Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovui V. B. ir jo atstovėms advokato padėjėjai Linai Gudaitei ir advokatei Alfredai Pukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Armila“ ieškinį atsakovui V. B. dėl civilinio ieškinio, nagrinėto baudžiamojoje byloje, dydžio nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Armila“ atstovas Darius Boguševičius ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir paaiškino, kad 2009 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovas V. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 str. 1 d. Jis buvo nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „Nordfarma“ direktoriumi-provizoriumi, 2004-10-05 d., žinodamas, apie UAB „Nordfarma“ nemokumą, sunkią finansinę padėtį, apie akivaizdžiai gresiantį bankrotą, neturėdamas galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, atstovaudamas UAB „Nordfarma“, pasirašė susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų su UAB „Limedika“ už 800000 Lt, be to, 2004-10-05 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Nordfarma“ pardavė materialinio turto UAB „Limedika“ už 305 040,33 Lt, o 2004-10-29 UAB „Nordfarma“ pardavė vaistų likučius UAB „Limedika“ už 669 552,26 Lt, taip sumažindamas UAB “Nordfarma” skolą UAB „Limedika“, patenkino tik vieno kreditoriaus UAB „Limedika“ reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams, tame tarpe ir UAB „Armila“. Šiaulių apygardos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 2 d., nusprendė civiliniam ieškovui UAB „Armila“ pripažinti teisę į jo ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovo atstovas paaiškino, kad civilinio ieškinio dydis turi būti apskaičiuotas tokiu būdu: 1) susumavus visą UAB „Nordfarma“ pagal 2004-10-05 ir 2004-10-29 sandorius bendrovei „Limedika“ perduotą turtą – 305040,33 Lt + 669552,26 Lt, UAB „Nordfarma“ turtas, kurį bendrovė būtų turėjusi, jei V. B. nebūtų įvykdęs BK 208 str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos, būtų sudaręs iš viso 974 592,59 Lt; 2) 2007-08-30 d. Šiaulių apygardos teismo sprendime dėl UAB „Nordfarma“ bankroto patvirtintas bankrutavusios UAB „Nordfarma“ nepatenkintų kreditorių reikalavimų sąrašas, bendra suma – 2 878 142,29 Lt; 3) teismo sprendimu patvirtintas UAB „Nordfarma“ kreditoriaus UAB „Armila“ reikalavimas 244831,56 Lt sumai, atmetus delspinigius. Atstovo D.Boguševičiaus teigimu, siekiant nustatyti UAB „Armila“ patirtą žalą dėl V. B. padaryto nusikaltimo, būtina apskaičiuoti, kokia UAB „Nordfarma“ turto vertė būtų skirstoma tarp trečios eilės kreditorių, ir kokią šio turto dalį būtų gavusi UAB „Armila“, jei V. B. nebūtų įvykdęs nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 1535,11 Lt, o antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 242 342,82 Lt (be delspinigių), ieškovo atstovas daro išvadą, kad UAB „Nordfarma“ turto vertė, kuri būtų paskirstyta tarp trečios eilės kreditorių, jei V. B. nebūtų įvykdęs nusikalstamos veikos, būtų sudariusi iš viso 730714,66 Lt. Kaip matyti iš 2007-08-30 d. priimto Šiaulių apygardos teismo sprendimo, bankrutavusios UAB „Nordfarma“ trečios eilės kreditorių reikalavimų sumą sudaro 2 189 477,21 Lt be delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nusikalstamų 2004-10-05 d. ir 2004-10-29 d. sandorių su trečios eilės kreditoriumi UAB „Limedika“, sumažėjo trečios eilės kreditorių reikalavimų suma, konstatuotina, kad trečios eilės kreditorių reikalavimų suma būtų buvusi, jei būtų nebuvę šių sandorių, viso 3 164 069,80 Lt. Vadinasi, jei V. B. nebūtų įvykdęs nusikalstamos veikos, kiekvienas trečios eilės kreditorius būtų gavęs 23 proc. teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Iš išdėstytų apskaičiavimų darytina išvada, kad UAB „Armila“ patirta žala dėl V. B. įvykdytos LR BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudaro 56490,77 Lt. Remiantis šiais paskaičiavimais, ieškovo atstovas prašo iš atsakovo V. B. UAB „Armila“ naudai priteisti 56490,77 Lt nuostolių atlyginimo ir grąžinti ieškovui sumokėtą 1983,14 Lt žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas.

Atsakovas V. B. ir jo atstovės su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies – su 5875,96 Lt dydžio nuostolių atlyginimo suma, likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti. Atsakovo V. B. atstovė advokatė Alfreda Pukienė paaiškino, kad žala galėjo būti padaryta V. B. veiksmais, kuomet 2004-10-05 d. buvo sudaryta UAB „Nordfarma“ įmonės turto pardavimo sutartis Nr. NL 04-05-10, kuria remiantis visas įmonei priklausantis turtas – įranga, stalai, baldai ir t.t., buvo parduotas UAB “Limedika”. Atstovės A.Pukienės nuomone, žala buvo padaryta tuomet, kai UAB „Limedika“, kuri nusipirko šį turtą, vietoj pinigų UAB „Nordfarma“ sumokėjimo pasiūlė įskaityti UAB “Limedika” priešpriešinį reikalavimą bendrovei UAB “Nordfarma”. Tokiu būdu, priešpriešinio reikalavimo įskaitymu UAB “Limedika” iš esmės pagerino savo padėtį, nes UAB “Nordfarma” skola šiai bendrovei buvo pilnai padengta, kai tuo tarpu pinigų už parduotą turtą, kas galėjo būti paskirtyta skolų sumokėjimui kitiems kreditoriams, UAB „Nordfarma“ negavo. Dėl to šioje dalyje atsakovas ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti pagal pateiktus paskaičiavimus ieškovui 5875,96 Lt nuostolių. Atstovės A.Pukienės teigimu, ieškovas, skaičiuodamas žalą, kurią padarė V. B. savo veiksmais visiems 33 UAB „Nordfarma“ kreditoriams, turto, iš kurio galima būtų išieškoti, vertę didina 114 525,52 Lt. A.Pukienė nurodė, kad atsakovas yra nuteistas už tai, kad trimis sandoriais perdavė UAB „Nordfarma“ turtą bendrovei UAB „Limedika“: 2004-10-04 d. sandoris dėl 800000 Lt skolinių įsipareigojimų, 2004-10-05 d. sandoris dėl įrangos perdavimo ir 2004-10-29 d. sandoris dėl vaistų likučių. Šių sandorių esmė ta, kad turtas, priklausantis UAB „Nordfarma“ perduodamas vienam, o ne visiems kreditoriams skoloms padengti. Norint inkorporuoti žalos paskaičiavimui į UAB “Nordfarma” kreditoriams galėjusio tekti turto vertę 114 525,52 Lt sumą, reikia pagrįsti, kad tokios vertės turtą atsakovas perdavė UAB “Limedika” nusikalstamais veiksmais. Tačiau turto tokiai pinigų sumai yra likę UAB „Nordfarma“ bankroto bylos iškėlimo dienai. Atstovės teigimu, ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas vien dėl to, kad tokio dydžio pinigų suma niekada nebuvo išimta iš įmonės turto atsakovo veiksmais ir perduota UAB „Limedika“. Atsakovas už tai nebuvo teisiamas ir nuosprendis tuo klausimu nėra priimtas. Atstovės advokatės A.Pukienės teigimu, nors V. B. buvo nuteistas už trijų sandorių sudarymą, tačiau žala buvo padaryta dviem sandoriais: parduodant UAB “Limedika” turtą ir už tai dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo negaunant lėšų. Tačiau sandoriu dėl vaistų grąžinimo UAB „Limedika“ žala kreditoriams padaryta nebuvo, kas yra konstatuota Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-332/2009 (b.l. 4-18), konstatavo (nuosprendžio l. 9), kad V. B., dirbdamas UAB “Nordfarma” direktoriumi-provizoriumi, 2002-10-15 atstovaudamas UAB “Nordfarma”, sudaręs didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį su UAB “Armila”, pagal kurią UAB “Armila” tiekdavo prekes UAB “Nordfarma”, 2003-01-02 sudaręs didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį su G. P. KŪB “Alaja ir KO” (šiuo metu pertvarkyta į UAB “Alaja ir KO”), pagal kurią G. P. KŪB “Alaja ir KO” tiekdavo prekes UAB “Nordfarma”, ir nuo 2004 m. birželio mėnesio ėmęs prekes iš UAB “Medikona”, 2004-10-04, žinodamas apie UAB “Nordfarma” nemokumą, sunkią finansinę padėtį, apie akivaizdžiai gresiantį bankrotą, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų (bendrovė turėjo įsipareigojimų 33 įmonėms už 2 661 983,62 Lt), atstovaudamas UAB “Nordfarma”, pasirašė susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų su UAB “Limedika” už 800 000 Lt, 2004-10-05 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NL 04-05-10, pagal kurią UAB “Nordfarma” pardavė materialinio turto UAB “Limedika” už 305 040,33 Lt, ir 2004-10-29 UAB “Nordfarma” pardavė vaistų likučius UAB “Limedika” už 669 552,26 Lt, tokiu būdu sumažindamas skolą UAB “Lidemika”, patenkino tik vieno iš kreditorių – UAB “Limedika” reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams – UAB “Armila”, UAB “Alaja ir KO” ir UAB “Medikona”, pripažino V. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 208 str. 1 d., ir skyrė jam 50 MGL (6250 Lt) baudą. Civiliniam ieškovui UAB “Armila” buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d.).

Šioje baudžiamojoje byloje (nuosprendžio l. 10) buvo nustatyta, kad 2004-10-04 UAB “Nordfarma”, atstovaujama direktoriaus V. B., sudarė susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų su UAB “Limedika”, kuriuo skolininkas – UAB “Nordfarma” – įsipareigojo iki 2004-10-21 17 val. sumažinti savo įsiskolinimą kreditoriui UAB “Limedika”, grąžindamas pastarajai bendrovei prekes, kurių suminė vertė didmeninėmis kainomis yra ne mažesnė nei 800 000 Lt. Be to, nuosprendžiu buvo nustatyta, kad 2004-10-05 UAB “Nordfarma”, atstovaujama direktoriaus V. B., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB “Limedika”, kuria UAB “Nordfarma” pardavė UAB “Limedika” ilgalaikį turtą už 305 040,33 Lt. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyr. specialistės V. S. 2009-01-07 specialisto išvada Nr. 5-4/1 ( toliau – specialisto išvada N. 5-4/1) (b.l. 44-49) buvo nustatyta, kad po minėtos 2004-10-05 pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo ilgalaikio turto UAB “Nordfarma” apskaitoje įsigijimo verte liko iš viso už 114 525,52 Lt.

Be to, nuosprendžiu buvo konstatuota (nuosprendžio l. 10), kad UAB “Nordfarma” bendrovei UAB “Limedika” pagal 2004-10-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (serija NOR Nr. 0000206) pardavė prekių (medikamentų likučius vaistų filialuose) už 641 229,67 Lt, priskaičiavo 32 061,48 Lt PVM, bendra sąskaitos suma – 669 552,26 Lt, ką teismas vertino kaip įvykusio prekių tiekimo tarp PVM apmokestinamųjų asmenų įforminimą. Specialisto išvada Nr. 5-4/1 buvo nustatyta, kad po UAB “Nordfarma” bendrovei “Limedika” 2004-10-29 išrašytos PVM sąskaitos faktūros (serijos NOR Nr. 0000206) skirtų parduoti prekių – atsargų (vaistų) nebeliko. Nuosprendžiu (nuosprendžio l. 11) konstatuota, jog duomenų apie tai, kad V. B. būtų siūlęs atsiimti vaistus kitiems kreditoriams, nei apie tai, kad grąžinant medikamentus UAB “Limedika”, jie buvo identifikuoti, kaip gauti iš bendrovės “Limedika”, byloje nėra.

Specialisto išvada Nr. 5-4/1 buvo nustatyta, jog UAB “Nordfarma” direktorius V. B., pasirašęs susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų su UAB “Limedika” už 800 000 Lt, 2004-10-05 sudaręs pirkimo pardavimo sutartį su UAB “Limedika” ir 2004-10-29 pardavęs UAB “Limedika” vaistų likučius, sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolą, nes, pardavus bendrovei “Limedika” ilgalaikį turtą – prekybinę įrangą bei visus vaistų likučius, bendrovė UAB “Nordfarma” neteko vykdytos ūkinės veiklos pagrindo ir visų skirtų perparduoti prekių.

Byloje kyla ginčas dėl UAB “Nordfarma” turto, į kurį galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimai siekiant išieškoti UAB “Nordfarma” skolas, jei atsakovas nebūtų įvykdęs BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, vertės. Ieškovo atstovas nurodė, kad turtas, kurį bendrovė UAB “Nordfarma” būtų turėjusi, jei V. B. nebūtų įvykdęs nusikalstamos veikos, būtų 974 592,59 Lt vertės (susumavus visą UAB “Nordfarma” pagal 2004-10-05 ir 2004-10-29 sandorius bendrovei “Limedika” perduotą turtą – 305 040,33 Lt + 669 552,26 Lt). Atsakovo atstovė advokatė A.Pukienė su tokia ieškovo atstovo pozicija nesutinka bei teigia, jog 669 552,26 Lt suma į šio turto vertę neturėtų būti įskaitoma, nes 2004-10-29 sandoriu UAB “Limedika” buvo grąžinti vaistų likučiai, pirkti iš UAB “Limedika”, todėl šiuo sandoriu žala kreditoriams padaryta nebuvo. Atsakovo atstovė remiasi 2006-04-06 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-106-368/2006 (b.l. 80-84), kuriuo, kaip teigia atsakovo atstovė, teismas konstatavo, kad 2004-10-29 sutartis, sudaryta tarp UAB “Nordfarma” ir UAB “Limedika” PVM sąskaitos faktūros pagrindu, laikytina vaistų likučių, įsigytų iš UAB “Limedika”, grąžinimo sutartimi. Teismas su tokiu atsakovo atstovės advokatės A.Pukienės argumentu nesutinka, nes Šiaulių apygardos teismas 2006-04-06 d. sprendimu (sprendimo l. 4) konstatuodamas, kad UAB “Limedika” ne pirko, o susigrąžino prekes iš nemokaus pirkėjo UAB “Nordfarma”, aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB “Limedika” perduoti vaistų likučiai prieš tai bendrovės UAB “Nordfarma” buvo įsigyti konkrečiai iš UAB “Limedika”, netyrė. Priešingai – Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad UAB “Nordfarma” buvo įsiskolinusi UAB “Limedika, todėl, siekiant išvengti didelių nuostolių, 2004-10-29 buvo sudaryta sutartis dėl UAB “Nordfarma” nusipirktų prekių grąžinimo UAB “Limedika”, kuri buvo įforminta PVM sąskaita faktūra NOR Nr. 0000206. Šiaulių apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-332/2009, šias aplinkybes ištyrė ir specialisto išvados Nr. 5-4/1 bei kitų įrodymų – liudytojų UAB “Nordfarma” darbuotojų P. L., D. K., V. S. (Perveneckienės) - parodymų pagrindu konstatavo, kad duomenų, jog grąžinant medikamentus UAB “Limedika”, jie buvo identifikuoti, bei jog V. B. būtų siūlęs atsiimti vaistus kitiems kreditoriams, byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad realiai jokia identifikacija nebuvo vykdoma ir viskas buvo daroma vienu tikslu – siekiant patenkinti tik vieno kreditoriaus UAB “Limedika” kreditorinius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismas aprašomojoje 2009-10-27 d. nuosprendžio dalyje, išdėstydamas įrodyta pripažintos V. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (nuosprendžio l. 9), nurodė, kad 2004-10-29 UAB “Nordfarma” pardavė vaistų likučius UAB “Limedika” už 669 552,26 Lt. Įrodymų, pagrindžiančių atsakovo atstovės advokatės A.Pukienės nurodytą aplinkybę, jog 2004-10-29 sandoriu UAB “Nordfarma” būtų grąžinusi UAB “Limedika” vaistų, įsigytų būtent iš UAB “Limedika”, likučius, atsakovas nepateikė, todėl teismas laiko, jog atsakovas šios aplinkybės neįrodė.

Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, laiko, jog turto, kurį bendrovė UAB “Nordfarma” būtų turėjusi, jei V. B. nebūtų įvykdęs BK 208 str. 1 d. numatytos nusikaltamos veikos, vertė būtų 974592,59 Lt, susumavus visą UAB “Nordfarma” pagal 2004-10-05 ir 2004-10-29 sandorius bendrovei UAB “Limedika” perduotą turtą – 305 040,33 Lt + 669 552,52 Lt.

Kaip matyti iš civilinėje byloje dėl bankroto bylos UAB “Nordfarma” iškėlimo 2007-08-30 priimto Šiaulių apygardos teismo sprendimo (b.l. 19-21), pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 1535,11 Lt, antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 242 342,82 Lt, todėl darytina išvada, kad UAB “Nordfarma” turto vertė, kuri būtų paskirstyta tarp trečios eilės kreditorių, jei atsakovas nebūtų įvykdęs BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, būtų sudariusi iš viso 730 714,66 Lt (974 592,59 Lt – 1535,11 Lt – 242 342,82 Lt).

Trečios eilės bankrutavusios UAB “Nordfarma” kreditorių reikalavimų suma pagal Šiaulių apygardos teismo 2007-08-30 d. sprendimą yra 2 189 477.21 Lt (be delspinigių). Kadangi dėl 2004-10-05 ir 2004-10-29 sandorių su trečios eilės kreditoriumi UAB “Lidemika” sumažėjo trečios eilės kreditorių reikalavimų suma, ši suma, jei nebūtų buvę sudaryta šių sandorių, būtų buvusi iš viso 3 164 069,80 Lt (2 189 477,21 Lt + 974 592,59). Tuomet kiekvienas trečios eilės kreditorius būtų gavęs 23,1 proc. teismo patvirtintų jo kreditorinių reikalavimų sumos (730 714,66 : 3 164 069,80 x 100). Todėl teismas konstatuoja, kad UAB “Armila” patirta žala dėl V. B. įvykdytos BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos yra 56556,09 Lt (244 831,56 Lt x 23,1 proc.).

Tokiu būdu, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, ieškovo ieškinys tenkintinas, neviršijant ieškovo sumažinto reikalavimo, iš atsakovo ieškovui priteistina 56490,77 Lt nuostolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 str., 6.251 str., 6. 263 str.).

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos 9,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ieškovui grąžintinas jo sumokėtas 1983,14 Lt žyminis mokestis (b.l. 23), nuo kurio mokėjimo ieškovas atelistas (CPK 83 str. 1 d. 4 p., 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio P. K. 259-270 str., teismas

nusprendž i a:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Armila“ (įmonės kodas 1238 13957, buveinės adresas Ateities g. 10, 08303 Vilnius) iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 56490,77 Lt (penkiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt litų, 77 centus) nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. B. 9,80 Lt (devynis litus, 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Armila“ (įmonės kodas 1238 13957, buveinės adresas Ateities g. 10, 08303 Vilnius) 1983,14 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus, 14 centų) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai 2010-08-05 d. mokėjimo nurodymu Nr. 789.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.