Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys AB Swedbank ir Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. L. pareiškimą palaikė. Nurodė, kad siekis sumažinti skolas lėmė termino palikimui priimti praleidimą. Palikimo priėmimas dukters interesų nepažeis, nes nors ji paveldės dalį namo, už kurį mokama paskola, namo rinkos vertė likusią grąžinti paskolą viršija kelis kartus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad V. L. mirė 2020-10-11. L. L. yra nepilnametė V. L. ir I. L. dukra. 2021-02-12 antstolis Dalius Traigys sudarė palikėjo V. L. paveldimo turto apyrašą Nr. AP-DT-01633/20 (toliau – Turto apyrašas). Po paveldimo turto apyrašo sudarymo I. L. 2021-03-26 sudarė sutartį su UAB „Bikuva“ dėl skolos padengimo ir 2021-03-30 sutartį su UAB „Noviti“ dėl skolos padengimo. Iš sudaryto paveldimo turto apyrašo nustatyta, jog antstolių kontorose buvo vykdomos vykdomosios bylos V. L. atžvilgiu: vykdomoji byla Nr. 0008/19/01249 kreditorės UAB „Alota“ naudai, kuri užbaigta antstolio Irmanto Gaidelio 2021-03-24 patvarkymu Nr. S-21-8-12484; vykdomoji byla Nr. 0241/19/00338 kreditorės UAB „Noviti“ naudai, kuri užbaigta antstolio Daliaus Traigio 2021-04-20 patvarkymus Nr. S-21-241-6206 ir vykdomoji byla Nr. 0241/19/00961 kreditorės UAB „Bikuvos“ prekyba naudai, kuri užbaigta antstolio Daliaus Traigio 2021-04-06 patvarkymu Nr. S-21-241-5435.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nepilnamečio vaiko tėvas V. L. mirė 2020-10-11, nuo palikimo atsiradimo praėjo 11 mėnesių, taigi terminas priimti palikimą praleistas. Pareiškėja po palikėjo mirties kreipėsi į notarą, vėliau į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo. Nors turto apyrašas buvo sudarytas, per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė. Paaiškino, kad terminą praleido dėl to, jog po turto apyrašo sudarymo norėjo įvykdyti prievoles palikėjo kreditoriams, tam, kad dukrai neatitektų didelė dalis palikėjo skolų.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino palikimui nepilnametės dukters vardu priimti yra svarbios. Pagal bylos duomenis pareiškėja po turto apyrašo sudarymo tarėsi su kreditoriais dėl skolų apmokėjimo bei padengė palikėjo įsiskolinimus pagal vykdomas antstolių kontorose vykdomąsias bylas. Šios aplinkybės rodo aktyvius pareiškėjos veiksmus, siekiant vaiko vardu priimti palikimą su kiek galima mažiau skolų. Darytina išvada, kad pareiškėja siekė užtikrinti vaiko interesus, tačiau dėl aukščiau nurodytų priežasčių laiku į notarą nesikreipė.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. L. mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis ir 5.60 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko L. L. vardu priimti palikimą, atsiradusi po jos tėvo V. L. mirties.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas antstolio Daliaus Traigio 2021-02-12 sudarytas turto apyrašas patvirtina, kad po V. L. mirties liko ne tik turtas, bet ir skolos. Dalį jų padengė pareiškėja, visgi kita dalis liko. Nepaisant to, palikimo priėmimas vaiko interesų nepažeis, nes jis už skolas atsakys tik paveldėtu turtu, t.y. jo atsakomybė kreditoriams neviršys turimo turto. Įvertinus šias aplinkybes, prašydamas tenkinamas, leidimas išduodamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti I. L., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, po V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2020-10-11, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti I. L., gim. (duomenys neskelbtini), savo nepilnamečio vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti po palikėjo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (2020-10-11), atsiradusį palikimą, pagal antstolio Daliaus Traigio 2021-02-12 sudarytą paveldimo turto apyrašą Nr. AP-DT-01633/20.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.