- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- e2-2153-600/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22413-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- B. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei B. Š. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1900 Eur už advokato teisines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė su šalių bendru pažįstamu D. G. kreipėsi į ieškovą dėl teisinės konsultacijos dėl 50 000 Eur atsakovės santaupų dingimo. Pirminė konsultacija truko apie 1.20 val. Su atsakove buvo sutarta, kad bus sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Atsakovė nurodė, kad santaupų neturi, todėl negalės advokatui sumokėti už paslaugas. Bendras šalių pažįstamas D. G. pasiūlė susitarti dėl 10 proc. sėkmės mokesčio, jeigu santaupos bus rastos, su kuo atsakovė sutiko. Ieškovas pasiūlė fiksuotą 500 Eur atlygį už vykdomus darbus bei 5 proc. sėkmės mokesčio dydį, į šią sumą įskaičiuojant atsakovės sumokėtą užmokestį.
1.3. 2024 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė į ieškovo kontorą atvyko su savo broliu ir su ieškovu sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovui buvo pavesta „atstovauti klientės interesus, situacijoje, kuri susidarė dėl klientės santaupų (50 tūkstančių Eur) dingimo iš jos gyvenamosios vietos, pagal poreikį parengti pareiškimą dėl vagystės ir užregistruoti policijoje, pagal poreikį atstovauti klientės interesus policijai atliekant ikiteisminį tyrimą“. Sutartyje šalys iš anksto susitarė, kad už pavedime nurodytų veiksmų vykdymą bus sumokėtas fiksuotas 500 Eur užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas bei už klientės santaupų (visos sumos ar dalies sumos) grąžinimą bus sumokėtas 5 procentų užmokestis, į šią sumą įskaičiuojant atsakovės sumokėtą užmokestį. 2024 m. rugpjūčio 26 d., buvo pasirašyta atstovavimo sutartis.
1.4. Po sutarties pasirašymo, atsakovei buvo suteiktos dvi konsultacijos (vidutiniškai po 1,50 val.), kurios vyko advokatų kontoroje. Atsakovė per pirmą savaitę, t. y. nuo 2024-08-12 iki 2024-08-19, ieškovui kaip advokatui skambino 10 kartų. Atsakovė vis svarstė, ar reikia kreiptis į policiją su pareiškimu dėl vagystės. Konsultacijų metu ieškovas išsiaiškino, kuriomis dienomis galėjo būti pavogtos atsakovės santaupos, buvo išsiaiškintos faktines aplinkybės, kurios pagrįstai rodė, kad šią vagystę galėjo padaryti atsakovės draugas, A. R.. Ieškovas kaip advokatas paskambino A. R. 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir informavo, kad atsakovė sudarė teisinių paslaugų sutartį ir pradeda rengti pareiškimą dėl vagystės policijai, nes mano, kad buvo įvykdytas nusikaltimas. Mano, kad toks ieškovo skambutis turėjo esminės reikšmės atsakovės santaupų atsiradimo istorijoje, nes pinigai atsirado.
1.5. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė nusprendė, kad būtų parengtas pareiškimas policijai dėl pinigų dingimo ir buvo pradėtas rengti pareiškimas dėl santaupų vagystės. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimas buvo parengtas, suderintas su atsakove ir užregistruotas policijoje.
1.6. 2024 m. rugsėjo 3 d. atsakovė dėl pateikto pareiškimo buvo kviečiama į policiją. Prieš vizitą į policiją atsakovė rugsėjo 1 d. 20.35 val. ir rugsėjo 2 d. 19.42 val. skambino ieškovui ir beveik valandą konsultavosi, ką reikėtų pasakoti policijoje, kokias faktines aplinkybes reikia pabrėžti ir akcentuoti ir pan.
1.7. 2024 m. rugsėjo 4 d. atsakovė paskambino ieškovui ir pranešė, kad savo santaupas (visus 50 tūks. Eur) ji rado pašto dėžutėje. Advokatui paskambinus D. G., šis faktą patvirtino.
1.8. Ieškovo vertinimu, apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį atsakovei atgavus santaupas, ieškovui turi būti sumokėtas 5 procentų užmokestis (pactum de quota litis), į šią sumą įskaičiuojant atsakovės sumokėtą užmokestį, ir D. G. sumokėtą 100 Eur už pirminę konsultaciją. Todėl atsakovė turi sumokėti ieškovui 1900 Eur sėkmės mokesčio. Ieškovas kaip advokatas 2024 m. rugsėjo 4 d. atsakovei išrašė 1900 Eur sąskaitą Nr. 2024090324 ir pateikė atsakovei. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
Atsiliepimas
1.9. Atsakovė informavo, kad mokėti sėkmės mokesčio nesutinka, nes pinigai atsirado, bet policija prie to neprisidėjo, kaip ir pats advokatas.
1.10. Ieškovas kaip advokatas buvo įvertinęs situaciją, jog gali būti, kad nepavyks surasti atsakovės santaupų, dėl ko nurodo, kad atliko daugiau darbo, nei atsakovė sumokėjo fiksuotą 500 Eur užmokestį advokatui, nes atliko tokius darbus – atsakovei buvo suteiktos 2 konsultacijos po 1,5 valandos; atsakovė nuolat buvo konsultuojama telefonu, bendra pokalbių trukmė 126 min; atsakovės teiktų nuotraukų su susirašinėjimo tekstu analizė, trukmė apie 3 val.; atsakovės teiktų dokumentų analizė, trukmė apie 1 val.; faktinių aplinkybių tikslinimas skambinant atsakovės nurodytų asmenų kontaktais, trukmė apie 30 min.; pareiškimo policijai parengimas, apie 6 val.; ieškovo kaip advokato susirašinėjimas su atsakove programėlėje „Messenger“, trukmė apie 1,5 val. Nurodo, kad bendra atliktų darbų trukmė – 17 valandų. Ieškovo vertinimu, vien tik skaičiuojant atliktų darbų mąstą ir laiko sąnaudas, advokato užmokestis už paslaugas yra protingas, atitinkantis protingumo standartą, situacijos sudėtingumą, advokato kompetenciją ir patirtį, todėl bendra 2500 Eur suma yra protinga ir adekvati.
1.11. Ieškovo vertinimu, su atsakove sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygos yra sąžiningos, nes buvo individualiai aptartos su atsakove prieš pasirašant sutartį, vėliau derinimo metu patikslintos.
Šalies argumentai
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti (DOK-174033, e/b t. 1, b. l. 67-68).
2.1. Nurodė, kad su atsakove sudaryta teisinių paslaugų sutartis apėmė atskirai pareiškimo policijai parengimą ir registravimą, ir ši paslauga buvo įvertinta 500 Eur suma, o sumokėta buvo 600 Eur. Atsakovė kartu su ieškovą kaip advokatą rekomendavusiu D. G. nuvyko į ieškovo ofisą ir aptarė, kad pagrindinis ieškovo kaip advokato tikslas yra parengti pareiškimą policijai dėl menamai pavogtų pinigų, ir įvertinus tolimesnes aplinkybes, jei veiksmai nueis iki teismo, advokato atlygį už dalyvavimą teismo procese vertinti kaip 5 procentų užmokestį nuo 50000 Eur sumos.
2.2. Atsakovės supratimu, kita teisinių paslaugų sutarties dalis nebuvo įvykdyta, nes tam nebuvo poreikio. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovo kaip advokato nurodytų pokalbių trukmėmis, nes kai kurie pokalbiai, jos įsitikinimu, buvo trumpesni.
2.3. Akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, asmuo, paėmęs ir grąžinęs pinigus, nenustatytas, todėl ieškovo noras gauti atlygį už tai, ko nepadarė, yra nesąžiningas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad palaiko savo ieškinį, prašo tenkinti, laikosi pozicijos, kad atsakovė suprato teisinių paslaugų sutarties turinį; mano, kad pinigai atsirado išimtinai ieškovo kaip advokato darbo ir pastangų dėka, dėl ko ieškovui turi būti sumokėta 5 procentų dydžio atlygio dalis nuo dingusios sumos atėmus sumokėtą 600 Eur sumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Dar kartą akcentavo, kad 5 procentų dydžio sėkmės mokestį ji suprato, kad turės mokėti, jeigu bus inicijuota teisminė byla ir vyks procesas, kurio pabaigoje atsakovė atgaus visą ar dalį dingusios sumos. Patvirtino, kad pinigus rado pašto dėžutėje, kas grąžino/įdėjo, nežino.
5. Posėdžio metu liudytoju apklaustas D. G. paaiškino, kad jo šeima draugauja su B. šeima. Todėl, kai B. pasakė, kad dingo pinigai, jis pasiūlė kreiptis į advokatą E. M. dėl pareiškimo teikimo policijai. B. tuo metu draugavo ir gyveno su A. R. Kiek pamena, advokatui parodžius A. R. raštelį, advokatas pasakė, kad toks raštelis nieko nereiškia. Teisinių paslaugų sutartį galėjo matyti ir prieš B. ją pasirašant. Atsakyti, ar pinigai atsirado dėl advokato darbo, negalėjo.
6. Liudytoju apklaustas A. R. paaiškino, kad atsakovę pažįsta, kurį laiką su ja draugavo/gyveno. Jam žinoma, kad dėl pinigų dingimo buvo įtariamas jis, taip pat buvo galvojama, kad pinigus galėjo paimti B. vyriausiasis sūnus. Kilus įtarimui, kad pinigus galėjo paimti liudytojas (A. R.), jis su B. nutraukė santykius, nes ji pareikalavo pinigų, o jis pinigų neėmė. Pripažino aplinkybę, kad emocijų paveiktas parašė raštelį, kad paėmė pinigus ir tegul teikia tai policijai. B. pasakė, kad ją dėl pinigų dingimo atstovaus advokatas, kuris jam po kelių dienų ir paskambino bei informavo, kad atstovauja B. Liudyti teisme sutiko po to, kai B. parodė jai advokato išrašytą ataskaitą apie atliktą darbą, kurioje nurodyta, kad su liudytoju (A. R.) advokatas bendravo 30 min, kai pokalbis tiek netruko. Be to, mano, kad sėkmės mokestis yra iš piršto laužtas. Apie pinigų atsiradimą sužinojo iš savo brolio S., taip pat tą aplinkybę B. papasakojo jo dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
7.1. Atsakovė su advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) R. B., K. K. ir partneriai advokatu E. M. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 2024081320, kuria advokatui buvo pavesta atstovauti klientės interesus, situacijoje, kuri susidarė dėl klientės santaupų dingimo ir jos gyvenamosios vietos, pagal poreikį parengti pareiškimą dėl vagystės ir užregistruoti policijoje, pagal poreikį atstovauti klientės interesus policijai atliekant ikiteisminį tyrimą (e/b t. 1, b. l. 39); skiltyje „institucijos, kurioje atliekamas pavedimas, pavadinimas“ nurodyta – „mediatorius, fiziniai bei juridiniai asmenys ir jų atstovai, pirmos instancijos teismas ir kt.“; skiltyje „Sutartas užmokestis“ nurodyta – „Sutarties šalys iš anksto susitaria, kad už pavedime nurodytų veiksmų atlikimą, t. y. už klientės interesų atstovavimą ieškant dingusių klientės santaupų ir už pagal poreikį pareiškimo dėl vagystės parengimą bei užregistravimą policijoje, klientas sumoka 500 eurų užmokesčio. Papildomų įkainių dydis: procesinių dokumentų rengimo ir konsultavimo įkainis (1 val. / 100 Eur), ikiteisminiame tyrime klientės interesų atstovavimo įkainis (1 val. / 150 Eur). Sutarties šalys susitaria, kad už klientės santaupų (visos sumos ar dalies sumos) grąžinimą bus sumokėtas 5 procentų užmokestis (pactum de quota litis) į šią sumą įskaičiuojamas klientės sumokėtas užmokestis.“;
7.2. 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė su ieškovu sudarė atstovavimo sutartį Nr. 2024082614, kuria ieškovui buvo pavesta atstovauti atsakovę Lietuvos Respublikos visų instancijų teismuose, notarų biuruose bei antstolių kontorose, LR policijos įstaigose, LR prokuratūros įstaigose ir t.t., skiltyje „Atstovo įgalinimų apimtis“ nurodant, kad advokatas turi teisę pateikti skundus, pareiškimus, prašymus, pasirašyti bet kokius dokumentus duotų įgalinimų ribose, tame tarpe ieškinius, pareiškimus, prieštaravimus, skundus, apskųsti teismo sprendimus ar nutarties ir t.t. (e/b t. 1, b. l. 53);
7.3. 2024 m. rugpjūčio 27 d. policijai buvo parengtas ir pateiktas atsakovės vardu pareiškimas dėl 50 tūkst. sumos vagystės iš atsakovės gyvenamosios vietos (e/b t. 1, b. l. 15-18, 46);
7.4. Ginčo dėl aplinkybės, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. atsakovė buvo kviečiama į policiją dėl jos pateikto pareiškimo ir kad 2024 m. rugsėjo 3-4 d.d. pinigai buvo įmesti į atsakovės pašto dėžutę, nebuvo, kas sąlygoja išvadą, kad pinigai buvo grąžinti (CPK 186 straipsnis);
7.5. 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškovas atsakovei išrašė sąskaitą Nr. 2024-09-0324 už teisines paslaugas 1900 Eur sumai, kurios skiltyje „Teisinių paslaugų pobūdis“ nurodyta – klientės konsultacijos ir klientės veiksmų strategijos parengimas ir išaiškinimas; pokalbiai ir įtikinėjimai galimai vagystę padariusio asmens; pasiektas rezultatas, klientei sugrąžinta visa pavogta pinigų suma, t. y. 50 tūkts. Eur pagal pasirašytą teisinių paslaugų sutartį, klientė sumoka 5 procentų užmokestį (pactum de quota litis) į šią sumą įskaičiuojamas klientės sumokėtas užmokestis, t.y. 2500 Eur – 600 Eur = 1900 Eur.“ (e/b t. 1, b. l. 19); nurodyta suma gali būti sumokėta dalimis iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
8. Byloje kilo ginčas dėl atlygio – sėkmės mokesčio advokatui sumokėjimo, skaičiuotino nuo visos ar dalies klientei grąžintos sumos. Atsakovė mokėti nurodyto dydžio atlygį advokatui nesutinka, nes nurodė, kad susitarimas dėl tokio atlygio mokėjimo buvo kitoks. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis šalių sudarytomis sutartimis (CK 6.189 straipsnis) ir CK šeštos knygos normomis, reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimą ir nuostatas dėl atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.193, 6.716-6.723 straipsniai).
9. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.
10. CK 6.718 straipsnyje, reglamentuojančiame kliento interesų prioriteto sąlygas, nurodyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (3 dalis).
11. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais.
12. Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio apmokėjimą už advokato teikiamas teisines paslaugas, advokato veiklos išlaidas ir kitas įmokas, nurodyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.
13. Ginčas byloje kilo dėl teisinių paslaugų, aptartų teisinių paslaugų sutartyje, atlyginimo pagal atsakovės (kaip klientės) ieškovui (kaip advokatui) pavestus atlikti veiksmus/suteiktas paslaugas. Abi šalys patvirtino, kad už pirmąją konsultaciją ieškovui kaip advokatui atsakovė (už ją) sumokėjo 100 Eur, o už pareiškimą dėl 50 000 Eur sumos dingimą iš atsakovės gyvenamosios vietos rengimą ir teikimą policiją bei tam reikalingų aplinkybių išsiaiškinimą, dokumentų rinkimą ir pan. - 500 Eur (CPK 186-187 straipsniai). Ginčas kilo dėl 5 procentų dydžio užmokesčio, vadinamojo „sėkmės mokesčio“ sumokėjimo už klientės santaupų grąžinimą, šį atlyginį skaičiuojant nuo 50 000 Eur sumos ir į šią sumą įskaičiavus jau klientės sumokėtą užmokestį.
14. Kilęs ginčas dėl sutarčių turinio aiškinimo sprendžiamas vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011, 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).
16. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Į bylą pateikti ir aptarti rašytiniai įrodymai (sprendimo 7.1-7.5 punktai) bei šalių ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje sąlygoja išvadą, kad teisinių paslaugų sutartį iš vienos pusės sudarė profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam tokia veikla yra profesinė veikla, iš kitos pusės – klientas – fizinis asmuo, vartotojas, kuris kreipėsi dėl kvalifikuotų teisinių paslaugų gavimo. Teisminio nagrinėjimo metu šalims skirtingai aiškinant / interpretuojant jų 2024 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, teismas, įvertinęs ginčo sutarties skilties, kurioje aptartas užmokestis už paslaugas, konstrukciją, vertina, kad sutarties sąlyga dėl 5 procentų dydžio „sėkmės mokesčio“ nėra aiškiai atskleista ir nepaneigia atsakovės subjektyvaus supratimo, kad tokį mokestį ji turės mokėti tik tuo atveju, kada bus pradėtas teisminis procesas. Tokią teismo išvadą sąlyga pažodinis nuoseklus užmokesčio sąlygų analizavimas, nes iš sutarties sąlygų matyti, kad pirma, yra nurodyta, kad pareiškimas policijai su jam parengti reikalingos informacijos/dokumentų rinkimu įvertintas 500 Eur suma; antra, toliau aptartas papildomų įkainių dydis – procesinių dokumentų rengimo ir konsultacijų įkainis (1 val./100 Eur), klientės interesų atstovavimas ikiteisminiame tyrime (1 val./150 Eur); ir tada nurodyta, kad šalys susitaria, kad už klientės santaupų (visos sumos ar dalies sumos) grąžinimą bus sumokėtas 5 procentų užmokestis (pactum de quota litis) į šią sumą įskaičiuojamas klientės sumokėtą užmokestį. Sistemiškai analizuojant ir vertinant sutartų teikti paslaugų apimtį ir institucijų, kuriose jas sutarta teikti, sąrašą, bei nesant aiškiai išskirtai sąlygai/situacijai, kada skaičiuojamas 5 procentų dydžio mokestis nuo grąžintos sumos, vertintina, kad taip suformuluota sąlyga visai pagrįstai ir logiškai galėjo būti suprasta taip, kaip ją teisme aiškina, kad suprato, atsakovė, t. y. kad ji pareigą sumokėti 5 procentų dydžio užmokestį advokatui turės tuo atveju, jeigu bus pradėtas teisminis procesas ir ši suma bus jai priteista. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojant 2024 m. rugpjūčio 13 d. teisinių paslaugų sutarties nuostatas dėl pavedimo apimties, institucijų, kuriose pavedama atstovauti atsakovę, užmokesčio skaičiavimo už atliktas paslaugas, ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. atstovavimo sutarties, kuria advokatas buvo įgaliotas atstovauti atsakovę ne tik teismuose, bet ir antstolių kontorose, nuostatas, keltinas klausimas, ar 2024 m. rugpjūčio 13 d. teisinių paslaugų sutartyje naudojama formuluotė „...<... už klientės santaupų (visos sumos ar dalies sumos) grąžinimą)...>...“ turi būti vertinama, kai teismo sprendimu atitinkama suma priteisiama atsakovei, ar kai teismo priteista suma išieškoma priverstina tvarka per antstolius ir tokiu būdu ši suma yra grąžinama atsakovei. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovei paaiškinus, kad 5 procentų dydžio mokestį advokatui ji turės mokėti teismui priteisus tokią sumą, 2024 m. rugpjūčio 13 d. teisinių paslaugų sutartyje advokatui nurodžius, kad jis atstovauja klientę ir teisme, tokio susitarimo buvimą patvirtinus ir liudytojui D. G., vertintina, kad ieškovas nepaneigė atsakovės paaiškinimų. Teismo vertinimu, ieškovas kaip advokatas, kuriam ginčo byloje keliami aukštesni reikalavimai, nes jis ginčo santykyje veikė kaip profesionalas, turėjo aiškiai atskleisti, kada konkrečiai atsakovei atsiranda pareiga sumokėti „sėkmės mokestį“, t. y. ar bet kurioje stadijoje, neprasidėjus ikiteisminio tyrimo veiksmams (į bylą buvo pateikti tik įrodymai, kad pareiškimas policijoje buvo užregistruotas, tačiau kokie ikiteisminio tyrimo pareigūno procesiniai sprendimai buvo atlikti iki pinigų atsiradimo, duomenų nepateikta), ar teismui priėmus sprendimą ir tenkinus, pvz., atsakovės ieškinį dėl nurodytų pinigų sumos priteisimo, ir įsitikinti, kad šią sąlygą klientė suprato pagal sąlygos esmę (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai). Įrodyti, kad sutartyje nurodyta ginčo sąlyga dėl 5 procentų sėkmės mokesčio mokėjimo sąlygų, vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, turėjo ieškovas. Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad 5 procentų sėkmės mokesčio formuluotė nėra aiškiai atskleista, t. y. kaip turi būti suprantama tokia sąlyga, pvz., ar kad į šią sumą įskaičiuojamas klientės visas sumokėtas užmokestis, sumokėtas advokatui už darbą iki visos sumos klientei grąžinimo be jau sumokėtų 500 Eur ir 100 Eur, ar įskaičiuojama suma į 5 procentų sėkmės mokesčio sumą yra tik 500 Eur ir 100 Eur (CPK 185 straipsnis). Todėl tai sąlygoja teismo išvadą, kad sąlyga dėl sėkmės mokesčio vertintina atsakovės naudai taip, kaip šią sąlygą suprato atsakovė.
18. Todėl, aukščiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas vertina, kad ieškinys pagal suformuluotą jo dalyką ir nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas, todėl atmetamas. Be to, kilus ginčui šioje byloje dėl sutarties sąlygų (paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos ir sąlygų), įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, rengusiam sutarties pasirašymą.
19. Netenkinus reikalavimo dėl skolos priteisimo ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkinamas.
20. Kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl atskirai neaptariami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1-2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).
22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atmetus, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovo, viso 28,11 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28,11 Eur teismo patirtų pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5662. Teismui turi būti pateikti įrodymai apie sumokėtas pašto išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.