- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-3789-944/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00958-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- N. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro
rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. skundą suinteresuotam asmeniui Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Irminai Kriščiūnienei dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo įpareigoti Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarę Irminą Kriščiūnienę išduoti S. V. po sutuoktinio A. V. mirties paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą. Nurodė, kad ji vykdo savo motinos globėjos ir turto administratorės pareigas, todėl 2020-09-09 pateikė prašymą Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarei dėl nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Prašyme nurodė, jog ji, kaip priėmusi palikimą įpėdinė, sutinka, kad S. V., nors ir praleidusi terminą, priimtų savo mirusio sutuoktinio A. V. palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes nebuvo pateiktas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu. Pareiškėja nurodo, kad įstatyme nėra įtvirtinto imperatyvo, jog neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą reikalingas teismo leidimas, notarė atsisakymą grindžia imperatyvu, kuris neegzistuoja. Įstatymų leidžiamajai institucijai apsisprendus neįtvirtinti privalomo reikalavimo gauti teismo leidimą palikimui neveiksnaus asmens vardu priimti (kaip kad toks imperatyvas egzistuoja nepilnamečių atžvilgiu), leidimo neturi pagrindo reikalauti ir notaras. Tokia notarų savarankiškai formuojama praktika yra ydinga, nepateisinama ir negali būti teismų palaikoma kaip teisėta. Nesant konkretaus imperatyvo, negalima reikalauti iš asmens privalomo tam tikro elgesio. Net ir teismas, spręsdamas šalių ginčą, byloje nustatytiems faktams ir šalis siejantiems materialiniams teisiniams santykiams taiko tik konkrečias materialiosios teisės normas, t. y. aiškina ir taiko tik tas teisės normas, kurios yra galiojančios ir įtvirtintos įstatymuose. Pažymi, kad notarės veiksmai neteisėti ir nepagrįsti ne tik dėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo, tačiau ir dėl nuosavybės teisės liudijimo neišdavimo S. V. kaip pergyvenusiai sutuoktinį A. V.. Nuosavybės teisės liudijimo išdavimas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra du skirtingi notariniai veiksmai. Notarė atsisakymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą niekaip nemotyvavo, atsisakyme atlikti notarinį veiksmą dėl to nepasisakė.
Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja palaikė skundė išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad patikrinti, ar palikimo priėmimu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, gali ir notaras. Tačiau notariate įsivyravusi praktika yra ydinga, tokią patikrą perkelti teismams. Notaras, vedantis paveldėjimo bylą, turi teisę gauti duomenis iš viešųjų registrų, tad gali patikrinti paveldimų daiktų statusą, nustatyti daiktų apsunkinimus, jei tokių esama, taikomus apribojimus ir kt. Pareiškėjos nuomone, notaras turi teisę išduoti tiek nuosavybės teisės liudijimą, tiek paveldėjimo teisės liudijimą ir be teismo leidimo. Reikalaudama teismo leidimo priimti palikimą neveiksnios globotinės vardu notarė nepagrįstai apriboja taip pat ir globėjos teises. Be to, teismai leidžia priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu tik pagal apyrašą. Tokiu atveju, esant neskundžiamai nutarčiai dėl teismo leidimo išdavimo, apyrašo sudarymo tikslingumo niekaip neįmanoma patikrinti instancine tvarka ir globotiniui ir/ar globėjui atsiranda papildomos išlaidos už antstolio paslaugas sudarant apyrašą (apie 100 Eur). Tad būtent tokia situacija pablogina globotinio padėtį turtine prasme, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas be teismo leidimo. Kadangi palikimo priėmimu neveiksnus asmuo turtą įgyja, tad toks veiksmas yra atliekamas būtent išskirtinai globotinio interesais ir ne tik kad neprieštarauja neveiksnaus asmens – globotinio interesams, bet yra jam netgi naudingas. Tik individualizuojant kiekvieną konkrečią situaciją yra įmanomas suinteresuotų šalių teisių pusiausvyros išlaikymas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notrė atsiliepimu prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus, jų nepažeidžia, t. y. ar palikėjas turėjo kreditorių, paveldimas turtas apsunkintas suvaržymais, be to palikėjo turtas palikimo priėmimo momentu gali būti nežinomas arba žinomas ne visas turtas. Dėl šių aplinkybių neveiksniu pripažinto asmens vardu palikimo priėmimas galimas tik gavusi teismo leidimą. Pažymėjo, jog atsisakyta nesant teismo leidimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą S. V. vardu, tačiau S. V. nepriklausomai nuo palikimo priėmimo ar atsisakymo priklauso nuosavybės teisė į dalį santuokoje kartu su A. V. įgyto turto ir nuosavybės teisė liudijimas gali būti išduodamas remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V.. Mirusiojo sutuoktinė S. V., kuri Plungės apylinkės teismo 2020-05-05 sprendimu civilinėje byloje e2YT-182-206/2020 buvo pripažinta neveiksnia nurodytose turtinių neturtinių santykių srityse, S. V. globėja ir turto administratore paskirta N. R.. A. V. pilnamečiai vaikai N. R. ir S. Ž.. N. R. 2019-05-21 pareiškimu priėmė po tėvo A. V. mirties atsiradusį palikimą. S. Ž. 2019-05-21 pareiškimu nuo palikimo atsisakė. A. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei statiniai esantys, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2020-09-09 pateikė prašė išduoti S. V. nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus, o jai paveldėjimo teisės liudijimą. 2020-09-17 atsisakymu Nr.S-40 notarė atsisakė tenkinti 2020-09-09 prašymą.
Pirmiausia teismas nurodo, kad byloje pagal byloje nagrinėjamą skundą spręstini du klausimai: dėl palikimo priėmimo ir dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.
