūgiavo lazdomis. Tuomet pasigirdo šūviai nuo kito namo pusės ir trys mušti asmenys ėmė trauktis. Du asmenys, kuriuos mušė, pasitraukė į kairę namo (kuriame buvo jis - D. K.) pusę, o paskui juos bėgo didesnė grupė asmenų, kurie prieš tai juos mušė, jie rankose turėjo lazdas ir ginklus. Trečias iš mušamų asmuo (stabus, apvalaus veido) bėgo link „Audi“ automobilio, išsitraukė ginklą, šaudė į viršų, tuomet jį puolę asmenys nuo jo pasitraukė. Ant jo iš nugaros puolė du ar trys vaikinai ir bandė atimti ginklą. Nematė, kad šis asmuo būtų šaudęs į asmenis. Matė, kad kitas tamsiai apsirengęs, aukšto ūgio (180 cm), liekno kūno sudėjimo, ilgais, tamsios spalvos plaukais, be kepurės asmuo atbėgo ir šaudė į automobilį „Mercedes“, kuris bandė išvažiuoti iš kiemo, paleido 3-5 šūvius. Tačiau šis asmuo nebuvo tarp tų, kurie mušė ir buvo mušami. Nematė, kad iš automobilio „Mercedes“ būtų atsišaudoma. Taip pat matė, kad du asmenys, kurie prieš tai buvo mušami, atbėgo, sėdo į automobilį ir kartu su trečiuoju išvažiavo. Įvykius stebėjo iš buto, esančio antrame aukšte, ir 15 metrų atstumu. Tvirtina, kad vienas iš bandančių atimti ginklą buvo R. V., jį pažinojo, nes treniravosi viename sporto klube.

Teisminio nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti R. V. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. V. paaiškino, kad per asmenį vardu D. jis sužinojo, kad yra reikalingas apklausai ikiteisminiame tyrime. Dėl ko vyks apklausa, D. nesakė, tačiau jis numanė, kad apklausa bus apie įvykį, kuris vyko maždaug prieš 2 metus Šilainiuose, kai jis matė muštynes ir šaudymus, kadangi daugiau jokiuose įvykiuose nėra dalyvavęs, kur galėtų būti apklausiamas. Prieš dvejus metus, žiemą, jis buvo nuvykęs pas savo draugą Tadą į (duomenys neskelbtini), gyvenantį netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), tiksliau, iš karto už jos. Tai buvo apie 16-17 val., lauke jau temo. Jo nerado namuose ir išėjęs iš jo eidamas link savo automobilio pamatė pro šalį važiuojantį kito draugo Tado automobilį, kurį šis vairavo. Automobilis buvo „Mercedes“. Automobilio keleivio sėdynėje sėdėjo jam nepažįstamas asmuo, o gale sėdėjo T. draugas A. Automobilio langai nebuvo tamsinti, todėl gale sėdintį žmogų gerai matė. Kadangi norėjo pakalbėti su T., tai jam ranka mostelėjo, kad sustotų, tačiau jis pasakė, kad išleis kažkur draugą tuoj ir kad jis paeitų link ,,monolito“ namo, kuris yra kiemuose įsukus į gatvelę. T. T. nuvažiavo, o jis pėsčiomis nuėjo, kur sutarė. Beeidamas link nurodyto namo kampo išgirdo riksmus ir šūvius. Mano, kad girdėjo ginklo šūvius. Priėjęs arčiau pamatė sumaištį, t. y. matė, kad į T. automobilį taikosi pistoletu kažkoks tamsiai apsirengęs asmuo. Kadangi tuo metu ir daugiau kažkas šaudė, tai jis nesuprato ar tas asmuo iššovė į T. automobilį, ar tik taikėsi. Tada greta jam pačiam iš dešinės pamatė vykstančias muštynes, t. y. daug žmonių mušė lyg du vyrus strypais, gal beisbolo lazdomis, jam atrodo ir kojom, ir rankom mušė. Ten viskas vyko labai greitai, todėl detaliai negali visko papasakoti. Tada priešais, maždaug 10-20 metrų atstumu nuo savęs, pamatė vyrą su pistoletu rankoje, kurį iš nugaros buvo apėmęs vienas asmuo, o iš priekio dar du, kurie akivaizdžiai norėjo jį pargriauti, ir mano, kad atimti ginklą. Tuo metu, kai jis jį pamatė, tas vyras nešaudė, o ginklas ranka buvo į viršų iškeltas. Tai pamatęs jis pats irgi pradėjo bėgti link jo padėti atimti ginklą. Tada taip pat puolė ant jo, norėdamas atimti ginklą, kad apgintų T. Nepuolė pirma ant to asmens, kuris taikėsi į T. automobilį, todėl, kad išsigando, kad jo paties nenušautų. Kitų trijų žmonių, kurie atiminėjo ginklą, nepažinojo. Bandant paimti iš šio žmogaus ginklą, šis pradėjo šaudyti. Kiek šūvių iššovė, tiksliai nežino, bet mano, gal 2-3. Jis negali pasakyti, kur jis iššovė tuos 2-3 šūvius, nes viskas labai greitai vyko ir jis nepastebėjo. Ar tuo metu kas nors šaudė į jų pusę, nematė. Po šių šūvių, visi iš šio asmens bandę atimti ginklą, pradėjo bėgti. Tuo metu kieme visi pradėjo bėgioti, buvo visiška sumaištis. Jis pats taip pat pradėjo bėgti tuo pačiu keliu, kuriuo ir atėjo į šią vietą, t. y. link savo automobilio. Tuo metu dar pamatė prabėgantį Algį, tačiau nuo ko ir kur jis nubėgo, nežino. Ar T. jau buvo išvažiavęs, nepastebėjo. Ar tas žmogus, kuris taikėsi į T. automobilį, dar buvo kur nors, nepastebėjo. Visi įvykio dalyviai buvo tamsiai apsirengę, todėl juos atskirti buvo sunku. Be to, kieme jau temo. Mano, kad apšvietimas nebuvo įjungtas. Ginklo atimti taip ir nepavyko iš to asmens. Nei vienas iš įvykio met buvusių žmonių jam nėra pažįstamas, išskyrus T. ir A. Ar galėtų atpažinti asmenį, iš kurio bandė atimti ginklą, siekdamas apginti T., nežino. Mano, kad atpažintų jį iš nuotraukos. Nematė, kad iš T. automobilio kas nors atsišaudytų. Nubėgęs link savo automobilio iš karto išvažiavo. Policijai apie įvykį nepranešė, nes buvo labai išsigandęs. (t. 7, b. l. 140-144)

Liudytojas R. V. parodymų patikrinimo vietoje metu apklausoje nurodytas aplinkybes parodė vietoje. (t. 7, b. l. 146-147)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu liudytojas R. V. atpažino: A. R. kaip asmenį, apklausoje įvardintą A., kurį įvykio dieną matė T. vairuojamame automobilyje „Mercedes“, T. P. atpažino kaip apklausoje nurodytą asmenį vardu T., kurį įvykio dieną matė vairuojantį automobilį „M. B.“, E. M. atpažino kaip asmenį, iš kurio jis su dar trimis asmenimis bandė atimti ginklą. (t. 7, b. l. 154-158)

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo Ž. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme liudytojas Ž. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad liudytojas Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities VPK PR Mobilaus būrio vyresniuoju patruliu. 2010-02-24 dirbo kartu su kolega patruliu S. P., ir apie 18 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas ir yra šaudoma. Atvykę į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) pamatė kieme stovintį automobilį „M. B.“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo užvestas, priekinis stiklas sudaužytas. Apžiūrėję šį sudaužymą matė, kad tai yra apvalus stiklo įdaužimas, ne kiauryminis, centre įdaužimo stiklas buvo sutrupėjęs. Netoli pamatė automobilį „R. M.“, mėlynos spalvos, kurio valstybinių numerių neprisimena, netoliese kurio buvo vaikinas, jis svirduliavo, matėsi, kad ašaroja akys, raudonas veidas. Šis vaikinas pasivadino V. Š. ir pasakė, kad „gavo dujų“. Į klausimą, kas atsitiko, V. Š. paaiškino, kad „ėjo pro šalį iš panelės ir gavo dujų“. Tačiau atsisakė paaiškinti, kur gyvena jo panelė, ir neigė bet kokį dalyvavimą konflikte ar šaudyme. Įvertinus susidariusią situaciją buvo galima įtarti, kad V. Š. dalyvavo konflikte, tad buvo sulaikytas ir pristatytas į Santakos policijos komisariatą. Tuo metu, kai jis su kolega atvyko į nusikaltimo vietą, kieme buvo ir daugiau automobilių, tad juos apžiūrėjo ir pamatė, kad netoliese stovi automobilis „BMW“, kurio valstybinių numerių neprisimena, kurio padanga buvo nuleista, tačiau negali pasakyti, kuri tai buvo padanga. Automobilis buvo užrakintas, tačiau jo salone buvo paliktas magnetofonas ir mobiliojo ryšio telefonas. Vykdamas į nusikaltimo vietą jokių bėgančių asmenų nepastebėjo. (t. 2, b. l. 5-6)

L. S. P. paaiškino, kad 2010-02-24 dirbo kartu su kolega Ž. S. ir pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą, ją apžiūrėjo. Įvykio vietoje buvo rastos tūtelės, automobilis „Mercedes“, vaikinas, prieš kurį kažkas buvo panaudojęs dujas.

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme liudytojas M. D. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. paaiškino, kad jis yra A. M. šeimos gydytojas ir 2010-02-26, tarp 13 val. ir 18 val., jo darbo vietoje apsilankė A. M. ir E. M.. A. M. papasakojo, kad susižeidė koją buityje, tiksliau nepaaiškino. Apžiūrėjęs jo koją, asmens kortelėje fiksavo matomus sužalojimus - buvo sužalota dešinės kojos blauzda, buvo žaizdos – muštinės, kirstinės, lyg atsitrenkus į kietą daiktą ar kampą. Tai buvo keturios žaizdos, išsidėsčiusios lygiagrečiai viena kitai, maždaug vienodais atstumais, gilios žaizdos. Pagal žaizdas gali pasakyti, kad tai žaizdos, padarytos prieš kelias dienas – gal prieš dvi ar tris. Koja buvo sutinusi. A. M. skundėsi, kad sunku eiti, negali priminti kojos. Jis pasiūlė kreiptis konsultacijai pas chirurgą. 2010 m. kovo 2 d., tarp 16 val. iki 19 val., A. M. apsilankė vėl. Jis papasakojo, kad kreipėsi į chirurgus į privačią plastinės chirurgijos kliniką, esančią Kaune, Savanorių pr., buvo padarytos nuotraukos, kojos kaulai nėra lūžę, jaučiasi geriau, tačiau jam reikalinga pažyma dėl jo sveikatos būklės. Apžiūrėjęs jo koją pamatė, kad yra gerėjantis gijimo procesas ir užfiksavo jo asmens sveikatos istorijoje. 2010-03-10, apie 15.10 val., į jo mobiliojo ryšio telefono numerį paskambino A. M. ir įspėjo, kad gali kreiptis iš teismo su prašymu pateikti jo kortelę. (t. 2, b. l. 33-34)

Teisme apklaustas liudytojas M. D. patvirtino, kad apžiūrėdamas A. M. jis nesuprato, kad sužalojimas smurtinis, matėsi didelės kirstinės žaizdos, jos buvo keturios, sužalojimas rimtas, jis padarytas 2-3 dienos iki apžiūros.

Liudytoja I. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorės pavedimu ji apklausė liudytoju A. D.. Jis protokolą perskaitė ir pasirašė. Parodymus liudytojas davė gera valia, jis netvirtino, kad jį kas būtų prašęs liudyti ar duoti parodymus. Apklausą vykdė ji, nes kolegė tyrėja sirgo ar atostogavo.

Liudytoja G. G. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji atliko tyrimą. Pamena, kad ji apklausė M. K., A. M., kitus asmenis, kurie parodymus davė gera valia.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2010-02-24 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu surasta ir paimta: penkios šovinių tūtelės su užrašu „Luger 9 mm“, viena kulka, kepurė, raudonos spalvos dėmės.

Iš automobilio „M. B.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių paimta mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, po magnetola esančioje ertmėje -mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele. Iš automobilio „R. S.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės sėdynės paimti trys mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ su SIM kortelėmis. Protokole nurodyta, kad automobilio „M. B.“ priekiniame stikle ovalūs įskilimai, vairuotojo durelės atidarytos, variklis užvestas. (t. 1, b. l. 19-41)

Objektų apžiūros protokolu patvirtinama, kad 2012-06-04 šio procesinio veiksmo metu apžiūrėtas 2010-03-02 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos valdybos raštu Nr. (20)-18-101 pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, darytu 2010-02-24 Valstybės saugumo departamento Kauno apygardos valdybos pastato, esančio netoli įvykio vietos, išorinėmis stebėjimo kameromis. (t. 1, b. l. 46)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2010-02-24 Kauno medicinos universiteto klinikos pateikė 2 kompaktines plokšteles, kurios apžiūrėtos 2011-06-04. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti KMUK priėmimo skyriaus patalpose ir prie įėjimo bei privažiavimo į priėmimo skyrių nuo 2010-02-24, 18:00:16 val. iki 2010-02-24, 18:12:08 val. buvę asmenys ir medicinos personalas. Vaizdo įrašuose, įrašytuose 2010-02-24, 18:02:42 val., matyti į KMUK priėmimo skyrių iš lauko įeinantys du vyrai su gobtuvais ant galvų, kurie ant rankų neša vyriškį. 2010-02-24, 18:05:49 val. abu vieną vyriškį ant rankų nešę vyriškiai su gobtuvais ant galvų išeina iš KMUK pastato į lauką ir išeina iš kamerų matymo lauko. Analogiškas dar vienas vyriškio nešimas fiksuotas 18:03:07 ir išėjimas - 18:04:57. (t. 1, b. l. 47, 48)

VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-03-02 rašte Nr. G-(1.22)-395 nurodyta, kad A. A. buvo gydomas KMUK Krūtinės chirurgijos skyriuje nuo 2010-02-24 iki 2010-03-01 dėl šautinės kaklo ir krūtinės žaizdos, sužalotos smulkiosios kaklo kraujagyslės. (t. 1, b. l. 91)

VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinikų 2010-03-03 rašte nurodyta, kad KMUK chirurgijos klinikoje gydomas T. P., kuris patyrė dešinio inksto, kepenų ir plonojo žarnyno sužalojimus, kurie pavojingi gyvybei. (t. 1, b. l. 90)

VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-03-02 rašte Nr. G-(1.22)-395 nurodyta, kad M. N. gydomas KMUK Galvos smegenų traumų skyriuje nuo 2010-02-24 dėl šautinės galvos ir dešinės akies sužalojimo: dešiniojo smilkinkaulio lūžimo, dešiniojo smegenų pusrutulio smilkininės skilties šautinio sužalojimo. (t. 1, b. l. 92)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010-03-03 – 2010-04-16 specialisto išvadoje Nr. G976/10(02) nurodyta, kad A. A. konstatuota viena šautinė-kiaurinė žaizda su šūvio įėjimo anga kakle ir išėjimo anga nugaroje. Kategoriškai tai patvirtinti remiantis med. dokumentų duomenimis pagal esančių žaizdų aprašymą nėra galimybės. Šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir galimai padarytas 2010-02-24. Sužalojimo metu A. A. galėjo būti pasisukęs kairiąja kūno puse į jį šaudančio asmens atžvilgiu. Po sužalojimų jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, tai yra eiti, kalbėti, ar panašiai. Iš kokio atstumo jis buvo sužalotas, nėra galimybės nurodyti.(t. 1, b. l. 113-114)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010-03-09 – 2010-05-04 specialisto išvadoje Nr. G1130/10(02) nurodyta, kad M. N. konstatuota šautinė-kiaurinė žaizda galvoje su šūvio įėjimo anga dešinėje smilkininėje srityje su dešinio smilkinkaulio skeveldriniu lūžimu, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimu, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimu, kaukolės pamato vidurinės daubos lūžimu, dešinės akiduobės lateralinės sienelės lūžimu, dešinės akies obuolio sužalojimu, šūvio išėjimo anga dešinėje akiduobėje per akies obuolį, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai padaryta vienu šūviu nežinomo kalibro šaunamuoju ginklu, galimai 2010-02-24. Šauta buvo iš dešinės iš užpakalio į priekį ir nežymiai iš viršaus žemyn. Artimo šūvio pėdsakų nenustatyta.(t. 1, b. l. 132-133)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010-03-18 – 2010-05-24 specialisto išvadoje Nr. G1350/10(02) nurodyta, kad T. P. konstatuota šautinis kiauryminis pilvo sužalojimas su nusileidžiančios žarnos pasaito, plonžarnės, dešinio inksto, krūtinės arterijos, nusileidžiančios žarnos pasaito bei kiaurinį kepenų pažeidimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai šaunant iš nenustatytos rūšies šaunamojo ginklo, užtaisyto kulka. Nėra duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui (2010-02-24). Operacijos metu T. P. D. ertmėje rasta viena kulka, pilvo organuose rasti keturi metalo svetimkūniai, kurių vienas, matomas dubenyje, pagal aprašymą galėtų būti kulka, o trys kiti (dešinėje X-XI šonkaulių projekcijoje, krūtinkaulio kūno jungties su kardine atauga riboje bei virš krūtinkaulio jungties su kardine atauga), tikėtina, kulkos fragmentai. Tikėtina, kad šaudęs asmuo T. P. atžvilgiu galėjo būti iš kairės pusės. (t. 1, b. l. 162-163)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1718/10(02) nurodyta, kad A. M. konstatuota keturios muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, kurios galėjo būti padarytos kietu buku daiktu, tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2010-02-24, ir nurodytomis aplinkybėmis, keturiais trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 6, b. l. 7-8)

Daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad Kauno AVPK KTV specialistas pateikė Santakos PK KPS tyrėjui vieną kulką, kuri buvo išimta iš KMUK po operacijos iš T. P. kūno. Protokole nurodyta, kad kulka įdėta į dėžutę, o ši įdėta į voką. (t. 3, b. l. 85)

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2010-03-04 specialisto išvadoje Nr. 20-4-(419)-IS1-494 nurodyta, kad tyrimui pateiktos dvi pramoninės gamybos 9x19 mm kalibro centrinio įskėlimo „Luger“ konstrukcijos šovinių iššautos kulkos yra buvusių šaudmenų, skirtų A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, sudėtinės dalys. Tyrimui pateiktos penkios pramoninės gamybos 9x19 mm kalibro „Luger“ tipo centrinio įskėlimo šovinių šautos tūtelės yra buvusių šaudmenų, skirtų A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, sudėtinės dalys. Abi tirtos kulkos iššautos iš tos pačios rūšies ginklo – 9x19 mm kalibro pistoleto ar pistoleto-kulkosvaidžio, šaudančio „Luger“ konstrukcijos šoviniais, turinčio šešias dešinės krypties graižtvas. Penkios tirtos šovinių tūtelės šautos tos pačios rūšies ginkle – 9x19 kalibro pistolete ar pistolete-kulkosvaidyje, šaudančiame „Luger“ konstrukcijos šoviniais. (t. 3, b. l. 89-92)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-04-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(1763)-IS1-2779 nurodyta, kad tirti pateiktos penkios 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelės ir dvi kulkos galėjo būti šautos šiuose 9 mm kalibro pistoletuose „Glock“ mod. 17, mod. 17L, mod. 19, mod. 18, mod. P80, mod. 26, mod. 17C, mod. 19 C. T. pateiktos penkios 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelės tinkamos ginklo identifikavimui. Tirti pateiktos penkios 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelės šautos viename (tame pačiame) ginkle. Nėra galimybės nustatyti ar tirti pateiktos dvi 9 mm. kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių kulkos tinkamos konkretaus ginklo identifikavimui. Nėra galimybės nustatyti, ar tirti pateiktos „Luger“ (9x17 (teismo nuomone, šis skaičius - 17 klaidingai nurodytas, nes turi būti 19 mm) šovinių kulkos iššautos iš vieno (iš to paties) ginklo (negalima identifikacija). Nėra galimybės nustatyti, ar tirti pateiktos dvi 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių kulkos ir dvi iš penkių 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelių sudarė vieną visumą (šovinius). (t. 3, b. l. 96-100)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-03-29 rašte Nr. 140-S2-459 nurodyta, kad patikrinus legaliai įsigytų trumpavamzdžių graižtvinių ginklų iššautų kulkų ir tūtelių kolekcijas nustatyta, kad tirti pateiktos 9 mm kalibro „Luger“ šovinių tūtelės buvo šautos E. M. priklausančiame 9 mm kalibro pistolete „Glock“ 19 Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 102)

Daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad 2010-03-20 T. P. pateikė automobilį „M. B. S500“, v/ n (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 165)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2010-03-20 buvo apžiūrėtas automobilis „M. B.-S500“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis T. P.. Apžiūros metu nustatyti pažeidimai stikle, skylė grotelėse, radiatoriuje, skydelio apdailoje, o automobilio viduje yra stiklo šukių, skydelyje rasta kulka. (t. 1, b. l. 166-175)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2562)-IS1-2864 nurodyta: tirti pateikta 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio kulka, paimta 2010-03-20 automobilio „M. B. S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, galėjo būti iššauta iš vieno iš šių 9 mm kalibro pistoletų: A. C., Llama IIIA, L. S. Police, Star D, Star DK, Star DKL, Star DKI, Star 1, Star HN, Star IN, Beretta 84, Beretta 84BB, Beretta 85B, Beretta 85BB, Beretta 84F, Beretta 85 Cheetah, Beretta 1934, Beretta (duomenys neskelbtini) Taurus PT58S, Taurus PT58SS, Savage 1907, Tonfoglio TA380, C. Z. 70 arba kito pramoninės gamybos ginklo. Tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka ir penkios 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelės ir dvi kulkos, pateiktos su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, yra iššautos iš skirtingų modelių ginklų, šaudančių skirtingų rūšių šoviniais. Tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka ir dvi 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių kulkos, pateiktos su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, iššautos iš skirtingų ginklų (neigiama identifikacija). Tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka yra tinkama identifikavimui. Prieš iššaunant tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka su viena iš penkių 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelių, pateiktų su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, nesudarė vienos visumos (šovinio). ( t. 3, b. l. 107-109)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistas T. B. apklausoje nurodė, kad 2010-04-16 specialisto išvados Nr. 140-(2562)-IS1-2864 1 punkte yra nurodyta, kad tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka galėjo būti iššauta iš vieno iš šių 9 mm kalibro pistoletų: A. C., Llama IIIA, L. S. Police, Star D, Star DK, Star DKL, Star DKI, Star 1, Star HN, Star IN, Beretta 84, Beretta 84BB, Beretta 85B, Beretta 85BB, Beretta 84F, Beretta 85 Cheetah, Beretta 1934, Beretta (duomenys neskelbtini) Taurus PT58S, Taurus PT58SS, Savage 1907, Tonfoglio TA380, C. Z. 70 arba kito pramoninės gamybos ginklo. Visi šioje išvadoje paminėti techniškai tvarkingi pistoletai šaudymo metu tūteles išmeta, tačiau jeigu pistoletas techniškai netvarkingas arba dėl kokių nors priežasčių šūvio metu užsikerta, tūtelės gali neišmesti. (t. 3, b. l. 110)

2010-04-16 daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad įtariamasis E. M. pateikė savigynai išduotą pistoletą „GLOCK“ 19 9 mm Para Nr. (duomenys neskelbtini), vieną dėtuvę, 4 šovinius, leidimą laikyti (nešioti) ginklą Nr. 222, išduotą 2008-11-06 E. M. vardu. (t. 6, b. l. 196).

Leidime laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 222 nurodyta, kad 2008-11-06 Prienų rajono policijos komisariatas išdavė leidimą E. M. laikyti ir nešiotis ginklą „GLOCK“ 19 9 mm Para Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas galioja iki 2013-11-06. (t. 6, b. l. 196A)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2010-04-27 išvadoje Nr. 140-(3018)-IS1-3167 nurodyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos pusiau automatinis 9 mm kalibro pistoletas „Glock 19“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas 9 mm kalibro pistoletas „Glock 19“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikti keturi šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šoviniai. Jie yra šaudmenys. Tirti pateikti keturi šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šoviniai yra tinkami šaudyti. Penkios 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelės, pateiktos su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, šautos tirti pateiktame 9 mm kalibro pistolete „Glock“ 19 Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra galimybės nustatyti, ar dvi 9 mm. kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių kulkos, pateiktos su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, buvo iššautos iš tirti pateikto pistoleto „Glock“ 19 Nr. (duomenys neskelbtini). 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka, pateikta su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, neiššauta iš tirti pateikto pistoleto „Glock“ 19 Nr. (duomenys neskelbtini). ( t. 3, b. l. 123-129)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-09-27 specialisto išvadoje Nr. 140-(1777)-IS1-6918 nurodyta, kad ant tirti pateiktos, 2010-02-24 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), surastos ir paimtos kepurės, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį. (t. 3, b. l. 133-134)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-09-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(3258)-IS1-7000 nurodyta, kad ant 2010-02-24 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) paimtos kepurės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. M. genotipu. (t. 3, b. l. 138-139)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-05-13 specialisto išvadoje Nr. 140-(00050)-IS1-56 nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame nuo 2010-02-24 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rastos kepurės rastas E. M. ir A. M. kvapas. (t. 3 t., 146-149).

2010-02-24 daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad iš KMUK paimti M. N. daiktai: juodos spalvos striukė, juodos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos sportinis bliuzonas, mėlynos spalvos maikutė, kelnaitės, kojinės. Pakvitavimu patvirtinama, kad kojines ir kelnaites M. N. atsiėmė. (t. 3, b. l. 78, 79)

2010-02-24 daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad iš KMUK paimti T. P. daiktai: juodos spalvos striukė, palaidinė, sportiniai bateliai, kelnaitės, mėlynos spalvos džinsinės kelnės su diržu. Pakvitavimu patvirtinama, kad sportinius batelius T. P. atsiėmė 2010-03-18. (t. 3, b. l. 81, 82)

2010-02-24 daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad iš KMUK paimti A. A. daiktai: juodos spalvos striukė, juodos spalvos maikė, juodos spalvos kelnės, sportiniai batai. Pakvitavimu patvirtinama, kad sportinius batelius 2010-03-05 atsiėmė R. A.. (t. 3, b. l. 83, 84)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2012-01-31 specialisto išvadoje Nr. 140-(1735)-IS1-694 nurodyta: ant tirti pateiktų A. A. striukės, bliuzono, marškinėlių, pateiktų 2010-02-24 daiktų pateikimo protokolu, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant tirti pateiktų T. P. kelnių, paimtų 2010-02-24 daiktų pateikimo protokolu, rasto žmogaus kraujo ir ant T. P. rankų nagų nuokarpų rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. P. genotipu. Ant tirti pateiktų penkių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2010-02-24 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), M. N. striukės, kelnių, bliuzono ir marškinėlių, paimtų 2010-02-24 daiktų pateikimo protokolu, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su M. N. genotipu. (t. 3, b. l. 161-166)

2011-06-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-06 specialisto išvadoje Nr. 11-1347(11) nurodyta: ant tirti pateiktų A. A. kelnių aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė, skirtingos cheminės sudėties negu šūvio pėdsakai iš tirti pateiktų penkių tūtelių, rastų įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Šios dalelės kilmės šaltinis yra šūvio pėdsakai iš kito šovinio negu pateiktos tyrimui penkios tūtelės, arba papildomi cheminiai elementai dalelės sudėtyje atsirado atsitiktinai kaip atsitiktiniai užteršimai. Ant kitų A. A. drabužių (striukės, bliuzono, marškinėlių) šūvio pėdsakų neaptikta. A. T. P. striukės aptikta daug šūvio pėdsakų dalelių. Ant kelnių ir marškinių aptiktos pavienės šūvio pėdsakų dalelės. Visos šūvio pėdsakų dalelės, aptiktos ant T. P. drabužių, vienodos su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastose tūtelėse. A. M. N. striukės yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastose tūtelėse. Ant kitų M. N. drabužių (bliuzono, kelnių, marškinėlių) šūvio pėdsakų neaptikta. (t. 3, b. l. 180-182)

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-03 specialisto išvadoje Nr. 11-880 (11) nurodyta, kad tirti pateiktoje A. A. striukėje, sportiniame bliuzone ir marškinėliuose yra šautinių pažeidimų, padaryti vienu šūviu apvalkaline, vario lydinio apvalkalą turinčia kulka. Negalima nustatyti, kokio kalibro kulka padarytas pažeidimas. Kulkos įėjimo vieta yra A. A. striukės nugaros pusėje kairėje viršutinėje dalyje, kulkos išėjimo vieta yra striukės priekyje kairėje viršutinėje dalyje, prie apykaklės. Šautiniai pažeidimai A. A. striukėje, sportiniame bliuzone ir marškinėliuose padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Negalima nustatyti, iš kokio atstumo šaunant padaryti pažeidimai. Nukentėjusysis A. A. šūvio į jį metu buvo pasisukęs nugara į šovusįjį ir, tikėtina, pasilenkęs į priekį. T. P. ir M. N. drabužiuose pažeidimų nėra. (t. 3, b. l. 184-190)

Iš 2010-02-26 kratos protokolu iš automobilio „VW Rabbit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta ant galinės sėdynės rastas maišelis su užrašu „E. M.“, kuriame sportinio bliuzono džemperis „Nice“ su rusvos spalvos dėmėmis ir sportinio kostiumo kelnės „Nice“ su rusvos spalvos dėmėmis. Iš automobilio bagažinės paimta žalios spalvos neperšaunama liemenė, baltos spalvos neperšaunama liemenė su užrašu „MALE CARRIER“. (t. 2, b. l. 68-72)

2010-02-24 daiktų pateikimo protokolu paimti įtariamojo V. Š. juodos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, juodos spalvos striukė „Adidas“, tamsiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės, žalios spalvos džemperis su užrašu „RWD (duomenys neskelbtini) Pakvitavimu patvirtinama, kad 2010-03-08 V. Š. grąžinti sportiniai bateliai. (t. 5, b. l. 140, 141)

2010-02-25 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. P. paimta juodos spalvos striukė „Versace“, sportinis bliuzonas „Nike“, pilkos spalvos sportinės kelnės „Nike“, baltos spalvos marškinėliai, juodos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“. (t. 3, b. l. 17)

2010-03-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-03-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(1736)-IS1-2087 nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. Š. drabužių – striukės, džemperio, džinsų, šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Ant tyrimui pateiktų S. P. drabužių – striukės, džemperio, kelnių, marškinėlių ir batų poros, šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Ant baltos neperšaunamos liemenės iš automobilio „VW Rabbit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta viena šūvio pėdsakų dalelė. Ant žalios spalvos neperšaunamos liemenės iš automobilio „VW Rabbit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos dvi šūvio pėdsakų dalelės. Ant džemperio, kelnių, maišelio iš automobilio „VW Rabbit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Ant baltos spalvos neperšaunamos liemenės iš automobilio „VW Rabbit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta metalizacijos dalelių. Ant žalios spalvos neperšaunamos liemenės iš automobilio „VW Rabbit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta metalizacijos dalelių. (t. 3, b. l. 195-200, t. 4, b. l. 1-3)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2010-03-02 automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi S. P., apžiūros metu ant 2 tamponų paimti pavyzdžiai: ant automobilio galinės sėdynės, kairėje automobilio sėdynės pusėje buvusios rusvos spalvos dėmė su nubėgimais po sėdyne. Nuo galinių kairės pusės durelių vidinės rankenos su nubėgimais buvusios dėmės. Nuo automobilio priekinių bei galinių durelių viršutinės atramos medžiaginės apdailos buvo paimti šūvio pėdsakai, nuo sėdynių paimti mikrodalelių pavyzdžiai. (t. 3, b. l. 28-31).

2010-09-14 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-09-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(1737)-IS1-6529 nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2010-03-02 automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, S. P. striukės, bliuzono ir kelnių, paimtų 2010-02-26 kratos metu iš automobilio „VW Rabbit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų džemperio ir kelnių rasta žmogaus kraujo. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2010-03-02 automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, S. P. striukės, bliuzono ir kelnių rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. A. genotipu. ( t. 4, b. l. 5-11)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2010-02-25 buvo apžiūrėtas automobilis „M. B. E300“, Nr. B. P. užfiksuota, kad automobilio priekinis stiklas įdaužtas. Be to, apžiūros metu buvo rasta ir paimta kepurė, kuri supakuota į popierinį paketą; viena pora kailinių kumštinių pirštinių, kurios supakuotos į popierinį paketą; viena pora statybinių pirštinių, supakuota į popierinį paketą, GPS įrenginys ir atminties kortelė „SanDisk“. (t. 4, b. l. 27-34)

Iš 2012-05-16 specialisto apklausos protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK KTV specialistas T. V. apklausos metu parodė, kad susipažinęs su 2010-02-24 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu (nuotraukomis), 2010-02-25 automobilio apžiūros protokolu ir jo priedu (nuotraukomis), paaiškina, kad automobilio „MB E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklas buvo sugadintas du kartus sudavus kietu, buku daiktu, kuris galėjo būti medinė, metalinė lazda. Taip pat susipažinęs su 2010-03-20 apžiūros protokolu ir jo priedu (nuotraukomis), paaiškina, kad automobilio „MB S5300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stikle yra dvi kiaurymės. Žemiau esanti apie 1 cm skersmens kiaurymė yra šautinė, ji galėjo būti padaryta šovus į langą iš 9 mm kalibro pistoleto. Aukščiau esanti kiaurymė padaryta, tikėtina, kietu buku daiktu, daužant į šią stiklo sritį ne vieną kartą. Nustatyti, ar į šią lango sritį pataikė kulka, nėra galimybės, kadangi nėra tos srities stiklo dalies. (t. 4, b. l. 35)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-11-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(2047)-IS1-8340 nurodyta, kad ant tirti pateiktos kepurės ir dešinės kailinės pirštinės, paimtų 2010-02-25 automobilio „M. B. E300“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmens biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, kurio genotipas sutampa su V. P. genotipu. (t. 4, b. l. 39-41)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-05-31 specialisto išvadoje Nr. 140-(1784)-IS1-4125 nurodyta, kad ant tirti pateiktų telefonų Nr. 2 ir Nr. 3, paimtų apžiūrint automobilį „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klavišų rasta dviejų vyrų ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti. (t. 4, b. l. 109-111)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011-01-17 rašte Nr. 140-S2-71 nurodyta, kad 2010-05-31 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1784)-IS1-4125 nurodyto asmens, kurio biologinių pėdsakų rasta ant telefono Nr. 2, genotipas sutampa su V. Š. genotipu. (t. 4, b. l. 113)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-06-08 rašte Nr. 140-S2-859 nurodyta, kad 2010-05-31 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1784)-IS1-4125 nurodyto asmens, kurio biologinių pėdsakų rasta ant telefono (mėg. Nr. 11), genotipas sutampa su A. A. genotipu. (t. 4, b. l. 116)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-07-15 specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00049)-IS1-81 nurodyta, kad kvapo pėdsakuose, kurie buvo paimti 2010-02-24 iš automobilio „M. B. E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kairės ir dešinės priekinių sėdynių, rastas A. A. kvapas. Tikėtina, kad kvapo pėdsakuose, kurie buvo paimti 2010-02-24 iš automobilio „M. B. E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kairės ir dešinės galinių sėdynių, yra A. A. kvapas. Kvapo pėdsakuose, kurie buvo paimti 2010-02-24 iš automobilio „M. B. E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kairės priekinės sėdynės, rastas V. P. kvapas. Kvapo pėdsakuose, kurie buvo paimti 2010-02-24 iš automobilio „M. B. E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kairės ir dešinės priekinių sėdynių, kairės galinės sėdynės, rastas T. P. kvapas. Kvapo pėdsakuose, kurie buvo paimti 2010-03-02 iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kairės ir dešinės priekinių sėdynių bei galinės sėdynės, rastas S. P. kvapas. (t. 4, b. l. 124-130).

2010-03-04 daiktų pateikimo protokolu E. M. pateikė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės ratą.(t. 4, b. l. 176)

Kauno apskr. VPK KTV 2010-03-19 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-558 (G1-478) nurodyta, kad ant tirti pateiktos padangos šoninio paviršiaus rastas kiauryminis mechaninio poveikio pažeidimas, kuris atsirado padangos šoninį paviršių veikiant pašaliniu įrankiu (įnagiu) ar kitu objektu. Nėra galimybės nustatyti, kokiu įnagiu ar objektu pažeidimas padarytas. (t. 4, b. l. 180-182)

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes būtina vienus įrodymus vertinti kaip patikimus ir patvirtinančius atitinkamas aplinkybes, o kitus - atmesti, tai yra tuos, kurie prieštarauja nustatytoms aplinkybėms.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir patikrinti teisme, daro išvadą, kad nustatytos šios aplinkybės.

Neabejotinai yra nustatyta, kad 2010-02-24 apie 18 val. susitiko A. M., M. K. ir E. M.. (duomenys neskelbtini) jie apžiūrėjo automobilį „BMW“, kurį norėjo pirkti E. M..

Taip pat nustatyta, kad į įvykio vietą sumušti A. M. atvyko A. A., T. P., M. N., D. Z., A. R., V. P., V. Š., R. V., kiti nenustatyti asmenys. Apie tai, kad įvykio vietoje buvo minėti asmenys, jie apklausti pripažino. Taip pat šią aplinkybę patvirtino tarnybinis pranešimas (t. 5, b. l. 63).

Taip pat nustatyta, kad A. M., M. K., E. M. užpuolė didelė grupė (apie 10 - 30) asmenų, tarp jų buvo anksčiau paminėti asmenys, atvykę sumušti A. M., jie su savimi turėjo lazdų, ginklų ir juos panaudojo (gąsdino, šaudė) prieš užpultuosius. Bylos duomenys patvirtina, kad užpuolę asmenys prieš A. M., M. K., E. M. smurtavo, juos mušė. Nustatyta, kad A. M., M. K. buvo pargriauti ant žemės, mušami, spardomi, daužomi lazdomis, A. M. grasinta ginklu. E. M. grūmėsi su užpuolikais, ištrūko ir iš šalia stovėjusio automobilio paėmė legaliai laikytą ginklą, šovė į viršų įspėjamąjį šūvį, tuomet jį puolė keli asmenys, bandė atimti ginklą, ir E. M. kelis kartus šovė į užpuolikus ir sužalojo tarp jų buvusius A. A., M. N., T. P.. Byloje nustatyta, kad E. M. šūvius paleido tuomet, kai puolimas dar nebuvo pasibaigęs, tuo metu grupė asmenų dar mušė ant žemės pargriuvusius A. M. ir M. K., o jį (E. M.) puolė ir bandė atimti ginklą keli asmenys. Taip pat byloje nustatyta, kad dėl užpuolimo ir jo metu užpuolikų atliktų veiksmų A. M., M. K., E. M. gyvybei ir sveikatai buvo realus pavojus, o užpuolimo metu užpuolikai sužalojo A. M., M. K., E. M.. Šias aplinkybes patvirtina šie įrodymai.

Kaltinamasis E. M., liudytojai A. M., M. K. ir nukentėjusieji A. A., M. N., T. P. patvirtino aplinkybę, kad 2010-02-24 apie 18 val. tikrai buvo atvykę į įvykio vietą – kiemą prie namų Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo E. M., liudytojų A. M., M. K. parodymai patvirtina aplinkybę, kad jie atvyko apžiūrėti automobilio, buvo užpulti didelės asmenų grupės, prieš juos smurtauta, panaudotos lazdos, ginklai, užpuolimo metu buvo sužaloti.

Nukentėjusieji A. A., M. N., T. P. patvirtino, kad jie ir kiti asmenys atvyko į įvykio vietą, šaudančio asmens buvo sužaloti. Nors nukentėjusieji nurodo, kad kaltinamasis į juos nešaudė, jų nesužalojo, tačiau nepaisant to, byloje surinkti įrodymai patvirtina ir nustatyta, kad E. M., šaudamas iš ginklo, nukentėjusiuosius sužalojo. Nors atvykimo priežasties, sužalojimo priežasties ir juos sužalojusio asmens nukentėjusieji įvardinti negalėjo, tačiau su nukentėjusiaisiais užpuolime dalyvavęs liudytojas V. P. patvirtino, kad nukentėjusieji ir kiti asmenys atvyko sumušti A. M., užpuolė jį ir kartu su juo buvusius M. K., E. M., prieš juos smurtavo. Liudytojo V. P. parodymai atitinka faktines aplinkybes, nes byloje nustatyta, kad grupė asmenų puolė A. M., M. K., E. M., prieš juos smurtavo su įrankiais (lazdomis, ginklais). Taip pat liudytojo V. P. parodymai patvirtina nukentėjusiųjų ir kitų su jais buvusių asmenų atvykimo į įvykio vietą tikslą, dalyvavimą užpuolime.

Kaltinamasis E. M. patvirtino aplinkybę, kad užpuolimo metu jis turėjo ginklą – pistoletą „Glock“, ir juo šaudė, tik paneigė aplinkybę, kad jis šovė į nukentėjusiuosius ir juos sužalojo. Apklausti nukentėjusieji A. A., M. N., T. P. tvirtino, kad juos sužalojo ne E. M., o įvykio vietoje šaudė ir juos sužalojo kiti asmenys. Nepaisant to, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji neigia aplinkybes, kad šaudant E. M. buvo sužaloti nukentėjusieji, teismas daro išvadą, kad jų dalį parodymų, duotų teisme, reikia vertinti kritiškai ir nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes būtina remtis kitais bylos duomenimis, kurie patvirtina priešingas aplinkybes.

Bylos duomenys patvirtina faktą, kad 2010-02-24 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) gatvės kieme prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), vykusio įvykio metu šaunamuoju ginklu buvo sužaloti A. A., M. N., T. P.. Remiantis teismo medicinos specialistų išvadomis, A. A. konstatuota viena šautinė-kiaurinė žaizda, kakle ir nugaroje, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. N. konstatuota šautinė-kiaurinė žaizda galvoje su šūvio įėjimo anga dešinėje smilkininėje srityje šūvio išėjimo anga dešinėje akiduobėje per akies obuolį, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, T. P. konstatuota šautinis kiauryminis pilvo sužalojimas, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi visi nukentėjusieji patyrė šautinius sužalojimus, o tai rodo kad jie buvo sužaloti šaunamuoju ginklu. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad šautiniai sužalojimai nukentėjusiesiems padaryti 2010-02-24, tą pačią dieną jie pristatyti į gydymo įstaigą, kur jiems suteikta medicininė pagalba.

Nustatyta, kad 2010-02-24 įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje surasta ir paimta: penkios šovinių tūtelės, viena kulka, kepurė, raudonos spalvos dėmės. Daiktų pateikimo protokolu paimta viena kulka, išimta operacijos metu iš T. P. kūno.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad abi tirtos kulkos (rasta įvykio vietoje ir T. P. kūne) iššautos iš tos pačios rūšies ginklo – 9x19 mm kalibro pistoleto ar pistoleto-kulkosvaidžio, šaudančio „Luger“ konstrukcijos šoviniais. Penkios tirtos šovinių tūtelės (rastos įvykio vietoje) šautos tos pačios rūšies ginkle – 9x19 kalibro pistolete ar pistolete-kulkosvaidyje, šaudančiame „Luger“ konstrukcijos šoviniais. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktos penkios 9 mm kalibro „Luger“ šovinių tūtelės ir dvi kulkos galėjo būti šautos šiuose 9 mm kalibro pistoletuose Glock (tik Glock) mod. 17, mod. 17L, mod. 19, mod. 18, mod. P80, mod. 26, mod. 17C, mod. 19 C. T. pat kategoriškai konstatuota, kad visos penkios 9 mm kalibro „Luger“ šovinių tūtelės, rastos įvykio vietoje, šautos viename (tame pačiame) ginkle. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre patikrinus legaliai įsigytų trumpavamzdžių graižtvinių ginklų iššautų kulkų ir tūtelių kolekcijas nustatyta, kad tirti pateiktos 9 mm kalibro „Luger“ šovinių tūtelės buvo šautos E. M. priklausančiame 9 mm kalibro pistolete „Glock“ 19 Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. pateikė turimą ginklą pistoletą „Glock“ 19, 9 mm Para Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturis šovinius. Specialisto išvada patvirtino, kad jis tinkamas šaudyti.

Specialisto išvada patvirtino, kad penkios 9 mm kalibro „Luger“ šovinių tūtelės, rastos įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje, šautos tirti pateiktame 9 mm kalibro pistolete „Glock“ 19 Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad visos tūtelės, kurios rastos įvykio vietoje yra šautos iš E. M. ginklo, kurį jis turėjo ir panaudojo įvykio metu. Specialisto išvada nepaneigė galimybės, kad kulkos (rasta įvykio vietoje ir T. P. kūne) galėjo būti iššautos iš 9 mm kalibro pistoleto „Glock“ mod. 19, tai yra tokio modelio, kurį įvykio metu turėjo ir panaudojo kaltinamasis.

Daiktų pateikimo protokolai patvirtina, kad iš KMUK, kur po įvykio buvo pristatyti ir gydomi nukentėjusieji, paimti įvykio metu M. N., T. P. ir A. A. vilkėti drabužiai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant T. P. striukės aptikta daug šūvio pėdsakų dalelių. Ant kelnių ir marškinių aptiktos pavienės šūvio pėdsakų dalelės. Visos šūvio pėdsakų dalelės, aptiktos ant T. P. drabužių, vienodos su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastose tūtelėse. Ant M. N. striukės yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastose tūtelėse. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktoje A. A. striukėje, sportiniame bliuzone ir marškinėliuose yra šautiniai pažeidimai, padaryti vienu šūviu apvalkaline, vario lydinio apvalkalą turinčia kulka. Kulkos įėjimo vieta yra A. A. striukės nugaros pusėje kairėje viršutinėje dalyje, kulkos išėjimo vieta yra striukės priekyje kairėje viršutinėje dalyje, prie apykaklės. Šautiniai pažeidimai šiuose drabužiuose padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Nukentėjusysis A. A. šūvio į jį metu buvo pasisukęs nugara į šovusįjį ir tikėtina pasilenkęs į priekį. (Pažymėtina, kad teismo med. specialisto išvadoje dėl kulkos įėjimo angos ir išėjimo vietos A. A. nurodoma priešingai).

Taigi, šie duomenys patvirtina, kad ant M. N. ir T. P. drabužių, kuriais jie vilkėjo įvykio metu, rastos šūvio pėdsakų dalelės, jos vienodos su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastose tūtelėse. A. A. drabužiuose yra šautinių pažeidimų. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų drabužiai turėjo kontaktą su šūviu, o M. N. ir T. P. drabužiai būtent turėjo kontaktą su iš kaltinamojo ginklo padarytu šūviu, nes byloje patvirtinta, kad įvykio vietoje rastos tūtelės iššautos iš kaltinamojo ginklo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad paminėtus duomenis būtina sugretinti su kitais bylos duomenimis, tai yra tais, kurie juos atitinka. Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis E. M. patvirtino, kad jis įvykio metu turėjo ginklą - pistoletą „Glock“, iš jo paleido šūvius. Nustatyta, kad įvykio vietoje buvo rastos tūtelės, kurios iššautos iš kaltinamojo turėto ginklo. Po įvykio šį ginklą kaltinamasis pateikė tyrimui, ir atlikę užduotis, specialistai patvirtino, kad šis ginklas yra tinkamas šaudyti, juo šaudant buvo išmestos tūtelės, kurios rastos įvykio vietoje. Nustatyta, kad ant nukentėjusiųjų M. N., T. P. drabužių rasta šūvio pėdsakų dalelių ir jos sutampa su tūtelėse rastais pėdsakais, o T. P. kūne rasta kulka, ji tinkama šaudyti tokio tipo pistoletu, kokį turėjo kaltinamasis.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji A. A., M. N., T. P. konflikto metu buvo įvykio vietoje, ir šios aplinkybės jie neneigia, taip pat neneigia, kad konflikto metu šaudant buvo sužaloti. Teismas nustatė, kad konflikto metu įvykio vietoje kartu su nukentėjusiaisiais buvo daugiau asmenų, tačiau jie, kaip ir nukentėjusieji, nepasakoja tikrų įvykio aplinkybių.

Todėl teismui darant išvadas apie tam tikrus faktus ir nustatant aplinkybes, kur, kada, kuo, kas ir dėl kokios priežasties sužalojo nukentėjusiuosius, yra pagrindas remtis parodymais liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir yra nepriklausomi dėl įvykio, nepriklauso nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų pusei, tačiau matė įvykio aplinkybes. Taip pat yra pagrindas iš dalies remtis parodymais ir kaltinamojo, liudytojų, kurie buvo užpultųjų bei užpuolusiųjų pusėje, šiuos parodymus gretinti su kitais bylos duomenimis. Kolegija konstatuoja, kad liudytojų, kaltinamojo kai kuri dalis parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisme, skiriasi, todėl priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi tais parodymais, kurie patvirtina tikrąsias faktines bylos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti E. M., A. M., M. K. paaiškino, kad juos užpuolė grupė asmenų, prieš juos smurtavo ir šie asmenys užpuolimo metu naudojo ginklus, lazdas, juos sužalojo. Specialisto išvada, liudytojo M. D. parodymai patvirtina, kad po įvykio A. M. buvo apžiūrėtas specialisto ir gydytojo, jam konstatuotas sveikatos sutrikdymas, nustatyti sužalojimai, muštinės žaizdos, o M. D. patvirtino, kad žaizdos buvo kirstinės, o sužalojimai rimti. Taip pat specialisto išvada patvirtino, kad sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas 2010-02-24. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad A. M. buvo užpultas, prieš jį smurtauta, užpuolimo metu A. M. buvo sužalotas.

E. M., A. M., M. K. teisme paaiškino, kad įvykio metu jie buvo sužaloti visi. E. M. nurodė, kad jis į gydymo įstaigą nesikreipė, nes po įvykio sužinojo, kad konflikte dalyvavo, buvo sužaloti asmenys, susiję su nusikalstama grupuote, todėl bijojo jų keršto ir slėpėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. pripažino šaudęs į užpuolikus, teisme šią aplinkybę paneigė, tvirtindamas, kad šaudė į viršų ir nukentėjusiųjų nesužalojo, juos sužalojo kitas šaudęs asmuo. Tačiau teisme kaltinamasis teigė, kad jo šūviai buvo paleisti tuo metu, kai užpuolikų buvo mušami A. M., M. K. ir jis pats buvo puolamas kelių asmenų, bandoma iš jo atimti ginklą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. paaiškino, kad „atbėgusi grupė asmenų pargriovė ant žemės M. K., A. M., spardė, mušė lazdomis, tuo metu puolė ir jį (E. M.), puolantys asmenys turėjo ginklus-revolverius. Iš automobilio išsitraukė ginklą „Glock“, vieną kartą šovė į orą, bet niekas nereagavo, o tuo metu du asmenys su ginklais rankose paleido šūvius į jį, tačiau nepataikė. Po šių šūvių supratęs, kad jam pačiam gresia pavojus, šaudė, iš viso šovė 6 kartus, šaudė į tuos asmenis, kurie turėjo ginklus, stengėsi taikyti į kojas. Šaudymo metu kažkas jam trenkė į nugarą, griebė už rankos, kurioje buvo ginklas“. Tyrime kaltinamasis teigė, kad „ vienas šūvis buvo paleistas į orą, du ar tris šūvius paleido sąmoningai, o kiti du šūviai buvo paleisti nevalingai, kai kažkas jam trenkė į nugarą ir griebė už rankos. Asmenys, į kuriuos šaudė, į jį buvo atsisukę priekiu, į nugarą nešaudė. Įvykio metu jam buvo sumušta galva, apdegę plaukai“.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymų patikrinimą vietoje E. M. parodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Šio procesinio veiksmo metu E. M. patvirtino aplinkybę, kad atbėgę asmenys pargriovė A. M., M. K., prieš juos smurtavo, o jaunuoliams pradėjus bėgti link jo (E. M.), jis iš automobilio išsitraukė ginklą ir juo šaudė į atbėgančius ir kitus asmenis, kurie mušė A. M., M. K..

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. pripažino šaudęs į užpuolikus ir neaiškino aplinkybės, kad į užpuolikus šaudė kitas asmuo.

Kaltinamojo nurodyta įvykio ir šaudymo vieta sutapo su ta vieta, kur buvo rastos tūtelės ir viena kulka, nukentėjusiojo M. N. kraujo pėdsakai.

Liudytojai A. M. ir M. K. ikiteisminiame tyrime ir teisme tvirtino aplinkybę, kad juos ir E. M. užpuolė grupė asmenų, prieš juos smurtavo, sužalojo. Taip pat tvirtino, kad užpuolę asmenys turėjo lazdas, ginklus, šaudė. Analogiškai jie aiškino ir teisme.

Teisme liudytojai A. M. ir M. K. nurodė, kad jie nematė, jog kaltinamasis būtų šovęs į užpuolikus, teigė, kad į juos šaudė kitas asmuo vardu Gintas.

Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme liudytojai A. M., M. K. tvirtino, kad užpuolime dalyvavę asmenys turėjo ginklus, užpuolimo metu šaudė ir šaudyti jie pradėjo pirmi. Tai atitinka V. Š. parodymus, duotus tyrime, kur jis nurodė, kad pirmiau buvo panaudotas dujinis ginklas, o po to pasigirdo kito ginklo šūviai.

Taip pat ikiteisminiame tyrime A. M., M. K. patvirtino, kad jie buvo mušami, matė, kad E. M. pribėgo prie automobilio, pasiėmė ginklą, šovė į orą.

Tyrime liudytojas A. M. nurodė, kad po šūvio į orą, jis girdėjo dar šūvių garsus, o po jų jau niekas jo nemušė. Teisme tvirtino, kad tuo metu, kai E. M. buvo iškėlęs ranką, o jį užpuolę asmenys (4-5) laikė jam už rankos, tuomet pasigirdo dar 4 šūviai, jis šovė į viršų, muistėsi.

Tyrime M. K. tvirtino, kad gulėdamas ant žemės jis išgirdo šūvius. Iš pradžių vieną, po to tris ar keturis šūvius. Gulėdamas ant žemės matė, kad E. M. rankose turi ginklą, šovė į viršų, o tuo metu E. M. puolė su ginklais ir lazdomis.

Taigi, įvertinus E. M., A. M., M. K. parodymus tikima ta dalimi parodymų, kad tikrai įvykio dieną juos užpuolė didelė grupė asmenų, prieš juos smurtavo, užpuolimo metu panaudojo lazdas, ginklus. Taip pat E. M., A. M., M. K. parodymais, kad įvykio vietoje E. M. turėjo ginklą ir juo šaudė.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusieji A. A., M. N., T. P. patvirtino aplinkybę, kad 2010-02-24 jie buvo įvykio vietoje ir šaudant buvo sužaloti. Specialistų išvados patvirtino tai, kad nukentėjusiesiems padaryti šautiniai sužalojimai.

Taigi nukentėjusiųjų parodymais nustatyta aplinkybė, kad jie buvo toje pačioje vietoje, kur buvo E. M., kur jis šaudė ir kur buvo rastos tūtelės, o tuo pačiu metu įvykio vietoje buvo ir A. A., M. N., T. P., toje pačioje vietoje jie buvo sužaloti.

Kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad nukentėjusiuosius sužalojo ne E. M., o kitas asmuo, buvęs įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo tikėti, nes šios aplinkybės minėti asmenys neaiškino ikiteisminio tyrimo metu ir tokią versiją iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, tikėti tokiu aiškinimu nėra pagrindo, nes bylos duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad nukentėjusieji buvo sužaloti išovus iš kito ginklo, nei turėjo kaltinamasis, ar į juos šaudė kiti asmenys.

Byloje nustatyta, kad šalia tos vietos, kur buvo mušami užpultieji, kur buvo šaudoma, kur rastos tūtelės, kur rasta M. N. kraujo pėdsakų, yra namas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat po įvykio apžiūrint įvykio vietą buvo rasti automobiliai „M. B.“, „R. S.“, kuriais buvo atvykę asmenys, dalyvavę užpuolime. Nustatyta, kad šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir konflikto vietos yra namas Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojai R. B., M. Š., liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, patvirtino aplinkybę, kad asmuo šaudė nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės, arčiau (duomenys neskelbtini) namo. Liudytojas Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, taip pat patvirtino, kad šaudymo garsus girdėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad šaudęs asmuo buvo kaltinamasis, nes arčiau (duomenys neskelbtini) namo ir buvo rastos tūtelės, kurios, kaip patvirtino specialisto išvada, iššautos iš kaltinamojo turėto ginklo. Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, patvirtino, kad šaudantis asmuo buvo 2-3 metrų atstumu nuo mušamo asmens (nustatyta, A. M.), todėl yra pagrindas teigti, kad kaltinamasis matė užpuolimą ir smurtavimo veiksmus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. P. patvirtino aplinkybę, kad asmuo, turintis ginklą rankoje, šaudė į 10 asmenų grupę. Taigi T. P. patvirtino aplinkybę, kad įvykio vietoje buvo grupė asmenų (apie 10), o į ją šaudė vienas asmuo.

Bylos duomenys patvirtina, kad užpultųjų buvo trys asmenys, iš jų du (A. M., M. K.) nukritę mušami ir vienas pasiėmęs ginklą (E. M.). Taigi pagal T. P. aiškinimą galima daryti išvadą, kad vienas asmuo buvo E. M., jis šaudė į 10 asmenų grupę, o ta grupė ir buvo užpuolikai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad nustatant aplinkybę, ar tikrai į užpuolikus šaudė aukštas, tamsiais ilgais plaukais asmuo, stovintis prie (duomenys neskelbtini) namo (kaip aiškino kaltinamasis ir nukentėjusieji), ar šaudė E. M., yra svarbu vertinti parodymus tų liudytojų, kurie matė įvykį ir nepriklauso nei užpultųjų, nei užpuolikų pusei. Taip pat šių liudytojų parodymai yra svarbūs ir ta prasme, kad nustatyti aplinkybes apie tai, ar A. M., M. K., E. M. užpuolimas buvo realus, ar šaudant E. M. buvo grėsmė užpultiesiems ir ar šaudymo metu užpuolimas dar nebuvo pasibaigęs. Minėtų (nepriklausomų) liudytojų parodymus tuo pačiu būtina vertinti ir su parodymais tų asmenų, kurie dalyvavo užpuolime.

Liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai patvirtino aplinkybę, kad šalia namo Nr. 18 grupė asmenų (iki 10) mušė nukritusį asmenį, šalia jų 2-3 metrų atstumu buvo vienas vyriškis su ginklu rankoje, kuris judėjo nuo 20 namo pusės. Buvo vienas šūvis, o po to - dar trys.

Liudytojo Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai patvirtino aplinkybę, kad jis girdėjo šaudymo garsus nuo tos pusės, kur stovėjo automobilis „Audi“. Matė ant žemės gulintį vyrą, kuriam padėjo atsistoti kitas asmuo, ir jie trys išvažiavo automobiliu „Audi“.

Liudytojai Nr. 1 ir 2, kuriems taikomas anonimiškumas, nurodė, kad įvykio metu buvo bute ir įvykius stebėjo per langą.

Byloje nustatyta, kad į įvykio vietą automobiliu „Audi“ buvo atvykę E. M., M. K., ir būtent kaltinamasis nurodė, kad ginklą pasiėmė iš automobilio „Audi“, kuriuo buvo atvykęs. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis šaudė būdamas netoli automobilio, iš kurio pasiėmė ginklą, nes liudytojas Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodė, kad šaudymo garsus girdėjo nuo automobilio „Audi“ pusės.

Liudytojos M. Š. parodymai patvirtina, kad ji gyvena šalia įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) name, ir per langą matė asmenis, kurie grūmėsi, vieną asmenį keli asmenys mušė, spardė. Du kartus buvo šauta į atbuline eiga išvažiuojantį automobilį. Muštas asmuo buvo pakeltas ir nuvestas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. patvirtino, kad įvykio dieną kieme buvo privažiavę įtartinų automobilių, šalia jų buvo keli asmenys, kurie mušėsi, vieni į kitus šaudė. Vienas vyriškis šovė į išvažiuojantį automobilį, iš to išvažiuojančio automobilio buvo šaudoma. Pagal garsą jis sprendžia, kad buvo šaudoma iš kelių skirtingų ginklų. Konfliktas truko trumpai.

Nustatyta, kad iš įvykio vietos atbuline eiga išvažinėjo automobilis, kuriame sėdėjo T. P. ir A. R., todėl įvertinus R. B. parodymus galima daryti išvadą, kad šie asmenys (T. P. arba A. R.) turėjo ginklą ir juo šaudė. Tai atitinka V. P. parodymus, kur jis nurodė, kad įvykio metu T. P. turėjo ginklą.

Teisme apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad grupė asmenų konfliktavo, stumdėsi, vienas asmuo šovė keturis kartus į atbuline eiga išvažiuojantį automobilį, o iš jo buvo atsišaudoma, paleisti trys šūviai. Šaudantis asmuo judėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo.

Taigi, R. B. parodymai patvirtina aplinkybę, kad įvykio vietoje asmenys konfliktavo, stumdėsi, abi konfliktuojančios pusės, tiek užpuolikai, tiek užpultieji, turėjo ginklus ir jais šaudė įvykio metu, kuris truko trumpai. Tuo pačiu paneigia aplinkybę, kad asmuo šaudė nuo (duomenys neskelbtini) namo, kaip teigia kaltinamasis, nukentėjusieji ir liudytojai A. M. bei M. K..

Liudytojas R. B. nurodė, o tai atitinka ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, jog šaudantis asmuo judėjo iš tos pusės, kur yra (duomenys neskelbtini) namas, bet nešaudė asmuo, stovintis prie (duomenys neskelbtini) namo.

Liudytojų Nr. 1 ir 2, kuriems taikomas anonimiškumas, liudytojų M. Š., R. B. parodymai patvirtina aplinkybę, kad asmenys įvykio vietoje konfliktavo, kad šaudėsi, kad buvo mušamas asmuo. Liudytojo R. B. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ginklus turėjo ir jais šaudė tiek užpuolikai, tiek užpultoji pusė, o jo supratimu įvykio metu buvo šauta iš keturių skirtingų ginklų.

Teismas turi pagrindą tikėti liudytojo R. B. parodymais, kad jis matė konfliktą, nes jis gyvena ir įvykius stebėjo iš (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) name, pirmame aukšte. Šis namas yra šalia (duomenys neskelbtini) namo, kur vyko konfliktas ir susišaudymas, kur rastos tūtelės ir nukentėjusiojo kraujo.

Atlikus parodymų patikrinimą vietoje R. B. parodė vietą (butą), iš kur stebėjo įvykius ir patvirtino aplinkybę, kad asmuo, atbėgęs nuo (duomenys neskelbtini) namo, šaudė į išvažiuojantį automobilį, o jame sėdintis asmuo taip pat šaudė į šaudantį asmenį.

Taigi liudytojų Nr. 1 ir 2, kuriems taikomas anonimiškumas, liudytojų M. Š., R. B. parodymai atitinka kaltinamojo E. M., liudytojų A. M., M. K. parodymus, kad įvykio vietoje jie buvo užpulti grupės asmenų, prieš juos smurtauta ir šaudyta.

Tuo pačiu liudytojų R. B., M. Š., liudytojų Nr. 1, 2, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai patvirtina šaudžiusio asmens buvimo vietą, o ji atitinka ir tūtelių suradimo vietą. Kadangi tūtelės šautos iš kaltinamojo ginklo, todėl ir šaudęs asmuo buvo kaltinamasis.

Teisme liudytojai A. D. tvirtino, kad būdamas bute, matė įvykį, kurio metu grupė asmenų su lazdomis ir ginklais šaudydami užpuolė tris asmenis. Kai vienas asmuo iš automobilio pasiėmė ginklą, trys jį persekiojantys asmenys bandė atimti ginklą, tuomet jis šovė įspėjamąjį šūvį, jam iš nugaros puolė trys asmenys, ir pasigirdo padriki penki šūviai. Kai šaudė užpultasis, tai šaudė iš skirtingų ginklų rūšių ir kiti įvykio metu buvę asmenys. Užpuolimo metu puldami užpuolikai šaudė dujiniu pistoletu. Šiais liudytojo A. D. parodymais yra pagrindas tikėti, nes jis įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini) name, todėl įtikinama, kad galėjo matyti įvykį. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino analogiškai. Liudytojo A. D. parodymai apie tai, kad užpuolimo metu užpuolikai šaudė dujiniu ginklu, visiškai atitinka V. Š. parodymus, patvirtinusio, kad įvykio metu buvo panaudotas dujinis ginklas ir jis pats nukentėjo. Liudytojai Ž. S., S. P. (policijos darbuotojai) patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą rado V. Š., kuris skundėsi nukentėjęs nuo dujinio ginklo.

Teisme liudytojas D. K. patvirtino, kad jis buvo A. D. bute ir per langą matė mušamus tris asmenis, juos mušė grupė (7-8) asmenų, smūgiavo lazdomis, rankose turėjo ginklus. Kai vienas asmuo iš automobilio „Audi‘ pasiėmęs ginklą šovė į viršų, jį puolė keli asmenys ir bandė atimti ginklą. Nematė, kad jis būtų šaudęs į asmenis.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. netvirtino matęs mušamus asmenis, tačiau nurodė, kad matė, kai asmuo iš automobilio „Audi“ pasiėmė ginklą, šovė į orą, tuomet jį puolė keli asmenys, jis šovė keturis šūvius į viršų. Kitas asmuo šaudė į judantį automobilį.

Teismas turi pagrindą tikėti D. K. parodymų ta dalimi, kad jis matė, kai asmuo iš automobilio pasiėmė ginklą, šovė įspėjamąjį šūvį į orą, jį puolė grupė asmenų ir bandė atimti ginklą, jis šovė.

Liudytojo A. D. parodymais apie tai, kad šaudė kiti asmenys, stovėję prie (duomenys neskelbtini) namo, nėra pagrindo tikėti, nes jų nepatvirtina bylos duomenys ir jie prieštarauja kitiems įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi byloje nustatyta, kad ginklą iš automobilio „Audi“ pasiėmė E. M., todėl yra pagrindas daryti išvadas, kad A. D., D. K. šį momentą matė. Taip pat yra pagrindas tikėti A. D., D. K. parodymų ta dalimi, kur jie aiškina, kad jie matė, kai buvo užpulti trys asmenys (nustatyta, kad tai buvo A. M., M. K., E. M.) ir prieš juos panaudotas smurtas, o užpuolikai turėjo ginklus ir lazdas. Šie A. D., D. K. parodymai neprieštarauja ir atitinka kaltinamojo E. M., liudytojų A. M., M. K., R. B., M. Š., liudytojų Nr. 1 ir 2, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymus apie užpuolimo aplinkybes ir panaudotus įrankius, užpuolikų atliktus veiksmus.

Teismas, darydamas išvadas apie tai, kad byloje yra įrodytas faktas, jog didelė grupė asmenų su lazdomis ir ginklais užpuolė, smurtavo prieš užpultuosius A. M., M. K., E. M., turi pagrindą remtis ir užpuolime dalyvavusių asmenų parodymais, kurie tai patvirtina.

Taip liudytojas V. P. patvirtino, kad jis ir kiti asmenys (jų galėjo būti nuo 20 iki 30) važiavo į įvykio vietą sumušti A. M., nes prieš tai jis buvo konfliktavęs su N. T.. Nurodė, kad į įvykio vietą atvyko A. A., D. Z., T. P., A. R., M. N., kiti asmenys, kurie pradėjo konfliktą, užpuolė A. M., M. K., E. M.. Patvirtino, kad A. M. parvertė ant žemės, mušė, spardė. Liudytojas V. P. patvirtino, kad E. M. iš automobilio pasiėmė ginklą ir šaudė į užpuolikus, tuomet visi išsibėgiojo. Po įvykio matė sužalotą A. A..

Liudytojas V. P. patvirtino, kad įvykio metu ginklą turėjo T. P., jis ginklu gąsdino A. M., o kai šaudė kaltinamasis E. M., tai T. P. atsišaudė.

Teismas daro išvadą, kad liudytojo V. P. parodymais yra pagrindas tikėti, nes jie labiausiai atspindi įvykio aplinkybes, jas patvirtina ir atitinka kitus duomenis. Juo labiau kad jis yra draugas užpuolime dalyvavusių asmenų, todėl jam nėra jokios priežasties apkalbėti juos.

Teismas konstatuoja, kad liudytojo V. P. parodymai patvirtina aplinkybę, kad tikrai kaltinamasis įvykio metu turėjo ginklą ir juo šaudė į asmenis, kurie jį ir kitus du su juo buvusius asmenis užpuolė. Tuo pačiu paneigia kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų A. M., M. K. parodymus, kad įvykio vietoje šaudė ir nukentėjusiuosius sužalojo kitas asmuo, bet ne kaltinamasis.

Nustatyta, kad į įvykio vietą nukentėjusieji atvyko sveiki, nesužaloti, kartu su kitais asmenimis jie dalyvavo užpuolime, o netrukus po kaltinamojo šaudymo jie buvo nuvežti į gydymo įstaigą dėl sužalojimų. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusieji buvo sužaloti konflikto su užpultaisiais metu ir šaudant kaltinamajam.

Tuo pačiu liudytojo A. P. parodymai, kurie atitinka ir liudytojų V. Š., R. B., A. D., D. K., A. M., M. K., kaltinamojo E. M. parodymus, patvirtina aplinkybę, kad užpuolime dalyvavę asmenys turėjo lazdas, ginklus.

Žemesnės instancijos teismas

Nors A. R., T. P. neigia turėję ginklus ir juos panaudoję, tačiau byloje nustatyta, kad T. P. išvažiuojant iš įvykio vietos atbuline eiga automobiliu, iš jo buvo atsišaudoma, tai patvirtina V. P., R. B. parodymai. Todėl yra pagrindas tikėti V. P. parodymais, kad įvykio metu T. P. ginklą turėjo. Be to, R. B. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad įvykio metu buvo šaudoma iš kelių (keturių) skirtingų rūšių ginklų. Šis liudytojas yra nepriklausantis nei vienai iš konflikte dalyvavusių asmenų grupei, todėl jo parodymais yra pagrindas tikėti, nes jis apkalbėti asmenis ar meluoti neturi jokio tikslo ir pagrindo.

Aplinkybes apie tai, kad puolantys asmenys šaudė, buvo su lazdomis, patvirtino V. Š. parodymai, o šis asmuo buvo užpuolime dalyvavęs asmuo, taigi juo tikima, nes jis buvo įvykio vietoje ir betarpiškai matė jo aplinkybes, todėl jas nurodė. Jis patvirtino, kad į įvykio vietą atvyko su D. Z., susitiko su A. A., kuris atvyko su V. P.. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad trys asmenys buvo užpulti, du nugriuvo, juos daužė, spardė, šaudė atbėgusi 10 asmenų grupė. Tvirtino, kad kaltinamasis ištrūko, nubėgo prie automobilio „Audi“, jį puolė asmenys, atiminėjo iš jo ginklą, suprato, kad jis šovė. Įvykio metu puolime dalyvavę asmenys šovė dujiniu ginklu, jam - V. Š. graužė akis. Šia V. Š. parodymų dalimi teismas tiki, nes jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Šie parodymai patvirtina aplinkybę, kad A. M., M. K., E. M. buvo užpulti, prieš juos smurtauta, o užpuolime dalyvavę asmenys turėjo ginklus ir jais šaudė. Šie V. Š. parodymai neprieštarauja ir atitinka R. B., V. P. parodymus, kad įvykio metu užpuolime dalyvavę asmenys turėjo ir šaudė keliais ginklais. Juo labiau kad T. P. automobilio skydelyje buvo rasta kulka, išauta iš kito, bet ne kaltinamojo ginklo „Glock“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Z. tvirtino, kad įvykio vietoje buvo didelė grupė asmenų (apie 10), kad šaudė vienas asmuo, jis šovė daugiau nei penkis šūvius, jis (D. Z.) bėgo nuo šaudančio asmens, kartu bėgo A. A., matė, kad jis sužeistas. Teisme liudytojas D. Z. pripažino buvęs įvykio vietoje, matęs 10 asmenų grupę, sambrūzdį, muštynes, šaudymą. Taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje susitiko A. A., įvykio metu šaudant A. A. buvo sužalotas. Įvykio vietoje matė sužalotus T. P., M. N..

Teismas tiki D. Z. parodymais, duotais tyrime, kad įvykio vietoje buvo grupė (10 asmenų), kad įvykio vietoje šaudė vienas asmuo ir kad A. A. iš įvykio vietos bėgo sužalotas.

Liudytojas S. P. patvirtino, kad į gydymo įstaigą iš įvykio vietos vežė sužalotą A. A.. Tuo yra pagrindas tikėti, nes specialisto išvada patvirtino, kad S. P. automobilyje buvos rasta A. A. kraujo pėdsakų. Taip pat yra pagrindas daryti išvadą, kad įvykio vietoje buvo ir S. P., nes A. A. jis vežė iš tos vietos, kur jis buvo sužalotas. Ta aplinkybė, kad po šaudymo įvykio vietoje rasti automobiliai, automobiliuose rasta kai kurių užpuolime dalyvavusių asmenų pėdsakų, kvapai patvirtina faktą, kad jie tikrai buvo atvykę į įvykio vietą. Kiti užpuolime dalyvavę asmenys iš įvykio vietos sugebėjo išvažiuoti, bet jų automobiliai buvo surasti, apžiūrėti, ir byloje nepaneigtas faktas, kad jais užpuolikai buvo atvykę į įvykio vietą.

Taigi, tikima ta dalimi liudytojo D. Z. parodymų, kur patvirtinama aplinkybė, kad įvykio vietoje konflikte dalyvavo grupė asmenų (nurodė apie 10), kad vyko muštynės, šaudymas, o į užpuolikus šaudė vienas asmuo, kad įvykio vietoje buvo sužalotas A. A., T. P., M. N., nes ši parodymų dalis atitinka kitus bylos duomenis.

Teismas kritiškai vertina liudytojų A. R., V. Š., D. Z., nukentėjusiųjų A. A., T. P., M. N. teisme dalį duotų parodymų, kur jie aiškino, kad E. M. nešaudė, o šaudė ir nukentėjusiuosius sužalojo asmuo (30-35 metų amžiaus, aukštas, tamsiais ilgais plaukais), kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Tikėti nėra pagrindo dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jie to neaiškino. Be to, šios aplinkybės tyrime neaiškino kaltinamasis E. M., liudytojai A. M., M. K.. To neaiškino ir kiti liudytojai, kurie konflikte nedalyvavo, tačiau per langą matė konfliktuojančius asmenis ir nurodė, kad konfliktas vyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tūtelės rastos irgi prie (duomenys neskelbtini) namo, bet ne prie (duomenys neskelbtini) namo, todėl yra pagrindas tvirtinti, kad šaudęs asmuo buvo arčiau (duomenys neskelbtini) namo, kuris nėra prie (duomenys neskelbtini) namo. (duomenys neskelbtini) namas yra kiek toliau nuo tūtelių suradimo vietos. Kadangi specialisto išvados patvirtino, kad tūtelės išautos iš kaltinamojo ginklo, todėl realu, kad jis buvo ir šaudė toje vietoje, kur rastos tūtelės, taigi arčiau (duomenys neskelbtini) namo. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad E. M., liudytojai A. M., M. K. į įvykio vietą buvo atvykę trise, tą jie tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, ir tik teisme pateikė versiją, kad automobilį parduoti atvažiavo du asmenys, vienas jų vardu „G.“ šaudė. Tačiau jų pavardžių ir kitų duomenų apie šiuos asmenis nurodyti negalėjo. Be to, užpultieji ir užpuolime dalyvavę asmenys patvirtino, kad užpulti buvo trys asmenys, kiti asmenys puolami nebuvo, todėl nerealu, kad galėjo šaudyti su įvykiu niekuo nesusiję ir nepulti asmenys. Taigi kritiškai vertinamas ir E. M., A. M., M. K. aiškinimas, jog šaudė ir nukentėjusiuosius sužalojo asmuo vardu „G.“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio vietoje daug žmonių rankomis, kojomis, lazdomis mušė du vyrus. Vienas asmuo taikėsi į T. P. automobilį, nesuprato, ar jis iššovė, nes tuo metu „daugiau kažkas šaudė“. Taip pat patvirtino, kad matė vyrą, kuris rankoje laikė į viršų iškeltą ginklą, o iš nugaros jį buvo apėmęs vienas asmuo, iš priekio - du, kurie norėjo pargriauti, atimti ginklą. Tuomet jis (R. V.) bėgo atimti ginklą, bandant atimti ginklą jis pradėjo šaudyti, šovė du ar tris kartus, kur šovė, negali pasakyti, nematė, visi išsilakstė, viskas truko trumpai.

Teismas daro išvadą, kad liudytojo R. V. parodymai teisingi, nes jie atitinka kitų liudytojų parodymus. Liudytojo R. V. parodymai patvirtina, kad užpuolimo metu puolantieji turėjo įrankius, smurtavo, šaudė. Vienas puolamasis (nustatyta, E. M.) turėjo ginklą ir pradėjo šaudyti, jis šovė tuo metu, kai iš jo buvo bandoma atimti ginklą ir kai buvo mušami A. M. ir M. K.. Taigi R. V. parodymai patvirtina aplinkybę, kad jis su kitais asmenimis puolė E. M., bandė atimti ginklą, o tai atitinka kaltinamojo, liudytojų V. Š., A. D., D. K., A. M., M. K. parodymus.

Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad R. V. buvo puolančiųjų pusėje, nes kaip jis patvirtino, bandė atimti ginklą iš kaltinamojo. Priešingu atveju jam nebuvo jokio reikalo dalyvauti konflikte ir iš užpulto asmens atimti ginklą. Be to, jis pažinojo dalį puolime dalyvavusių asmenų, todėl natūralu, kad kaip paaiškino V. P., jis irgi važiavo mušti A. M.. Juo labiau kad įvykio vietoje R. V., kaip ir kiti užpuolime dalyvavę asmenys, atsirado vienu metu, o būtent tuomet, kuomet buvo užpulti A. M., M. K., E. M. ir šis šaudė.

Nustatyta, kad įvykis truko trumpai, todėl įtikinama, jog puolime dalyvavę asmenys atvyko į įvykio vietą ir veikė taip, kaip buvo susitarę, - puolė mušti, bet kaltinamajam pradėjus šaudyti savo veiksmus nutraukė.

Nors dauguma užpuolime dalyvavusių asmenų neigia aplinkybę, kad jie vyko sumušti A. M., neigia smurtavę prieš užpultuosius, turėję ginklus, lazdas, tačiau teismas daro išvadą, kad vis dėl to yra pagrindas tikėti, jog į įvykio vietą atvyko didelė grupė asmenų, kad sumuštų A. M.. Kadangi jis buvo kartu su E. M., M. K., todėl jie buvo užpulti visi trys ir prieš juos smurtauta. Šią aplinkybę patvirtino užpuolime dalyvavęs V. P., o jo parodymai atitinka užpultųjų (A. M., A. M., E. M.) parodymus. Tai atitinka liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, R. B., M. Š., R. Š., A. D., D. K. parodymus. Specialisto išvada patvirtino, kad A. M. buvo sužalotas, o sužalojimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis sužalotas įrankiu, todėl realu, kad užpuolimo metu smurtavę asmenys jį mušė lazdomis.

Ta aplinkybė, kad į įvykio vietą atvykę asmenys (A. A., T. P., M. N., D. Z., A. R., V. P., V. Š., R. V., kiti nenustatyti asmenys) vieni kitus pažįsta, jie negalėjo nurodyti konkretaus atvykimo į įvykio vietą tikslo, o neginčijamai nustatyta, kad įvykio vietoje jie buvo, trys iš jų nukentėjo nuo vieno iš užpultųjų, tačiau nors ir neigia užpuolimo faktą, tačiau yra pagrindas daryti išvadą, kad jie užpuolime dalyvavo. Priešingu atveju nebūtų nukentėję A. A., T. P., M. N., o manyti, kad jie atsirado įvykio vietoje atsitiktinai ir nebuvo puolančiųjų pusėje, nėra pagrindo. Juo labiau kad nukentėjusieji negalėjo nurodyti sužalojimo priežasties, o V. P. nurodė nukentėjusiųjų atvykimo tikslą (mušti), todėl realu, kad muštynėse jie dalyvavo ir smurtavo prieš užpultuosius. Nenustatyta, kad kiti asmenys buvo užpuolę ir smurtavę prieš užpultuosius. Teismas daro išvadą, kad užpuolime dalyvavę asmenys yra suinteresuoti neigti užpuolimo, šaudymo, smurtavimo faktą, nes priešingu atveju jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Paminėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu A. M., M. K., E. M. buvo užpulti grupės asmenų, prieš juos smurtauta, dėl to gindamas save ir kitus asmenis nuo užpuolimo, kaltinamasis šovė ir padarė nukentėjusiesiems šautinius sužalojimus. Teismas daro išvadą, kad byloje įrodytas faktas, kad E. M. šaudė ir šūviais sužalojo nukentėjusiuosius. Tačiau šiuo atveju yra svarbu nustatyti priežastį, dėl kurios kaltinamasis ginklą panaudojo ir juo šaudė.

Kaltinamasis E. M., liudytojai A. M., M. K. patvirtino aplinkybę, kad 2010-02-24 jie atvyko ir visi trys susitiko apžiūrėti automobilio (duomenys neskelbtini). Netikėtai, be jokio pagrindo ir priežasties, juos užpuolė didelė asmenų grupė ir prieš juos smurtavo. Taip pat patvirtino, kad užpuolę asmenys su savimi turėjo lazdas, ginklus ir užpuolimo metu juos panaudojo, A. M., M. K. užpuolikai pargriovė ant žemės, mušė, spardė, daužė lazdomis, taip pat užpuolikai šaudė ir grasino ginklu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti E. M., A. M., M. K. tvirtino vienodai apie tai, kad juos užpuolę asmenys turėjo ginklus, šaudė. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. aiškino, kad į jį užpuolikas šovė, bet nepataikė, šauta tuomet, kai jis paleido į viršų įspėjamąjį šūvį. Supratęs grėsmę, du kartus šovė į šaudančius asmenis, o dar tris šūvius paleido nevalingai, kai buvo puolamas. E. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur nurodė, kad šaudė į atbėgančius ir jo draugus mušusius jaunuolius.

Kaltinamasis E. M. nurodė, kad tuo metu, kai buvo pargriauti ir mušami A. M., M. K., jis iš automobilio pasiėmė legaliai išduotą ir laikytą ginklą – pistoletą „Glock“, iš jo šovė į viršų. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad jam pasiėmus ginklą, prie jo iš nugaros prišoko keli asmenys, bandė atimti ginklą. Teismui yra pagrindas tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad jam pasiėmus ginklą, jį puolė keli asmenys, o tuo metu prieš A. M., M. K. smurtavo kiti asmenys su ginklu rankoje, o užpuolimo metu užpuolikai šaudė, nes tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų A. M., M. K., V. Š., A. D., D. K. parodymai teisme, R. V. tyrime.

Apie A. M., M. K., E. M. užpuolimo aplinkybes taip pat patvirtino užpuolime dalyvavę asmenys (V. P., V. Š., A. R. parodymai teisme, R. V. parodymai tyrime) ir liudytojai, stebėję įvykį (A. D., D. K., liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, M. Š. parodymai).

Apklaustas liudytojas V. P., kuris buvo užpuolikų grupėje, tai yra priešingoje pusėje nei E. M., A. M., M. K., patvirtino, kad į įvykio vietą jis ir kiti asmenys vyko sumušti A. M., konfliktą pradėjo ir minėtus asmenis užpuolė didelė (20-30) asmenų grupė, jie pargriovė ant žemės du iš jų (nustatyta A. M., M. K.), o užpuolime dalyvavęs T. P. turėjo ginklą, juo gąsdino A. M.. Liudytojas V. P. patvirtino, kad tuo metu, kai šaudė E. M., tai T. P. atsišaudė. Taigi yra pagrindas teigti, kad užpuolime dalyvavusių asmenų grupėje buvo asmenų, kurie turėjo ginklus. Juo labiau kad aplinkybes apie tai, kad užpuolikai buvo ginkluoti, šaudė, turėjo lazdas ir šiuos įrankius panaudojo įvykio metu, patvirtino ne tik užpultieji (A. M., M. K., E. M.), bet ir užpuolikai (V. P., V. Š., ) bei įvykį matę asmenys (R. B., A. D., D. K.).

Žemesnės instancijos teismas

Kad įvykio vietoje buvo šaudoma ne iš vieno ginklo, bet kelių ginklų, patvirtina liudytojų A. A., V. Š., R. B. parodymai teisme, R. V. parodymai tyrime. Tą aplinkybę, kad įvykio metu buvo puolami, mušami ne tik A. M., M. K., bet ir E. M., patvirtina liudytojų V. Š., A. D., D. K. parodymai teisme ir R. V. parodymai tyrime.

Liudytojas R. B. (pašalinis įvykius stebėjęs asmuo), kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme paaiškino, kad buvo šaudoma iš keturių skirtingų ginklų, mušėsi keli asmenys ir vieni į kitus šaudė. Taigi iš šio liudytojo parodymų matyti, kad šaudėsi abi pusės, tiek užpuolikai, tiek užpultieji, o tai atitinka ir kaltinamojo E. M., liudytojų A. M., M. K. parodymus.

Be to, byloje yra duomenys apie tai, kad po įvykio apžiūrėjus automobilį, kuriuo T. P. buvo atvykęs į konflikto vietą 2010-02-24, skydelyje buvo rasta 9 mm kalibro „Browning“ (9x17) šovinio kulka. Tai patvirtinama apžiūros protokolu. Specialisto išvadoje patvirtinta, kad tirti pateikta 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio kulka, paimta 2010-03-20 automobilio „M. B. S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, galėjo būti iššauta iš vieno iš šių 9 mm kalibro pistoletų: A. C., Llama IIIA, L. S. Police, Star D, Star DK, Star DKL, Star DKI, Star 1, Star HN, Star IN, Beretta 84, Beretta 84BB, Beretta 85B, Beretta 85BB, Beretta 84F, Beretta 85 Cheetah, Beretta 1934, Beretta (duomenys neskelbtini) Taurus PT58S, Taurus PT58SS, Savage 1907, Tonfoglio TA380, C. Z. 70 arba kito pramoninės gamybos ginklo. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka ir penkios 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelės ir dvi kulkos, pateiktos yra iššautos iš skirtingų modelių ginklų, šaudančių skirtingų rūšių šoviniais. Tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka ir dvi 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių kulkos iššautos iš skirtingų ginklų (neigiama identifikacija). Tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka yra tinkama identifikavimui. Prieš iššaunant tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka su viena iš penkių 9 mm. kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelių, nesudarė vienos visumos (šovinio).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad 9 mm kalibro „Browing“ (9x17 mm) šovinio kulka negalėjo ir nebuvo iššauta iš kaltinamojo turėto ginklo – pistoleto „Glock“, o įvykio metu buvo šaudoma kitu ginklu, ir ji pateko į automobilio skydelį. Nerealu būtų manyti, kad Browing“ (9x17 mm) šovinio kulka į automobilį pateko kitu, o ne 2010-02-24 įvykio metu, nes pažeidimų, skylių rasta ir kitose automobilio vietose, todėl neįtikinama, kad iki 2010-02-24 automobilio savininkas buvo eksploatavęs automobilį, kuris yra apgadintas, su pažeidimais, apšaudytas. Tyrime T. P. nurodė, kad automobilis apšaudytas įvykio metu. Byloje nėra duomenų, kad automobilis būtų buvęs apšaudytas po įvykio. Todėl daroma išvada, kad „Browing“ (9x17 mm) šovinio kulka pateko į automobilį 2010-02-24 įvykio metu, kuomet vyko susišaudymas.

Nors įvykio vietoje buvo rastos tik iš kaltinamojo ginklo išautos šovinių tūtelės, o kitų ginklų iššautų šovinių tūtelių nerasta, užpulti asmenys iš ginklo šaudant nesužeisti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad buvo šaudoma iš kelių ginklų, nes tokias aplinkybes patvirtino anksčiau paminėtų liudytojų, kaltinamojo parodymai. Teismas daro išvadą, kad šaudant ginklu yra galimybė nepataikyti, o be to, šaudant ginklas ne visuomet gali išmesti tūteles. Tą aplinkybę, kad ne visuomet ginklas išmeta tūtelę, patvirtino ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto T. B. apklausa, kur jis nurodė, kad 2010-04-16 specialisto išvados Nr. 140-(2562)-IS1-2864 1 punkte yra nurodyta, kad tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka galėjo būti iššauta iš vieno iš šių 9 mm kalibro pistoletų: A. C., Llama IIIA, L. S. Police, Star D, Star DK, Star DKL, Star DKI, Star 1, Star HN, Star IN, Beretta 84, Beretta 84BB, Beretta 85B, Beretta 85BB, Beretta 84F, Beretta 85 Cheetah, Beretta 1934, Beretta (duomenys neskelbtini) Taurus PT58S, Taurus PT58SS, Savage 1907, Tonfoglio TA380, C. Z. 70 arba kito pramoninės gamybos ginklo. Visi šioje išvadoje paminėti techniškai tvarkingi pistoletai šaudymo metu tūteles išmeta, tačiau jeigu pistoletas techniškai netvarkingas arba dėl kokių nors priežasčių šūvio metu užsikerta, tūtelės gali neišmesti.

Tą aplinkybę, kad įvykio metu užpuolikai turėjo ginklus galima spręsti iš V. Š. parodymų, kur jis nurodė, kad įvykio metu buvo šauta iš dujinio ginklo, nuo dujų poveikio jis nukentėjo ir negalėjo matyti. Apie tai, kad įvykio vietoje sulaikytas V. Š. skundėsi ir nurodė, jog konflikto metu buvo panaudotos dujos, patvirtino liudytojai Ž. S., S. P., kurie buvo iškviesti į įvykio vietą dėl įvykusio susišaudymo ir sulaikė V. Š.. Byloje nenustatyta aplinkybė, kad dujinį ar kitą ginklą turėjo užpultieji, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jį turėjo kažkuris iš užpuolikų.

Apklaustas teisme M. K. ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. M. nurodė, kad tarp užpuolikų buvo asmenų, kurie turėjo revolverius, nes matė, kad ginklai su „barabanais“ (būgneliais). Taigi, įvertinus tą aplinkybę, kad šaudant iš revolverio, tūtelės lieka ginkle, bet ginklas jų neišmeta ant žemės, o šaudant dujiniu ginklu taip pat tūtelės gali būti neišmetamos, yra pagrindas daryti išvadą, kad šaudant užpuolikams įvykio vietoje tūtelių galėjo nelikti.

Specialisto išvada patvirtino, kad ant A. A. drabužio (kelnių), kurias jis vilkėjo įvykio dieną, rasta šūvio pėdsakų dalelė ir ji skirtingos cheminės sudėties negu šūvio pėdsakai iš tūtelių, rastų įvykio vietoje, o šios dalelės kilmės šaltinis yra šūvio pėdsakai iš kito šovinio negu penkios tūtelės, kurios rastos įvykio vietoje. Taigi, šie duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad ta aplinkybė, jog ant A. A. drabužio buvo rastos ne iš kaltinamojo ginklo iššauto šūvio pėdsakai, o kito ginklo šūvio pėdsakai, ir jie galėjo likti arba šaudant pačiam A. A., arba kitam, kartu su juo šalia buvusiam asmeniui. Ta aplinkybė, kad užpultieji, išskyrus vieną (E. M.), kitų ginklų neturėjo, o ant A. A. drabužių rasti šūvio pėdsakai ne kaltinamojo ginklo, todėl realu, kad įvykio vietoje šaudė arba A. A., arba užpuolime dalyvavę asmenys, o A. A. buvo šalia šaudžiusio asmens.

Dalis užpuolime dalyvavusių asmenų neigė užpuolimo aplinkybes, įrankių, ginklų, smurto panaudojimą prieš užpultuosius, tačiau teismas daro išvadą, kad užpuolime dalyvavę asmenys yra suinteresuoti duoti tokius save teisinančius parodymus, nes bijo baudžiamosios atsakomybės už atliktus nusikalstamus veiksmus, kuriuos jie atliko prieš A. M., M. K., E. M.. Nepaisant to, byloje apklausti kiti asmenys patvirtino užpuolimo faktą ir byloje neabejotinai nustatyta, kad A. M., M. K., E. M. buvo užpulti ir prieš juos smurtauta, panaudotas fizinis smurtas tų asmenų, kurie buvo įvykio vietoje.

Kaltinamasis neneigia, kad įvykio metu jis šovė iš ginklo 5-6 šūvius. Teisme tvirtino, kad visus šūvius paleido į viršų ir nukentėjusiųjų nesužalojo, o juos sužalojo kiti asmenys, kurie šaudė į užpuolikus. Tačiau teismui darant išvadas apie tai, ar nukentėjusieji buvo sužaloti iš kaltinamojo ginklo paleistais šūviais, vertinami kiti duomenys, kurie paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusiuosius sužalojo ne jis, o kiti asmenys. Kaip minėta, kaltinamasis neneigia, kad įvykio metu jis turėjo pistoletą „Glock“ ir iš jo paleido šūvius. Daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad po įvykio kaltinamasis E. M. pateikė savigynai išduotą ginklą – pistoletą „Glock“, šovinius, tai yra tą patį ginklą, kurį panaudojo įvykio metu ir juo šaudė. Iš leidimo laikyti ginklą matyti, kad kaltinamajam buvo išduotas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą – „Glock“, todėl realu, kad įvykio vietoje kaltinamasis jį turėjo. Specialisto išvada patvirtino, kad kaltinamojo pateiktas pistoletas „Glock“ yra tinkamas šaudyti, todėl realu, kad tinkamas šaudyti jis buvo ir 2010-02-24. Kaltinamojo E. M. aiškinimas, kad jis įvykio vietoje ginklą panaudojo – šaudė, patvirtinamas įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje buvo rastos tūtelės ir kulka. Specialisto išvada patvirtino, kad įvykio vietoje rastos tūtelės išautos iš kaltinamojo turėto ginklo pistoleto „Glock“. Be to, įvykio vietoje buvo rasta kulka, kuri yra tokio pat tipo, kaip kulkos, pateiktos kaltinamojo tyrimui po įvykio. Tokio pat tipo kulka rasta T. P. kūne. Specialisto išvada patvirtino, kad ant M. N. ir T. P. drabužių rasta šūvio pėdsakų, kurie vienodi su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastose tūtelėse. Be to, specialisto išvados patvirtino, kad įvykio vietoje buvo rasta M. N. kraujo. Byloje esančios specialisto išvados patvirtino A. A., M. N., T. P. padarytų sužalojimų sutrikdymo mastą, patvirtino padarymo laiką ir būdą (2010-02-24 šaudant). Specialisto išvados patvirtino, kad ant A. A., T. P., M. N. drabužių rasta minėtų asmenų kraujo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusieji buvo sužaloti 2010-02-24 (duomenys neskelbtini) namų kieme, sužalojimus patyrė nuo šūvių, tai yra tuomet, kai buvo užpulti A. M., M. K., E. M. ir pastarasis šaudė į nukentėjusiuosius.

Byloje nustatyta, kad įvykio metu konfliktas kilo tarp užpultųjų ir užpuolikų, kurie užpultuosius puolė, šaudė užpuolikai (kurie šaudė, nustatyti nepavyko), šaudė ir kaltinamasis E. M.. Teisme apklaustas kaltinamasis tvirtino šovęs iš ginklo – pistoleto „Glock“, tik neigė, kad šaudė į nukentėjusiuosius. Tačiau teisme duoti parodymai neatitiko jo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, kur jis aiškino, kad šovė į užpuolikus. Teisme apklausti A. M., M. K., kurie buvo užpulti, nurodė, kad įvykio metu ginklų neturėjo ir nešaudė. Teisme apklaustas V. P. patvirtino, kad E. M. išsitraukė ginklą ir šaudė į užpuolikus. Liudytojas R. B. patvirtino, kad šaudė vieni į kitus konfliktavę asmenys. Kadangi nustatyta, kad A. M. ir M. K. nešaudė, taigi vienas iš užpultųjų buvo E. M., todėl iš R. B. parodymų išeina, kad tik E. M. buvo tas asmuo, kuris šaudė priešingoje pusėje nei užpuolikai.

M. N. nurodė, kad tas pats asmuo šovė į jį ir į T. P., ir nors tvirtino, kad šaudė ne kaltinamasis, bet yra pagrindas daryti priešingą išvadą, nes T. P. kūne buvo rasta kulka, kuri tinkama šaudyti kaltinamojo ginklu. Nustatyta, kad visi nukentėjusieji sužaloti tuo pačiu metu, kai vyko puolimas, jis truko trumpą laikotarpį, kaltinamasis šovė kelis kartus, rastos penkios tūtelės, todėl realu, kad trimis šūviais nukentėjusieji galėjo būti sužaloti. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad į juos (nukentėjusiuosius) šaudė E. M., nes nenustatyta, kad į nukentėjusiuosius šaudė kiti asmenys ar būtų turėję priežastį tą daryti.

Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu ginklą turėjo E. M., jis pripažino šūvių iš ginklo faktą, tyrime E. M. patvirtino, kad šovė į užpuolikus, tai atitinka ir kitus bylos duomenis, todėl yra pagrindas tikėti ikiteisminio tyrimo metu E. M. duotais parodymais, kad jis šaudė į užpuolikus. Teisme kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad jis šovė tik į viršų, nukentėjusiuosius sužalojo kitas asmuo, teismas vertina kritiškai, nes tokių parodymų jis nedavė ikiteisminio tyrimo metu. Apie tai, kad į nukentėjusiuosius šaudė ne kaltinamasis, o kitas asmuo, teisme tvirtino ir nukentėjusieji. Tačiau tokius parodymus teismas vertina kritiškai, nes to nukentėjusieji netvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. M., M. K. taip pat neaiškino aplinkybių apie tai, kad šaudė ir nukentėjusiuosius sužalojo kiti asmenys. Taigi, teismas daro išvadą, kad E. M., A. M., M. K. teisme duoti parodymai apie tai, kad į nukentėjusiuosius šaudė ir juos sužalojo kitas šaudęs asmuo, yra tik prisiderinimas prie nukentėjusiųjų teisme duotų parodymų apie analogiškas aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusieji slepia tikrąsias įvykio aplinkybes, nepatvirtina, kad į juos šaudė E. M., o tai daro dėl tos priežasties, kad nukentėjusieji yra galimai susiję su nusikalstama veika, o tokie asmenys niekada neduoda kaltinančių parodymų. Tuo yra pagrindas tikėti, nes dalis užpuolime dalyvavusių (tarp jų ir nukentėjusių) asmenų šiuo metu suimti kitose bylose, kur jie kaltinami nusikalstamų veikų padarymu. Tai M. N., T. P., N. T., A. R.. Dėl tos pačios priežasties (asmenys galimai susiję su nusikalstama grupuote) yra pagrindas daryti išvadą, kad jie, užpuldami A. M., M. K., E. M., galėjo turėti ginklus, įrankius, ir kaip nurodė liudytojas V. P., susiorganizuoti į didelę grupę asmenų, kad važiuotų sumušti A. M. dėl buvusio konflikto su N. T.. Atvykimo į įvykio vietą tikslą (sumušti A. M.) patvirtino liudytojo V. P. parodymai. Gi kiti užpuolime dalyvavę asmenys negalėjo nurodyti atvykimo į įvykio vietą konkretaus tikslo, todėl tikėtina, kad jie atvyko smurtauti ir su savimi turėjo lazdas, ginklus, kuriuos, kaip nustatyta, panaudojo prieš užpultuosius.

Labiausiai įvykio aplinkybes atspindintys ir su kitais įrodymais sutampantys yra liudytojo V. P. parodymai, duoti teisme, ir kaltinamojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jie atitiko parodymus kitų asmenų, kurie matė įvykio aplinkybes, ir dėl įvykio yra neutralūs, su įvykiu šie asmenys nesusiję. Liudytojai nepažįsta nei A. M., nei E. M., nei nukentėjusiųjų, nei kitų asmenų, kurie atvyko į įvykio vietą sumušti A. M.. Tai liudytojo R. B., liudytojų Nr. 1, 2, kuriems taikomas anonimiškumas, liudytojos M. Š. parodymai.

Ta aplinkybė, kad užpuolimas, smurtas prieš užpultuosius įrodytas, o tarp užpuolikų buvo nukentėjusieji, jie konflikto metu sužaloti, rodo, kad nukentėjusieji tikrai dalyvavo užpuolime ir jo metu buvo sužaloti. Esant byloje surinktiems įrodymams yra pagrindas daryti išvadą apie tai, kad nukentėjusiuosius sužalojo E. M., kuris šovė į juos iš savo ginklo.

Teismas neturi pagrindo tikėti ta aplinkybe, kad kaltinamasis nukentėjusiuosius sužalojo be jokios priežasties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusieji ir kaltinamasis prieš įvykį būtų konfliktavę, pykęsi ar turėję priežastį kerštauti. Kaltinamasis ir nukentėjusieji nepatvirtino aplinkybių, kad būtų pažįstami. Taigi, daroma išvada, kad ginklą kaltinamasis panaudojo (šovė) su priežastimi, o tai buvo būtinoji savo ir kitų asmenų gintis nuo pavojingo puolimo ir gresiančių sunkių padarinių. Byloje nustatyta, kad puolimas vyko vienu metu visiems užpuolime dalyvavusiems asmenims puolant užpultuosius. Puolime dalyvavo nukentėjusieji kartu su kitais asmenimis. E. M. šovė į grupę asmenų, neišskirdamas kurio nors atskirai. Nėra pagrindo tvirtinti, kad užpuolikai buvo vienas nuo kito dideliu atstumu ar veikė atskirai ir padrikai. Iš E. M., A. M., M. K. parodymų matyti, kad jiems atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo susirinkę asmenys, kurie dalyvavo užpuolime. Be to, jie nurodė, kad rado apgadintą (subraižytą) automobilį „BMW“, kurį ketino parduoti A. M.. Liudytojas V. P. patvirtino, kad užpuolime dalyvavusiems asmenims buvo žinoma, kad A. M. draugė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl buvo pradurta automobilio „BMW“ padanga ir laukiama A. M. atvykstant keisti padangą. Ši V. P. nurodyta aplinkybė po įvykio apžiūrint automobilį pasitvirtino, padangoje buvo rastas pažeidimas. Todėl teismas daro išvadą, kad užpuolime dalyvavę asmenys į įvykio vietą visi atvyko iš anksto ir laukė A. M., kuris turėjo atvykti pakeisti padangą. Taip pat yra pagrindas daryti išvadą, kad užpuolime dalyvavę nukentėjusieji neatvyko tuo metu, kai užpuolimas ar kaltinamojo šaudymas jau buvo prasidėjęs. Nelogiška būtų manyti, kad nukentėjusieji atvykę lipo iš automobilio ir tuomet buvo sužaloti. Juk asmuo, girdėdamas šaudymo garsus, netikėtina, kad lips iš automobilio, nes rizikuos būti sužalotas ar nušautas.

Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir įstatymo nuostatas dėl baudžiamosios atsakomybės, teismas konstatuoja, kad E. M. gynėsi nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į savo, kitų asmenų sveikatą ar gyvybę, ir nors jo veika formaliai ir atitinka BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau esant visoms būtinosios ginties sąlygoms, nuo baudžiamosios atsakomybės jis turi būti atleistas.

LR BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Tokia asmens teisė yra įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad „gyvybės atėmimas negali būti laikomas prieštaraujančiu šiam straipsniui, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai neišvengiamai būtina ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto“.

LR BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, o būtent kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams ir gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Teismas daro išvadą, kad byloje yra nustatyta, jog kaltinamasis E. M. šovė ir sužalojo nukentėjusiuosius A. A., M. N., T. P., padarė jiems sveikatos sutrikdymą. Tačiau šiuos veiksmus kaltinamasis atliko esant būtinosios ginties sąlygoms. Tokią išvadą dėl E. M. nusikalstamų veiksmų apimties ir veiksmų juridinio vertinimo teismas daro įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus.

Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Visgi besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Šioje byloje yra pagrindas daryti išvadą, kad užpuolikų užpuolimas, smurtiniai veiksmai prieš užpultuosius suponavo kaltinamojo teisę ginti save ir kitus du užpultus asmenis, savo ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą, savo nuosavybę ir duoti atkirtį asmenims, tuo pačiu pažeidusiems viešąją tvarką, t. y. iš esmės teisę į būtinąją gintį, kuri gali būti įgyvendinta neatsižvelgiant į tai, ar galima buvo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šaudamas kaltinamasis gynėsi pats ir gynė kitus du asmenis nuo pavojingo, realaus, akivaizdaus kėsinimosi.

Byloje nustatyta, kad didelė grupė (nuo 10 iki 30) asmenų, o tarp jų buvo ir nukentėjusieji A. A., M. N., T. P., atvyko į įvykio vietą sumušti A. M.. Ši asmenų grupė su savimi turėdama lazdas, ginklus, užpuolė A. M. ir su juo kartu buvusius M. K. bei E. M.. Užpuolikai prieš užpuolusius asmenis panaudojo fizinį smurtą, lazdas, ginklus. Nustatyta, kad užpuolimo metu užpuolikai šaudė, A. M. ir M. K. jie pagriovė ant žemės, spardė, daužė lazdomis, grasino ginklu. Taip pat užpuolikų buvo mušamas ir E. M.. Nepaneigtas kaltinamojo aiškinimas, kad į jį užpuolikai šovė, bet nepataikė, ir bandė atimti jo ginklą, taip pasikėsino į sveikatą, gyvybę, nuosavybę.

A. M., M. K., E. M. paaiškino, kad didelė asmenų grupė juos užpuolė, prieš juos smurtavo ir sužalojo. Tuoj pat po įvykio jie vienas kitą matė sužalotą, o ypač stipriai buvo sužalotas A. M., kuriam reikėjo pagalbos atsistoti nuo žemės, paeiti, ir tai padaryti padėjo M. K. ir E. M.. Po įvykio A. M. kreipėsi pagalbos į medikus, ir liudytojas gydytojas M. D. patvirtino, kad A. M. buvo sužalotas, matėsi gilios kirstinės kojos žaizdos, koja buvo sutinusi, sužalojimas rimtas, o A. M. skundėsi, kad sunku vaikščioti. Smurto panaudojimo prieš A. M. faktą patvirtina specialisto išvada, konstatavusi, kad A. M. padarytos keturios muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, jos padarytos galimai 2010-02-24 keturiais poveikiais ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nepaneigtas A. M., E. M., M. K. aiškinimas, kad užpuolimo metu prieš M. K., E. M. taip pat buvo smurtauta, jie sužaloti, tačiau į medikus nesikreipė. Tą aplinkybę, kad prieš M. K. ir E. M. smurtavo juos užpuolę asmenys, patvirtino ir kai kurie užpuolime dalyvavę asmenys.

A. M., M. K. patvirtino, kad jiems buvo didelė grėsmė dėl užpuolimo, nes užpuolusių asmenų buvo daug, jie panaudojo intensyvų smurtą, mušė, spardė, daužė lazdomis, turėjo ginklų ir jais šaudė. Ta aplinkybė, kad po įvykio į medikus kreipėsi tik A. M. ir gydytojas konstatavo jam padarytus sužalojimus, o M. K. ir E. M. į medikus nesikreipė, nepaneigia jų aiškinimo, jog įvykio metu buvo sužaloti ir jie, nes šią aplinkybę patvirtina jų pačių ir A. M. parodymai. Be to kaltinamasis paaiškino, kad po įvykio jis sužinojo, jog buvo sužaloti „nusikalstamo pasaulio asmenys“, todėl pabūgo ir pasislėpė, niekur nesikreipė. Šis aiškinimas įtikinamas ir suprantamas, kodėl kaltinamasis po įvykio nesikreipė į medikus dėl pagalbos.

Kaltinamasis E. M. paaiškino, kad jis, ištrūkęs iš užpuolikų, iš automobilio pasiėmė ginklą – pistoletą „Glock“, tuo metu jį puolė keli asmenys iš nugaros, bandė atimti ginklą. Aplinkybę, kad tuo metu kai kaltinamasis pasiėmė ginklą iš automobilio, jį puolė keli asmenys ir bandė atimti ginklą, patvirtino liudytojai A. M., M. K., A. D., D. K., V. Š., R. V..

Nustatyta, kad liudytojas R. V. buvo užpuolikų pusėje, ir apklaustas tyrime patvirtino, kad „jis matė, kai vieną asmenį su pistoletu rankoje, kurį iš nugaros buvo apėmęs vienas asmuo, o iš priekio dar du, kurie akivaizdžiai norėjo jį pargriauti, mano atimti ginklą. Tuo metu vyras nešaudė, jo ranka buvo iškelta į viršų. Tuomet ir jis (R. V.) bėgo link jo padėti atimti ginklą. Bandant atimti ginklą jis pradėjo šaudyti. Kur asmuo šovė, negali nurodyti, bet buvo 2-3 šūviai. Tuo metu visi pradėjo bėgti.“

Kaip matyti, liudytojo R. V. parodymai visiškai atitinka E. M. parodymus apie tai, kad kaltinamąjį, kai jis buvo iškėlęs ginklą į viršų, puolė 3 ar 4 asmenys, bandė atimti ginklą ir tuomet jis šovė. Todėl yra pagrindas tikėti tokiu kaltinamojo E. M. ir R. V. aiškinimu, nes jų parodymai sutampa, o liudytojas R. V. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu R. V. atpažino E. M. kaip asmenį, iš kurio jis ir dar trys asmenys bandė atimti ginklą. Kolegija vertina tą aplinkybę, kad R. V. buvo puolančiųjų pusėje, bet ne užpultų asmenų grupėje, jis patvirtinta kaltinamojo E. M. versiją apie jo užpuolimą, bandymą atimti ginklą, todėl vertinant kaltinamojo parodymus apie tai, nurodyta aplinkybė apie puolimą yra svarbi ir įtikinama.

Kaltinamasis ginklą iš automobilio pasiėmė ir šaudė tuo metu, kai užpuolikai spardė, lazdomis mušė ant žemės pargriautus A. M. ir M. K.. Tuo pat metu kitų asmenų buvo puolamas ir pats kaltinamasis E. M.. Taigi puolami buvo vienu metu tiek A. M., tiek M. K., tiek E. M.. Visi užpuolikai buvo vienos grupės ir jų skaičius buvo ženkliai didesnis nei užpultųjų, jie elgėsi agresyviai ir pavojingai, naudojo fizinį smurtą, turėjo ginklų ir šaudė.

Byloje nustatyta, kad E. M. panaudojo ginklą ir juo sužalojo nukentėjusiuosius, kurie buvo grupėje asmenų, užpuolusių ir sužalojusių A. M., M. K., E. M..

Kaip nustatyta ir tą patvirtina anksčiau paminėti įrodymai, byloje nustatytas faktas, kad didelė asmenų grupė (nuo 10 iki 30) su lazdomis, ginklais puolė tris asmenis, prieš juos smurtavo. Puolimo metu užpuolikai šaudė, daužė lazdomis užpultus asmenis. Tarp užpultųjų buvo kaltinamasis E. M., o kai jis pasiėmė ginklą ir šovė įspėjamąjį šūvį (ši aplinkybė nepaneigta, nes viena tūtelė rasta arčiau automobilio „Audi“ ir kitoje vietoje nei kitos keturios), puolimas tęsėsi, jis buvo realus, akivaizdus ir nepasibaigęs, nes iš kaltinamojo buvo bandoma atimti ginklą, o A. M. ir M. K. toliau buvo mušami. Tik tuomet, kai kaltinamasis paleido kelis šūvius, užpuolime dalyvavę nukentėjusieji buvo sužaloti ir pabėgo iš įvykio vietos.

Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje tikrai buvo A. A., M. N., T. P., V. P., D. Z., A. R., V. Š., R. V., kiti asmenys, jie buvo puolančiųjų grupėje. Kitų buvusių asmenų nustatyti nepavyko, bet V. P. patvirtino, kad jų buvo nuo 20 iki 30 ir į įvykio vietą visi atvyko smurtauti prieš A. M..

Kaltinamojo E. M., liudytojų A. M., M. K. parodymai apie tai, kad juos su lazdomis, ginklais, užpuolė grupė asmenų ir prieš juos smurtavo, užpuolimo metu šaudė, daužė lazdoms, atitiko teisme duotus liudytojų V. P., V. Š., A. D., D. K., liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, R. B., M. Š. parodymus, tyrime duotus R. V. parodymus. Svarbi ta aplinkybė, kad užpuolimo, smurtavimo prieš užpultuosius faktą patvirtino dalis įvykyje ir užpuolime dalyvavusių asmenų, o tai neprieštaravo užpultųjų parodymams bei parodymams įvykį stebėjusių asmenų, kurie yra nepriklausomi ir neturi pagrindo nei kaltinti, nei ginti, nei apkalbėti užpuolikus ir užpultuosius.

Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė iš esmės vienodus parodymus apie konflikto pradžią ir tolesnę jo eigą, apibūdino jį ir A. M., M. K. užpuolusių asmenų veiksmus bei pakankamai išsamiai parodė, kokių jis ėmėsi priemonių užpuolimui atremti.

E. M. parodymai dėl užpuolimo aplinkybių, užpuolime dalyvavusių asmenų skaičiaus, jų atliktų smurtinių veiksmų visiškai atitinka to paties įvykio metu sužalojimus patyrusio liudytojo A. M., užpulto M. K., taip pat įvykį betarpiškai mačiusių asmenų liudytojų parodymus.

Pagal E. M., A. M., M. K. parodymus nustatyta, kad juos be priežasties grupė asmenų užpuolė, mušė, spardė, daužė lazdomis, o užpuolimo metu užpuolikai naudojo ginklus- šaudė, jais grasino. Įtikinamas šių parodymų teisingumas, nes juos patvirtina pašaliniai įvykį matę ir stebėję asmenys ir užpuolime dalyvavę asmenys (jie paminėti anksčiau).

E. M. parodė, kad tuomet, kai jis išsitraukė pistoletą ir iššovė į viršų, puolančiųjų tai nesustabdė, jį keli asmenys puolė iš nugaros ir bandė iš jo atimti ginklą. Tuo pat metu kiti užpuolikai dar mušė nukritusius A. M., M. K. ir prieš juos smurtavo. Šis aiškinimas atitinka liudytojų parodymus (A. M., M. K., A. D., D. K., V. Š., R. V.). Todėl reikia laikyti, kad įrodyta aplinkybė, jog kaltinamasis ginklą panaudojo tuo metu, kai buvo puolamas jis, kiti du užpulti asmenys. Puolančiųjų jėgų santykis buvo didesnis nei užpuolusių asmenų, užpuolikai turėjo įrankius, o užpultieji jų neturėjo, todėl grėsmė tikrai buvo reali.

Ta aplinkybė, kad liudytojai A. D., D. K. tyrime buvo apklausti kaltinamojo iniciatyva, negali būti pagrindas netikėti jų parodymais dėl užpuolimo, smurtavimo, bandymo atimti ginklą aplinkybių, kurias jie patvirtino, nes jų nurodytos aplinkybės atitiko kitų liudytojų ir kaltinamojo parodymus. Teismas pažymi, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu kiekviena pusė, tiek kaltinimo, tiek gynybos, turi teisę reikšti prašymus apklausti liudytojus, jeigu jiems kas nors žinoma apie įvykio aplinkybes ar jie gali patvirtinti bylai svarbias aplinkybes. Tuo pasinaudojo kaltinamasis, paprašęs apklausti A. D. ir D. K.. Todėl vien ta aplinkybė, kad jie apklausti kaltinamojo prašymu, neduoda pagrindo netikėti parodymais ar juos menkinti, ar tvirtinti, kad kitų liudytojų parodymai yra pranašesni nei minėtų liudytojų parodymai.

Iš R. B. parodymų matyti, kad jis įvykį matė nuo to momento kai grupė asmenų mušėsi, vieni į kitus šaudė. Taigi patvirtino aplinkybę, kad šaudė abi pusės, tiek užpuolikai, tiek užpultasis. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad išvažiuojant automobiliui (nustatyta, kad tai automobilis, kuriuo buvo atvykęs T. P.) į šį automobilį, ir iš šio automobilio buvo šaudoma. Taigi R. B. įvykius stebėjo ne nuo puolimo ir gynybos pradžios.

Nors R. B. teisme nurodė, kad šaudančio asmens (reikia manyti, kad aiškino apie E. M.) tuo metu, kai jis šaudė į išvažiuojantį automobilį, niekas nepuolė, tačiau reikia vertinti tą aplinkybę, kad R. B. įvykį galimai matė ne nuo pradžios ir galėjo nepatvirtinti bei nematyti aplinkybių, kurioms esant buvo bandoma atimti ginklą iš kaltinamojo. R. B. parodymuose labiau akcentuojama aplinkybė, kad asmuo šaudė į išvažiuojantį automobilį. Taigi R. B. parodymai nepaneigia aplinkybės, kad užpuolimas buvo ir buvo būtina gynyba. Tačiau R. B. parodymai visiškai atitinka tą faktą, kad konfliktas baigėsi ir visi išsibėgiojo tuomet, kai buvo šaudoma, o teismas nustatė, kad užpuolimas baigėsi tik po to, kai kaltinamasis paleido šūvius. Nustatyta, kad kaltinamasis šovė tuomet, kai puolimas dar nebuvo pasibaigęs.

Ta aplinkybė, kad buvo šauta į nuvažiuojantį automobilį, kuriame sėdėjo T. P., šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes T. P. buvo sužalotas ne tuomet, kai išvažiuojant sėdėjo automobilyje, o tuomet, kai atvyko į įvykio vietą, iš jo išlipo ir vyko puolimas, kuriame jis neabejotinai dalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo paleisti šūviai būtų padarę pažeidimus automobilyje, kuriuo buvo atvykęs T. P.. Priešingai, jo automobilyje rasta ne kaltinamojo, o kito ginklo iššauta kulka, o tai nepaneigia aplinkybės, kad užpuolimo metu naudoti kiti ginklai ir automobilyje galėjo likti kito ginklo iššauta kulka.

Teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis prieš šaudamas į užpuolikus, paleido įspėjamąjį šūvį, tačiau puolimas nebuvo nutrauktas. Tik po įspėjamojo šūvio ir dar tęsiantis užpuolimui E. M. šovė į asmenis, dalyvavusius užpuolime, tarp jų buvo nukentėjusieji. Tuomet kaltinamojo paleistos kulkos į juos pataikė ir nukentėjusieji buvo sužaloti.

Byloje nėra kategoriškos specialisto išvados, kuri patvirtintų, kad tikrai T. P. kūne rasta kulka buvo paleista iš kaltinamojo ginklo, nėra kategoriškos išvados, kuri patvirtintų, kad iš kaltinamojo ginklo paleista kulka sužalojo A. A.. Tačiau ta aplinkybė, kad nukentėjusieji sužaloti tuomet, kai buvo įvykio vietoje šaudant kaltinamajam, o kiti asmenys į nukentėjusiuosius nešaudė, ant T. P., M. N. drabužių rasta šūvio pėdsakų dalelių iš įvykio vietoje rastų tūtelių, kurios paleistos iš kaltinamojo ginklo, leidžia pagrįstai teigti kad nukentėjusiuosius sužalojo kaltinamasis šaudydamas. Specialisto išvada patvirtino, kad A. A. drabužiuose pažeidimai padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Tačiau išvadoje ir byloje nenustatytas konkretus atstumas, iš kurio šauta. Bet neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis šaudė į tą pusę, kurioje buvo užpuolikai ir jie mušė užpultuosius A. M. ir M. K.. Taigi kaltinamasis šaudė iš atstumo, nes nustatyta, kad jis, ištrūkęs iš užpuolimo vietos, bėgo į automobilį pasiimti ginklą, jį pasiėmė ir šovė, o automobilis nebuvo toje pat vietoje, kur asmenų buvo mušami A. M. ir M. K.. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jis šovė iš tam tikro atstumo, pataikė į asmenis, kurie dalyvavo užpuolime, nes juos sužalojo. Nelogiška būtų manyti, kad kaltinamasis šaudė į asmenis, kurie nesusiję su užpuolimu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) rastos 4 tūtelės vienoje vietoje, nedideliu atstumu viena nuo kitos, toje pačioje vietoje rasta nukentėjusiojo M. N. kraujo. Tai patvirtina, kad E. M. buvo toje vietoje, šaudė, ginklas išmetė tūteles ir tikrai toje pačioje vietoje buvo ir nukentėjusysis M. N., kuris užpuolimo metu buvo sužalotas.

Nors teisminio nagrinėjimo metu E. M. paaiškino, kad visus šūvius (apie 5-6) paleido į viršų, tačiau nėra pagrindo tikėti, kad visi šūviai, kaip aiškina kaltinamasis, buvo paleisti į viršų. Tokiu atveju nebūtų sužaloti nukentėjusieji.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. patvirtino, kad į viršų jis šovė vieną kartą. Po to į jį šovė du asmenys, bet nepataikė. Supratęs, kad gresia pavojus, šaudė į tuos asmenis, kurie rankose turėjo ginklus ir šovė į jį, taikėsi į kojas. Tuo metu kažkas sudavė į nugarą, bandė atimti ginklą. Teigė, kad vieną šūvį į viršų ir du ar tris šūvius paleido sąmoningai, o kiti buvo paleisti tuomet, kai kažkas trenkė į nugarą ir griebė už rankos, tai yra kiti šūviai paleisti nevalingai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. M. patvirtino, kad asmenys užpuolė A. M., M. K., pargriovė juos ant žemės, o kiti užpuolę asmenys bėgo į jo pusę, išsitraukęs ginklą šaudė į atbėgančius ir jo draugus mušusius jaunuolius. Taip kaltinamasis nurodė ginklo panaudojimo priežastį.

Taigi, lyginant įvykio situaciją, kurios aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai, su E. M. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis dėl užpuolimo, užpuolikų smurto panaudojimo aplinkybių, grėsmės, kėsinimosi realumo ir jo egzistavimo tuo metu, kai kaltinamasis paleido šūvius, matyti, kad tuo metu, kai E. M. paleido šūvius į nukentėjusiuosius, užpuolikų kėsinimasis nebuvo pasibaigęs, jis buvo realus, o puolimo veiksmuose dalyvavo didelis skaičius asmenų, jų veiksmai buvo smurtiniai, pavojingi, jie naudojo gyvybei pavojingus daiktus (lazdas, ginklus), tarp užpuolikų buvo ir nukentėjusieji. Juos kaltinamasis sužalojo bendro užpuolimo su kitais asmenimis metu. Priešingu atveju, jeigu nukentėjusieji nebūtų užpuolikų būryje ir nebūtų dalyvavę užpuolime, jie nebūtų sužaloti.

Įvykio vietos apžiūros protokolu bei schema nustatyta, kad užpuolimo vietoje rastos penkios šovinių tūtelės ir kulka. Specialisto išvada patvirtino, kad tūtelės išautos iš kaltinamojo ginklo. Tai patvirtina E. M. tyrime duotus parodymus ir aiškinimą, kad siekdamas nutraukti užpuolimą, jis šovė iš savo ginklo - pistoleto „Glock“.

Nors konkrečios nukentėjusiųjų padėties ir buvimo vietos, kuomet į juos buvo paleisti kaltinamojo šūviai, nustatyti neįmanoma, tačiau teismas vertina tą aplinkybę, kad jie buvo užpuolimo vietoje kartu su kitais užpuolikais, veikė bendrai, visi buvo vienoje vietoje, nes apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad didelė grupė asmenų užpuolė ir mušė nukritusius asmenis. Mušimo vieta nustatyta, todėl reikia laikyti, kad toje vietoje buvo ir nukentėjusieji. Juo labiau kad užpuolimo ir A. M., M. K. mušimo vietoje rasta vieno jų (M. N.) kraujo, o užpuolime dalyvavę asmenys patvirtino, kad jie ir nukentėjusieji įvykio vietoje buvo. Be to, liudytojas V. P. patvirtino, kad užpuolimo metu T. P. turėjo ginklą, juo gąsdino A. M., o kai šaudė kaltinamasis, tai tuo pat metu T. P. šaudė į kaltinamąjį. Taip pat V. P. patvirtino ir atvykimo į įvykio vietą tikslą - sumušti A. M., todėl realu, kad atvykę asmenys savo sumanymą, susitarimą vykdė, tai yra smurtavo prieš A. M. ir kartu su juo buvusius M. K., E. M.. Taigi įvertinus kaltinamojo, liudytojų parodymus, vietą, kur rasta tūtelės, kulka, kraujas, galima daryti išvadą, jog E. M. šovė tuomet, kai buvo užpultas jis ir A. M. bei M. K..

Vertinant pavojingo kėsinimosi intensyvumą, naudojamas priemones, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykį, gresiančią žalą, būtina atsižvelgti ir įvertinti ne tik užpultųjų (A. M., M. K., E. M.) parodymus, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Liudytojas V. P. nurodė, kad į įvykio vietą sumušti A. M. atvyko apie 20-30 asmenų grupė, jie turėjo lazdas, ginklus ir užpuolė A. M. bei kartu su juo buvusius M. K., E. M.. Tą aplinkybę, kad užpuolusių asmenų grupėje buvo daug asmenų, jie buvo apsiginklavę įrankiais, ginklais, atitinka užpultųjų A. M., M. K., E. M. parodymus bei įvykį stebėjusių pašalinių asmenų parodymus. Dauguma jų nurodė, kad užpuolime dalyvavo grupė asmenų, kurių buvo per 10. Taigi nustatyta, kad užpuolikų ir užpultųjų jėgų santykis nebuvo vienodas, o užpuolikai, jų atlikti veiksmai buvo grėsmingi ir pavojingi. Byloje nustatyta, kad užpuolimo pradžioje nei vienas iš užpultųjų nei įrankių, nei ginklų neturėjo ir jų nepanaudojo. Kaltinamasis ginklą paėmė, kad nutraukų neteisėtus veiksmus, šovė įspėjamąjį šūvį, tačiau į tai užpuolikai nereagavo ir puolimo veiksmų nenutraukė. Tik tuomet kaltinamasis paleido kitus šūvius.

Nors A. A., M. N., T. P. netvirtina puolę A. M., M. K., E. M., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jie buvo grupėje asmenų, užpuolusių A. M., M. K., E. M.. Netvirtinti užpuolimo fakto A. A., M. N. ir T. P. yra suinteresuoti, nes priešingu atveju jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė. Teisme apklaustas T. P. nurodė, kad nuo šaudančio asmens jis buvo apie 2-3 metrų atstumu, M. N. buvo 5 metrų atstumu, tai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusieji susiję su užpuolimu, jame dalyvavo ir buvo įvykio vietoje netoli kaltinamojo. Ta aplinkybė, kad ant nukentėjusiųjų T. P., M. N. drabužių buvo rasta iš kaltinamojo ginklo paleistų tūtelių šūvio pėdsakų, patvirtina aplinkybę, kad jie buvo įvykio vietoje, ir nepaneigia aplinkybės, kad į juos buvo šauta užpuolimo metu.

Tikslu nustatyti, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusieji padarant jiems šautinius sužalojimus, būtina įvertinti tą aplinkybę, kad įvykio metu visi dalyviai judėjo, grūmėsi, vieni puolė, kiti gynėsi, keitė padėtis. Specialisto išvada nepatvirtino, kad M. N., T. P. sužaloti iš nugaros. Specialistų išvados dėl A. A. padėties šaudančio asmens atžvilgiu yra prieštaringos, vienoje jų (medicininė) nurodoma, kad šūvio įėjimo anga - iš priekio, kitoje (drabužių) – iš nugaros. Tačiau nepaisant to, vertinama ta aplinkybė, kaip minėta anksčiau, kad puolimo metu visi asmenys keitė padėtis, o nepaneigta ta aplinkybė, kad A. A. buvo sužalotas tuomet, kai dar nebuvo pasibaigęs puolimas, todėl jis galėjo būti sužalotas ir iš nugaros. Byloje nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis šovė jam bėgant iš įvykio vietos ir kad šovė tuo metu, kai kėsinimasis buvo pasibaigęs. Be to, kaltinime teigiama, kad kulkos įėjimo anga A. A. – kakle, išėjimo - nugaroje. Todėl nėra pagrindo sunkinti padėtį ir teigti priešingai bei daryti išvadas, kad kaltinamasis šaudė jau į nubėgantį A. A..

Teismas daro išvadą, kad T. P. buvo sužalotas ne tuomet, kai sėdėjo automobilyje, o tuomet, kai atvyko į įvykio vietą ir dalyvavo užpuolime kartu su kitais asmenimis. Visų pirma, svarbi ta aplinkybė, kad T. P. automobilyje buvo rasta 9 mm kalibro BROWNING (9X17) šovinio kulka. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2562)-IS1-2864 nurodyta: tirti pateikta 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio kulka, paimta 2010-03-20 automobilio „M. B. S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, galėjo būti iššauta iš vieno iš šių 9 mm kalibro pistoletų: A. C., Llama IIIA, L. S. Police, Star D, Star DK, Star DKL, Star DKI, Star 1, Star HN, Star IN, Beretta 84, Beretta 84BB, Beretta 85B, Beretta 85BB, Beretta 84F, Beretta 85 Cheetah, Beretta 1934, Beretta (duomenys neskelbtini) Taurus PT58S, Taurus PT58SS, Savage 1907, Tonfoglio TA380, C. Z. 70 arba kito pramoninės gamybos ginklo. Tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka ir penkios 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelės ir dvi kulkos, pateiktos su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, yra iššautos iš skirtingų modelių ginklų, šaudančių skirtingų rūšių šoviniais. Tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka ir dvi 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių kulkos, pateiktos su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, iššautos iš skirtingų ginklų (neigiama identifikacija). Tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka yra tinkama identifikavimui. Prieš iššaunant tirti pateikta 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17 mm) šovinio kulka su viena iš penkių 9 mm kalibro „Luger“ (9x19 mm) šovinių tūtelių, pateiktų su 2010-03-04 užduotimi atlikti balistinį tyrimą, nesudarė vienos visumos (šovinio).

Tai reiškia, kad T. P. automobilyje rasta kulka nebuvo šauta iš kaltinamojo E. M. ginklo „Glock“, o sėdintis automobilyje išvykstant jis sužalotas nebuvo.

Specialisto išvada patvirtino, kad ant T. P. striukės aptikta daug šūvio pėdsakų dalelių. Ant kelnių ir marškinių aptikta pavienių šūvio pėdsakų dalelių. Visos šūvio pėdsakų dalelės, aptiktos ant T. P. drabužių, vienodos su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastose tūtelėse. Ant M. N. striukės yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastose tūtelėse. Specialisto išvada patvirtino, kad įvykio vietoje rasta M. N. kraujo. Šie duomenys patvirtina, kad T. P., M. N. buvo įvykio vietoje, nuo kaltinamojo šūvio liko šūvio pėdsakų dalelės ant jų drabužių, o M. N. kraujo liko jį sužalojus. Taigi jie buvo sužaloti konflikto metu.

Be to, ta aplinkybė, kad T. P. automobilyje buvo rasta kulka ir ji iššauta iš kito, bet ne kaltinamojo ginklo „Glock“, duoda pagrindą tvirtinti, kad įvykio vietoje šaudė ne tik kaltinamasis, bet ir kiti asmenys, galimai užpuolikai, nes byloje nustatyta, kad jie turėjo ginklų, jais šaudė, ir neatmetama galimybė, kad tokiu būdu kulka pateko į automobilio vidų. Juo labiau kad apžiūros metu ir specialisto paaiškinimu nustatyta automobilio (kuriuo į įvykio vietą buvo atvykęs T. P.) šautiniai stiklo pažeidimai. Tą aplinkybę, kad įvykio metu buvo šaudoma ne iš vieno, o iš daugiau ginklų, patvirtino ne tik užpultųjų, bet ir dalis užpuolime dalyvavusių asmenų, įvykį stebėjusiųjų ir jame nedalyvavusių asmenų parodymai (jie paminėti anksčiau).

Byloje nustatyta, kad užpuolimo metu ir T. P. išvažiuojant atbuline eiga iš įvykio vietos (nustatyta po jo sužeidimo) iš jo automobilio buvo šaudoma link E. M., todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad net ir tuo metu užpultų asmenų gyvybei ir sveikatai buvo grėsmė.

Nors nukentėjusieji teigia, kad E. M. nešaudė, tačiau teismas daro išvadą, kad šaudantis asmuo buvo būtent kaltinamasis, o ne nukentėjusiųjų nurodytas kitas asmuo (apie tai pasisakyta anksčiau).

Kaip minėta anksčiau, fizinio smurto panaudojimo prieš A. M. faktas patvirtinamas jo paties parodymais, M. K., E. M. parodymais, užpuolime dalyvavusių asmenų parodymais ir įvykį stebėjusių asmenų, kurie tai matė būdami butuose per langus. Taip pat fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtintas specialisto išvada, konstatavusia sveikatos sutrikdymą A. M., ir liudytojo M. D. parodymais. Byloje nustatyta, kad prieš A. M., M. K., E. M. juos užpuolę asmenys naudojo intensyvų, grėsmingą fizinį smurtą, todėl įtikinimas faktas, jog E. M. gynėsi panaudodamas ginklą, o panaudojo šaunamąjį ginklą savigynai esant būtinosios ginties situacijai. Užpuolikų didelės grupės asmenų, tarp jų buvo ir nukentėjusieji, veiksmai vertinami kaip pavojingas kėsinimasis, suponuojantis E. M. teisę į būtinąją gintį.

Bylos duomenys patvirtina faktą, kad A. M., M. K., E. M. buvo užpulti agresyviai nusiteikusių asmenų bei nuo jų gynėsi, o šaunamasis ginklas buvo panaudotas tik nelikus galimybės išvengti tolesnio pavojingo kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis. Užpuolikai buvo fiziškai stipresni, nes jų buvo daugiau lyginant su besiginančiaisiais, todėl būtent užpuolikų, o tarp jų buvo nukentėjusieji, pradėtas fizinis smurtas prieš užpultuosius, rodė pavojingą kėsinimąsi, kuris buvo realus ir akivaizdus.

Byloje nustatyta, kad puolančiųjų grupėje buvo asmenų, kurie galimai susiję su nusikalstama veika, todėl realu, kad jie turėjo ginklų, įrankių, buvo agresyvūs, smurtavo, šaudė.

Nors puolimo metu užpuolikams panaudojus ginklą ir šaudant A. M., M. K., E. M. šautinių sužalojimų nepadaryta, tačiau tai nepaneigia fakto, kad vis dėlto šaudyta buvo, nes šis faktas įrodytas. Yra pagrindas daryti išvadą, kad šaudymo metu nebuvo pataikyta, todėl minėti asmenys ir nebuvo sužaloti.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis šovė tuo metu, kai A. M. ir M. K. buvo mušami, todėl neatmetama galimybė, kad A. A. buvo tarp mušančiųjų ir tuo metu galėjo būti sužalotas. Juo labiau kad jis pats netvirtina aplinkybės, jog šauta į jį buvo tuomet, kai jis bėgo iš įvykio vietos, atsukęs nugarą į šaudantį asmenį. Viena specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimo metu jis galėjo būti pasisukęs kairiąja kūno puse į jį šaudančio asmens atžvilgiu. Šūvio įėjimo anga yra kakle ir išėjimo anga yra nugaroje. Kitoje specialisto išvadoje nurodyta, kad kulkos įėjimo anga yra striukės nugaros pusėje kairėje viršutinėje dalyje, kulkos išėjimo vieta yra striukės priekyje kairėje viršutinėj dalyje, prie apykaklės. Nukentėjusysis šūvio į jį metu buvo pasisukęs nugara į šovusįjį ir, tikėtina, pasilenkęs į priekį. Taip yra pagrindas tvirtinti, kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl A. A. padėties šaudančio asmens atžvilgiu. Tačiau, kaip paminėta anksčiau, ši aplinkybė nėra esminė vertinant kaltinamojo veiksmus, nes gindamas kitus užpultus asmenis kaltinamajam nesitaikė į konkretų asmenį ir jo neišskyrė iš bendros grupės, o šovė į grupę asmenų, kurie tuo metu puolė jo draugus, kaltinamojo tikslas buvo juos apginti nuo pavojingo kėsinimosi, kurį vykdė grupė asmenų, o tarp jų buvo nukentėjusieji.

Specialisto išvada patvirtino, kad šaudęs asmuo T. P. atžvilgiu galėjo būti iš kairės. T. P. padarytas šautinis sužalojimas vienu trauminiu poveikiu. Specialisto išvada patvirtino, kad M. N. šauta iš dešinės iš užpakalio į priekį ir nežymiai išviršaus žemyn. M. N. padarytas šautinis sužalojimas vienu trauminiu poveikiu.

Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad iš kaltinamojo ginklo paleistos kulkos sužalojo nukentėjusiuosius, tačiau įvertinus įvykio situaciją, visas aplinkybes, kurios paminėtos anksčiau, darytina išvada, kad nukentėjusieji buvo sužaloti kaltinamajam šaudant į juos tuomet, kuomet nukentėjusieji dalyvavo užpuolime kartu su kitais asmenimis.

Teismas daro išvadą, kad visus tris nukentėjusiuosius kaltinamasis sužalojo šaudamas iš ginklo tuo metu, kai nukentėjusieji dalyvavo užpuolime ir smurtavo prieš A. M. bei M. K., nes bylos duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad E. M. šaudė tuo metu kai A. M. ir M. K. buvo mušami juos užpuolusių asmenų, o puolimas nebuvo pasibaigęs. Kaltinamasis šovė tik į tą pusę, kur mušimo metu buvo užpuolikai ir užpultieji, todėl realu, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiuosius. Įvertinus kaltinamojo buvimo vietą šaudymo metu, rastų tūtelių vietą, specialistų pateiktas išvadas apie nukentėjusiųjų padėtį šaudančio asmens atžvilgiu, taip pat įvertinus ir A. M., M. K. mušimo vietą, realu, kad nukentėjusieji buvo mušimo vietoje ir ten buvo sužaloti, nes kaltinamasis į tą pusę šovė. Jeigu nukentėjusieji būtų buvę kitoje vietoje, tai tokiu atveju jie nebūtų sužaloti.

Įvykio vietoje rastos keturios tūtelės (plane pažymėtos Nr. 1, 2, 3, 4) išsidėsčiusios viena šalia kitos ir nedideliu atstumu, o tai duoda pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis šaudė būdamas vienoje vietoje. Byloje nustatyta, kad tik tuomet, kai kaltinamasis paleido šūvius, užpuolikai pradėjo bėgti ir nutraukė smurtinius veiksmus.

Byloje nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis šaudė į nubėgančius asmenis. Specialistų pateiktos išvados apie nukentėjusiųjų M. N., T. P. padėtį šaudančio asmens atžvilgiu nepatvirtina, kad į jiems šauta į nugarą. Ant M. N., T. P. drabužių nerasta šautinių pažeidimų. Specialisto išvados dėl A. A. kulkos įėjimo vietos yra prieštaringos. Jeigu ir galima tikėti tuo, kad kulkos įėjimo anga A. A. yra padaryta iš nugaros, tai būtina įvertinti tą aplinkybę, kad jis sužalotas tuo metu, kai grupėje su kitais asmenimis smurtavo prieš nukritusius ant žemės A. M., M. K., o kaltinamojo buvo sužalotas siekiant apginti užpultus asmenis. Be to, reikia įvertinti tą aplinkybę, kad smurtavimo metu asmenys juda, keičia savo kūno poziciją, ir realu, kad kulka gali pataikyti tuo metu, kai asmuo staiga pasisuka nugara šaudančio asmens atžvilgiu. Pats A. A. neteigia, kad jis buvo sužalotas tuo metu kai konfliktas buvo pasibaigęs.

Įvertinus įrodymų visetą, darytina išvada, kad dėl objektyvių duomenų trūkumo nepavyko tiksliai nustatyti šovusiojo ir nukentėjusiųjų asmens tarpusavio padėties bei šūvio atstumo. Tačiau šovusiojo bei nukentėjusiųjų asmens tarpusavio padėtis nėra lemiamas faktorius, kai nustatoma būtinosios ginties situacija. Kolegijos nuomone, byloje įrodyta, kad nukentėjusieji buvo tarp užpuolusių ir E. M. persekiojusių bei A. M., M. K. mušusių, asmenų.

Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis peržengė būtinosios ginties ribas.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje būtinosios ginties ribų peržengimu laikomi atvejai, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taip pat baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad tai, jog gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo suvokiama objektyviu ir subjektyviu požiūriu. Pirmuoju atveju tai yra objektyviai išoriškai neatitinkantis kėsinimosi pavojingumo ir pobūdžio aktas, antruoju – vidinis-psichologinis veikiančio subjekto santykis su esamu neatitikimu, t. y. besiginantis pats suvokia, kad jo veiksmai akivaizdžiai neatitinka kėsinimosi pavojingumo ir akivaizdumo, tačiau vis tiek pavartoja neteisėtas priemones. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nelaikoma būtinosios ginties peržengimu atvejai, kai jos yra peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio.

Kolegijos nuomone, nuo pavojingo kėsinimosi besiginantis E. M. neviršijo būtinosios ginties ribų, nes kėsinimasis į jo bei kartu buvusių A. M., M. K. sveikatą ar gyvybę buvo realus, egzistavo objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Nagrinėjamoje situacijoje grupės užpuolikų, tarp jų buvo nukentėjusieji, agresyvūs, smurtiniai, pavojingi veiksmai, kuriuos, kaip jau buvo minėta, patvirtino liudytojai, laikytini pavojingu kėsinimusi, nes jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kilo grėsmė tiek E. M., tiek A. M., tiek M. K. sveikatai ar net gyvybei. Teismas neturi teisės spėlioti, kokios pasekmės būtų atsiradę besiginančiojo E. M., kitų užpultų asmenų sveikatai, jei E. M. nebūtų panaudojęs šaunamojo ginklo, tačiau svarbu yra tai, kad pastarajam bandant pabėgti iš mušimo vietos, jis buvo persekiojamas toliau, puolamas, bandoma atimti ginklą, o tuo metu buvo mušami A. M., M. K.. Todėl būtinosios ginties situacija prieš paleidžiant šūvius nebuvo pasibaigusi, kėsinimasis tęsėsi ir jis buvo akivaizdus. Darytina išvada, kad tiek objektyviu, tiek ir subjektyviu požiūriu gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį.

Kaltinamojo veiksmai vertintini kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimas. Minėta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Minėtoje situacijoje užpuolikų, taip pat ir nukentėjusiųjų, padaryti agresyvūs veiksmai, kuriuos, kaip pasisakyta anksčiau, patvirtino liudytojų, kaltinamojo parodymai, laikytini pavojingu kėsinimusi, nes jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kilo grėsmė užpultųjų gyvybei ir sveikatai.

Pažymėtina, kad užpuolikai, o tarp jų ir nukentėjusieji, patys atliko nusikalstamus veiksmus, jie be jokios priežasties užpuolė ir smurtavo prieš asmenis viešoje vietoje - daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo aikštelėje, jų veiksmai sutrukdė A. M., M. K., E. M. ketinimus ir susitikimo tikslus, o be to atkreipė dėmesį ir šalia gyvenamųjų namų butuose buvusių asmenų dėmesį. Užpuolikai buvo agresyviai nusiteikę, atliko veiksmus, kurie pavojingi, turėjo įrankius (lazdas, šautuvus), pirmieji panaudojo smurtą ir gavo atkirtį kėsinimuisi nepasibaigus, laikytina, kad šis kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamasis, atremdamas kėsinimąsi, veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai sužalojant nukentėjusiuosius buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, svarbi ta aplinkybė, kad nukentėjusieji buvo grupėje asmenų, kurie buvo agresyvūs, smurtavo, puolė. Visi užpuolikai ir užpultieji buvo nedideliu atstumu vieni nuo kitų ir skirstėsi tik tuomet, kai E. M. pradėjo šaudyti. Taigi užpuolikų agresyvūs ir smurtiniai veiksmai pripažįstami pavojingu kėsinimusi, o kaltinamasis ginklą panaudojo (šovė) ir nukentėjusiuosius sužalojo nepasibaigus kėsinimuisi. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. M. šaudė siekdamas nutraukti pavojingą, realų, akivaizdų kėsinimąsi prieš A. M., M. K. ir jį patį (E. M.). Kaip minėta, pagal BK 28 straipsnį teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama ne tik siekiant apginti save, bet ir kitus asmenis, visuomenės interesus, nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Yra pagrindas daryti išvadas, kad užpuolikų, tarp kurių buvo nukentėjusieji, kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Šios ir būtinosios ginties aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir liudytojų parodymais. Nepaneigtas kaltinamojo E. M., liudytojų A. M., M. K. aiškinimas, kad buvo iškilusi grėsmė jų gyvybei ir sveikatai. To neneigė ir kiti užpuolime dalyvavę asmenys. Tą aplinkybę, kad grėsmė sveikatai ir gyvybei buvo, patvirtino ir pašaliniai įvykį stebėję asmenys, jie nurodė, kad užpuolikai mušė lazdomis, turėjo ginklus, šaudė. Natūralu, kad kaltinamasis puolimą suvokė bei suprato kaip realų, nes tokia situacija įvykio metu egzistavo.

Byloje nustatyta, kad užpuolikų skaičius buvo didelis, jie smurtavo, mušė, spardė užpultuosius, smurto metu panaudojo gyvybei ir sveikatai pavojingus įrankius (lazdas, ginklus). Kaltinamasis panaudojo adekvačias priemones (ginklą). Taigi konstatuotina, kad E. M. veiksmai šaudant ir sutrikdant nukentėjusiųjų sveikatą buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai.

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. M. veika formaliai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose numatytos veikos požymius, tačiau jis veikė esant būtinajai ginčai. Tai yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis šovė ir asmenis sužalojo, tačiau jo atsakomybę šalina ta aplinkybė, jog jis veikė būtinosios ginties situacijoje, tai yra gindamas save, kitus asmenis, visuomenės interesus, savo nuosavybę nuo realaus, pavojingo, akivaizdaus kėsinimosi. Kadangi teismas nustatė, kad yra įstatyminis pagrindas taikyti BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl E. M. negali atsakyti baudžiamąja tvarka.

LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja LR Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis numato, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės, byla nutraukiama.

Kaltinamojo E. M. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus, nutrauktina LR baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 11466,37 litų civilinį ieškinį E. M. nukentėjusiųjų A. A., M. N. ir T. P. gydymo išlaidoms atlyginti. Civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, kadangi dėl kaltinimo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus baudžiamosios bylos dalis nutraukiama.

Duomenys, kurie patvirtina E. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2010-04-16 jis pateikė tyrėjai išrašą iš medicininių dokumentų, kuris buvo suklastotas.

Byloje yra išrašai iš medicininių dokumentų: Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatorinio skyriaus, išduotas 2010-02-26 ir VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centro, išduotas 2010-04-15 E. M.. (t. 6, b. l. 172, 173)

Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du išrašai iš medicininių dokumentų. Vienas iš išrašų, antspauduotas Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatorinio skyriaus spaudu, bei apačioje esančiu gydytojos R. J. spaudu Nr. 211507. Kitas išrašas pateiktas VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centro su apačioje esančiu gydytojo P. L. spaudu. (t. 6, b. l. 174)

Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-05-04 rašte Nr. G-(1.22)-745 nurodyta, kad E. M. Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare nesigydė ir Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje nesilankė, jo vardu med. dokumentacijos nėra. (t. 6, b. l. 178)

Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-05-11 rašte Nr. G-(1.22)-745 nurodyta, kad R. J., spaudo Nr. 211507, Kauno medicinos universiteto klinikose nedirba ir nedirbo. (t. 6, b. l. 180-181)

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2012-02-07 rašte Nr. D12-163-(1.25.) nurodyta, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jokiam sveikatos priežiūros specialistui nėra ir nebuvo suteiktas spaudo numeris 211507. (t. 6, b. l. 176)

LR baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo P. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

L. P. L. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. L. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą tvarką asmuo, kuris nori gydytis jo vadovaujamoje įstaigoje, atvykęs užpildo prašymą, kuriame nurodo, pas kokį gydytoją nori gydytis, užvedama laikina kortelė – dublikatas, o paskui gydymo įstaiga išsireikalauja medicininius dokumentus iš ankstesnės paciento gydymosi įstaigos. Kai išreikalaujama paciento dokumentas iš ankstesnės gydymo įstaigos, tai naujai užvestos kortelės – dublikatai sujungiami į vieną. Pas jį sveikatos centre 2010-04-15 apsilankė pacientas E. M. ir jam taip pat buvo užvesta laikina kortelė – dublikatas. Pagal šio asmens kortelę matyti, kad buvusi gydymo įstaiga, prie kurios buvo prisirašęs E. M., padarė įrašą – 2010-04-30, kuriame nurodė, kad kortelėje yra 1 lapas ir tada išsiuntė į Jonučių šeimos sveikatos centrą, o kitame kortelės lape esantis įrašas yra darytas jo paties ranka ir nurodyta apsilankymo data – 2010-04-15. Tai yra iš laikinos kortelės ir buvo prijungtas įrašas prie gautos centre iš ankstesnės gydymo įstaigos kortelės. Ligonis 2010-02-24, sumuštas. Buvo konsultuotas U. J. prisimena, kad pacientas su savimi turėjo Formą Nr. 027/a, tai yra išrašo iš ambulatorinės kortelės kopiją, tai buvo atšviestas dokumentas. Minėjo, kad originalus dokumentas turi būti jo kortelėje, o kai jau atkeliavo jo kortelė, tai jokio originalaus dokumento – minėto išrašo nebuvo. Jis neatsimena, kokia gydytojo, kuris išdavė išrašą E. M., pavardė buvo nurodyta. Kortelėje jis užfiksavo, kad bloga nuotaika, blogai miega, yra baimės sindromas. Nustatė, kad padidėjęs kraujo spaudimas, prislopinta veido mimika. Pacientas minėjo, kad KMUK jam buvo paskirtas gydymas antidepresantais. Jis papildomai paskyrė vaistą „Cardace“. Šis vaistas yra nuo kraujo spaudimo. Taip pat skyrė atlikti tyrimus – kraujo, šlapimo, elektrokardiogramą. Nurodė, kad reikės konsultuotis pas kardiologą po šių tyrimų atlikimo. Kitų įrašų apie šio paciento apsilankymą nėra. Daugiau šio asmens jis nematė. Neprisimena, ar šiam asmeniui išdavė kokią nors pažymą ar išrašą. Kortelėje nėra pažymėta, kad būtų išdavęs pažymą ar išrašą. Išrašai – Formos Nr. 027/a yra neregistruojamos specialiuose dokumentuose. Pagal jam pateiktą pasižiūrėti dokumentą - Formą Nr. 027/a, jis paaiškino, kad ji yra rašyta jo ranka, ir mano, kad turbūt pamiršo kortelėje pažymėti, kad tokį išrašą jis paties prašymu išdavė E. M.. Mato, kad šis išrašas yra surašytas tą pačią dieną, kaip ir jo įrašas, darytas jo kortelėje. Neprisimena, dėl ko toks išrašas buvo reikalingas E. M.. Pagal šį jam parodytą E. M. išduotą 2010-04-15 išrašą iš medicininių dokumentų, jis gali paaiškinti, kad išraše nurodė diagnozę, kurią nurašė nuo E. M. turėto išrašo – Formos 027/a kopijos, kurią jam buvo išdavę KMUK. Ši išduotame išraše esanti nurodyta diagnozė yra pirminė, nepatikslinta. Jis negali paaiškinti, kaip atsitiko, kad jo išduotame išraše E. M. gimimo datoje yra klaida. Mano, kad rašydamas išrašą rėmėsi užvesta kortele – dublikatu, arba gimimo datą pasižiūrėjo ant jam pateiktos pasižiūrėti dokumento kopijos. Rašydamas išrašą jis rėmėsi jam pateikta dokumento kopija, gauta iš KMUK, ligoniui neprivalu pateikti gydytojui originalų dokumentą, gautą iš kitų įstaigų. (t. 3, b. l. 76-77)

Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad E. M. žinomai netikrą dokumentą įgijo, laikė, gabeno ir jį panaudojo. Taip jis netikrą dokumentą - išrašą iš medicininių dokumentų įgijo iš nenustatyto asmens, laikė jį ir 2010-04-16 atgabeno į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą ir pateikė jį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai R. M.. Dėl šios nusikalstamos veikos E. M. kaltu prisipažino ir patvirtino aplinkybes, kad iš asmens (jo įvardinti negali) jis gavo netikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų ir jį pateikė tyrėjai.

L. P. L. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad jis dirbo VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centre gydytoju ir 2010-04-15 į jį kreipėsi E. M. dėl sveikatos būklės, jam buvo skirti vaistai. E. M. pateikė 2010-02-26 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje jam išduotą išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a), todėl pagal pateiktą išrašą išdavė kitą medicininį dokumentą ir jame nurodė diagnozę.

Iš medicininių dokumentų išrašų, objekto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas išrašas iš medicininių dokumentų forma Nr. 027/a. Šiame dokumente užfiksuoti duomenys apie tai, jog 2010-02-26 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje E. M. išduotas išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a). Išraše nurodyti duomenys, kad 2010-02-24 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje E. M. buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, potrauminio streso sindromas. Išrašas patvirtintas gydytojo spaudu Nr. 211507 ir neįskaitomu parašu. Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išrašas antspauduotas Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatorinio skyriaus spaudu bei apačioje esančiu gydytojos R. J. spaudu Nr. 211507. Kitas išrašas - VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centro su apačioje esančiu gydytojo P. L. spaudu. Išrašas išduotas VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centro 2010-04-15.

Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-05-04 raštas Nr. G-(1.22)-745 patvirtino, kad E. M. Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare nesigydė ir Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje nesilankė, jo vardu medicininės dokumentacijos nėra.

Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-05-11 raštas Nr. G-(1.22)-745 patvirtino, kad R. J., spaudo Nr. 211507, Kauno medicinos universiteto klinikose nedirba ir nedirbo.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-02-07 raštas Nr. D12-163-(1.25.) patvirtino, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jokiam sveikatos priežiūros specialistui nėra ir nebuvo suteiktas spaudo numeris 211507.

Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog išrašuose iš medicininių dokumentų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai kaltinamasis žinojo ir žinomai netikrus dokumentus jis pateikė tyrėjai. Taigi kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis disponavo suklastotu dokumentu. Todėl kaltinamasis pripažintinas kaltu ir baustinas.

Teismas, skirdamas bausmę E. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Nusikaltimas (BK 300 straipsnio 1 dalis), kurį jis padarė, yra tyčinis, nesunkus, baigtas, sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis E. M. prisipažino kaltu jį padaręs. Jis neteistas, dirba, turi šeimą. E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. M. skirtina bausmė bauda, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės paskirtis ir tikslai.

Teismas pažymi, kad BK 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką (BK 300 straipsnio 1 dalis) padarė 2010-04-16. Veikos padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija, kuri numatė, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda iki 100 MGL dydžio.

BK 47 straipsnio 3 dalis pakeista nuo 2011-04-28 (2011-04-21 Įstatymas Nr. XI-1350) ir joje baudų dydžiai padidėjo. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytas baudos dydis iki 500 MGL.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam palankesnis ir švelnesnis yra įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl jis taikomas skiriant bausmę (baudos dydį), nes toks reikalavimas išdėstytas BK 3 straipsnyje.

2008-07-15 priėmus Lietuvos Respublikos „Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo“ Įstatymą Nr. X-1710, įsigaliojusį 2008-08-01, nebeliko MGL (minimalaus gyvenimo lygio) instituto. Šio įstatymo 3 straipsnis numato, kad bazinis bausmių dydis tai rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti bei bausmių dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Minėto Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad įsigaliojus įstatymui, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų kvalifikavimą bei bausmių dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių dydžiui. Esant šioms aplinkybėms, skiriant baudą turi būti vartojamas terminas BBD (bazinis bausmės dydis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę baudą 50 BBD (MGL) dydžio - 6500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) litų.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 p. „a“ p. p. ir 66 straipsniu, į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-04-16 iki 2010-04-26 (10 parų), vieną parą prilyginant 2 BBD (260 litų) dydžio baudai, tai yra 20 BBD (2600 litų), ir galutinę baudą paskirti 30 BBD (MGL) – 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų dydžio baudą.

Įpareigoti E. M. baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, baudžiamosios bylos dalį E. M. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus, nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (būtinoji gintis).

Kaltinamajam E. M. skirtas kardomąsias priemones - dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus:

E. M. vardu išduotą LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti E. M..

A. A. striukę, bliuzoną, kelnes ir marškinėlius ir trumpikes grąžinti A. A..

T. P. striukę, marškinėlius, kelnes, diržą grąžinti T. P..

M. N. striukę, sportines kelnes, marškinėlius grąžinti M. N..

Revolverį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. P..

Du SIM kortelių laikiklius su užrašais „bite“ ir „teledema“ grąžinti M. K..

Penkis SIM kortelių laikiklius gražinti E. P..

Prietaisą su įsukamomis trimis antenomis, įdėtus juodame odiniame dėkle, su pakrovėju (elektroninių ryšių dažnių slopintuvą) grąžinti N. T..

Kepurę, pirštinių porą, pirštinę su gremžtuku grąžinti V. Š..

Asmens tapatybės kortelių kopijas (4 lapai) grąžinti R. M..

Palikti saugoti prie bylos:

1)voką ir jame supakuotas: kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) prie Kauno apskr. VPK OVV rašto Nr. 20-7-S-737; kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) prie Kauno apskr. VPK OVV rašto Nr. 20-7-S-1862; 2010-02-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Kauno medicinos universiteto klinikų pateiktas 2 kompaktines plokšteles; 2010-03-02 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento Kauno apygardos valdybos raštu Nr. (20)-18-101 pateiktą kompaktinį diską su vaizdo įrašu, darytu 2010-02-24 Valstybės saugumo departamento Kauno apygardos valdybos išorinėmis stebėjimo kameromis),

2)voką ir jame supakuotą kompaktinę plokštelę prie 2011-12-29 LTEC Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-91(10),

3)kompaktinę plokštelę su liudytojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu.

Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriui pavesti priimti sprendimą įstatymo nustatyta tvarka dėl E. M. pistoleto „GLOCK“ Nr. (duomenys neskelbtini), vienos dėtuvės, vieno 9 mm kalibro šovinio „Luger“ ir medžioklinio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo „Maverick M88“ 12x70 kal., Nr. MV96348E, likimo.

Sunaikinti:1)voką ir jame supakuotus E. A. seilių (DNR) lyginamuosius pavyzdžius,2)voką ir jame supakuotus E. M. seilių (DNR) lyginamuosius pavyzdžius,3)voką ir jame supakuotus D. Z. seilių (DNR) lyginamuosius pavyzdžius,4)voką ir jame supakuotus M. K., E. M., A. M. seilių (DNR) lyginamuosius pavyzdžius,5)voką ir jame supakuotas dėžes su 5 vnt. šūvio pėdsakų ėmikliais,6)voką ir jame supakuotus 4 specialius paketus su šūvio pėdsakų ėmikliais,

7)voką ir jame supakuotas 8 lipnias juostas su mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilio „M. B.“ su užsienio valstybės NR. (duomenys neskelbtini),

8)tris vokus ir jame supakuotas lipnias juostas su mikrodalelėmis, paimtomis 2010-02-26 apžiūros metu nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynių,

9)voką ir jame supakuotą vieną daktiloskopinę plokštelę su piršto pėdsaku, nukopijuotu nuo 2010-02-26 apžiūros metu automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasto butelio su užrašu „Sprite“,

10)voką ir jame supakuotas tris lipnias juostas su mikrodalelėmis, paimtomis 2010-03-02 apžiūros metu nuo automobilio „BMW“530, valst Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynių,

11)voką ir jame supakuotus 2 tamponus su nuoplovomis, paimtomis 2010-03-02 apžiūros metu nuo automobilio „BMW“530, v/n (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės sėdimos pusės,

12)voką ir jame supakuotą kepurę, kuri rasta 2010-02-24 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini),

13)voką ir jame supakuotas 10 lipnių juostų su mikrodalelėmis, paimtomis 2010-02-25 apžiūros metu nuo automobilio „R. M.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynių,

14) 6 (šešias) tūteles,15)V. Š., V. P. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį,

16)dėžę ir joje supakuotas S. P.. T. P., R. M., ir A. P. rankų nagų nuokarpų pakuotes, penkis tamponus su nuoplovomis, T. P., A. A., M. N., S. P., R. M., A. P. ir N. T. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius,

17)dėžę ir joje supakuotą 2010-02-26 apžiūros metu automobilyje BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) rastą butelį su užrašu „Sprite“ bei paimtus du tamponus su biologiniais pavyzdžiais,

18)paketą ir jame supakuotą 2010-02-25 įvykio vietos apžiūros metu iš R. M. automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą cilindro formos įrankį.

19)kailinių pirštinių porą, darbinių pirštinių porą, kepurę, paimtus iš automobilio „M. B.“ E300 su užsienio valstybės Nr. (duomenys neskelbtini).

Perduoti valstybei:

Automobilį „M. B.“ E300 su užsienio valstybės Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktą su metaliniu pakabuku, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, GPS imtuvą „Navio“ su atminties kortele „Kingston“, atminties kortelę „SanDisk“, laikiklį ir automobilio krovimo laidą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes teisėti savininkai nenustatyti).

Perduoti LR ginklų fondui prie LR VRM:

pistoletą „BLOW COMPACT Mod. 2002“ su dėtuve (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes teisėti savininkai nenustatyti).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusArūnas Paštuolis