- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-552-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00453-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- O. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) atsakovei O. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo T. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriuo prašoma: 1) iki ieškinio pateikimo nustatyti nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu T. J. jo gyvenamojoje vietoje; 2) iki ieškinio pateikimo nustatyti nepilnamečio vaiko S. J. ir motinos O. M. laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią O. M. gali bendrauti su S. J. netrukdomai T. J. ir O. M. iš anksto sutartu laiku T. J. gyvenamojoje vietoje arba kitoje viešoje vietoje (lauke, kavinėse, viešbučiuose, kino teatruose ir kt.). O. M. ir S. J. susitikimai negali vykti O. M. gyvenamojoje vietoje; susitikimuose negali dalyvauti (būti šalia, netoliese) O. M. sutuoktinis T. M..
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašyme nurodė, kad su atsakove O. M. buvo sudaręs santuoką, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31781-1090/2019. Teismo sprendimu nutraukti santuoką ieškovas ir atsakovė taip pat išsprendė klausimus, susijusius su jų nepilnamete dukterimi S. J., būtent: ieškovas ir atsakovė susitarė, kad dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatoma su atsakove. 2020 m. balandžio 18 d. atsakovė sudarė santuoką su T. M.. Šiuo metu dukra gyvena su atsakove, T. M. ir jų sūnumi J. S. M.. 2024 m. sausio 6 d. vėlai vakare dukra, būdama pas atsakovę namuose, susisiekė su ieškovu, kad atsakovės sutuoktinis T. M., prieš tai vartojęs alkoholio, būdamas neblaivus, atėjo pas ją į kambarį, pradėjo priekabiauti, terorizuoti, pradėjo aiškinti, kad jos tėtis jam yra skolingas, ją gąsdinti ir pan. Dėl šios situacijos ieškovas iškart kreipėsi į policiją ir nepilnametė S. J. buvo pripažinta kaip pavojų patiriantis asmuo, o T. M. įpareigotas išsikelti iš savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens S. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su S. J., atsakove ir J. S. M.. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje galiojimo trukmė - 15 dienų. Ieškovas nurodė, kad T. M. jam skirtų įpareigojimų nesilaiko, todėl šiuo metu nepilnametė S. J. gyvena pas tėvą (ieškovą) T. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmetė.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad ieškovas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo prašyme teismui nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, kad neturi galimybės pateikti ieškinio kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes šiam ginčui yra taikoma privaloma ikiteisminė mediacija. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. Aplinkybė, kad šalys dalyvauja (dalyvaus) privalomosios mediacijos procese, reiškia ir tai, kad šalys derina pozicijas dėl šalių ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti suardytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp ieškovės ir atsakovo kilti dar didesnei priešpriešai.
5. Ieškovas prašo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą ir atitinkamai laikiną bendravimo su vaiku tvarką, tačiau iš pateikto kartu su prašymu iš esmės vienintelio įrodymo matyti, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, ir kartu nurodyta, jog šalių dukra šiuo metu gyvena pas ieškovą (tėvą), vaikui nedraudžiama matytis su motina. Taigi ieškovo nurodytos aplinkybės yra painios ir neaiškios, kartu ieškovas negrindžia savo prašyme nurodytų paaiškinimų ir rašytiniais įrodymais. Tokio ginčo klausimo skubus išsprendimas (neišnagrinėjus visų ginčo šalių aplinkybių iš esmės, jeigu šalims nepavyks suderinti tarpusavio ginčo taikiai) akivaizdu gali net pažeisti vaiko interesus, kadangi šioje proceso stadijoje ieškovas iš esmės remiasi tik savo paaiškinimais, prielaidomis, nepasinaudojus mediacija, ieškovas jau kreipiasi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, siekiant nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą ir jo siūlomą laikiną bendravimo tvarką. Dėl vaiko gyvenamosios vietos (tiek dėl laikinos gyvenamosios vietos) negali būti priimtas skubotas sprendimas, neįvertinus visų ginčo aplinkybių išsamiai, nesant pareikštam ieškiniui, neištyrus kartu su ieškiniu ir atsikirtimais pateiktų įrodymų, neišklausius Tarnybos (teikiančios išvados) specialistų ir neišklausius vaiko nuomonės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas T. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir prašymą tenkinti. Nurodo, kad privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga įgyvendinant ieškovo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovas neturi teisės teikti ieškinio prieš tai nepasinaudojęs privaloma mediacijos procedūra, tad remiantis teismo logika, ieškovas apskritai neturi teisės ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu naudojasi mediacijos procedūra, tačiau tokie argumentai prieštarauja įstatymams. Mediacijos procesas gali užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą, be to, nėra jokio užtikrintumo, kad mediacijos procesas tikrai pasibaigs taikiai, kad šalys suras bendrą sprendimą. Net ir bylą nagrinėjant teisme - ypač šeimos bylose, teismas yra įpareigotas stengtis padėti šalims ginčą išspręsti taikiai. Nesuprantama teismo pozicija - ar teismas siūlo ieškovui nevykdyti galiojančio teismo sprendimo, ar grąžinti nepilnametę dukrą į nesaugią jai aplinką, ir kaip skubus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti vaiko interesus.
7. Atsakovė negali užtikrinti dukteriai saugų gyvenimo sąlygų, ji neliepė savo sutuoktiniui laikytis nustatytų įpareigojimų, nesikreipė į policiją, o priešingai, ją net kaltino, kad duktė pasiskundė tėčiui. Atsakovė negina dukros, neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų, atsakovės sutuoktinis, gyvenantis kartu su atsakove ir dukra, nesilaiko jo atžvilgiu priimtų įpareigojimų, grįžo gyventi į namus, į kuriuos grįžti jam uždrausta 15 dienų, buvo šalia dukros, šalia kurios jam uždrausta būti ir pan. Kaip dukros apsaugojimas nuo grasinimų, terorizavimo, gąsdinimų gali padaryti didesnę žalą, nei prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės, yra absoliučiai nesuvokiama. Nepaisant to, kaip pasibaigs mediacijos procedūra, šalių ginčas, tokios laikinosios apsaugos priemonės nepakenks dukrai ir/ar jos santykiams su tėvais, o priešingai, suteiks dukrai saugumo jausmą. Kaip matyti iš pateikiamų garso įrašų transkripcijų, T. M. - atsakovės sutuoktinis - negalėdamas būti šalia S. J. nuo 2024 m. sausio 6 d. vakaro buvo šalia jos; nuolat prie dukters grasino susidoroti su ieškovu - dukters tėčiu, liepė dukrai plauti golfo lazdas, kuriomis norėjo mušti ieškovą, kai jis atvažiuotų pasiimti dukters.
Atsiliepimas
8. Atsakovė O. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama O. M., tačiau faktiškai mergaitė pas abu tėvus gyvena vadovaujantis principu 50/50, t. y. dukra vieną savaitę gyvena su mama (nuo sekmadienio vakaro iki kito sekmadienio vakaro), o kitą savaitę su tėvu (atitinkamai nuo sekmadienio vakaro iki kito sekmadienio vakaro). Mergaitė šiuo metu yra 14 metų amžiaus ir išgyvena paauglystės laikotarpį. Tokio amžiaus mergaitei yra itin svarbus tėvo dalyvavimas jos gyvenime ir tėvo auklėjimas, tačiau dėl ieškovo itin didelio užimtumo darbiniais klausimais, jis neturi galimybės skirti tiek dėmesio dukrai, kiek jai norisi ir reikia. Kaip jai pasakoja pati dukra, tomis savaitėmis, kai mergaitė gyvena su tėvu ja rūpinasi tėvo sutuoktinė, paties tėvo namuose beveik nebūna. Mergaitė pasakojo, kad tėvo namuose jai uždrausta minėti mamos sutuoktinio vardą po to, kai prieš kelis metus mergaitė bandė pasipasakoti tėvui apie gerus santykius su mamos sutuoktiniu bei smagiai praleistą laiką drauge. Dukra yra nuteikinėjama prieš savo mamą bei patėvį, formuojama jos bloga nuomonė jųdviejų atžvilgiu.
9. Po įvykio, nutikusio 2024 m. sausio 6 d. vakare, atsakovės sutuoktinis T. M. su atsakove ir jos dukra negyvena, iš šeimos namų yra išsikėlęs, nuomojasi kitą būstą. Atsakovė neabejoja, kad ieškovas ir atsakovė yra du subrendę žmonės, kuriems abiem rūpi jų nepilnametės dukros Saulės, išgyvenančios sudėtingą paauglystės laikotarpį, gerovė, todėl jie abu dės maksimalias pastangas mediacijos procese pasiekti susitarimą, kuris geriausiai atspindės dukros interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dabartinėje proceso stadijoje galėtų suardyti mediacijos procesą bei kliudytų šalims pasiekti taikų susitarimą. Nors ieškovas atskirajame skunde aktyviai tvirtina, jog jo dukra neva būdama pas atsakovę patyrė smurtą, tačiau tokioms aplinkybėms nustatyti šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų. Ieškovas pats remiasi daugiau savo įsivaizdavimu bei priešprieša buvusiai sutuoktinei, nei realiomis aplinkybėmis. Ieškovui vertėtų skirti savo energiją ir laiką ne teisminiams procesams, bet produktyviam bendravimui su dukra bei jos auklėjimui, ko iš tiesų dukrai labiausiai ir trūksta. Ieškovo pateiktos telefono ekrano nuotraukos, kuriose vaizduojama kokių tai garso įrašų padarymo diena bei trukmė, nepatvirtina jokių ieškovo nurodomų aplinkybių. Atsakovės namuose dukrai nėra jokių grėsmių, smurtas prieš ją nėra ir niekada nebuvo vartojamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Apeliantas pateikė naujus įrodymus – garso įrašų nuotraukas, pranešimo policijai kopiją, persiųstų įrašų nuotraukas. Atsakovė pateikė naujus įrodymus – VĮ „Registrų centras“ išrašus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos šalių teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų teikiami įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas šalių teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas netaikė jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugų priemonių iki ieškinio pateikimo. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (jeigu buvo pritaikytos). Taigi motyvuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas proceso metu (arba inicijuojant procesą), išskyrus atvejus, kai yra papildoma sąlyga, leidžianti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduoti iki pareiškiant ieškinį. Ši sąlyga yra ieškovo negalėjimas iš karto pareikšti ieškinio, ir tai būtina nurodyti motyvuojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad priežastis, kodėl jis neteikia ieškinio kartu su prašymu, yra ta, jog šalims yra privaloma mediacija: ieškovas pateikė įrodymų, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateiktas el. paštu prašymas dėl privalomosios mediacijos. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, vien ši aplinkybė savaime nėra laikytina objektyvia kliūtimi CPK 147 straipsnio prasme. Tokios pozicijos yra laikomasi apygardos teismų praktikoje, kur yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). Ieškovas teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas kyla iš to, kad šalių nepilnametė dukra patiria smurtą iš atsakovės vyro. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog jos sutuoktinis kartu nebegyvena, kas iš esmės panaikina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Papildomai svarbu pažymėti, kad nors ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo, tačiau pats nurodo, jog šiuo metu dukra pas jį, kas vėl gi iš esmės paneigia reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad šalių dukra gyvena tiek su ieškovu, tiek su atsakove santykiu 50/50. Šalių į bylą pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo daryti priešingoms išvadoms. Šalys nurodo, kad pradėjo mediacijos procesą, taigi tai reiškia, kad šiuo metu šalys bando kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos išspręsti taikiai, derybų būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dabartinėje proceso stadijoje galėtų suardyti mediacijos procesą, kliudytų šalims pasiekti taikų susitarimą, galėtų atsirasti prielaidos tarp ieškovės ir atsakovo kilti dar didesnei priešpriešai. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. y. privalomoji mediacija šeimos byloje), nėra laikoma pakankama ir pagrindžiančia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
16. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
17. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti, priteisiant jai iš ieškovo 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo T. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.