Dėl palikimo priėmimo, kai įpėdinis yra neveiksnus tam tikrose srityse asmuo.
Teismas nurodo, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas.
Išaiškintina, kad tais atvejais, kai įpėdinis yra neveiksnus asmuo, paveldėjimo teisės įgyvendinimas turi tam tikrų ypatumų, susijusių tiek su tokio įpėdinio, kaip teisės subjekto, padėtimi, tiek su jo teisių ir pareigų įgyvendinimu. Pirmiausia, prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis bei Konstitucijos 29 straipsnis pripažįsta, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas žmogaus teises ir laisves neatsižvelgiant į jo sveikatą ir kitas aplinkybes. Antra, kadangi fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, pats tinkamai nesugeba įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, tokio asmens, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą padeda užtikrinti globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus asmens, kuriam paskirta globa, turtinių teisių įgyvendinimo ypatumai reglamentuojami CK 5.56 straipsniu, kuriame nustatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima tėvai arba globėjai. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, todėl globėjas, sudarydamas sandorį globotinio vardu ir įgyvendindamas kitas jo teises, turi vadovautis įstatyme numatytais globėjo teisių ribojimais (CK 3.244 straipsnis).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Darytina išvada, kad globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-600/2009). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai išdėstyti nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl nepilnamečių įpėdinių (t. y. teisės subjektų, neveiksnių dėl amžiaus) paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tačiau yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje (teisės subjekto, neveiksnaus dėl ligos), kadangi CK 3.244 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras globotinio interesų viršenybės principas. Atsiradus palikimui, neveiksnaus įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo privalo įgyvendinti jo globėjas.
Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visiškai, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Neveiksnus įpėdinis, kaip ir kiti įpėdiniai, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir skolas, jei tokių esama. Įstatymo nenustatyta, kad neveiksnūs įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu kiti: tiek vieni, tiek kiti atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba tik paveldėtu turtu, jei palikimas priimtas pagal apyrašą (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Ir atvirkščiai, jeigu palikėjas neturėjo skolų, įpėdinio turtinė padėtis jam priėmus palikimą gali gerokai pagerėti. Tai reiškia, kad palikimo priėmimas arba atsisakymas gali turėti reikšmingų pačiam įpėdiniui padarinių. Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Įstatyme expressis verbis nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Jau minėta, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-693-378/2015)
Nagrinėjamu atveju teismas nurodo, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl palikimo priėmimo neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu, nes nebuvo pateiktas teismo leidimas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir suformuotai kasacinio teismo praktikai, šis reikalavimas nėra laikytinas globėjo pareigų apimties sumažinimu, be to, notarui negali būti perkeliama pareiga spręsti dėl asmens palikimo priėmimo tikslingumo (vertinti, ar palikimo priėmimas pagal paveldimo turto ir galimų skolinių įsipareigojimų dydį, būtų racionalus, atitiktų neveiksnaus tam tikrose srityje asmens interesus ir pan.) bei palikimo priėmimo būdo (dėl turto aprašo sudarymo tikslingumo).
Dėl prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą.
Pagal pateiktos paveldėjimo bylos duomenis nustatyta, kad A. V., miręs (duomenys neskelbtini), buvo santuokoje su S. V.. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas bei santuokos liudijimas, pagal kurį (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys, kad po santuokos sudarymo A. V. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypai su statiniais.
Pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių.
Darytina išvada, kad mirus A. V. baigėsi santuokinis bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, todėl paveldėjimo byloje turi būti atskirta mirusiojo sutuoktinės turto dalis. Pažymėtina, kad tokiu būdu nėra sprendžiami klausimai, susijęs su turtu, kuris pagal teisės aktų reikalavimus preziumuojamas, kad priklauso sutuoktiniui, kuris teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Atitinkamai šiam veiksmui nėra būtinas teismo leidimas, nes jokie teisiniai veiksmai su šio turto disponavimu nėra atliekami.
Pagal pateiktus paveldėjimo bylos duomenis neveiksnų asmenį tam tikrose srityje atstovaujanti globėja ir turto administratorė N. R. 2020-09-09 prašymu kreipėsi dėl dviejų notarinių veiksmų atlikimo: išduoti S. V. nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus. Notarė 2020-09-17 atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, savo sprendimą argumentavo tik būtinumu gauti teismo leidimą dėl palikimo priėmimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu, tačiau priežasčių, dėl kurių atsisakė atlikti kitą prašomą veiksmą, nenurodė. Pateiktu skundu pareiškėja skundžia abiejų notarinių veiksmų atsisakymą atlikti. Notarė atsiliepimu į skundą nurodo argumentus dėl būtinumo gauti teismo leidimą dėl palikimo priėmimo, kartu teigia, kad S. V. priklauso nuosavybės teisė į dalį santuokoje kartu su A. V. įgyto turto ir nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduotas remiantis Notariato įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad būtų patenkintas prašymas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kaip sutuoktinį pergyvenusiam asmeniui, nėra pateikta, kad būtų trūkę kokių nors duomenų ar pan., taip pat nėra nurodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad notaras atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą aiškiai ir konkrečiai turi nurodyti savo sprendimo motyvus, tačiau šiuo atveju nei 2020-09-17 atsisakyme atlikti notarinį veiksmą, nei atsiliepime į skundą , tokie motyvai nenurodyti. Darytina išvada, kad nėra jokių duomenų aplinkybių dėl kurių notarė atsisakė atlikti šį veiksmą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir neišdavė nuosavybės teisės liudijimo S. V. pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas, todėl ši skundo dalis tenkintina ir notarė įpareigotina atlikti šį veiksmą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įpareigoti Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarę Irminą Kriščiūnienę išduoti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties nuosavybės teisės liudijimą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.