Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bartašienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-09746-2010-7

Teisėja E. Dambrauskienė Procesinio sprendimo kategorija 121.

NUTARTIS

2011 m. gegužės 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6788-810/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Armila“ ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjo šališkai, turėjo išankstinę nuostatą, kad teismo nuosprendžio tekste yra visi atsakymai ir kad jokie papildomi įrodymai nustatant nusikaltimu padarytos žalos dydį yra nereikalingi, laikėsi nuostatos, kad žalos dydis civilinėje byloje neturi būti nustatinėjamas, neturi būti tiriami žalos dydį patvirtinantys įrodymai ir jie net neturi būti ieškovo pateikti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias žalos atlyginimą t.y padarytos žalos dydį, taip pat priimant teismo sprendimą teismas neteisingai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas susijusias su prejudicinę galią turinčiais faktais, pažeidė įrodinėjimo taisykles nes ieškovo neįrodytus ir nepagrįstus faktus laikė įrodytais, atsakovo pateiktus įrodymus nevertino ir dėl jų nepasisakė, pažeidė proceso šalių lygybės principą ir buvo šališkas.

2. Atsakovas pažymi, kad UAB „Nordfarma" ir UAB „Limedika" 2004-10-05 ir 2004-10-29 sandoriai, kuriais bendrovei „Limedika" perduotas turtas - 305 040,33 Lt vaistinių įranga ir baldai, bei 669 552,26 Lt sumai grąžinti vaistų likučiai jau buvo analizuojami ir vertinami kitoje civilinėje byloje išnagrinėtoje pagal ieškovo UAB "Armila" ieškinį. Sprendimas šioje byloje yra priimtas 2006-04-06 Šiaulių apygardos teisme Civilinės bylos Nr. 2-106-368/2006 , sprendimas įsiteisėjęs ir jame nustatyta, kad 2004-10-29 sandoriu UAB „Nordfarma" grąžino UAB „Limedika" vaistų likučius už 669 552,26 Lt. Teismas priimdamas sprendimą šioje byloje dėl žalos atlyginimo dėl šių aplinkybių nepasisakė, nors tai buvo vienas iš atsakovo argumentų.

3. Bylos nagrinėjimo metu šalys pasinaudojo savo teise pripažinti ieškinį ir atsisakyti ieškinio dalies, bet ieškinio dėl žalos atlyginimo dalis dėl 50 614,81 Lt. priteisimo liko neįrodyta, atsakovo argumentai nepaneigti ir ieškinys šioje dalyje patenkintas be pagrindo. Taip pat teismas priimdamas sprendimą nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius (LR CK 6.251 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos dokumentais nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-332/2009 konstatuoti V. B., dirbusio UAB “Nordfarma” direktoriumi - provizoriomi neteisėti veiksmai sudarant 2004-10-04, 2004-10-05 ir 2004-10-29 sandorius su UAB “Limedika” už 974592,59 Lt. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas žinodamas apie UAB “Nordfarma” nemokumą, sunkią finansinę padėtį, apie akivaizdžiai gresiantį bankrotą ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų (bendrovė turėjo įsipareigojimų 33 įmonėms už 2 661 983,62 Lt), atstovaudamas UAB “Nordfarma”, pasirašė susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų su UAB “Limedika” už 800 000 Lt, 2004-10-05 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB “Nordfarma” pardavė materialinio turto UAB “Limedika” už 305 040,33 Lt, ir 2004-10-29 UAB “Nordfarma” pardavė vaistų likučius UAB “Limedika” už 669 552,26 Lt, tokiu būdu sumažindamas skolą UAB “Limedika”, patenkino tik vieno iš kreditorių – UAB “Limedika” reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams tame tarpe ir UAB “Armila”. Civiliniam ieškovui UAB “Armila” buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą.

Baudžiamojoje byloje duota 2009 m. sausio 7d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iki 2004 m. spalio 4 d. skolinių įsipareigojimų pasirašymo, 2004 m. rugsėjo mėnesį skolos likutis bendrovei “Limedika” buvo 82 499.27 Lt. Taip pat nustatyta, kad po UAB “Nordfarma” bendrovei “Limedika” 2004-10-29 išrašytos PVM sąskaitos faktūros skirtų parduoti prekių – atsargų (vaistų) nebeliko. Teismo nuosprendžiu konstatuota, jog duomenų apie tai, kad V. B. būtų siūlęs atsiimti vaistus kitiems kreditoriams, nei apie tai, kad grąžinant medikamentus UAB “Limedika”, jie buvo identifikuoti, kaip gauti iš bendrovės “Limedika”, byloje nėra.

2005 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad iki 2004 m. spalio 1d. UAB „Nordfarma“ skolos dydis visiems kreditoriams buvo 2 661 983.62 Lt, 2007 m. rugpjūčio 30 d. bendras nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis 2 878 142.29 Lt.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nutartimi UAB “Nordfarma” iškelta bankroto byla, 2005 m. kovo 14d. patvirtintas kreditoriaus UAB “Armila” kreditorinis reikalavimas 268.431.30 Lt (su delspinigiais), skola už prekes be delspinigių 244.831.56 Lt ir nuo šios sumos ieškovas skaičiuoja patirtus nuostolius (žalą).

Kaip matyti iš bylos dokumentų, pirmos eilės UAB “Nordfarma” kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 1535,11 Lt, antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 242 342,82 Lt, trečios eilės kreditorių reikalavimų suma yra 2 189 477.21 Lt (be delspinigių). Ieškovas teisingai nurodo, kad dėl neteisėtai sudarytų 2004-10-05 ir 2004-10-29 sandorių su trečios eilės kreditoriumi UAB “Limedika” sumažėjo trečios eilės kreditorių reikalavimų suma, nesudarius šių sandorių trečios eilės kreditorių reikalavimai būtų buvę 3 164 069,80 Lt (2 189 477,21 Lt + 974 592,59).

Trečiosios eilės kreditoriams turto turėjo likti 730 714,66 Lt sumai (974 592,59 Lt – 1535,11 Lt – 242 342,82 Lt). Kiekvienas trečios eilės kreditorius būtų gavęs 23,1 proc. teismo patvirtintų jo kreditorinių reikalavimų sumos (730 714,66 : 3 164 069,80 x 100). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtos veikos, ieškovui UAB „Armila“ yra padaryta žala ir priteisė prašomą 56 490.77 Lt sumą(244 831,56 Lt x 23,1 proc.).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad neįrodytas žalos dydis, nes Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-332/2009 konstatavo apelianto sudarytus neteisėtus sandorius, kurių vertė yra akivaizdi t.y. 305 040,33 Lt ir 669 552,26 Lt. Šiaulių apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-6788-810/2010 argumentavo ir nustatė V. B. padarytos žalos dydį.

Kolegija pažymi, kad atsakovas atsiliepime (b.l.29-30) apskaičiuodamas žalą, du kartus minusuoja tą pačią pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimų sumą (1535.11 ir 242 342.82 nuo 303 505.22 ir 669 552.26), todėl trečios eilės kreditorių reikalavimams padengti liekanti bendra suma sudedama neteisingai.

Apelianto motyvai, kad 2004 m. spalio 29 d. sandoris įformintas PVM sąskaita-faktūra yra ne pirkimo-pardavimo, o vaistų grąžinimo UAB „Limedika" sandoris, nepaneigia padarytų nuostolių UAB „Armila“ dydžio. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad realiai identifikacija nebuvo vykdoma ir viskas buvo daroma vienu tikslu - siekiant patenkinti tik vieno kreditoriaus UAB „Limedika" reikalavimus. Įrodymų, jog 2004-10-29 sandoriu UAB „Nordfarma" būtų grąžinusi UAB „Limedika" vaistų, įsigytų būtent iš UAB „Limedika", likučius apeliantas nepateikė šioje byloje ir savo teiginių neįrodė. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-106-368/2006 priimtame sprendime pasisakyta dėl 669 552,26 Lt sumos vaistų likučių gražinimo, neatleidžia nuo civilinės atsakomybės taikymo atsakovui. Byloje aptartų įrodymų kontekste atsakovo neteisėti veiksmai t.y. turto perdavimas ar grąžinimas tik vienam iš kreditorių 2004 m. spalio mėnesį prieš pat bankroto bylos iškėlimą, akivaizdžiai pažeidė kitų kreditorių teises ir šis faktas konstatuotas teismo nuosprendyje bei teismo sprendime.

Kolegija atmeta apelianto motyvus dėl neįrodyto žalos dydžio ir daro išvadą, kad ieškovas UAB „Armila“ ieškinį įrodė ir teismas pagrįstai ieškinį tenkino ieškovo reikalavimo ribose. Ieškovas apskaičiuodamas žalos dydį pagrįstai vadovaujasi metodika, pagal kurią iškėlus bankroto bylą, kreditoriaus UAB „Armila“ finansinis reikalavimas būtų iš dalies padengtas, jei bendrovės „Nordfarma“ akcininkas ir vadovas V. B. 2004 m. spalio 5 d. ir spalio 29 d. sandoriais nebūtų neteisėtai perleidęs turto bendrovei „Limedika“.

Kolegija vertina, kad byloje įrodytos visos CK 6.249 str., 6.251 str., 6. 263 str. reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos t.y. atsakovo kaip bendrovės direktoriaus padaryti neteisėti veiksmai, nuosprendžiu konstatuota jo kaltė, nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų 2004 m. spalio 5d. ir spalio 29 d. sudarant sandorius su UAB „Limedika“ ir 2004 m. spalio mėnesį atsiradusios turtinės žalos ieškovui, kuri atlyginta nebuvo per bankroto procedūros laikotarpį. Ieškovas byloje įrodė ir teismas teisingai nustatė 56 490.77 Lt žalos dydį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius (LR CK 6.251 str. 2d.). Iš byloje esančių įrodymų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktame atsiliepime (b.l.30) atsakovas V. B. neišreiškė savo pozicijos dėl CK 6.251 str.2 d. taikymo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį ar kitų įrodymų leidžiančių teismui spręsti apie civilinės atsakomybės netaikymą ar dalinį taikymą. Teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė prašymo teismui spręsti dėl nuostolių atlyginimo mažinimo sąlygų taikymo (b.l. 92). Šį reikalavimą atsakovas pirmą kartą iškėlė apeliaciniame skunde. Kolegija sprendžia, kad nesant atsakovo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo svarstyti ir taikyti CK 6.251 str. 2 d. nuostatas, todėl atmetant apeliacinį skundą vertintina, kad teismas priimdamas sprendimą materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir tinkamai taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl proceso normų pažeidimo ar teismo šališkumo yra nepagrįsti, juridiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo, todėl irgi nesidaro pagrindų jį naikinti apeliacine tvarka.

Tokiu būdu, kolegija apeliacinį skundą atmeta ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą. Šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 93 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. 3.40 litų valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.