- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-450-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12442-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- J. A.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-450-163/2016
Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-12442-2015-2)
2016 m. kovo 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą dėl 2015 09 04 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12-58 ir 2015 07 07 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo, kuriais atsisakyta ginti viešąjį interesą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. rugsėjo 4 d. LR Generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 4-CB2-30 netenkinti skundo ir įpareigoti prokuratūrą iš naujo spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo procedūros taikymo pagal J. A. pareiškimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad tiek Klaipėdos apygardos prokuratūra 2015 07 07 nutarime, tiek LR Generalinė prokuratūra 2015 09 04 nutarime apsiribojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 02 18 įsakymu Nr. ADI-513 "Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginimo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo" patvirtinto Plano atitikimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr.T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams vertinimu. Tačiau kartu pareiškėjo prašyme LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui V. Gailiui, kurio pagrindu pradėta ši procedūra, buvo keliamas klausimas ir dėl kito teritorijų planavimo dokumento atitikimo Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams bei teisės aktų reikalavimams. Teikiant pareiškimą buvo nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 06 02 įsakymu Nr. API-1062 "dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detalusis planas (toliau - Detalusis planas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau nei Klaipėdos apygardos prokuratūra 2015 07 07 nutarime, nei LR Generalinė prokuratūra 2015 09 04 nutarime jokia forma nenagrinėjo šio aspekto, nepasisakė, kodėl šis klausimas buvo ignoruojamas, netikrinamos šios nurodomos aplinkybės. Taip ir liko neaišku, kodėl grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo leista formuoti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kokiu būdu buvo išvengta minėtų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, ar tai buvo daroma teisėtai (jeigu iš viso galimas teisėtas šių nuostatų nesilaikymas), kas atsakingas dėl tokių nuostatų nesilaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-22 nutartimi skundą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tuo tarpu, pareiškėjas, teikdamas skundą, išskyrus tai, kad prokurorė netyrė dokumentais pagrįstų aplinkybių atliekant patikrinimą pažeidimų vietoje, būtent kokie jo manymu procesiniai pažeidimai buvo padaryti, nenurodė. Iš byloje esančių surinktų duomenų matyti, jog prokurorė kartu su atsakymais iš savivaldybės gavo ir tyrė visą eilę pateiktų duomenų, susijusių su detaliuoju teritorijų planavimu, taip pat ir pateiktas pareiškėjo fotolenteles, be to, ir gautus duomenis, susijusius su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o be to, ir visą eilę kitų rašytinių duomenų, todėl pripažinti, jog prokurorė, tirdama pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir rinkdama įrodymus bei juos analizuodama, padarė procesinius pažeidimus, pagrindo nėra. Teismas neturi teisės pažeisti prokurorų diskrecijos teisės ir nurodyti, kokiu būtent būdu ir veiksmais prokuroras turi atlikti tyrimą, todėl konstatuoti procesinį pažeidimą tik dėl to, kad nebuvo atliktas aplinkybių patikrinimas pažeidimų vietoje pagrindų taip pat nėra. Be to, iš pateiktų nutarimų matyti, kad prokurorės, priimdamos procesinį sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei nutarimą palikti galioti žemesnės instancijos prokurorės nutarimą, analizavo pareiškėjo pateiktus ir prokurorės K. Rušinaitės surinkus įrodymus, juos vertino. Tik išanalizavus visą surinktą medžiagą buvo padaryta išvada, kad viešasis interesas pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes pažeistas nebuvo ir ši išvada motyvuotai išdėstyta skundžiamuose nutarimuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskiruoju skundu nurodo, kad teismui suteikta diskrecija vertinti ir tai, ar tam tikri prokuroro atlikti veiksmai yra pakankami išvadai dėl viešo intereso gynimo padaryti, ar patikrintos visos tokios išvados padarymui svarbios aplinkybės, ar rinkta informacija ir atlikti veiksmai iš viso yra susiję su nurodomu viešo intereso pažeidimu. Pareiškėjas nesutinka su prokurorų sprendimu atsisakymu ginti viešą interesą būtent tuo aspektu, kad prokurorai tiesiog neatliko pareiškėjo nurodomų aplinkybių patikrinimo ir vertinimo. Prokurorai savo pareigą rinkti faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių vykdė vien tik pareikalaudami informacijos iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei analizuodami viešus teismų sprendimus, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2014 02 18 įsakymas Nr. ADl-513 "Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginimo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo" teisėtumo. vienintelis būdas patikrinti, ar iš viso faktiškai bus galima suformuoti Klaipėdos miesto bendrajame plane numatytą Cl kategorijos Panevėžio gatvę, yra būtent atlikti pareiškėjo nurodomų aplinkybių patikrinimą vietoje. Toks veiksmas yra reikalingas būtent todėl, kad visi dokumentai, kurie yra surinkti byloje, yra susiję tik su vienos - pietinės - Panevėžio gatvės kraštinės vieta erdvėje - t.y., viskas, kas yra žinoma iš prokurorų surinktų byloje duomenų, yra tas faktas, kad D1 (o ne Cl) kategorijos Panevėžio gatvės pietinė kraštinė po Plano patvirtinimo dabar sutampa su žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šiaurine riba. Tačiau visiškai nieko nėra žinoma apie kitos - šiaurinės - Panevėžio gatvės vietą erdvėje. faktas, kad žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šiaurinė riba sutampa su šiuo metu esančios siauresnės D1 (o ne Cl) kategorijos Panevėžio gatvės raudonomis linijomis, rodo tik tai, kad niekas iš minėto Plano rengėjų tiesiog nereikalavo, kad žemės sklypo šiaurinė riba būtų atidedama nuo Cl, o ne nuo Dl, kategorijos Panevėžio gatvės - kaip minėta, tokio reikalavimo nebuvimą konstatavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 01 15 nutartyje. Taigi, prokurorams atsisakius ginti viešą interesą ir tokį savo sprendimą grindžiant ne faktiniais duomenimis apie galimybę formuoti vietovėje Cl (o ne Dl) kategorijos Panevėžio gatvę, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos šališkais paaiškinimais ir teismų sprendimais, kuriuose buvo sprendžiami kitokio pobūdžio klausimai, negalima sutikti, kad prokuratūra atliko tinkamą pareiškėjo kreipimosi tyrimą. Taip ir liko neatsakyta į esminį klausimą, ar bus galimybė formuoti Klaipėdos miesto bendrame plane numatytą Cl (o ne Dl) kategorijos Panevėžio gatvę. Todėl akivaizdu, kad tų aplinkybių, kurios ir sudaro potencialų viešo intereso pažeidimą, tyrimas iš viso nebuvo atliktas ir neaišku, kuo remiantis tada prokurorai darė išvadą dėl viešo intereso pažeidimo nebuvimo, jeigu jiems patiems nėra žinoma esminė faktinė aplinkybė apie vietoje liekančią erdvę Cl (o ne Dl) kategorijos Panevėžio gatvės formavimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį galioti. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros įtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu yra perteklinis, kadangi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015-07-07 priimtas nutarimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui – LR Generalinės prokuratūros prokurorui, kuris tikrino prokuroro priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo, kad Atskirajame skunde J. A. taip pat nepateikė jokių motyvų, kiniais remiantis galima būtų teigti, kad prokuroras, tirdamas jo pareiškimus, pažeidė proceso norimi nustatytas procedūras. Esminiu argumentu pareiškėjas nurodo tai, kati prokuratūra iš esmes apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie tariamą Plano atitikimą Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, buvo apsiribota vien tik kitų institucijų priimtų sprendimų analize, nebuvo atliktas joks šių tik dokumentais pagristų aplinkybių patikrinimas pažeidimų vieloje. Taip pat LR Generalinė prokuratūra nurodo, kad J. A. tariamas viešojo intereso gynimas iš esmės yra susijęs visų pirma su jo palies privačiu suinteresuotumu ir ginču su kaimyninio žemės sklypo savininkais dėl laisvos valstybinės žemės. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad J. A. reikalavimas įpareigoti prokuratūrą imtis (am tikrų priemonių tėra dar vienas bandymas išspręsti situaciją sau palankia linkme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 06 02 įsakymu Nr. API-1062 "dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detalusis planas (toliau - Detalusis planas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau nei Klaipėdos apygardos prokuratūra 2015 07 07 nutarime, nei LR Generalinė prokuratūra 2015 09 04 nutarime jokia forma nenagrinėjo šio aspekto, nepasisakė, kodėl šis klausimas buvo ignoruojamas, netikrinamos šios nurodomos aplinkybės. Taip ir liko neaišku, kodėl grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo leista formuoti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kokiu būdu buvo išvengta minėtų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, ar tai buvo daroma teisėtai (jeigu iš viso galimas teisėtas šių nuostatų nesilaikymas), kas atsakingas dėl tokių nuostatų nesilaikymo. Šio pareiškimo LR Generalinė prokuratūra visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į LR Seimo antikorupcijos komisijos pirmininką, prašydamas imtis priemonių dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje , detaliojo planavimo procese padarytų pažeidimų. Šis skundas buvo išnagrinėtas ir visa tyrimo medžiagas su prašymu atlikti išsamų nešališką tyrimą dėl viešojo intereso gynimo buvo persiųstas LR Generalinei prokuratūrai, kuri persiuntė jį Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Pareiškėjas kreipėsi į LR Seimo Antikorupcijos komisijos primininką, nes pareiškėjo nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 02 18 įsakymas Nr.ADl-513 "Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginimo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, (toliau - Planas) patvirtinimo" prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr.T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams. Šiuo įsakymu patvirtinto plano žemės sklypo riba patenka už Panevėžio gatves (bendrajame plane numatytos C1 kategorijos) raudonųjų linijų. Klaipėdos miesto bendrajame plane numatyta Panevėžio gatvės rekonstrukcija iš D1 kategorijos į Cl, tačiau patvirtinus Planą plėsti Panevėžio gatvės važiuojamosios dalies plotį į šiaurinę Panevėžio gatvės pusę nėra galimybės, nes šiaurinėje Panevėžio gatvės pusėje (priešais Planu suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) yra daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas bei suformuotos automobilių stovėjimo vietos pagal Panevėžio gatvę. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad Klaipėdos miesto bendrajame plane numatyta Panevėžio gatvės rekonstrukcija iš D1 kategorijos į Cl turėjo vykti būtent platinant Panevėžio gatvę į pietų pusę, panaudojant laisvą valstybinę žemę. Tačiau ši laisva valstybinė žemė buvo prijungta prie Planu suformuoto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 06 02 įsakymu Nr.API-1062 "Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo" patvirtintas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detalusis planas (toliau - Detalusis planas), kuriuo leista suformuoti įvažiavimą į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo artimiausios Panevėžio ir Plytinės gatvių sankryžos iki šio įvažiavimo neišlaikant minimalaus teisės aktų reikalaujamo 50 metrų atstumo (iki 2015 01 01 STR 2.06.01:1999, nuo 2015 01 01 STR 2.06.04:2011 reikalavimai).
Apeliantas nurodo, kad savo kreipimesi dėl viešo intereso gynimo aiškiai nurodė, kad viešo intereso pažeidimas pasireiškia tuo, kad patvirtinus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šiaurinę ribą, tiesiog nelieka vietos kur formuoti Klaipėdos miesto bendrame plane nurodytą perspektyvinę Cl kategorijos Panevėžio gatvę. Pareiškėjas prašė inicijuoti tyrimą, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymas Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006-09-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus. Tačiau nei viename Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktame dokumente, o taip pat ir nei viename teismo procesiniame sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas, ar Planu patvirtinus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šiaurinę ribą, faktiškai lieka vietos formuoti Klaipėdos miesto bendrame plane nurodytą perspektyvinę Cl kategorijos Panevėžio gatvę. Šioje byloje ir kitose analizuotose bylose nebuvo teikiami jokie įrodymai, kuriuose būtų iš viso analizuojamas šis klausimas ir visose prokuratūros nurodomuose dokumentuose sprendžiamas tik vienas klausimas - ar žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šiaurinė riba sutampa su šiuo metu esančios D1 (o ne Cl) kategorijos Panevėžio gatvės raudonomis linijomis, ar nesutampa. Taigi ir visuose minėtuose teisminiuose procesuose, kuriuose surinkta informacija prokurorai rėmėsi atsisakydami ginti viešą interesą, buvo sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šiaurinė riba tinkamai atidėta nuo šiuo metu esančios D1 (o ne Cl) kategorijos Panevėžio gatvės ašies ir raudonųjų linijų, tačiau nei viename dokumente ir teisminiame procese nebuvo analizuojamas klausimas, ar šis žemės sklypas nėra suformuotas perspektyvinės Cl kategorijos Panevėžio gatvės raudonosiose linijose.
Viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Pagal LR CPK 49 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.). Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas konkrečiai nurodo, kad nei Klaipėdos apygardos prokuratūra, nei LR Generalinė prokuratūra pasisakė ir tyrė ne visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus. Tiek Klaipėdos apygardos prokuratūra 2015 07 07 nutarime, tiek LR Generalinė prokuratūra 2015 09 04 nutarime apsiribojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 02 18 įsakymu Nr. ADI-513 "Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginimo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo" patvirtinto Plano atitikimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr.T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams vertinimu. Tačiau kartu pareiškėjo prašyme LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui V. Gailiui, kurio pagrindu pradėta ši procedūra, buvo keliamas klausimas ir dėl kito teritorijų planavimo dokumento atitikimo Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams bei teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 06 02 įsakymu Nr. API-1062 "dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detalusis planas (toliau - Detalusis planas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau nei Klaipėdos apygardos prokuratūra 2015 07 07 nutarime, nei LR Generalinė prokuratūra 2015 09 04 nutarime jokia forma nenagrinėjo šio aspekto
Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012).
Šioje byloje nagrinėjant Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015-07-07 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2015-09-04 nutarimą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones matyti, kad minėta institucija nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo ištirti ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 06 02 įsakymu Nr. API-1062 "dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo" patvirtintas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detalusis planas (toliau - Detalusis planas) atitinka teisės aktų reikalavimus, t.y. neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui, ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006-09-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime atsisakyta tenkinti J. A. pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuojant tuo, jog esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose pasisakyta dėl pareiškėjo keliamų klausimų bei esant pirmos instancijos teismo sprendimui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymo panaikinimo, kuris yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui, prokurorui nėra pagrindo inicijuoti naujo teisminio proceso ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones. Taigi iš minėtos institucijos suformuluotos išvados matyti, kad yra pasisakyta tik dėl vieno iš pareiškėjo reikalavimų, t.y. dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymo panaikinimo, tačiau nepasisakyta dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymo Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra 2015-09-04 nutarimu dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pasisakė, kad 2014-02-18 įsakymu Nr. AD1-51 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atitinka Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, tačiau visiškai nepasisakė, dėl 2008-06-02 įsakymo Nr. AD1-1062, tai reiškia, kad prokuratūra nemotyvavo savo procesinio sprendimo atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą ginti viešąjį interesą.
Prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, o Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Įvertinus šias bylos aplinkybes konstatuotina, kad tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, tiek ir Lietuvos Respublikos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės procedūriniai veiksmai neatitiko proceso normų nustatytų procedūrų, kadangi neištyrė ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo pateiktų reikalavimų. ). Įstatyme numatyta, jog teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi naikintina pirmosios instancijos teismo nutartis ir klausimas išspęstinas iš esmės – išnagrinėti pareiškėjo J. A. prašymą ir ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymas Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006-09-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus. Klausimą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - išnagrinėti pareiškėjo J. A. prašymą ir ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymas Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006-09-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus, klausimą perduodant nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui