- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-04
- Bylos Nr.
- 2-1713/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00395-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Variteksas
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- Kalistas
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Variteksas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria buvo nutarta įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo V. D. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Variteksas“ ieškinį atsakovui V. D. dėl nuostolių priteisimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kalistas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „Variteksas“ iškėlė bankroto bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Variteksas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo V. D. 369 156,38 Lt nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2011 m. kovo 25 d. nutartimi areštavo atsakovo turtą.
Šalies argumentai
Atsakovas V. D. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovą BUAB „Variteksas“ užtikrinti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą, per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmokant 177 000 Lt sumą arba pateikiant šiai sumai banko garantiją. Prašyme nurodė, kad pagal 2011 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį jis ir jo sutuoktinė iš trečiojo asmens R. B. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pardavėjui įsipareigojo sumokėti 177 000 Lt, iš jų 4 000 Lt sumokėjo prieš pasirašant sutartį, 39 400 Lt įsipareigojo sumokėti iš nuosavų lėšų iki 2011 m. balandžio 28 d. (iš jų jau sumokėjo 26 000 Lt), o likusius 133 600 Lt įsipareigojo sumokėti iš banko gauto kredito lėšų iki 2011 m. balandžio 29 d. Nurodė, kad bankas už suteikiamą kreditą reikalauja įkeisti perkamą butą, tačiau įkeisti reikalaujamą turtą ir atsiskaityti su buto pardavėju jis negali dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl gali patirti nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovo V. D. prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo BUAB „Variteksas“ per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 88 500 Lt piniginį užstatą arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo nuostolių, galimų dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui. Tokį sprendimą teismas priėmė, atsižvelgęs į atsakovo nurodytas aplinkybes, ir į tai, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl to gali patirti nuostolių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, atsakovo prašomas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis yra pernelyg didelis ir gali apriboti ieškovo teisę prašyti užtikrinti jo ieškinio reikalavimų įvykdymą, ir nusprendė, kad atsakovo interesus pakankamai užtikrins 88 500 Lt dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Variteksas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį ir netenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pagal 2011 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 249 000 Lt sumą. Iš gautų pajamų 136 509,48 Lt skirti įsipareigojimams bankui pagal ankstesnę kreditavimo sutartį padengti, todėl atsakovui lieka 112 490,52 Lt laisvų lėšų. Atsakovas, įsigydamas butą pagal 2011 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ketina imti 133 600 Lt dydžio banko kreditą, nors atsižvelgiant į gautas pajamas iš kito buto pardavimo, jam pakaktų imti 64 509,48 Lt dydžio banko kreditą. Anot apelianto, tokiu atveju susiklosto situacija, kai atsakovui lieka 69 090,52 Lt laisvų lėšų, kuriuos galima paslėpti, o įgyto buto įkeitimas užkerta kelią ieškovui įvykdyti išieškojimą pagal pareikštą ieškinį iš šio turto. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ne tik galimų nuostolių dydį, bet ir tai, kad jis gali netekti turto, patirti išlaidas ar negauti pajamų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teigia, kad negalėjimas įsigyti norimą daiktą ir gauti iš banko kreditą pats savaime nesukelia atsakovui nuostolių atsiradimo. Pažymi, kad teismas atsakovo prašymą užtikrinti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą išnagrinėjo nepranešus ieškovui, todėl nebuvo galimybės pareikšti atsikirtimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į ieškovo atskirąjį skundą nėra gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 17 straipsnyje yra įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, vadovaujantis kuriuo teismas, priimdamas procesinius sprendimus turi leisti šalims vienodai naudotis jų procesinėmis teisėmis bei visais atvejais užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Viena iš šalių interesų pusiausvyros derinimo priemonių yra įtvirtinta CPK 147 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir dėl jų pritaikymo galinčių atsirasti atsakovo nuostolių užtikrinimas yra du skirtingi teisės normų institutai, kurių taikymo atveju yra nustatinėjamos skirtingo pobūdžio faktinės aplinkybės. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nustatinėjama, ar egzistuoja reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pasėkoje galinčių atsirasti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nustatinėjama reali tokio pobūdžio nuostolių kilimo grėsmė bei vertinamos realios ieškovo galimybės tokius nuostolius atlyginti (CPK 147 str.).
Pažymėtina, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), bei atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).
Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t.y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač, jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-836/2007).
Atsakovas savo 177 000 Lt dydžio nuostolius, atsirasiančius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grindžia 2011 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu iš trečiųjų asmenų įsigijo butą už 177 000 Lt (b.l. 32-43). Iš šios sutarties turinio matyti, kad atsakovas prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjui sumokėjo 4 000 Lt (Sutarties 3.1. p.), 39 400 Lt įsipareigojo sumokėti iš nuosavų lėšų iki 2011 m. balandžio 28 d. (Sutarties 3.5. p.), 133 600 Lt - iš Nordea Bank Finland Plc gauto kredito lėšų iki 2011 m. balandžio 29 d. (Sutarties 3.4. p., 3.6. p.). Sutarties 3.6. p. numatyta sąlyga, kad Nordea Bank Finland Plc išduos kreditą, tik įkeitus perkamą butą su rūsiu (b.l. 35). Sutarties 3.11. p. yra numatyta, kad bankui nepervedus pardavėjams 133 600 Lt, šią sumą privalės sumokėti pirkėjai (b.l. 36). Kaip nurodė pats atsakovas savo prašyme šiuo metu pardavėjui yra sumokėta 30 000 Lt (b.l. 29-31). Anot atsakovo, įsigytas butas yra areštuotas, vykdant Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį, todėl nėra galimybės įkeisti butą ir gauti kreditą, atitinkamai įvykdyti įsipareigojimus buto pardavėjui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to gali patirti nuostolius, tačiau nuostolių atlyginimo dydį sumažino iki 88 500 Lt, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o prašomas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis yra pernelyg didelis ir gali apriboti ieškovo teisę prašyti užtikrinti jo ieškinio reikalavimų įvykdymą (b. l. 48-50).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia 177 000 Lt nuostolių atsiradimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie taip pat neįrodo 88 500 Lt dydžio nuostolių, kurių atlyginimą užtikrinti įpareigojo pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį yra iš dalies įvykdęs, t.y. sumokėjęs 30 000 Lt, todėl jis nepagrįstai reikalavo užtikrinti galimai atsirasiančių nuostolių atlyginimą 177 000 Lt sumai (tokia yra buto pardavimo kaina). Be to, pagrindinis atsakovo nuostolių atsiradimo motyvas yra kredito negavimas, tačiau kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio atsakovas ketino iš banko paimti 133 600 Lt kreditą, o ne 177 000 Lt (Sutarties 3.4. p., 3.6. p.). Kita vertus, reikia sutikti su apelianto nurodytais argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas apskritai gali patirti kokių nors nuostolių dėl kredito negavimo, nes atsakovas nepraranda buto. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad atsakovas, gavęs kreditą, nors ir įvykdytų savo įsipareigojimus pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsirastų nauji įsipareigojimai bankui, kurie vertine išraiška būtų dar didesni (reiktų ne tik grąžinti kreditą, bet ir sumokėti palūkanas). Vadinasi nuo kredito gavimo (negavimo) atsakovo įsipareigojimai dėl buto įsigijimo praktiškai nekinta. Kitokių argumentų dėl galimo nuostolių atsiradimo atsakovas nenurodė.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokiais kriterijais buvo vadovautasi nusprendžiant užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą būtent 88 500 Lt sumai. Nors, sprendžiant klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo reikia pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje ir nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio, o tik pateikti preliminarų galimų nuostolių paskaičiavimą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas apskritai neįrodė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo galimybės.
Iš kitos pusės, atsakovų prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetimas nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo, o šiuo metu tai reiškia tik tai, jog atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl konkrečių atsakovų prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu pateikus įrodymus dėl galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio, atsakovams nedraudžiama pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-151/2010).
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nepagrįstai užtikrino atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, todėl skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės –atsakovo prašymo netenkina (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo V. D. prašymą užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.