Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1068-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-10
Bylos Nr.
2A-1068-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03879-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
R. Z.
Ieškovas
B. P.
Civilinė byla Nr. 2A-1068-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03879-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.5.2.1.; 3.3.1.21.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-835/2016 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui R. Z. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1875-652/2008 nustatyto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti ieškovei.

Nurodė, kad padidėjo nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos. Šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, treniruotes, išaugo jo poreikiai, atsirado specialūs poreikiai dėl dantų korekcijos. Vaiko poreikiams patenkinti reikia 350 Eur kas mėnesį. Ieškovė dirba, gaunamą darbo užmokestį skiria dviejų vaikų išlaikymui, jai padeda motina ir brolis. Iš atsakovo priteistas 86,89 Eur išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, šios sumos nepakanka jo poreikiams patenkinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. rugsėjo 29 d.) iki vaiko pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad jomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise.

Teismas sprendė, kad atsakovas yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingas vyras, galintis susirasti darbą ir gauti geras pajamas, tačiau visaip stengiasi perkelti didesnę sūnaus išlaikymo naštos dalį motinai. Aplinkybė dėl atsakovo galvos traumos buvo įvertinta 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad nuo to laiko jo sveikata pablogėjo. Atsakovui nenustatytas nedarbingumo lygis. Atsakovas neįrodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. jo turtinė padėtis pablogėjo.

Padarė išvadą, kad po 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo iš esmės išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai. Vaikui 12 metų, jo poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, vaikas lanko mokyklą, treniruotes. Nustatė, kad jo išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 350 Eur sumą. Motina sūnaus išlaikymui skiria pusę šios sumos. Didesne dalimi prisidėti prie jo išlaikymo negali, nes bus pažeisti kito nepilnamečio vaiko interesai. Pripažino, kad abiejų šalių turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš esmės yra panašios. Išlaikymo dydį teismas nustatė įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir pastangas jas gauti, tai, kad ieškovė savo lėšomis užtikrina vaikui teisę į būstą, atsižvelgė į vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, kito nepilnamečio vaiko teises.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, buvo subjektyvus ir šališkas, neteisingai vertino pateiktus įrodymus, dalies įrodymų neįvertino ir jų neišanalizavo. Sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, jog išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui D. Č.. Toks asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Sprendimo aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodomos aplinkybės, išnagrinėtos civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. pareikštą ieškinį atsakovui R. Z.. Ši aplinkybė sudaro savarankišką teismo sprendimo panaikinimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies 1 punktas).

Teismas nepagrįstai padidino išlaikymą dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Ieškovė neįrodė, kad po 2008 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios leistų peržiūrėti išlaikymo dydį. Ieškovės sudaryta lentelė apie sūnaus gyvenimą ir mokymąsi nėra įrodymas. Nepilnamečių vaikų išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, tačiau išlaikymo dydžio įrodinėjimo našta tenka reikalavimus pareiškusiam asmeniui. Ieškovė nurodo vienintelę pasikeitusią vaiko poreikių aplinkybę – sūnus sportuoja, lanko rankinio treniruotes. Už rankinio treniruotes mokamas 5,80 Eur mėnesinis mokestis, nors ieškovė nurodė išleidžianti 10 Eur. Tokios mažos išlaidos (5,80 ar 10 Eur) negali būti pripažintos esminiu vaiko poreikių pasikeitimu. Ieškovė neįrodė, kad vaiko dantų sąkandžio koregavimas yra mokamas ir kiek tai kainuoja. Nepilnamečiams vaikams toks gydymas kompensuojamas valstybės lėšomis. Teismas šių aplinkybių netyrė.

Teismas neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį ir nepalygino jos su šalių turtine padėtimi 2008 m. Ieškovės pajamos po 2008 m. sprendimo padidėjo. Ieškovė 2008 m. nedirbo, pragyveno iš motinystės pašalpos, kurios dydis buvo 700 Lt (200 Eur). Po 2008 m. sprendimo priėmimo ieškovė įsidarbino, šiuo metu dirba dvejose darbovietėse, jos pajamos sudaro 419,67 Eur per mėnesį. Po 2008 m. sprendimo priėmimo ieškovė nusipirko asmeninės nuosavybės teise 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), automobilį Toyota Corolla Verso. Iš valstybės gauna pašalpą kito jos vaiko, gimusio vėlesnėje santuokoje, išlaikymui. Šios aplinkybės teismui nenurodė ir teismas jos nesiaiškino. Ieškovė nelegaliai dirbo užsienyje (Ispanijoje ir Anglijoje), uždirbo nemažai pinigų, tačiau jų Lietuvoje nedeklaravo. Grįžusi į Lietuvą, už šiuos nedeklaruotus pinigus nusipirko butą bei automobilį. Siekdama pateisinti lėšų teisėtumą, su motina sudarė fiktyvią sutartį dėl 10 000 Eur paskolos. Sutartyje nėra nurodyta esminių paskolos sutarties sąlygų, kad pinigai buvo perduoti ir kad ieškovė juos gavo, kada ir kokiomis sumomis ieškovė pinigus grąžins, nenumatytos palūkanos. Ieškovė teigė, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. į ieškovės sąskaitą brolio pervesti 3 000 Eur yra brolio paskola, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Teismas šių įrodymų netyrė, dėl jų nepasisakė.

Atsakovo turtinė padėtis yra labai prasta ir sudėtinga. 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo metu buvo bedarbis, gavo bedarbio pašalpą. Vėliau per darbo biržą įsidarbino UAB „Ekskomisarų biuras“ stebėtoju pagal terminuotą darbo sutartį. Darbą prarado dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Iš darbo atleistas pasibaigus saugos paslaugų sutarties galiojimui, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodė atleidimo iš darbo aplinkybių. Teismas turi pareigą šios kategorijos bylose būti aktyvus, esant abejonėms, išsireikalauti reikiamus įrodymus. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, pragyvena iš nedidelės bedarbio pašalpos. Blogą turtinę padėtį įrodo kiti įrodymai (neturi jokio turto, santaupų banke, priverstas glaustis pas tėvus jų namuose). Atsakovo tėvai pensininkai, jis prisideda prie būsto išlaikymo (dengia atitinkamą dalį mokesčių už elektros energiją, atliekų šalinimą). Į sunkią turtinę padėtį pateko ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių gyvenimiškų aplinkybių. Negalėjimą pagerinti savo turtinę padėtį lemia šalies ekonominė padėtis, aukštas nedarbo lygis, tuo pačiu apsunkintos galimybės gauti didesnes pajamas. Iš antstolės dokumentų matyti, kad moka skolas ieškovei ir vaikų išlaikymo fondui, teikia sprendimu priteistą išlaikymą vaikui. Padidinus išlaikymo dydį iki 170 Eur, neliko lėšų atsakovo pragyvenimui. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovas nelegaliai uždirbo užsienyje, slepia nuo jos savo pajamas ir turtą. Neigia šias prasimanytas aplinkybes, dėl jų ieškovė nepateikė įrodymų. Teismas į tokį ieškovės netinkamą elgesį neatkreipė dėmesio, jo nevertino.

Teismas neteisingai įvertino įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę. Turi rimtų ilgalaikių sveikatos problemų dėl praeityje patirtos galvos traumos ir stuburo ligų (stuburo išvaržų), dėl ko nuolat kenčia didelius skausmus, dažnai svaigsta galva, nuolat vartoja vaistus. Pateikė teismui medicininio dokumento išrašą, patvirtinantį, kad dėl sveikatos problemų negali dirbti kai kurių darbų, ypač sunkaus fizinio darbo. Galimybės susirasti darbą ribotos. Ši aplinkybė buvo įvertinta 2008 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendime. Tai, kad nuo 2008 m. atsakovo sveikata nepablogėjo, neleidžia teigti apie sveikatos pagerėjimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tėvų ūkyje atsakovas dirba sunkų fizinį darbą. Atsakovas padeda tėvams ūkio darbuose, kartais vairuoja automobilį, traktorių. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo galimybių įsidarbinti. Ieškovė niekada nėra siūliusi jokio darbo, būtų galėjusi pasiūlyti. Ieškovė nėra darbdavė, ji – samdoma darbuotoja. Darbo biržoje į laisvą darbo vietą pretenduoja keli asmenys, vienas iš jų skiriamas darbo biržos tarnautojų sprendimu. Ieškovė deklaratyviai teigė, kad atsakovas nesirūpina sūnumi. Kiek galėjo, bendravo su sūnumi, pirko jam drabužius, mokyklines prekes, dovanas ir kt. Vaiku rūpinasi, kiek leidžia sveikata ir prasta turtinė padėtis.

Ieškovės dukra iš antrosios santuokos gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo. Į šią aplinkybę buvo atsižvelgta, priimant 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, todėl tai nėra naujai atsiradusi aplinkybė. Ieškovės dukros iš antros santuokos išlaikymas nėra atsakovo pareiga. Reikalavimą išlaikyti dukrą ieškovė turėtų reikšti vaiko tėvui.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą dėl rašymo apsirikimo (išnagrinėjimo nedalyvaujant D. Č.). Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Atsakovas sukčiauja, nes jo advokatas supranta rašantis nepagrįstą motyvą sprendimui panaikinti. Teismas būtų ištaisęs šį rašymo apsirikimą, jeigu būtų jį laiku pastebėjęs, arba ištaisys vėliau.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė visas aplinkybes, kodėl sūnui reikalingas didesnis išlaikymas. Didesnis išlaikymo dydis sūnui būtinas tam, kad jis galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą. Sudėjus ieškovės ir atsakovo sūnui skirtas lėšas, jam galima skirti daugiau užimtumo rankinio treniruotėms, baseinui, stalo žaidimams. Sūnus sunkiai sirgo gripu, temperatūra buvo pasiekusi 39,8 °C, skaudėjo širdį, buvo daryta kardiograma. Be vaistų, būtina pirkti ir vitaminus, arbatas, geresnį maistą. Papildomos išlaidos reikalingos sumokėti odontologui už sūnaus dantų gydymą. Prašė priteisti išlaikymą šalių sūnui, o ne dukrai iš kitos santuokos.

Ieškovės pragyvenimo lygis pablogėjo. Pašalpą, kurią nurodo atsakovas, gavo augindama mažametį vaiką. Vėliau su vaiku ir atsakovu išvyko į Ispaniją. Atsakovas ten nedirbo, todėl 4 mėnesius jį išlaikė savo sąskaita. Buto pirkimui pinigus paskolino brolis su motina. Butas buvo pirktas ne 2008 m., o 2013 m. Automobilį pirko pardavusi seną automobilį, įsigytą antroje santuokoje. Iš darbo užsienyje turtų neturi, nes Ispanijoje buvo apie pusę metų ir 4 mėnesius, išlaikė atsakovą. Anglijoje buvo 4 mėnesius. Darbovietėje AB „Snaigė“ sumažino darbo dienų skaičių, tai atsilieps mokant atlyginimą. Vasario mėnesį sūnus 2 savaites sirgo, dideli mokesčiai būsto išlaikymui, sūnus važiuoja dalyvauti rungtynėse, reikia mokėti už varžybas, duoti rankpinigių. Sūnus yra didelis, todėl didesni poreikiai. Su draugais švenčia gimtadienius, patiria išlaidų mokymo pratyboms ir reikmenims (medienos darbams būrelyje, pjūkleliams ir pan.). Atsakovas viso to nežino, neskaičiuoja ir nesidomi. Ieškovės pajamos nėra pastovios. Žiemos metu pajamos sumažėja apie 100 Eur, o išlaidos padidėja.

Atsakovas tyčia slepia savo turtą ir pajamas. Iš darbo UAB „Ekskomisarų biuras“ išėjo pradėjus bylinėtis, o ne pasibaigus sutarčiai, vengia teikti sūnui išlaikymą. Atsakovas ir jo buvusi darbovietė atsisakė pateikti duomenis apie atleidimo pagrindą. Išrašas iš jo banko sąskaitos patvirtina pinigų likutį 2015 m. spalio 28 d. Tai rodo, kad atsakovas galėjo pinigus gauti ir vokeliuose. Kad atsakovas švaistosi pinigais, patvirtina jo nuolatiniai apsipirkimai pagal įvairias nuolaidų korteles. Atsakovas važinėja prabangiu lengvuoju automobiliu, gerai rengiasi, samdo brangų advokatą. Atsakovas didesnę gyvenimo dalį dirbo nelegaliai, t. y. nuo 2000 iki 2012 metų, tai įrodo telefoniniai pokalbiai. Teiginiai apie silpną sveikatą yra išsisukinėjimas nuo išlaikymo sūnui teikimo. Atsakovas tėvų ūkyje dirba visus sunkius darbus, nelegaliai uždirba atlikdamas įvairius remontus darbus. Jeigu būtų blogos sveikatos, būtų nustatytas nedarbingumo procentas. Atsakovo santykiai su sūnumi nutrūkę treti metai. Jis nežino tikslios vaiko gimimo datos, per gimtadienį jo nepasveikina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui D. Č., pastarajam teismo posėdyje nedalyvavus ir jam nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas). Atsakovas neginčija, kad civilinė byla dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovui (apeliantui). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. Z. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Z. 170 Eur kas mėnesį. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie aiškų rašymo apsirikimą sprendimo įžanginėje dalyje. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi ištaisė 2016 m. sausio 28 d. sprendimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad atsakovas yra R. Z.. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl rašymo apsirikimas nesudaro apelianto nurodyto įstatyminio pagrindo sprendimui panaikinti.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė pateikė naujus įrodymus – AB „Snaigė“ 2016 m. vasario 29 d. pažymą Nr. 5-44 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, AB Lietuvos pašto 2016 m. vasario 19 d. kvitą apie įmokas ir mokesčius, VšĮ Alytaus poliklinikos 2016 m. vasario 29 d. A. Z. medicinos dokumentų išrašą, VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro raštą apie vyksiančias Lietuvos vaikų rankinio varžybas. Atsiliepimas su priedais apeliantui ir jo atstovui yra išsiųstas 2016 m. kovo 17 d. Nurodyti įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2004 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2634-04/2004, be kita ko, nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 125 Lt (36,20 Eur) mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1875-652/2008 pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 28 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt (86,89 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, iš esmės teisingai įvertino ieškovės nurodytus nepilnamečio sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.

Atsakovas nepagrįstai teigia apie galimybių teikti priteistą išlaikymą nebuvimą dėl rimtų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (galvos trauma, stuburo problemos). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, neįgalumo ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT). Pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, (toliau – kriterijų aprašas) 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 (6 punktas). NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio išduoda socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos darbingumo lygį įrodančią pažymą (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, 17 punktas). Atsakovas savo darbingumo lygį grindžia medicininio dokumento išrašu, kuris nepatvirtina jo darbingumo lygio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo prasme (b. l. 95). Apelianto nurodomi sveikatos sutrikimai nėra susiję su nedarbingumo lygiu. Jie nesudaro pagrindo atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo, motyvuojant bloga sveikatos būkle (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo turtinės padėties. Apskųstame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie tai, kad atsakovas nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nurodyta atsakovo šeiminė padėtis (nevedęs, gyvena su tėvais nuosavame name, kitų išlaikytinių neturi), yra darbingas, neturi sveikatos problemų (CPK 185 straipsnis). Iš 2008 m. sausio – 2016 m. rugsėjo mėn. laikotarpio VSDFV duomenų apie atsakovo draudžiamąsias pajamas matyti, kad jo pajamos kito (gerėjo). Nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. nėra duomenų apie atsakovo įsidarbinimą. 2011 m. rugsėjo 5 d. – 2011 m. spalio 28 d. ir 2012 m. liepos 17 d. – 2012 m. liepos 31 d. atsakovas įgijo verslo liudijimą, 2014 m. birželio 7 d. – 2015 m. lapkričio 12 d. dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“. Pagrįstų abejonių kelia bylos nagrinėjimo metu atsiradusios aplinkybės, lėmusios atsakovo darbo sutarties nutraukimą UAB „Ekskomisarų biuras“. Įmonėje atsakovas dirbo pagal terminuotą darbo sutartį saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui su UAB „A. Ž. ir Ko“. 2015 m. lapkričio 2 d. atsiliepime atsakovas nurodė, kad saugos paslaugų sutarties galiojimas baigsis ateinančiais metais, tačiau praėjus dešimčiai dienų darbo sutartis buvo nutraukta 2015 m. lapkričio 12 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (suėjus terminui) (b. l. 48, 93). 2015 m. gruodžio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė gavęs iš darbdavio įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo (šio dokumento atstovas pirmosios instancijos teismo neprašė priimti) (garso įrašo 08:40 min.). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad buvo darbo sutartyje numatyti pagrindai jai nutraukti. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atmestinas apelianto argumentas, kad jis negali susirasti darbo. Apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad ieškojo kito darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, tačiau įsidarbinti jam nepavykdavo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad turi galimybę dirbti, šiuo metu darbo neieško. UAB „Ekskomisarų biuras“ jis dirbdavo vieną dieną, dvi dienas turėdavo laisvas (2015 m. gruodžio 16 d. garso įrašo 33:50, 39:35 min.). Tokiu būdu, galėdamas pagerinti savo finansinę padėtį, apeliantas savo rizika to nedarė. Iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovas skirtingais laikotarpiais įgijo verslo liudijimą, turi specialybę (2016 m. sausio 11 d. garso įrašo 41:40 min.). Atsakovas padėjo ieškovei įrengti butą (2016 m. sausio 11 d. garso įrašo 39:00 min.), taigi, yra pajėgus remontuoti butus, o šio amato žmonės – itin paklausūs darbininkai, darbo vietą galintys susikurti patys. Šiuo pagrindu atmestinas argumentas apie susidariusį išlaikymo įsiskolinimą vykdomojoje byloje. Jo buvimas neatleidžia apelianto nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis) (b. l. 12). Deklaratyviai teigdamas, kad šalyje yra sunki ekonominė situacija, apeliantas nepagrindžia, kokiu būdu ekonominė padėtis Lietuvoje apsprendė jo materialinę būklę. Visuotinai žinoma, jog 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė Lietuvoje baigėsi apie 2012 m., augant šalies bendram vidaus produktui, mažėjant nedarbui. Kitų aplinkybių, kodėl negalėtų susirasti darbo, apeliantas nenurodė. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog tėvų ūkyje yra arklys, veršiukai ir kiaulė, dalį ūkio tėvai yra išnuomoję, ūkyje auginamos daržovės, bet maisto produktus perka, nes labiau prie tokių pripratęs (garso įrašo 18:40 min.). Aplinkybė, kad atsakovas turi galimybę tam tikro maisto užsiauginti, tačiau jį perka iš parduotuvės, rodo, jog jo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Nurodytų faktų pagrindu darytina išvada, kad apelianto turtinė padėties lygmuo yra jo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia nuo pareigos teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, pasikeitus pastarojo poreikiams.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2008 m. nepasikeitė (nepablogėjo). Iš 2008 m. sausio – 2016 m. rugsėjo mėn. laikotarpio VSDFV duomenų apie ieškovės draudžiamąsias pajamas matyti, kad jos pajamos kito (augo). Ieškovė nuo 2007 m. balandžio 2 d. dirba AB „Snaigė“, vaiko priežiūros atostogose buvo 2008 m. balandžio 7 d. – 2011 m. vasario 10 d. laikotarpiu, todėl šiuo laikotarpiu pajamos svyravo iki 70 ir 40 procentų kompensuojamojo uždarbio. 2011 m. ieškovės pajamas (neatskaičius mokesčių) AB „Snaigė“ sudarė nuo 969,38 Lt (280,75 Eur) iki 1716,93 Lt (497,26 Eur); 2012 m. – nuo 524,28 Lt (151,84 Eur) iki 1996,65 Lt (578,27 Eur); 2013 m. – nuo 1405,67 Lt (407,11 Eur) iki 2017,71 Lt (584,37 Eur); 2014 m. – nuo 1582,95 Lt (458,45 Eur) iki 2203,38 Lt (638,14 Eur); 2015 m. – nuo 377,60 Eur iki 612,03 Eur; 2016 m. sudaro apie 396 Eur. 2014 m. iki 5 mėnesių ji dirbo UAB „Tarzanija“, kur mėnesio pajamas sudarė 82,73 Lt (23,96 Eur) (neatskaičius mokesčių). Nuo 2014 m. lapkričio 13 d. taip pat dirba ūkininkei G. A., iš kurios gauna apie 23,67 Eur per mėnesį. Po Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo ieškovė 2013 m. įsigijo 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), vėliau – 2002 m. gamybos automobilį. Apelianto abejonės dėl neaiškumo, iš kokių lėšų ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą ir automobilį, yra prielaidinio pobūdžio – apeliacinio skundo 4 puslapyje jis nurodė, kad ieškovei išgyventi padeda jos motina ir brolis. Nustatyta, kad į užsienį (Ispaniją, Angliją) ieškovė buvo išvykusi apie 2005 m. (iki 2008 m. sprendimo), už santaupas įsigijo automobilį (2015 m. gruodžio 16 d. garso įrašo 27:00 min.; 2016 m. sausio 11 d. – 26:00 min.), todėl uždirbtus pinigus išnaudojo. Ieškovė paaiškino, kad lėšas butui įsigyti paskolino jos motina ir brolis (b. l. 71–73). Rašytiniu būdu įformintas pinigų perdavimo faktas paneigia apelianto teiginius apie ieškovės nesąžiningumą. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nesirėmė paskolintų pinigų įtaka savo turtinei padėčiai, priešingai – nurodė, jog skolos grąžinimą motinai sustabdė (garso įrašo 33:16 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės turimas turtas gerina jos ir vaikų gyvenimo sąlygas, tačiau jis netampa šalių sūnaus išlaikymo pajamų šaltiniu, kuris reikalingas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti (CK 3.155 straipsnis). Apeliantas nedetalizavo, kaip ieškovės turimas turtas gali turėti įtakos atsakovo pareigos teikti sūnui išlaikymą vykdymui. Ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus – atsakovo sūnų A. Z. ir dukrą G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui iš jos tėvo lėšų negauna. Apeliantas teisingai nurodo, kad ieškovės dukros išlaikymas nėra apelianto pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovės gaunamos valstybės pašalpos antro vaiko išlaikymui kaip nesusijusios su ieškinio dalyku. Vaikui skirtas išlaikymas naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis), tačiau apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturi pagrindo remtis antrojo vaiko išlaikymo prievole, nes ieškovės dukra gimė anksčiau nei šalys patvirtino sūnaus išlaikymą 2008 m. Nepriklausomai nuo dukters gimimo laiko ieškovė turi antrą išlaikytinę ir ja privalo rūpintis taip pat, kaip ir kitais išlaikytiniais (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). 2008 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovės dukrai buvo vos 7 mėnesiai, dėl to protinga manyti, kad šiuo metu dukters išlaikymo našta išaugusi (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ieškovei vienai tenka buto, kuriame gyvena kartu su vaikais, mokesčių našta (atsakovą išlaiko pensinio amžiaus tėvai, 2016 m. sausio 11 d. garso įrašo 01:34:40 val.). Gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaikų išlaidų, kuriuos ieškovė privalo padengti, o apeliantas prie jo sūnui tenkančios dalies neprisideda. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė ieškovės turtinės padėties pagerėjimo ar dirbtinio pasunkinimo, siekiant didesnio išlaikymo šalių sūnui.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių pasikeitimo. Atsakovas patvirtino nežinantis, kiek išlaidų reikia vaiko poreikiams patenkinti, nes jo neaugina (2016 m. sausio 11 d. garso įrašo 14:00 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo šalių vaiko poreikiai per aštuonerius metus neišvengiamai išaugo jau vien todėl, kad tada jam buvo penkeri, dabar – beveik trylika metų.

Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi minimaliu gyvenimo lygiu arba bazine socialine išmoka, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) (CK 3.1921 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pasisakydamas dėl apelianto argumento apie pirmosios instancijos teismo išvadą vaiko poreikių padidėjimo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintinos išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus paaugliui, greitai augančiam vaikui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 350 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Akivaizdžiai užaukštintos išlaidos drabužiams (nors vaikas auga, visų sezonų apranga ir avalynė, šalikai, pirštinės įprastai kasmet neperkami). Nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams, vitaminams išleidžiama po 15,50 Eur (vaikas neturi specialiųjų poreikių, įrodymų apie tokio dydžio išlaidas nėra). Iš AB Lietuvos pašto 2016 m. vasario 19 d. kvito apie įmokas ir mokesčius matyti, kad šildymo sezonu komunaliniams mokesčiams iš viso sumokama 171,41 Eur, tačiau šildymo sezonas yra trumpesnis už nešildymo sezoną, todėl komunalinių mokesčių vidurkis yra mažesnis. Vaikui tenkanti 50 Eur mokesčių dalis yra akivaizdžiai per didelė, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), o ne vaikui. Užaukštintos trylikos metų berniukui išlaidos higienai, skalbimo, valymo priemonėms, šios išlaidos nepatiriamos kiekvieną mėnesį. Nepagrįstos išlaidos švietimo priemonėms (televizorius, radijo imtuvas yra vienkartinis pirkinys ir nepatenka į vaiko išlaikymo sumą, o išlaidos juos naudojant priskirtinos prie komunalinių mokesčių; prie būtinųjų poreikių padidėjimo nepriskirtinos visos išlaidos spaudai ir žurnalams; išlaidos knygoms nurodytos prie mokymosi reikmenų). Atsakovas teisingai nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad vaiko dantų sąkandžio koregavimas yra mokamas, tačiau šių išlaidų į vaiko poreikių lentelę ieškovė neįtraukė. Atsakovas neginčija patiriamų 5,80 Eur išlaidų rankinio būreliui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė patiria išlaidas leisdama vaiką į treniruotes, sportinei aprangai ir avalynei, išlaidas kelionei į varžybas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas ir pastangas jas gauti, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo nustatė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 350 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, kad vaiko poreikius užtikrina 280 Eur suma per mėnesį, todėl priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 140 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir ieškovė. Pažymėtina, jog atsakovas nėra daugiavaikis tėvas, o priteista išlaikymo suma atitinka teismų praktikoje įprastai tokio amžiaus vaikams priteisiamo išlaikymo dydį (pvz., Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-142-264/2015 vaikui, gimusiam 2010 m., priteistas 130,33 Eur išlaikymas; byloje Nr. 2A-441-324/2015 2005 m. gimusiam vaikui priteistas 150 Eur išlaikymas, byloje Nr. 2A-19-324/2016 2005 m. ir 2009 m. gimusiems vaikams priteistas 144,81 Eur išlaikymas). Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė padidinti priteistą 86,89 Eur išlaikymą vaikui iki 170 Eur kas mėnesį, atsakovas prašė ieškinį atmesti. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 63,90 procentais ((140-86,89)x100 proc./(170-86,89)), atsakovo 36,10 procentais. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 41,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų gavimą (b. l. 27-30, 77-78). Atsakovo atstovas prašė priteisti 1000 Eur už teisines paslaugas patirtas pirmosios instancijos teisme (dokumentų surašymas, patarimas – 200 Eur, nedetalizuotos teisinės paslaugos – 800 Eur) (b. l. 61, 94). Atsakovo nurodytos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių –713,90 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Atsakovo atstovas dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose iš viso 3 valandų trukmės, kurių metu pateikė rašytinius įrodymus, todėl už atstovavimą ir įrodymų teikimą maksimalus užmokesčio dydis 285,56 Eur (214,17+71,39) (8.19, 8,20 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, bylą sudaro 1 tomas, atsakovo atstovas parengė vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažintinos 300 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 26 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (41,36 x 63,90 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 108,3 Eur proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo daliai (300 x 36,10 proc.). Atlikus priešpriešinį mokėjimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 82,3 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (108,3-26). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 12,78 Eur (53,11 x 12 x 3 proc.) x 63,9 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme patirta 7,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei tenkanti 2,66 Eur (7,36 x 36,10 proc.) dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismo nepriteistinos. Iš atsakovo priteistina 4,70 Eur (7,36 x 63,90 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys). Atitinkamai paskirstytinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme 5,56 Eur. Ieškovės mokėtina suma 2 Eur (5,56x34/100) nesiekia minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 3,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 140 (šimto keturiasdešimt) Eur, iš atsakovo valstybei priteistą sumą sumažinant iki 12,78 Eur (dvylikos eurų 78 ct) žyminio mokesčio ir 4,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Iš ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 82,3 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atsakovui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,56 (tris Eur 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė