Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

nukentėjusiai G. U.

K. V., a(duomenys neskelbtini), 2015-12-23 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 str. 2 d. nutrauktas vadovaujantis BK 38 str., teistas 3 kartus:

1. 2016-02-18 pagal LR BK 140 str. 2 d.- 2 nusikaltimai, BK 227 str. 2 d.- 6 mėn. laisvės apribojimu ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda; bausmė atlikta, bauda sumokėta;

2. 2017-06-28 pagal LR BK 140 str. 2 d.- 9 mėn. laisvės atėmimu, bausmė atlikta;

3. 2017-07-20 pagal LR BK 140 str. 2 d.- 39 parų areštu. 2017-12-21 Kauno apygardos teismas pakeitė arešto bausmę į 4 mėn. laisvės atėmimą. Bausmė subendrinta su 2017-06-28 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 1 m. laisvės atėmimą, bausmė atlikta; teistumas neišnykęs.

(Baudžiamoji byla 1-01-1-15039-2019-3 Nr.1-872-953/2021, kurioje kaltinamas K. V. pagal LR BK 182 str. 1 d., nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (numatyti posėdžiai 2021-08-18, 2021-09-06),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2021-07-26 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas sugyventinei G. U.)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. V. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. liepos 26 d., apie 23.40 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos narei- sugyventinei G. U., bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė vieną kartą į veidą G. U. ir, užlaužęs jai rankas, parvertė ją ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai odos nubrozdinimus veide ir dešinio kelio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. V. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusi G. U. – sugyventinė, kartu kaip sugyventiniai gyvena apie keturis metus. Gyvena jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 23.30 val. namo grįžo išgėrusi sugyventinė. Jis jau miegojo, taip pat buvo išgėręs. Prašė sugyventinės eiti miegoti, tačiau ji nuėjo pas seserį, kuri tuo metu su mažu vaiku irgi gyveno jo namuose. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, jis taip pat buvo išvadintas velniu, ožiu. Buvo išgėręs, todėl nesusivaldė ir sugyventinei delnu sudavė vieną kartą į veidą. Sugyventinė išbėgo pas kaimynę, kuri gyvena visai šalia, jos namai matosi per jų namų balkoną. Neužilgo ir jis nuėjo pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur buvo jo sugyventinė. Ten vėl tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė ir jis sugyventinei delnu sudavė vieną kartą į veidą, po to užlaužęs jai rankas, parvertė ją ant žemės. Pareikštą jam kaltinimą pripažįsta visiškai, jis surašytas teisingai. Konflikto metu jis irgi nukentėjo, buvo apdraskytas. Nurodė, kad kai jie būna išgėrę, tarp jų dažnai kyla žodiniai konfliktai, bet per keturis metus, kiek gyveno, tai pirma byla dėl pavartoto smurto prieš sugyventinę. Abu yra karšto būdo, vienas kitam nenusileidžia. Nurodė, kad jis buvo teistas ir už pavartotą smurtą prieš buvusią žmoną. Jis pats irgi ne kartą nukentėjęs nuo moterų. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, būna, kad nustoja vartoti alkoholį, po to vėl užgeria. Nurodė, kad bendrų vaikų su nukentėjusiąja neturi, jis pats iš buvusios santuokos turi (duomenys neskelbtini), moka jiems išlaikymą 500 Eur per mėnesį. Taip pat moka buvusiai žmonai kompensaciją už jam atitekusią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo. Nurodė, kad jo mėnesinės pajamos priklauso nuo turimo darbo. Turtinė padėtis nėra lengva, jam būtų sunku sumokėti išlaidas už paskirtą jį ginti advokatą. Nurodė, kad dėl pavartoto smurto atsiprašo nukentėjusios, nuoširdžiai gailisi, blaivus būdamas nebūtų taip pasielgęs, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams. Nori susitaikyti su nukentėjusiąja, toliau kartu gyventi. Šiuo metu gyvena skyrium. Stengiasi nevartoti alkoholio, bet liautis visiškai gerti yra labai sunku, reikia daug pastangų. Nurodė, kad nukentėjusios sesuo įvykio metu buvo blaivi. Jis yra leidęs jai su mažu vaiku laikinai gyventi jo namuose.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais, bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi G. U. parodė, kad kaltinamasis sugyventinis, kartu gyvena keturis metus. Per tuos metus buvo visko. 2021 m. liepos 26 d. buvo išvažiavusi pas draugę, ten vartojo alkoholį. Kaltinamasis jai skambino telefonu, koliojo. Į namus, (duomenys neskelbtini), grįžo apie 23.30 val., tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl jos sesės, kad ji į namus parsiveda draugų, tačiau kai kaltinamasis išgeria jis tuos pačius draugus irgi kviečiasi į namus. Konflikto metu kambaryje kaltinamasis jai trenkė delnu vieną kartą į veidą. Po to ji su sese išėjo iš namų pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Netrukus su buteliu alkoholio atėjo kaltinamasis, jie vėl susikivirčijo. Jai sėdint kaltinamasis trenkė delnu per veidą, o kai atsistojo, jis užlaužė jai rankas ir trenkė į žemę. Ir šiandien ant jos veido yra likę nubrozdinimų žymės. Nurodė, kad tai ne pirmas kartas kai kaltinamasis smurtavo prieš ją, anksčiau dėl smurto niekur nesikreipė. Nurodė, kad kaltinamasis būdamas blaivus yra normalus žmogus. Nežino ar ateityje galės kartu gyventi. Jeigu kaltinamasis nevartotų alkoholio, gydytųsi, tuomet sutiktų vėl su juo gyventi. Nurodė, kad ji oficialiai nedirba, tačiau padėdavo kaltinamajam dirbti prie statybos darbų. Nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo kaltinamojo pavartoto smurto jautė fizinį skausmą. Nurodė, kad jos sesuo su mažu vaiku kaltinamojo namuose gyveno laikinai, iki įvykio ji gyveno apie mėnesį laiko. Nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji jokių pretenzijų neturi, civ. ieškinio nereiškia, kaltinamajam atleidžia, teismo prašo neskirti griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Iš byloje esančio liudytojos D. U. apklausos protokolo ( 1 t., b. l. 63-68) matyti, kad sesuo G. U. gyvena kartu su sugyventiniu K. V. (duomenys neskelbtini). Jų santykiai nėra iš pačių geriausių, dažnai pykstasi. Šiuo metu jie gyvena K. V. priklausančiame name. Ji pas sesę G. ir jos sugyventinį K. svečiuojasi nuo šių metų birželio vidurio. Grįžus jai iš užsienio sesuo pasiūlė kartu su ja praleisti vasarą. Nurodė, kad 2021-07-26 apie 23.30 val. jai ir sesei G. būnant jos (D. ) kambaryje ir maitinant kūdikį į kambarį įėjo G. sugyventinis K. K. su G. kalbėjosi, o vėliau pradėjo garsiai ginčytis. Konfliktas vyko dėl jos (D. ), nes K. kažką prišnekėjo mamai ir močiutei apie ją, o G. ją užtarė. Kai jie ginčijosi K. stovėjo tarpduryje, o G. netoli lovos. Jiems besiginčijant K. priėjo prie G. ir vieną kartą delnu trenkė G. per veidą. Ir jis išėjo iš kambario, o G. paskui jį. Girdėjo dar, kaip jie pykosi virtuvėje, ir paskui G. išbėgo iš namo. O ji su vaiku paskui ją išėjo į kiemą ir nuėjo pas kaimynę Rasą (pavardės neatsimena). Ir joms būnant kieme pamatė ateinantį K., kuris priėjęs prie G. dar kartą trenkė jai per veidą ir užlaužęs rankas už nugaros ją bandė versti ant žemės, tačiau jis paleido jos rankas ir ji krito ant žemės. Ji pati pabėgo į šoną, kad nematytų vaikas. O K. pasišalino. K. įvykio metu buvo neblaivus, sesuo G. taip pat buvo vartojusi alkoholio. Nieko daugiau paaiškinti neturi.

Iš byloje esančio liudytojos R. Č. apklausos protokolo (1 t., b. l. 69-74), matyti, kad 2021-07-26 jai būnant K. išgirdo kaimynystėje triukšmą, laikas buvo jau apie vidurnaktį (tikslaus laiko pasakyti negali). Girdėjosi, kad kaimynas K. garsiai kažką sako (ką sakė tiksliai pasakyti negali, nes neklausė). Ir po kelių minučių pamatė kaip į jos kiemą atėjo kaimynės G. U. sesuo D. su vaiku ir netrukus atėjo ir G.. G. atėjusi pasakė, kad susipyko su K. Ar G. sakė, kad ją mušė K. negali pasakyti, nes neatsimena. Joms bekalbant į kiemą atėjo K. ir atsinešė butelį degtinės. Atėjęs į kiemą jis jos paprašė, kad atneštų stikliuką ir ji nuėjo į namus stikliuko. Atėjusi atgal į kiemą pamatė kaip G. su D. jau kvietė policijos pareigūnus. Kaip vėliau sužinojo, kad tarp G. ir K. įvyko apsistumdymas, kas buvo tarp jų negali pasakyti, nes tuo metu ji buvo kambaryje ir nieko nematė.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl įvykio, pranešta kad 2021-07-26 apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), K. V., (duomenys neskelbtini) sudavė vieną kartą delnu savo neblaiviai sugyventinei G. U., (duomenys neskelbtini) (alkotesteriu nustatytas 0,83 promilių girtumas) į veidą, merginai pabėgus pas kaimynę, (duomenys neskelbtini), pasivijo ją ir kieme sudavė dar vieną kartą delnu į veidą ir sugriebęs ją trenkė į žemę. Tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei. K. V. nerastas, nesulaikytas (1 t., b. l. 12-17).

Iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtos įvykio vietos (duomenys neskelbtini). Įvykiui reikšmingų detalių nefiksuota. Įvykio vietos fotografuota (1 t., b. l. 18-24, 25-31).

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta G. U.. Ant moters veido, kairėje pusėje, prie akies išorinės dalies matyti paraudimai, virš kairės pusės smilkinio matyti nubrozdinimas. Ant kairės pusės skruosto, virš kairės pusės lupų kampučio matyti vertikalus įbrėžimas. Virš lūpos, kairėje pusėje matyti įbrėžimas. Ant kairės viršutinės rankos dalies matyti įbrėžimas. Ant dešinės kojos kelio matyti nubrozdinimas, po keliu vidinėje kojos pusėje įbrėžimą (1 t., b. l. 41-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1424/2021 (02) užfiksuota, kad G. U. konstatuoti odos nubrozdinimai veide ir dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar plokštumomis, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar plokštumomis. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų G. U. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 51-52);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad 2021 m. liepos 27 d., 01.05 val., G. U. nustatytas 0,83 promilių neblaivumo laipsnis; 06.32 val. K. V. nustatytas 2,67 promilių neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 83-84).

Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis yra nukentėjusiai sugyventinis, įvykio metu gyveno kartu , jie laikytini šeimos nariais.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. liepos 26 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos narei- sugyventinei G. U., bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia delnu sudavė vieną kartą į veidą G. U. ir, užlaužęs jai rankas, parvertė ją ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai odos nubrozdinimus veide ir dešinio kelio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia delnu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos narei- sugyventinei G. U., bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia delnu sudavė vieną kartą į veidą G. U. ir, užlaužęs jai rankas, parvertė ją ant žemės, nukentėjusiai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikalto recidyvistas (neišnykęs teistumas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teistas 3 kartus ( jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla 1-01-1-15039-2019-3, 1-872-953/2021, kurioje kaltinamas K. V. pagal LR BK 182 str. 1 d., (Teismų LITEKO duomenys), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 154-159), dirbantis – vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 163); Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (1 t., b. l.162), yra atsakomybę lengvinanti viena aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Atsiprašė nukentėjusios, nukentėjusi nurodė, kad jokių pretenzijų neturi, civ. ieškinio nereiškia, kaltinamajam atleidžia, teismo prašo neskirti griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jo padaryta nusikalstama veika yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, tai rodo kaltinamojo nenorą laikytis įstatymų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama arešto bausmė. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, dirba, moka išlaikymą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126-127), kaip nurodė jis pats 500 Eur į mėnesį, atsiprašė nukentėjusios, nukentėjusi atleido, prašo neskirti griežtos laisvės atėmimo bausmės, yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, todėl atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam yra pagrindo skirti arešto bausmės maksimumą.

Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes taip pat daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 27 d. 06 val. 10 min. iki 2021 m. liepos 28 d. 11 val. 46 min. (1 t., b. l. 95-97, 98-99 ). Šis laikas (2 paros), vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniuose numatyta tvarka, įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (1 t., b. l. 119-120), paliktina iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamąjį gynė adv. Raimundas Gargasas (teikė antrinę teisinę pagalbą), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 108,00 Eur (2 t., b. l. 1-4). Gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas prokuroro nutarimu. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Kaltinamasis dirba, tačiau nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, nes teikia išlaikymą (duomenys neskelbtini), moka žmonai įsiskolinimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, byloje nėra jokių duomenų, kad jo materialinė padėtis būtų gera. Be to kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 9 p.), iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-303 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį: 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 27 d. 06 val. 10 min. iki 2021 m. liepos 28 d. 11 val. 46 min. (1 t., b. l. 95-97, 98-99 )., 2 paras ( BK 65, 66 str. tvarka).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. V. sulaikymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.