- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-835-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41403-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Konsumentas“, S. Z.
- Ieškovas
- G. Z., I. Z.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Konsumentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. Z. bei I. Z. ieškinį atsakovams UAB „Konsumentas“ ir S. Z. dėl sutartinės hipotekos lakšto bei paskolos sutarties panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus m. 44 notarų biuro notarė I. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovai G. Z. bei I. Z. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2009-04-02 sutartinės hipotekos lakštą su visais jo pakeitimais (notarinio registro Nr. 714) ir 2009-04-02 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovų bei atsakovo UAB „Konsumentas“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą, t.y. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0013/12/01744. Ieškovai nurodė, jog antstolis jau yra paskelbęs įkeisto turto pardavimą iš varžytynių. Ieškovų nuomone, jeigu teismas panaikins sutartinės hipotekos lakštą, išnyks pagrindas pardavinėti iš varžytynių turtą, todėl jie prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0013/12/01744.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovų G. Z. ir I. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdė išieškojimą iš skolininkų G. Z. ir I. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0013/12/01744 pagal 2012-03-09 vykdomąjį dokumentą Nr. 893V/2011 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-48808-937/2013 pagal ieškovų G. Z. bei I. Z. ieškinį atsakovams UAB „Konsumentas“ ir S. Z. dėl sutartinės hipotekos lakšto bei paskolos sutarties panaikinimo ir įsiteisės sprendimas joje. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių tarpusavio santykių situaciją, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių adekvatumą pareikštų reikalavimų užtikrinimui bei kitas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamus tikslus, todėl nutarė sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0013/12/01744 pagal 2012-03-09 vykdomąjį dokumentą Nr. 893V/2011 iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės sprendimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Konsumentas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pasak atsakovo, ieškovai ginčydami savo sūnaus prieš daugiau nei keturis metus sudarytus sandorius bei prašydami sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, siekia kuo ilgiau neatsiskaityti su sąžiningu kreditoriumi – UAB „Konsumentas“, kuris buvo suteikęs ieškovams didelės vertės paskolą. Atsakovo nuomone, teismas neturėtų ginti asmenų, piktnaudžiaujančių savo teisėmis, nes ieškovai tiesiog siekia vilkinti atsiskaitymą su atsakovu. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįvertino ir ieškinio prima facie nepagrįstumo. Atsakovas teigia, kad jis, sudarydamas ginčo sandorius, iš kurių vienas buvo tvirtinamas notarine tvarka, neturėjo jokio pagrindo tikėti, kad ieškovų sunūs sukčiavo savo tėvų atžvilgiu. Pasak atsakovo, šią aplinkybę, kad nebuvo jokio sukčiavimo, patvirtina ir tai, jog ieškovai nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo savo sūnaus atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, teisėtumą ir pagrįstumą.
Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies 10 punktas numato, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2009-04-02 sutartinės hipotekos lakštą su visais jo pakeitimais (notarinio registro Nr. 714) ir 2009-04-02 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovų bei atsakovo UAB „Konsumentas“. Taip pat ieškovai nurodė, kad antstolis jau yra paskelbęs įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, todėl prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0013/12/01744.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su ieškovų pozicija, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas minėto ieškinio reikalavimų atžvilgiu pasunkėtų, nes perleidus šį turtą sąžiningam įgijėjui, nepagrįstai pasunkėtų ieškovų, jeigu ieškinys būtų patenkintas, galimybės užtikrinti realią savo subjektinių teisių teisminę gynybą, t.y. ieškovams tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei pažymi, kad pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą daugiausia įrodinėja aplinkybėmis, susijusiomis su paties ieškinio pagrįstumu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi tik preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai pateikė teismui, jų manymu, ieškinį pagrindžiančius įrodymus, o teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, laikė, jog jų pakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su tokia pirmos instancijos išvada.
Nors ir sutiktina, kad vykdymo veiksmų sustabdymas iki tol, kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, atideda išieškotojo teisę atgauti skolą iki kol bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su vienos šalies teisių tam tikru apribojimu, kuris yra pateisinamas siekiu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Taigi nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovų naudai, įkeistas turtas jau gali būti parduotas, nes iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, o tai neabejotinai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.