Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-393-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
2-393-157/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00444-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kukras“, R. Ž.
Ieškovas
Restruktūrizuojama "Forest brothers" Kukras
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-393-157/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00444-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos:110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kukras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuotolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-5372-823/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kukras“ ir R. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimu.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Forest brothers“ patikslintame ieškinyje prašo solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Kukras“ ir R. Ž. 900 658,98 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų vertės nepakankant – atsakovų piniginių lėšų areštą 4 157 482 Lt (pradinio ieškinio reikalavimo) sumai. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi minėta nutartis pakeista atsakovo R. Ž. piniginių lėšų arešto dalyje. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovų turtui pritaikytų priemonių mastas sumažintas iki 420 000 Lt bei panaikintas atsakovo UAB „Kukras“ lėšų, turtinių teisių ir trumpalaikio kilnojamojo turto areštas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Kukras“ prašymo dėl galimų nuostolių, susijusių su minimų priemonių taikymu, atlyginimo užtikrinimo, konstatavęs, kad neįrodyta, jog dėl to patiria/gali patirti 420 000 Lt dydžio nuostolius.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Kukras“ pateikė teismui naują prašymą dėl minėtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovą 420 000 Lt sumai pateikti banko garantiją arba nurodytą sumą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad dėl teismo taikytų priemonių tiekėjai įmonei netaiko atidėjimų už perkamą produkciją, jam yra atimta galimybė gauti kreditus veiklai plėtoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo UAB „Kukras“ prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad iš jo pateikto AB SEB bankas 2013 m. gegužės 6 d. rašto nėra galimybių spręsti, dėl kokių priežasčių atsisakyta suteikti lizingą, kokio dydžio nuostolius dėl mokėjimo atidėjimų netaikymo jis patyrė arba patirs. Atsakovo argumentai dėl sutrikusių atsiskaitymų su tiekėjais atmesti motyvuojant tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovo piniginių lėšų areštas yra panaikintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskirajame skunde atsakovas UAB „Kukras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą užtikrinti nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nutartyje nepateikė išsamių motyvų, pagrindžiančių prašyme išdėstytų argumentų atmetimą, tuo tarpu teismui pateikti įrodymai, kad nuostoliai neatsirado tik todėl, jog įmonė yra finansuojama jos akcininko lėšomis.

2. Teismo argumentas dėl tikslių nuostolių paskaičiavimo reikštų, kad įmonė turi juos patirti, o ne siekti jų išvengti. Pateikti finansiniai duomenys apie pasikeitusias veiklos sąlygas po piniginių lėšų arešto, savininko finansinės pagalbos įmonei mastą, banko atsisakymą kredituoti įmonę yra pakankami, siekiant užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, tenkinti atsakovo prašymą.

3. Ieškovo statusas (bankrutuojanti įmonė) leidžia spręsti, kad nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį, galbūt ieškovui palankų, teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovas UAB „Forest brothers“ prašo atmesti atsakovo UAB „Kukras“ atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentu:

Šalies argumentai

1. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bendrovės veikla yra finansuojama tik iš asmeninių jos akcininko lėšų, patvirtina, kad jis vykdo veiklą, toliau bendradarbiauja su tiekėjais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

2. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų apie tikėtinus nuostolius, jų susidarymo mechanizmą, nors privalo įrodyti, kaip tokį prašymą teikianti šalis (CPK 178 str.)..

3. Apeliantas neįrodė antrosios CPK 146 straipsnio taikymo sąlygos, t. y. kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas R. Ž. prašo tenkinti atsakovo UAB „Kukras“ atskirąjį skundą, jame išdėstytais motyvais. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į nuostolių tikėtinumą, o ne reikalauti, kad atsakovas tiksliai apskaičiuotų nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Kukras“ prašymas užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2-3 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir bet kokias kitas reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu atsakovas turi pareigą pateikti teismui duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Teismas sprendžia, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog jo pateikti duomenys yra pakankami tenkinti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas prašė užtikrinti atlyginimą prognozuojamų 420 000 Lt dydžio nuostolių, kurie atitinka šioje byloje atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tokio dydžio nuostolių susidarymo mechanizmą dėl šių procesinių priemonių taikymo. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad atsakovui jau nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. yra panaikintas lėšų, turtinių teisių ir trumpalaikio kilnojamojo turto areštas. Nors atsakovas pateikė teismui duomenis, kad dėl minimų priemonių jam nėra taikomi mokėjimų atidėjimai, bei AB SEB banko raštą, kad nesuteiktas kreditas miškovežio įsigijimui, spręstina, jog net ir sutinkant su tuo, kad šias aplinkybes įtakojo įmonei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra detalizuota, kokius galimus nuostolius įmonė patiria ar gali patirti ateityje, negalėdama pasinaudoti šiomis privilegijomis.

Teismo įsitikinimu, taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo tikėtinų nuostolių dydį patvirtina bendrovės akcininko finansinės pagalbos įmonei dydis. Kaip minėta, tikėtinų nuostolių atsiradimas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su teismo pritaikytomis priemonėmis. Šiuo atveju nebuvo pateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent tokio dydžio finansinės pagalbos poreikį įmonei nulėmė taikytos procesinės priemonės (CPK 185 str.).

Taigi atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų pirmosios instancijos teismui šiuo metu daryti išvadą dėl jo prašomo dydžio nuostolių, susijusių su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tikėtino atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.).

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kuriems laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Lietuvos apeliacinis teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač, jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-836/2007; 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1713/2011;2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-256-407/2015). Šiuo atveju, vertinant apelianto argumentus dėl realaus nuostolių išieškojimo galimybių ateityje, atsižvelgiant į ieškovo teisinį statusą (bankrutuojanti bendrovė), pastebėtina tai, kad šio instituto taikymas niekaip prioritetiškai neužtikrins atsakovo galimybių gauti jų atlyginimą jam palankaus teismo sprendimo atveju, nes kreditorių reikalavimai bankroto byloje tenkinami Įmonių bankroto įstatyme nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka (ĮBĮ 35 str.). Savo ruožtu šių priemonių taikymas ieškovui apribotų jo galimybes ginti teisme savo galiamai pažeistas teises.

Kartu pažymėtina, kad ieškovo prašymo dėl tokių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti apeliantui nuostolių atsiradimo. Bylą išnagrinėjus iš esmės, esant atsakovui palankiam teismo sprendimui, jam išlieka teisė reikalauti atlyginti atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodytus nuostolius (CPK 146 str. 2 d.).

Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 265 str. 1 d., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė