Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. J. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (epizodas dėl namo (duomenys neskelbtini), Kelmė) atėmimu teisės užsiimti veikla, susijusia su ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigomis 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (epizodas dėl namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai) 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (epizodas dėl namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai) ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė E. B. paskirta 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (epizodas dėl namo (duomenys neskelbtini), Kelmė), ir galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta: atėmimas teisės 1 (vieneriems) metams užsiimti veikla, susijusia su ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigomis, ir 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda.

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė B. J. paskirta 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, tai yra versdamasi profesine veikla - turėdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas ir šios teisės pagrindu teikdama viešąsias paslaugas, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2009 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, pagal 2009-02-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su daugiabučio namo savininkų bendrija „B.“ (toliau – DNSB „B.“) (duomenys neskelbtini), Kelmė, būdama įsipareigojusi parengti remonto – modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą, įforminti gautą konkurso medžiagą, veikdama kartu su UAB “B.” statybos vadovu A. K., bei siekdama, kad UAB ”B.” laimėtų daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, remonto – modernizavimo darbų konkursą, A. K. duodant patarimus ir pateikus UAB ”B.” duomenis, paruošė daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kelmė, modernizavimo darbų konkurso sąlygas pagal A. K. pateiktus duomenis, tai yra Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų 6 priedo „konkurso sąlygų papildymas“ 1 punkto, a dalyje įrašė, kad įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 tūkstančių litų, 9 priedo „rangos darbų sutarties papildomos sąlygos“ 2 punkte „apmokėjimo už atliktus darbus tvarka“ įrašė, kad atsiskaitymai gali būti vykdomi už užbaigtų darbų grupes arba darbų, atliktų per mėnesį, apimtis, pateikė šiuos dokumentus pasirašyti DNSB „B.“ pirmininkui S. V., tačiau, 2009-06-08 namo gyventojams atsisakius, konkursas neįvyko. Tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatyme nustatyta tikslų, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus, ir pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino valstybinės valdžios ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prestižą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Be to, E. B. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, tai yra versdamasi profesine veikla – turėdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas ir šios teisės pagrindu teikdama viešąsias paslaugas, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, pagal 2008-02-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkų bendrija, būdama įsipareigojusi parengti modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą, įforminti gautą konkurso medžiagą, konsultuoti vertinant gautus pasiūlymus ir išrenkant nugalėtoją, veikdama kartu su UAB ”B.” statybos vadovu A. K., bei siekdama, kad UAB ”B.” laimėtų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai modernizavimo rangos darbų konkursą, paruošė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, modernizavimo darbų konkurso sąlygas pagal A. K. pateiktus UAB ”B.” kvalifikacinius duomenis, tai yra žinodama, kad UAB ”B.” kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkamas, Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų 6 priedo „konkurso sąlygų papildymas“ 5 punkte įrašė sąlygą - „Siūlytojas yra įregistruotas įstatymų numatyta tvarka ir turi galiojantį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos svarbos pastatuose“, nenurodė joje statybos darbų srities, ir taip sudarė UAB ”B.” galimybę dalyvauti konkurse, be to, 2009 m. rugsėjo 3 d. įvykdė šį konkursą, ir nors UAB ”B.” konkursinio pasiūlymo medžiagoje nepateikė kai kurių, konkurso sąlygose ir jų papildyme reikalaujamų dokumentų, tai yra nepateikė darbų saugos ir darbų koordinavimo specialisto kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopijos, buvusių užsakovų rekomendacijų, subrangovas UAB „N.“ nepateikė standarto ISO 9001:2000 sertifikato kopijos, darbų saugos ir darbų koordinavimo specialisto kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopijos, buvusių užsakovų rekomendacijų, pateikti duomenys apie vidutinę metinę bendrąją apyvartą per pastaruosius 3 finansinius metus neatitiko konkurso sąlygų papildymo 6 punkto reikalavimo, E. B. įrašė perkančiųjų organizacijų vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lape ir 2009-09-11 rangos darbų pirkimo ataskaitoje žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB ”B.” atitinka visus konkurso reikalavimus, ko pasekoje UAB ”B.” buvo paskelbta šio konkurso nugalėtoja. Tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatyme nustatyta tikslų, pažeisdama Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1S-133 redakcija) patvirtintų „Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų“ III skyriaus 9 punktą, nurodantį, jog nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus būtina laikytis visų Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešųjų pirkimų principų, vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009-04-16 įsakymo Nr. 1.6-16 „Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniai reikalavimai“ V skyriaus 49, 49.1 punktus, kuriuose nurodyta, kad pasiūlymas turi būti atmetamas, jeigu rangovas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, ir pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino valstybinės valdžios ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prestižą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Be to, E. B. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, savo namuose (duomenys neskelbtini), parengė perkančiųjų organizacijų vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lapą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis ir skaičiavimus, įvertindama UAB ”B.” pasiūlymą pagal ekonominį naudingumą kaip geriausią, po to, E. B. šiuos žinomai melagingus duomenis įrašė į 2009-09-11 rangos darbų pirkimo ataskaitą, nurodydama UAB ”B.” kaip konkurso laimėtoją, patvirtino šiuos duomenis savo parašu, bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, pateikdama juos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkų bendrijai.

B. J. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja – Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Šiaulių regioninio padalinio vyresniąja specialiste, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, vykdydama funkcijas, nurodytas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009-08-24 įsakymu Nr. 2.1 - 41 patvirtintame pareigybės aprašyme, susijusias su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vykdomu Daugiabučių namų modernizavimo programos administravimu Šiaulių regione, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino valstybinės valdžios ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai pavaldžios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prestižą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, o būtent: 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytą valandą, savo darbo kabinete, adresu: (duomenys neskelbtini), vertindama 2009 metų rugsėjo 3 d. įvykusio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso procedūros ir rezultatų atitikimą daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniams reikalavimams, nepagrįstai pripažino, kad UAB ”B.” kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, bei šį tikrovės neatitinkantį faktą patvirtino oficialiuose dokumentuose – 2009-09-11 pažymoje apie rangos darbų konkurso rezultatų pritarimą ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009-09-16 atsakyme Nr. 1.1-1264 (duomenys neskelbtini), Šiauliai namo savininkų bendrijos pirmininkei V. R. apie Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pritarimą (duomenys neskelbtini), Šiauliai namo savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso rezultatams.

Be to, B. J. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytą valandą, savo darbo kabinete, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, suklastojo tikrus dokumentus, tai yra, vertindama 2009 m. rugsėjo 3 d. įvykusio, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso procedūros ir rezultatų atitikimą daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniams reikalavimams, įrašė į 2009-09-11 pažymą apie rangos darbų konkurso rezultatų pritarimą žinomai melagingus duomenis apie tai, kad laimėtoju pripažinto rangovo, tai yra UAB ”B.” kvalifikacija, atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu, šios pažymos pagrindu parengė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009-09-16 atsakymą Nr. 1.1-1264 (duomenys neskelbtini), Šiauliai namo savininkų bendrijos pirmininkei V. R. apie Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pritarimą (duomenys neskelbtini), Šiauliai namo savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso rezultatams, bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, persiųsdama Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros centriniam padaliniui.

Nuteistosios įsitikinimu nei liudytojų parodymai, nei specialisto išvados bei paaiškinimai teisme neįrodo jos kaltės, priešingai, tik patvirtina, kad ji neturėjo tikslo, t. y. tyčios klastoti dokumentus ir taip piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Skunde pažymima, kad 2011 m. sausio 19 d. Būsto ir Urbanistinės agentūros pateiktame specialisto išvados patikslinime nurodyta jog „UAB ”B.” atestate buvo nurodyti apdailos darbai...“ „Prie apdailos darbų yra priskiriamas ir pastato atitvarų apšiltinimas, o stogas yra pastato atitvara, tai galėjo suklaidinti konkursinės dokumentacijos vertintojus“. Apeliantė taip pat nurodo, kad specialistas teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo atveju įvertinti atestato atitikimą buvo pakankamai sudėtinga ir net, jeigu vertintojai būtų paskambinę pasiteirauti į sertifikatų centrą, galima buvo sulaukti skirtingų atsakymų. Pastebi, kad nusikaltimai, numatyti BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio l dalyje yra tyčiniai nusikaltimai, todėl, norint pripažinti asmenis kaltais už šių veikų padarymą, turi būti įrodyta tyčia. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad tvirtinti namų renovacijos projektus ji pradėjo tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Namo (duomenys neskelbtini) gatvėje projektas jai buvo vienas iš pirmųjų, kurį ji turėjo tvirtinti, todėl klaidų tikimybė buvo taip pat nemaža. Teigia, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ji tyčia dokumentų nesuklastojo ir nepiktnaudžiavo.

Nuteistoji B. J. atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą kyla tik tokiu atveju, kai didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pažymi, kad 2011 m. sausio 19 d. patikslintoje specialisto išvadoje nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kad UAB ”B.” pasiūlyta kaina yra mažiausia ir neatitikimai konkursinėms sąlygoms nėra esminiai, agentūra patvirtino pirkimo ataskaitą“. Specialistas A. A. parodė, kad: „UAB ”B.” kaina buvo pasiūlyta mažiausia, darbai buvo atlikti kokybiškai, o atestatą jie pasipildė po mėnesio. Namo gyventojai galėjo atidėti konkursą ir taip sugaišti papildomai laiko, lėšų, arba tiesiog priimti brangesnį pasiūlymą“. Pasak apeliantės, interpretuojant specialisto duotus paaiškinimus akivaizdu, kad gyventojams pasirinkus brangesnį pasiūlymą, valstybė privalėtų didinti renovuojamo namo finansavimą, o namo gyventojai turėtų daugiau investuoti savų pinigų. Teigia, kad šiuo atveju nei valstybė, nei namo gyventojai nepatyrė žalos, o, priešingai, gavo naudos.

Skunde taip pat nurodoma, kad specialistas G. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad „Daugiabučio (duomenys neskelbtini) renovacijos metu buvo perkami ir stogo darbai. Galima traktuoti, kad visa tai nėra pilnai sureguliuota įstatymuose. Reikėjo geriau aprašyti viso konkurso sąlygas dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) renovacijos“. Iš šių specialisto parodymų, pasak B. J., akivaizdu, kad tiek įstatymo neaiškumas, tiek neaiškios konkurso sąlygos turėjo didelės įtakos vertinant UAB „B.“ atestato atitikimą, todėl teismo nuosprendžio argumentai, kad jos kaltė įrodyta, yra netinkami. Pažymi ir tai, kad UAB ”B.”, prieš renovuojant (duomenys neskelbtini) namą, buvo renovavusi 4 kitus namus, kuriuos priėmė valstybinė komisija. Įmonės atestato atitikimą stogo darbams vertino kiti specialistai, kurie taip pat nurodė, kad atestatas tinkamas. Mano, kad tai yra dar vienas argumentas, liudijantis, kad ji nepiktnaudžiavo ir dokumentų neklastojo.

Nuteistosios B. J. įsitikinimu, jos veiksmai neatitinka BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijos, todėl mano, kad ji už tai yra nuteista nepagrįstai. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2008 yra pasisakęs, jog „Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini“. „Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos veikos pobūdį: ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.“.

Be to, apeliantės teigimu, jos veiksmai neatitinka ir BK 300 straipsnio l dalies dispozicijos. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „Apkaltinamajame nuosprendyje atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti (baudžiamoji byla Nr. 2K-244/2009).

Nuteistosios manymu, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Skunde pažymima, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei bent vieno iš šių požymių nėra, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Apeliantė taip pat pažymi, kad visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai įtvirtinti įstatyme, teisės aktuose, jų plečiamai aiškinti negalima, kaip tai yra padaryta jos (E. B.) atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje. Teigia, kad jos atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 301, 303 straipsnių nuostatų, jos veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, ji nėra šių nusikaltimų subjektas.

Dėl nuosprendžio nepagrįstumo E. B. atžvilgiu epizode dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kelmė

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 12 d. nutartyje konstatavo, jog jai (E. B.) pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, nėra tiksliai nurodytos pažeistų norminių aktų normos, apibūdinančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte įtvirtintų reikalavimų. Tuo pagrindu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendis buvo panaikintas, o baudžiamoji byla Nr. 1A-44-135/2012 perduota Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teigia, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 26 d. kaltinamajame akte jos (E. B.) atžvilgiu niekas iš esmės nebuvo pakeista, tik buvo papildyta šiais kaltinimais:

1. Pažeidė LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kt. oficialūs viešojo Administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Draudžiama subjektui priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatyme nustatyta tikslų.

E. B. pažymi, kad ji nėra viešojo administravimo subjektas, nes subjekto apibrėžime toks asmuo iš viso neįvardinamas. Kaip projekto administratorius modernizavimo procese dalyvauja bendrija, kaip administratorius figūruoja dokumentuose Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje, ji ir yra viešojo administravimo subjektas. Kadangi jai (E. B.) niekas nesuteikė viešojo administratoriaus įgaliojimų, tai ji negalėjo vykdyti ir viešojo administravimo funkcijų. Ji dirbo kaip privatus asmuo pagal dvišales sutartis, nepriiminėjo jokių sprendimų, tik suderinusi su bendrijos pirmininkais, parengė papildomas konkurso sąlygas, taigi nurodyto straipsnio principų pažeidimų ji nepadarė. Kad konsultanto negalima laikyti administratoriumi, patvirtino ir specialistas A. A. (2012-11-30 teisiamojo posėdžio protokolas, 8 t. 39 b. l.).

2. Pažeidė LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus. Šio Įstatymo 3 str. nurodoma, kad visų kaltinime nurodytų principų privalo laikytis perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija yra bendrija. To paties Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. nurodoma, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, atliekamiems pagal kitas procedūrines taisykles: šios bylos atveju rangos darbų pirkimas atliekamas, vadovaujantis Daugiabučių namų modernizavimo Investicinių projektų bei jų įgyvendinimo procedūriniais metodiniais reikalavimais, patvirtinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009-04-16 įsakymu Nr.1-6-16 (toliau – metodiniai reikalavimai).

Nors nuolatiniai pastatų modernizavimo aktų keitimai nesureguliuoti, tačiau, nežiūrint to, nuteistosios E. B. teigimu, ji nepiktnaudžiavo ir neklastojo dokumentų – oficiali, visiems prieinama konkursinė apibendrinta medžiaga pateikta bendrijos pirmininkui, kaip įgaliotam administratoriaus (bendrijos) atstovui, papildomų konkurso sąlygų visi punktai apsvarstyti ir, pirmininkui nurodžius, pildyti, keisti ir tik tada patvirtintos papildomos konkurso sąlygos. Taigi ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei proporcingumo principų ji (E. B.) nepažeidė.

Nuteistoji taip pat nurodo, kad, nors visi kaltinamajame akte reiškiami kaltinimai siejami tik su papildomomis rangos konkurso sąlygomis, tačiau kaltinimas nurodo, kad ji rengė konkurso sąlygas. Pastebi, jog metodinių reikalavimų 5 priede „Konkurso sąlygos“ nurodoma, jog „Kiti kvalifikacijos priimtinumo reikalavimai Rangovui – darbo patirtis, darbų apimtys, personalo kvalifikacija, turima darbo įranga, finansinių pajėgumų įrodymas, jeigu jie keliami – yra pateikiami „Konkurso sąlygų papildyme“. Papildomos sąlygos buvo keliamos aptarus su bendrijos pirmininku. Apeliantė pažymi, kad tai – ne konfidencialios sąlygos. Konfidencialumas būtinas ir reikalaujamas pravedant konkursą, o ruošiant papildomas konkurso sąlygas jos platinamos maksimaliai viešai ir kuo platesniam pirkėjų ratui.

E. B. taip pat atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, jog iki konkurso perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendyje daroma nepagrįsta išvada, jog „E. B. (epizode (duomenys neskelbtini), Kelmė, DNSB „B.“) buvo asmuo, kuris sudaręs sutartį su DNSB „B.“, privalėjo pagal DNSB „B.“ pateiktą medžiagą parengti pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti darbų pirkimo konkursą įforminti konkurso medžiagą...“. Teismas neįvertino, kad vien bendrijos pateiktos medžiagos konkursui parengti neužtenka, nes būtina:

naudotis „Daugiabučių namų modernizavimo Investicinių projektų bei jų įgyvendinimo procedūriniais metodiniais reikalavimais“, patvirtintais Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009-04-16 įsak. Nr.1-6-16;

naudotis Statybos techniniais reglamentais ir kitais aktais, reglamentuojančiais statybos darbus;

išnagrinėti techninio projekto sprendimus ir jais vadovautis, rengti konkurso medžiagą.

Kadangi po ilgesnės kaip metų pertraukos daugiabučių namų renovavimo dokumentai buvo pakeisti ir šio rangos darbų konkurso rengimas buvo visiškai naujas dalykas, nuteistosios E. B. teigimu, ji privalėjo išsiaiškinti, kaip parengti papildomas konkurso sąlygas. Šitų žinių bendrija jai negalėjo suteikti. Metodiniuose reikalavimuose konkurso dalyvių finansinių ar kvalifikacinių reikalavimų ribinės sąlygos nenustatytos, o tai reiškia, kad papildomas konkurso sąlygas reikia sukurti, juose jokie draudimai konsultuotis ir gauti informaciją reikalingą papildomoms konkurso sąlygoms rengti, nenurodyti, todėl jos (E. B.) pareiga buvo parengti papildomas konkurso sąlygas tokias, kad atitiktų bendrijos tiekėjams keliamus reikalavimus. Buvo ieškota internete, teirautasi savivaldybėje, taip pat buvo prašoma informacijos ir iš įmonių – duoti konkursų, kuriuose dalyvavo, sąlygų pavyzdžių. UAB ”B.” (toliau –”B.”) atsiliepė į jos (E. B.) prašymą ir iš viso pluošto surinktų sąlygų buvo surašytas vienas bendras sąrašas. Apeliantės teigimu, sutarties su bendrija sudarymas dėl konkurso dokumentų rengimo ir yra įpareigojimas bendrauti, rinkti duomenis, atstovaujant perkančiąją organizaciją tuo labiau, kad apie reikalingų dokumentų paieškas DNSB „B.“ pirmininkas S. V. žinojo, nes kiekvienas punktas buvo derinamas su juo. Nurodo, kad tai yra konkurso dokumentų rengimo stadija, kurios norminiai dokumentai nereglamentuoja. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, kurią nuosprendyje cituoja teismas, kalbama apie paraiškas dalyvauti pirkime, o dėl to pažeidimų nustatyta nebuvo.

Telefoninių pokalbių įrašai, pateikti šioje byloje, apeliantės įsitikinimu, nesudaro teismui galimybės susidaryti pilną vaizdą apie faktiškas įvykių ir kaltinimų aplinkybes, nes šie pokalbiai yra supainioti su pokalbiais apie byloje nenagrinėjamus objektus, reikšmingi faktiniams įrodymams pokalbiai nepateikti visiškai: su DNSB pirmininku V. – nė vieno pokalbio, su kitais potencialiais siūlytojais – taip pat nė vieno, nepateikti pokalbiai su liudytoju V. G., kurių buvo ne vienas, o mažiausiai keturi.

Pasak E. B., pokalbių įrašų tikslas yra bet kuria kaina pagrįsti pareikštus kaltinimus, o ne objektyviai atspindėti bylos įvykių visumą, dėl to jie neturėtų būti vertinami kaip faktiniai bylos įrodymai. Tuo labiau, kad STT darbuotojas, kviestas į kitos bylos posėdį, paaiškino, kad operatyvinė medžiaga, jeigu ji nereikšminga kaltinimui, yra naikinama. Teigia, kad telefoniniai pokalbiai į baudžiamąją bylą pateikti nepilnai ir apima tik pokalbius su „B.“, o tai neatspindi realių įvykių. Nuteistosios teigimu, telefoninis pokalbis (2010-03-24 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuotas pokalbis tarp jos ir A. K., 2012 m. kovo 26 d. kaltinamajame akte aprašytas sąmoningai neteisingai, naudingai kaltinimui, jame įrašyta tai, ko nėra pokalbyje. Tai buvo patikrinta ir nustatyta teismo posėdyje. Todėl, E. B. manymu, tokių telefoninių pokalbių išklotinės negali būti nusikaltimo įrodymas.

Dėl kaltinimų, kurie buvo įtraukti į 2011 m. kovo 31 d. kaltinamąjį aktą

1. Piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą.

Nuteistosios E. B. vertinimu, ji negalėjo būti valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, nes dirbo pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą, neturėjo jokių nei valstybės, nei visuomenės įgaliojimų, pareigų ar prievolių darbinėje veikloje. Jos vykdoma individuali veikla buvo asmeninio pobūdžio, pagrįsta dviejų šalių sutartimis, ir neturėjo visuomeniškumo požymių. Teigia, kad individualios veiklos vykdymas dar nereiškia viešųjų paslaugų teikimo.

Apeliantė pažymi, kad valstybė už mokestį patikrino jos žinias ir pardavė kvalifikacijos atestatą. Individuali veikla teikti paslaugas visuomenei neįgalioja. Pasak nuteistosios, ji negalėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nes tarnybos neturi, nediskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardo, net neturėjo galimybės tai daryti, nes neturi jokių nuostatų ar pareigybinių instrukcijų, kurias privalėtų vykdyti.

Nors apkaltinamajame Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendyje teismas nurodė, kad A. K. žinojo, kokią veiklą ji (E. B.) vykdo ir koks jos statusas, teigia, kad tuo metu ji nežinojo, koks jos statusas, ir, kad dirbdama pagal dvišales sutartis, yra prilyginama valstybės tarnautojui.

2. „Veikdama kartu su K., siekdama kad ”B.” laimėtų konkursą...“.

Nurodo, kad ji neturėjo tikslo, jog laimėtų ”B.” ir dėl to neatliko jokių veiksmų. Teigia, kad kaltinime daroma tik prielaida, jog papildomos konkurso sąlygos parengtos „B.“. Nei telefoniniuose pokalbiuose, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose neužfiksuota, kad konkursą turi laimėti ”B.”. Pažymi, kad įmonė, kuriai sudaromos sąlygos laimėti, turėtų būti kažkuo išskirtinė, tačiau parengtose papildomose sąlygose nėra nieko išskirtinio, ko neturėtų dauguma dirbančių Statybinių įmonių. Nuteistosios teigimu, sąlygos tikrai nebuvo užaukštintos po suderinimo su pirmininku, kaip kad apklausiamas nurodė G. Tai apklausose ir teismo posėdyje patvirtino specialistai. Konkurse dalyvavo 10 įmonių, parengtos sąlygos atitiko jų kvalifikacinius reikalavimus. Be to, „B.“ pagal pasiūlytą kainą net nepretendavo į laimėtojus.

3. „ K. duodant patarimus, įrašė, kad įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 tūkst. Lt...“.

Iš tikrųjų, apeliantės teigimu, konkursas vyko, bet jį sužlugdė asmuo, kuris turėjo asmeninį suinteresuotumą, ir dėl jo – dėl namo gyventojo V. G. – neteisėtų veiksmų nebuvo įvykdytos ir buvo pažeistos konkurso atitinkamos procedūros: paskelbus konkursą viešai (Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros tinklapyje ir informaciniuose pranešimuose), kai didžioji dalis konkurso medžiagos buvo išdalinta siūlytojams, V. G. pareiškė, kad sąlygos užaukštintos ir, kad likusiems siūlytojams nebebūtų taikomos paskelbtos sąlygos, taip pat, kad E. B. privalo ieškoti ir kviesti dalyvius (tai jis patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje, 2011 m. gegužės 18 d. apylinkės teismo posėdžio protokolas Nr. 2), t. y. veikti taip, kad vėliau galėtų kaltinti, jog ji (E. B.) su visais pakviestaisiais yra susitarusi. Toks kaltinimas buvo pareikštas viename iš neįtrauktų į teismo medžiagą telefoninių pokalbių. Be to, jei taip nepadarys, V. G. jai grasino įvairiapusiškomis negerovėmis ir telefoniniuose pokalbiuose, ir vokų plėšimo procedūros metu.

Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo atlikta vokų plėšimo procedūra, nors kvietime ir skelbime buvo parašyta, kad rangovai turi teisę dalyvauti vokų plėšimo procedūroje, taip buvo pažeistos visų siūlytojų teisės bei Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnis, o taip pat ir metodiniai nurodymai.

V. G., apeliantės teigimu, pasirinko namo gyventojų mulkinimo metodus (tai išaiškėjo gyventojų susirinkime, aiškino, kad visos rangovams iškeltos sąlygos yra sąlygos bendrijai, kad visus darbus galima atlikti dvigubai pigiau be modernizavimo proceso, kaip pats teigė teismo posėdyje – apie 450 t. Lt) ir konkurso procedūrų vykdymo pažeidimus, bei reikalavo, kad juos pažeidinėtų ir E. B.. Kadangi ji atsisakė tai daryti, buvo apskųsta.

Nuteistoji taip pat teigia, kad ji nesumenkino visuomenės pasitikėjimo modernizavimo skaidrumu/teisėtumu, nes niekas iš visuomenės narių jai nepasitikėjimo nepareiškė. Bendrijos atstovas V. G., būdamas su ja piktuoju dėl jo pažeidžiančių norminius aktus nurodymų nevykdymo bei siekdamas nesumokėti už sutartinį atliktą darbą ir siekdamas naudos sau, ją tyčia apskundė. Nurodo, kad teismas be pagrindo patikėjo liudytojo V. G. parodymais, kad A. K. konkurso metu elgėsi agresyviai, kad A. K. ir ji (E. B.) persimesdavo reikšmingais žvilgsniais, nors ji tuo metu buvo užsiėmusi sąskaitų faktūrų perdavimu siūlytojams. Mano, kad užtenka paklausyti to vienintelio telefoninio pokalbio, įtraukto į teismo medžiagą, ir tampa aišku, kas iš tikrųjų ir kam grasino ir elgėsi neadekvačiai.

Nurodo, kad ji (E. B.) nesinaudojo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams – konkursas nepripažintas neteisėtu, neužginčytas, parengtos papildomos konkurso sąlygos neprieštarauja metodiniams nurodymams, surašytos sąlygos nebuvo užaukštintos, įtrauktos tik pirmininko nurodytos sąlygos, todėl kaltinimas „B.“ protegavimu neatitinka tikrovės, juolab, kad „B.“ pasiūlyta kaina buvo tik 4 iš 10 dalyvavusių įmonių. Be to, ji, t. y. E. B., pareigų jokioje tarnyboje neturėjo, dirbo sutartiniais pagrindais, taigi ir tarnybine padėtimi negalėjo naudotis.

Pasak apeliantės, savo veiksmais ji nesumenkino valstybinės valdžios, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prestižo, dėl to jokios žalos nepatyrė valstybė ir Aplinkos ministerija – jokia žala nepadaryta ir prestižas nesumenkintas, nes konkurso dokumentai parengti pagal šių institucijų reikalavimus, t. y. Aplinkos ministerijos ir jos kuruojamos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros parengtus galiojančius metodinius reikalavimus.

Dėl nuosprendžio nepagrįstumo kaltinamosios E. B. atžvilgiu, epizode dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.

Skunde taip pat nurodoma, kad Šiaulių apygardos prokuratūra 2012 m. kovo 26 d. kaltinamąjį aktą papildė šiais kaltinimais:

1. Pažeidė LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kt. oficialūs viešojo Administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Draudžiama subjektui priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatyme nustatyta tikslų.

Nuteistoji E. B. nurodo, kad dirbdama savo darbą, ji nepažeidė minėto straipsnio, nes nebuvo viešojo administravimo subjektas, net jei prilyginama valstybės tarnautojui, ir subjekto apibrėžime prilyginto valstybės tarnautojui sąvoka iš viso neįvardinama (Viešojo administravimo 3 str. ir subjekto apibrėžimas). Teigia, kad jai niekas nesuteikė viešojo administratoriaus įgaliojimų, todėl ji negalėjo vykdyti ir viešojo administravimo funkcijų bei priimti bet kokių sprendimų. Ji dirbo kaip privatus asmuo pagal dvišales sutartis, nepriiminėjo jokių savarankiškų sprendimų, tik suderinusi su bendrijos pirmininke, parengė papildomas konkurso sąlygas, taigi nurodyto straipsnio principų pažeidimų nepadarė.

Nors, nuteistosios teigimu, nuolatiniai pastatų modernizavimo aktų keitimai nepilnai sureguliuoti, tačiau ji nepiktnaudžiavo ir neklastojo dokumentų – oficiali, visiems prieinama konkursinė apibendrinta medžiaga pateikta bendrijos pirmininkei, kaip įgaliotam administratoriaus (bendrijos) atstovui, papildomų konkurso sąlygų visi punktai apsvarstyti ir pirmininkei nurodžius, pildyti ar keisti ir tik tada patvirtintos papildomos konkurso sąlygos. Taigi ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei proporcingumo principai nepažeisti.

Skunde pažymima, kad visi kaltinamajame akte keliami kaltinimai liečia tik papildomas rangos konkurso sąlygas, tačiau nurodoma, kad E. B. rengė konkurso sąlygas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad metodinių reikalavimų 5 priede „Konkurso sąlygos“ nurodoma, jog „Kiti kvalifikacijos priimtinumo reikalavimai Rangovui – darbo patirtis, darbų apimtys, personalo kvalifikacija, turima darbo įranga, finansinių pajėgumų įrodymas, jeigu jie keliami – yra pateikiami Konkurso sąlygų papildyme“ – ir nebuvo jokio reglamentavimo, kaip tas sąlygas parengti. Nurodo, kad papildomos nekonfidencialios sąlygos buvo keliamos aptarus su bendrijos pirmininke, kuri priima sprendimus dėl tiekėjų kvalifikacijos per viešojo pirkimo komisiją ir platinamos maksimaliai viešai ir kuo platesniam pirkėjų ratui. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. nurodyta, kad iki konkurso perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje, bei keistis informacija.

3. Pažeidė Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijas III sk. 9.p. -„...vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose“.

Vertinimo kriterijai, apeliantės teigimu, buvo aiškiai ir suprantamai aprašyti pirkimo dokumentų 6 priede, t. y. papildomose konkurso sąlygose – nurodytos formulės, pagal kurias numatomas skaičiuoti ekonominis naudingumas ir paaiškinimai. Visi potencialūs rangovai juos suprato, pretenzijų nepareiškė. Taigi, ji (E. B.) III sk. 9 p. nepažeidė. Visas konkursinėje medžiagoje pateiktas formules surado ir teismas.

4. Pažeidė Daugiabučių namų modernizavimo, investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų V sk. 49, 49.1 p., t. y. „Pasiūlymas turi būti atmetamas, jei rangovas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų“.

Skunde teigiama, kad bendrija neatmetė UAB ”B.” pasiūlymo, nes jis buvo priimtiniausias dėl pasiūlytos mažiausios kainos, t. y. dėl pagrindinės konkurso sąlygos įvykdymo (pirmininkės apklausa, 2011-04-07, teisiamojo posėdžio protokolas, t. 4, 133 b. l.). Ši sąlyga yra pagrindinė ir vertinant pagal ekonominį naudingumą. Pasak E. B., teismui nagrinėjant Vertinimo pagal ekonominį naudingumą skaičiavimus, neatsižvelgta į tai, kad buvo prašoma pateikti įmonių pelno nuostolių atskiras ataskaitas ketvirčiais, iš kurių aiškiai visiems pirkimo komisijos nariams, kad ir neturintiems buhalterinio išsilavinimo, matytųsi reikalaujami duomenys. Tačiau siūlytojas UAB „RV s.“ I ketvirčio ataskaitos nepateikė, apie tai informuota bendrija, priimtas bendrijos sprendimas per viešojo pirkimo komisiją, sumažinti kriterijaus P2 įvertinimą.

Dėl kaltinimų, kurie buvo įtraukti į 2011 m. kovo 31 d. kaltinamąjį aktą

1. Veikdama su A. K., siekdama kad UAB ”B.” laimėtų, parengė konkurso sąlygas pagal UAB ”B.” kvalifikacinius duomenis.

Anot nuteistosios, kaltinime daroma prielaida, kad papildomos konkurso sąlygos parengtos pagal išskirtinius UAB ”B.” kvalifikacinius duomenis, kuriais nepasižymi kitos statybos įmonės ir tokiu būdu sudaromos sąlygos laimėti UAB „B.“. Tačiau įvykusio konkurso duomenys parodo (dalyvavo 5 įmonės), kad jokio siekimo, kad laimėtų UAB „B.“, nebuvo. Be to, visos sąlygos buvo suderintos su bendrijos pirmininke, nieko nesiūlyta įtraukti, kas atitiktų tik UAB ”B.” tinkamas sąlygas. Tai paliudijo ir bendrijos pirmininkė teisme (Teisiamojo posėdžio apylinkės protokolas Nr. 1, 2011-04-02,4 t., 133 b. l.)., ir jokiuose teismui pateiktuose dokumentuose (nei apklausose, nei telefoniniuose pokalbiuose) nėra fiksuota, kad UAB ”B.” turi laimėti konkursą. Apeliantės teigimu, papildomos konkurso sąlygos parengtos nenusižengiant metodiniams reikalavimams. Taigi, akivaizdu, kad kaltinimas įrodymais nepagrįstas.

2. Žinodama, kad netinkamas atestatas, t. y. UAB ”B.” negalėjo atlikti stogo įrengimo darbų, įrašė sąlygą, nenurodant darbų srities.

Be to, apeliantės teigimu, tik po Aplinkos ministerijos išaiškinimo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistai, kaip ir ji, sužinojo, kad kai kurių atitvarinių konstrukcijų apšiltinti pagal UAB ”B.” atestatą negalima (Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendis, 14 b. l.). Įrengtas stogas, kuris pagal STR 1.08.02.2002 „Statinio statybos rūšys“ skaitomas pastato išorine atitvarine konstrukcija, po Aplinkos ministerijos išaiškinimo, tapo tarsi nebe atitvarine konstrukcija, ir jos šiltinti nebegalima. Specialistas A. A. teismo posėdyje pasakė, kad vertinant atestatus, nebuvo paprasta atskirti, kadangi tuo metu Aplinkos ministerijos išaiškinta nebuvo ir klaidos tikimybė nemaža. Nurodo, kad šiuo metu norminių dokumentų prieštaravimai panaikinti, pakeitus Statybos įstatymą ir jį lydinčius norminius aktus. Tuo metu bendrija priėmė sprendimus pagal turėtą informaciją. Jos sprendimai nebuvo nei užginčyti, nei apskųsti.

3. UAB ”B.” nepateikė reikalaujamų dokumentų.

Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas vertinimą pagal ekonominį naudingumą, aiškino, jog neteisingai, melagingai įvertinti rodikliai PI ir P2, ir dėl to gauti tikrovės neatitinkantys rezultatai: UAB „B.“ kvalifikacijos atestatas netinkamas, subrangovas UAB „N.“ nepateikė, UAB ”B.” sertifikatas ISO 9001:2000 leido atlikti tik dalį statybinės veiklos – langų montavimą – teismas „pamiršo“ apie apdailos (t. y. apšiltinimo) darbus, kuriuos pagrinde ir atliko objekte (duomenys neskelbtini), ir Aplinkos ministerija išaiškino, kad atitvarinių konstrukcijų šiltinimo darbus galėjo atlikti (paaiškinimas 2 punkte), taip pat niekas ir jokiame dokumente nepaneigė, kad ir stogo šiltinimo pagal šiltinimo sistemą darbus galėjo atlikti su turėtu kvalifikacijos atestatu, o subrangovui nei pagal konkurso, nei pagal papildomas konkurso sąlygas netaikomi tokie pat kvalifikaciniai reikalavimai, kaip rangovui. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės manymu, nei norminiams aktams, nei bendrijai (tai patvirtino bendrijos pirmininkė teismo posėdyje) nenusižengta ir UAB „B.“ buvo teisingai paskelbta rangos darbų konkurso laimėtoja.

Nuteistoji E. B. atkreipia dėmesį, kad klastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningai melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą pakeičiant dokumento turinį, tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas - tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005 arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (Įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

6. Į ataskaitą, įrašė žinomai melagingus duomenis, panaudojo ir suklastojo... (300 str. 1 d.).

Skunde nurodoma, kad ataskaita surašyta teisingai, joje įrašyti siūlytojų duomenys iš konkursui pateiktų pasiūlymų t. y. potencialių rangovų pasiūlytos rangos darbų kainos. Jos įrašytos tokios, kokios ir buvo pateiktos, kokias girdėjo visi dalyvavę konkurso vokų plėšimo procedūroje siūlytojai. Ataskaitos panaudojimas yra standartinė, metodiniuose nurodymuose reikalaujama procedūra. Kadangi UAB ”B.” teisingai buvo paskelbta rangos darbų konkurso laimėtoja, todėl ataskaitoje įrašyti ir panaudoti teisingi, o ne melagingi duomenys.

Skunde E. B. taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos tyrimas ir teismai vyksta jau ketvirti metai, tai sukėlė jai ir psichinių, ir fizinių sveikatos sutrikimų. Jos sveikata itin prasta, kai kurie pakitimai negrįžtami ir kelia daug rūpesčių. Ikiteisminio tyrimo metu prisidėjo naujų, ilgo gydymo reikalaujančių, ligų, todėl jai nuolat tenka lankytis pas gydytojus. Ligos tiesiogiai susijusios su nuolatine stresine būkle. Nurodo, kad ji yra gydyta psichikos sveikatos įstaigose, apie tai buvo informuota STT tyrėja, tačiau kaltinamajame akte nurodoma, kad ji (E. B.) nesigydė. Be to, pateikus kaltinimus, ji neteko galimybės dirbti darbo ir iš mokesčių mokėtojos tapo valstybės išlaikomu asmeniu.

Teismo posėdyje nuteistosios ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų B. J. ir E. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl B. J. kaltės padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas

BK 228 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal šį straipsnį baudžiamąja tvarka atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Specialusis subjektas – būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymis, todėl, kiekvienu atveju inkriminuojant asmeniui šią veiką, turi būti neabejotinai konstatuota, kad asmuo yra valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo BK 230 straipsnio prasme. Teismų praktika rodo, kad sprendžiant bylas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-19/2014 ir kt.). Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2014).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 4 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, o 5 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Byloje esančiame Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros regioninių padalinių skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2.1-41, nurodyta, kad būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Regioninių padalinių skyriaus vyresnysis specialistas yra karjeros valstybės tarnautojas. Iš šio pareigybės aprašymo 7.5. punkto matyti, kad viena iš minėtas pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų yra rangos konkursų procedūrų ir rezultatų atitikimo metodiniams reikalavimams vertinimas ir informavimas apie tai konkursus organizavusius asmenis (4 t. 16-18 b. l.). B. J. charakteristikoje nurodyta, kad ji nuo 2008 m. gegužės 26 d. buvo priimta į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Regioninių padalinių skyriaus Šiaulių regiono padalinio vyresniosios specialistės valstybės tarnautojo pareigas. Taip pat nurodyta, kad pagrindinės B. J. funkcijos yra agentūros vykdomos daugiabučių namų modernizavimo programos administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimas, pasiūlymų dėl valstybės daugiabučių namų modernizavimo programų tobulinimo parengimas, pagalbos ir konsultacijų suteikimas būsto savininkams ir kitiems būsto sektoriaus dalyviams Šiaulių regione (4 t. 19 b. l.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad modernizuojant daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo numatomi darbai: pastato išorės sienų apšiltinimas, balkonų įstiklinimas, laiptinių langų keitimas, butų langų ir balkonų durų keitimas, rūsio langų keitimas, stogo apšiltinimas, šildymo sistemos rekonstrukcija, karšto vandentiekio sistemų vamzdynų keitimas, durų keitimas, laiptinių apdailos remontas, elektros instaliacijos keitimas, nuotekų šalinimo sistemos remontas, šalto vandentiekio vamzdynų keitimas, nuogrindos remontas, vamzdynų izoliavimas (2 t. 103-104 b. l.). UAB ”B.” lokalinėje sąmatoje S003 be kitų darbų nurodyti ir šie darbai: sutapdintų stogų dangos remontas nuvalant, užtaisant pūsles, pirmo sluoksnio prilydomosios bituminės ritininės stogo dangos įrengimas, lietaus nuotekų vamzdžių keitimas PVC vamzdžiais, ventiliacijos kaminėlio įrengimas ir sandarinimas, įlajų keitimas ir jų sandarinimas papildomais dangos sluoksniais, įėjimo stogelių papildomo hidroizoliacijos sluoksnio įrengimas, apskardinimas, parapeto paaukštinimas – mūro darbai, parapetų apskardinimas nuimant senas skardas, stogo liukų keitimas, ventiliavimo šachtų mūro keitimas (2 t. 14 b. l.). Iš UAB ”B.” atestato Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad šios bendrovės statybos darbų sritis – apdailos darbai (2 t. 82 b. l.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktame rašte nurodyta, kad UAB ”B.” atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikia teisės atlikti stogo dangos įrengimo ir stogo remonto darbus, nes šie darbai atestato Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „statybos darbų sritys“ nenurodyti, o 2009 m. rugsėjo 3 d. galiojęs atestavimo komisijos 2008 m. gegužės 30 d. protokolu papildytas UAB ”B.” atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ”B.” taip pat nesuteikia teisės atlikti stogo dangos įrengimo ir stogo remonto darbų (1 t. 120-121 b. l.).

Nors B. J. surašytoje pažymoje apie rangos darbų konkurso rezultatų pritarimą nurodyta, kad organizuotas rangos darbų konkursas atitinka keliamus reikalavimus (1 t. 132-133 b. l.), o jos parengtame rašte „Dėl rangos darbų konkurso rezultatų pritarimo“, adresuotame (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkei nurodyta, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pritaria (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų rezultatams, pagal kuriuos konkurso nugalėtojas yra UAB ”B.” (1 t. 134 b. l.), pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas, Būsto ir urbanistinės plėtros Agentūros regioninių padalinių skyriaus vedėjas A. A. paaiškino, kad UAB ”B.” atestatas neatitiko reikalavimų, stogo dangos prilydimo darbų bendrovė neturėjo teisės atlikti. Paaiškino, kad tokiu atveju UAB ”B.” galėjo pasisamdyti subrangovą, galintį atlikti tokio pobūdžio darbus (4 t. 152 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu specialistas A. A. taip pat nurodė, kad UAB ”B.” pagal pateiktą atestatą neturėjo teisės atlikti stogo dangos įrengimo darbų ir stogo remonto darbų, kurie buvo numatyti UAB ”B.” lokalinėje sąmatoje S003 (2 t. 14 b. l.). UAB ”B.” galėjo atlikti atitvarų apšiltinimo darbus, t. y. ir stogo apšiltinimo darbus, tačiau lokalinėje sąmatoje 1 ir 3-11 punktuose numatyti darbai yra priskiriami prie stogo dangos įrengimo ir stogo remonto darbų. Taigi, galima daryti išvadą, kad UAB ”B.” pateiktas kvalifikacijos atestatas neatitiko konkurso reikalavimų ir dėl to ši įmonė negalėjo būti pripažinta konkurso nugalėtoja. Tos konkursinės sąlygos neatitikimą pirmiausia turėjo pastebėti konsultantas, o po to – ir agentūros darbuotojas, kuris gavęs visą konkursinę medžiagą iš konsultanto, privalo ją dar kartą patikrinti ir tik įsitikinus, kad viskas teisinga, patvirtinti konkurso rezultatus (3 t. 41-42 b. l.).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas G. Z. taip pat paaiškino, kad UAB ”B.” konkursą dėl namo (duomenys neskelbtini) laimėjo neteisėtai – neatitiko šios bendrovės atestatas, apyvartinės lėšos, saugos koordinatorius (4 t. 153 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu šis specialistas, analogiškai, kaip ir A. A., paaiškino, kad UAB ”B.” pagal pateiktą atestatą neturėjo teisės atlikti stogo dangos įrengimo darbų ir stogo remonto darbų, kurie buvo nurodyti UAB ”B.” lokalinėje sąmatoje S003. Taip pat nurodė, kad šioje lokalinėje sąmatoje stogo apšiltinimo darbai yra nurodyti tik 2 punkte, o 3 punkte jau yra nurodyti stogo dangos įrengimo darbai, o 1, 4-11 punktuose numatyti darbai priskiriami prie stogo remonto darbų. Pažymėjo, kad šiuo atveju galima daryti išvadą, jog UAB ”B.” pateiktas kvalifikacijos atestatas neatitiko konkurso reikalavimų ir dėl to ši bendrovė negalėjo būti pripažinta konkurso nugalėtoja. Šios konkursinės sąlygos neatitikimą pirmiausia turėjo pastebėti konsultantas, o po to – ir būsto agentūros darbuotojas, kuris gavęs konkurso medžiagą privalo ją patikrinti ir tik įsitikinęs, kad viskas teisinga, patvirtinti konkurso rezultatus (3 t. 45-46 b. l.).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl B. J. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad B. J., žinodama, jog UAB ”B.” kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, nepagrįstai pripažino, kad UAB ”B.” kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, šį tikrovės neatitinkantį faktą patvirtino anksčiau minėtuose dokumentuose – 2009 m. rugsėjo 11 d. pažymoje apie rangos darbų konkurso rezultatų pritarimą bei Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 1.1-1264 „Dėl rangos darbų konkurso rezultatų pritarimo“, adresuotame (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkei V. R.. B. J. skundo argumentą, kad ji neturėjo tyčios padaryti BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paneigia ne tik anksčiau išdėstyti įrodymai, bet ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo vykdant operatyvinį tyrimą protokole užfiksuotas B. J. ir A. K. telefoninis pokalbis, kurio metu kalbant apie namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, B. J. pasakė, kad „V. nereikalauja to, mes su E. kalbėjom. V. to nereikalauj, kad būtų atestatas būtinai tiem darbam“. Taip pat B. J. pasakė: „<...> aš vertinsiu aną medžiagą, <...> viskas tvarkoj bus, praeisi“, „nepergyvenkit tiktai, aš praleisiu tą“ (1 t. 93-95 b. l.). A. K. paminėjus ypatingus statinius, B. J. pastarajam atsakė, kad „viskas tvarkoj, pas mus ir yra ypatingi statiniai“, <...> aš pasirašyšiu, kadangi aš vertinu“, „<...> ypatingi statiniai jeigu yra ir viskas, reiškia“, „aš specialiai pasiėmiau tą namą administruot ir viskas“ (1 t. 102-103 b. l.). Tai, kad patikslintoje specialisto išvadoje pažymėta, jog atestate buvo nurodyta, jog UAB ”B.” gali atlikti apdailos darbus, prie apdailos darbų yra priskiriamas ir atitvarų apšiltinimas ir tai galėjo suklaidinti konkursinės dokumentacijos vertintojus, nes stogas taip pat yra pastato atitvara, taip pat B. J. skunde cituojami specialistų A. A. ir G. Z. paaiškinimai, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jos kaltės padarius nusikalstamas veikas nepaneigia. Apeliantės kaltės nepaneigia ir jos skundo teiginys, kad klaidų tikimybė buvo nemaža, nes ji tvirtinti namų renovacijos projektus pradėjo tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai B. J. kaltę grindė surinktų įrodymų visuma – liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo vykdant operatyvinį tyrimą protokoluose užfiksuotais duomenimis, bei kitais įrodymais, kurie, priešingai nei skunde teigia B. J., jos kaltę patvirtina, o ne paneigia.

Kaip minėta anksčiau ir kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantė, didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo, jeigu sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad B. J., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės prestižą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prestižą, tuo pačiu sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu ir teisėtumu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino B. J. kalta padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tenkinti apeliantės skundą ir priimti jai išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl E. B. kaltės padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus

Kaip jau minėta, BK 228 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Specialusis subjektas – būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymis, todėl, kiekvienu atveju inkriminuojant asmeniui šią veiką, turi būti neabejotinai konstatuota, kad asmuo yra valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo BK 230 straipsnio prasme. Sprendžiant bylas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojui taip pat prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; nepiktnaudžiavimo valdžia, principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, bei kitais minėtame straipsnyje įtvirtintais principais.

Byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos E. B. išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 171 b. l.) liudija, kad E. B. buvo suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas (statinių grupės – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad E. B. veikla buvo saistoma su valstybe, E. B. pagal jai suteiktą kvalifikacijos atestatą vykdė individualią veiklą – teikė viešąsias paslaugas. Šią aplinkybę patvirtina ir 2009 m. vasario 27 d. tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos „B.“, esančios adresu: Kelmė, (duomenys neskelbtini), ir E. B. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalykas – daugiabučio namo Kelmėje, (duomenys neskelbtini), remonto/modernizavimo darbų, rangos konkurso dokumentų parengimas, konkurso organizavimas (2 t. 169 b. l.).

Esant paminėtoms aplinkybėms, tai pat įvertinus tai, kad Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų, patvirtintų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1.6-16 45 punkte nurodyta, jog konkurso sąlygas ir kitus būtinus pasiūlymui parengti dokumentus rengia specialistas, turintis bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo kvalifikaciją, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog E. B. yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo. Dėl to apeliantės skundo argumentai, kuriais pastaroji grindžia savo teiginį, jog ji nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų subjektas, atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas aiškiai nurodė, kokius norminius teisės aktus E. B. pažeidė, todėl kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliantės skundo argumentas, kad nuosprendyje nenurodyta, kokius normatyvinius dokumentus, įstatymus ir teisės aktus savo veiksmais ji pažeidė.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų 49, 49.1 punktuose nurodyta, kad pasiūlymas turi būti atmetamas, jeigu rangovas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1S-133 redakcija) patvirtintų „Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų“ III skyriaus 9 punkte nurodyta, kad nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus būtina laikytis visų Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešųjų pirkimų principų. Vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose.

Kaip matyti iš liudytojo S. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad jam būnant namo Kelmėje, (duomenys neskelbtini), pirmininku, beveik visi bendrijos gyventojai 2008 m. priėmė sprendimą renovuoti šį namą. Techninei priežiūrai buvo pasirinkta E. B., kurią pasiūlė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovė B. J.. Prieš paskelbiant konkursą, apžiūrėti namo E. B. atvyko su A. K.. Visas konkurso sąlygas rengė E. B., ji pati įrašė ir įstatinio kapitalo skaičius. Konkursas buvo paskelbtas pagal E. B. paruoštą dokumentaciją. Nurodė įstatinio kapitalo dydžio ir reikšmės konkurso sąlygoms nesupratęs (4 t. 134-135 b. l.). Šiuos S. V. parodymus patvirtina telefoninio pokalbio tarp S. V. ir A. K. įrašo turinys. Šio pokalbio metu A. K. pasakė S. V., kad jis su E. „susiderins“ ir jie „atlėks“ „biškį taip bendrai kalbai“ (1 t. 18-19 b. l.).

Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas namo Kelmėje, (duomenys neskelbtini), gyventojas V. G. patvirtino, kad tvarkyti namo renovacijos reikalus buvo įpareigotas S. V.. Kadangi jis, t. y. V. G., turi teisinį išsilavinimą, jis sutiko kontroliuoti renovacijos vykdymą. Kai jis dėl E. B. pateiktų konkurso dokumentų pateikė pastabas ir paprašė padaryti pataisymus, E. B. atsakė, kad tam nebėra laiko, nes po kelių dienų reikės plėšti konkurso dalyvių pateiktus vokus. Jis E. B. siūlė pakeisti įstatinio kapitalo dydį, kad konkurse galėtų dalyvauti daugiau įmonių. Į jo pasiūlymą atidėti konkursą, kad būtų pakoreguotos konkurso sąlygos, E. B. atsakė, jog tai visiškai nenaudinga. Visi namo gyventojai sutiko, kad konkurso sąlygos yra per daug „sukeltos“, tačiau sutiko laukti konkurso rezultatų, norėdami sužinoti, kiek renovacija kainuos. Įvertinęs UAB ”B.” atstovo A. K. ir E. B. veiksmus jis padarė prielaidą, kad pastarieji yra susitarę. Jam paskambinusi (duomenys neskelbtini) apskrities renovacijų skyriaus darbuotoja N. G. pasakė, kad jis stabdo renovaciją, kad pakeisti E. B. nėra galimybės. Pamena, kad konkurso dokumentuose buvo reikalaujama turėti labai didelį įstatinį kapitalą, dideles apyvartines lėšas, atlikti tam tikro pobūdžio darbus. Namo gyventojai sprendė, kad reikėtų sumažinti keliamas kvalifikacines sąlygas (4 t. 148-151 b. l.).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo vykdant operatyvinį tyrimą protokole užfiksuoto telefoninio pokalbio matyti, kad telefoninio pokalbio metu A. K. paklausus E. B. apie namą Kelmėje, (duomenys neskelbtini), E. B. atsakė, kad turi sutartį, tačiau turi „perdirbt visą medžiagą“, nes viskas padaryta „pagal senus metodinius“ (1 t. 15-17 b. l.). Kito pokalbio metu A. K. paklausus, ar E. B. gali atsiųsti jam „kur tą ruošėm medžiagą, tuos metodinius“, E. B. atsakė „ai, tai aš nepataisiau pagal jus“, paaiškino, kad ji šiuo metu aiškinasi dėl šildymo (23-24 b. l.). Telefoninio pokalbio, vykusio tarp A. K. ir E. B. 2009 m. gegužės 13 d., metu E. B. paklausus A. K. „jūs sakėt vieną punktą kažkokį dar įtraukt ?“, A. K. pasakė įtraukt pažymą apie įstatinį kapitalą. E. B. paklausus ar „ne mažiau kaip vieną milijoną litų“, A. K. atsakė „<...> dabar traukit ne mažiau kokie penki šimtai tūkstančių, nes „viens milijons dar nėra įformints dar supranti“. Šio pokalbio metu A. K. taip pat paklausė E. B. „<...> apmokėjimas tik atlikus visus darbus tinka jum ar ne ?“, E. B. į tai atsakė „ne ne, tas taip negal rašyt“ (1 t. 30-32 b. l.). Kito pokalbio tą pačią dieną metu A. K. paklausus E. B. „<...> ar ten tuos Kelmės jau tu tą paruošei ?“, pastaroji atsakė „beveik“, o paklausus ar „galėsi įmest man, kad paskaityčiau dar, dar mintis“, atsakė „tiktai vakare galėsiu įmest“ (1 t. 33-34 b. l.). Kitą dieną kalbėdamas telefonu su E. B. A. K. jai pasakė „<...> būtų geriau mum taip pasiimt paskaityt, gal ką nors dar galvočiau, žinai, pagalvočiau (1 t. 35-37 b. l.). Telefoninio pokalbio, vykusio 2009 m. gegužės 15 d., metu, A. K. E. B. pasakė „aš dabar studijuosiu tenais tuos metodinius, o apie įstatinio kapitalo penkių šimtų tūkstančių“. E. B. paklausus „Neįrašiau ?“, A. K. atsakė „,<..> neperskaitau kažko tai, praleidot kažkaip matyt“, E. B. pasakius „Tada grįšiu ir įrašysiu“, A. K. pasakė „Ai, gerai, tvarkoj“ (1 t. 44-45 b. l.).

Nors E. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnis suteikia teisę iki konkurso perkančiajai organizacijai ir tiekėjams bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija, atkreipiamas dėmesys, jog minėto įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje aiškiai nurodyta, kad telefonu perkančiajai organizacijai gali būti pateikiamos tik paraiškos, o iš anksčiau paminėtų telefoninių pokalbių turinio akivaizdu, kad E. B. ir A. K. derino namo Kelmėje, (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų konkurso sąlygas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog teigti, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai supainioti su pokalbiais apie byloje nenagrinėjamus objektus, nėra pagrindo. Atsakant į apeliantės skundo argumentą, kad „telefoniniai pokalbiai į bylą pateikti nepilnai“, ir neatspindi realių įvykių, nėra pagrindo – šie pokalbiai sudaro vientisą logišką grandinę ir taip pat yra E. B. kaltės įrodymas. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys liudija, kad iki konkurso apžiūrėti minėto namo E. B. atvažiuodavo tik su vienos bendrovės – UAB ”B.” atstovu (A. K.), ir tai rodo, kad buvo siekiama vieno tikslo – kad konkurso sąlygos tiktų UAB ”B.” ir kad renovacijos darbams bendrija pasirinktų būtent UAB ”B.”. Taigi, priešingai nei teigia E. B., akivaizdu, kad ji pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas.

Kadangi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad E. B. šia sutartimi įsipareigojo parengti daugiabučio namo Kelmėje, (duomenys neskelbtini), remonto/modernizavimo darbų, rangos konkurso dokumentus, organizuoti konkursą, apeliantės skundo argumentas, kad ji rengė tik papildomas konkurso sąlygas, atmetamas kaip nepagrįstas. Tai, kad dokumentų rengimo stadijos norminiai aktai nereglamentuoja, papildomas konkurso sąlygas reikia sukurti ir draudimų konsultuotis bei gauti informaciją nėra, E. B. kaltės padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl daugiabučio namo Kelmėje, (duomenys neskelbtini)) nepaneigia. Dar kartą pažymima, jog byloje nustatyta, kad su A. K. E. B. konsultavosi ne jai pavesto darbo klausimais, o derino namo modernizavimo darbų konkurso sąlygas, kad jos tiktų būtent UAB ”B.”. Akivaizdu, kad suderinusi su A. K., E. B. dėl namo (duomenys neskelbtini), Kelmė, modernizavimo parengtose konkurso sąlygose Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų 6 priedo Konkurso sąlygų papildymas 1 punkte įrašė, kad įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 000 Lt, o 9 priedo Rangos darbų sutarties papildomos sąlygos 2 punkte įrašė, kad atsiskaitymai gali būti vykdomi už užbaigtų darbų grupes arba darbų, atliktų per mėnesį, apimtis (2 t.174-183 b. l.).

Bylos duomenys taip pat liudija, kad 2008 m. vasario 25 d. daugiabučio namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, atstovaujama bendrijos pirmininkės V. R., ir E. B. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, modernizavimo darbų, numatytų 2008 m. sausio 14 d. Investicijų projekte Nr. 07-006: rangos darbų pirkimo konkurso dokumentų parengimo, konkurso organizavimo, rangos darbų techninės priežiūros (1 t. 170-171 b. l.).

E. B. parengtose konkurso sąlygose nurodyta, kad jei rangovas tam tikriems darbams/darbų daliai atlikti numato pasitelkti subrangovus, pateiktame pasiūlyme turi būti pridėta tokios pačios apimties informacija apie juos, kokios pirkimo dokumentacijoje prašoma pateikti ir iš rangovo. Konkurso sąlygų papildyme įrašyta, kad siūlytojas yra įregistruotas įstatymų numatyta tvarka ir turi galiojantį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos svarbos pastatuose (nenurodant darbų srities); siūlytojo vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus ne mažesnė kaip 3 mln.; rangovas atsako už darbų saugą ir darbų koordinavimą statybos aikštelėje; siūlytojo pateikiama – darbų koordinavimo specialisto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos, patvirtintos įmonės vadovo parašu ir įmonės antspaudu; siūlytojas turi pagrįsti savo patirtį pastatų atitvarinių konstrukcijų šiltinimo, šildymo sistemų rekonstravimo srityse; siūlytojo pateikiama – rekomendacija su rekvizitais ankščiau renovuotų ar statytų pastatų; 9 priede „Rangos darbų sutarties papildomos sąlygos“ įrašyta, kad atsiskaitymai gali būti vykdomi už užbaigtų darbų grupes arba darbų, atliktų per mėnesį, apimtis; Rangos darbų sutarties papildomų sąlygų Techninės specifikacijos „Plokščio stogo šiltinimas“ 3 dalyje prie darbų aprašymo nurodytas dviejų sluoksnių ritininės stogo dangos įrengimas (2 t.106-114, 116-126 b. l.). Iš E. B. paruoštos rangos darbų pirkimų ataskaitos matyti, kad UAB ”B.” atitinka visus kriterijus: kvalifikacijos atestatai, įdiegta ISO kokybės vadybos sistema, metinė apyvarta ne mažiau 3 mln. Lt (1 t. 128-129, 130-131 b. l.). E. J. parengtame (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkei V. R. adresuotame rašte „Dėl rangos darbų konkurso rezultatų pritarimo“ nurodyta, kad pritariama konkurso rezultatams, pagal kuriuos konkurso nugalėtojas yra UAB ”B.” (1 t. 134 b. l.).

Kaip jau minėta anksčiau, iš UAB ”B.” atestato Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad šios bendrovės statybos darbų sritis – apdailos darbai (2 t. 82 b. l.). Aplinkos ministerijos pateiktame rašte nurodyta, kad UAB ”B.” atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikia teisės atlikti stogo dangos įrengimo ir stogo remonto darbus, nes šie darbai atestato Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „statybos darbų sritys“ nenurodyti; 2009 m. rugsėjo 3 d. galiojęs atestavimo komisijos 2008 m. gegužės 30 d. protokolu papildytas UAB ”B.” atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ”B.” taip pat nesuteikia teisės atlikti stogo dangos įrengimo ir stogo remonto darbų (1 t. 120-121 b. l.). Be to, tiek specialistas G. Z., tiek A. A. paaiškino, kad UAB ”B.” pateiktas kvalifikacijos atestatas neatitiko konkurso reikalavimų, UAB ”B.” pagal pateiktą atestatą neturėjo teisės atlikti stogo dangos įrengimo darbų ir stogo remonto darbų, kurie buvo nurodyti UAB ”B.” lokalinėje sąmatoje S003, todėl ši bendrovė negalėjo būti pripažinta konkurso nugalėtoja. Specialistai taip pat pažymėjo, kad šios konkursinės sąlygos neatitikimą pirmiausia turėjo pastebėti konsultantas, o po to – ir būsto agentūros darbuotojas, kuris gavęs konkurso medžiagą privalo ją patikrinti ir tik įsitikinęs, kad viskas teisinga, patvirtinti konkurso rezultatus.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, E. B., žinodama apie minėtas aplinkybe, ne tik nepranešė UAB ”B.”, kad ji negali dalyvauti konkurse, tačiau priešingai – konkurso sąlygas paruošė tokias, kad jos tiktų UAB ”B.”. Tai patvirtina ne tik anksčiau nurodyti E. B. ir A. K. telefoniniai pokalbiai, bet ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo vykdant operatyvinį tyrimą protokole užfiksuotas 2009 m. rugsėjo 10 d. tarp A. K. ir E. B. vykęs telefoninis pokalbis, kurio metu E. B. A. K. pasakė „<...> dabar visa būsto agentūra žino apie jūsų netinkamus atestatus. Tai dabar pasakyk man, kaip tave praleist ?“, „RV s.“ tada ein dabar“, „Dabar paprasčiausiai ten yra visi duomenys, kad jūsų atestatas netinkams, kad jūs neturit teisės netgi stogų šiltint. Supranti? Pagal jūsų atestatą. Dabar jau visi būsto agentūroj žino“ (1 t. 87-89 b. l.). Kito telefoninio pokalbio, vykusio tą pačią dieną, metu A. K. pasakius, kad „ten nėra išvardints, kad bendrastatybiniai darbai būtų atestats“, E. B. pasakė „aš tai specialiai neišvardinau“ (1 t. 90-92 b. l.).

Nors bylos duomenys patvirtina, kad UAB ”B.” neatitiko konkurso reikalavimų, be to, pateikė ne visus konkurso sąlygose reikalaujamus dokumentus, E. B. jau minėtame perkančiųjų organizacijų vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lape (1 t. 130-131 b. l.), taip pat rangos darbų pirkimo ataskaitoje (1 t. 128-129 b. l.) įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB ”B.” atitinka visus konkurso reikalavimus ir dėl to UAB ”B.” buvo paskelbta konkurso nugalėtoja (3 t. 6-7, 8 b. l.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad net ir teisiniame reguliavime esančios spragos nesuteikė teisės E. B. proteguoti UAB ”B.”.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, ir išsamiai bei motyvuotai konstatavo, kad E. B. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl daugiabučio namo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Bylos duomenys patvirtina, kad E. B. pažeidė viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1S-133 redakcija) patvirtintų „Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų“ III skyriaus 9 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009-04-16 įsakymo Nr. 1.6-16 „Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniai reikalavimai“ V skyriaus 49, 49.1 punktus, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino valstybinės valdžios ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prestižą, ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Be to, anksčiau išdėstytų įrodymų visuma taip pat neginčijamai patvirtina, kad E. B., žinodama, jog UAB ”B.” kvalifikacinis atestatas yra netinkamas, bendrovės pateiktas ISO 9001:2000 sertifikatas suteikia teisę atlikti tik dalį darbų, tik iš dalies įvykdytas konkurso sąlygų papildymo 9 punkto reikalavimas, parengė perkančiųjų organizacijų vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lapą, kur UAB ”B.” nepagrįstai įvertino 10 balų (1 t. 130-131 b. l.), po to šiuos žinomai melagingus duomenis įrašė į rangos darbų pirkimo ataskaitą, patvirtindama juos savo parašu (1 t. 128-129 b. l.), ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus panaudojo pateikdama daugiabučio namo, esančio adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai (1 t. 134 b. l.). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad minėti E. B. veiksmai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius – konkurso nugalėtoja neteisėtai buvo paskelbta UAB ”B.”. Taigi, byloje įrodyta, kad E. B. padarė ir BK 300 straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad kaltinamajame akte nepagrįstai pažymėta, jog ji psichikos sveikatos priežiūros įstaigose nesigydė, jos kaltės padarius nusikalstamas veikas nepaneigia ir reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui neturi.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Duomenų, patvirtinančių E. B. skundo argumentą, kad apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 301 ir 303 straipsnių reikalavimų, byloje nėra, todėl šis apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

Kaip teisingai savo skunde pažymėjo E. B., Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Bylos duomenys liudija, kad 2012 m. kovo 23 d. prokuroras surašė byloje kaltinamąjį aktą ir jį kartu su baudžiamąja byla perdavė pirmosios instancijos teismui (5 t. 109, 112-121 b.l.). Kadangi kaltinamajame akte buvo neteisingai nurodyta jo surašymo data (vietoje 2012 m. nurodyti 2011 m.), prokuroras šią klaidą ištaisė ir pateikė kaltinamąjį aktą su pataisyta data (5 t. 185-194, 195-197 b. l.). Akivaizdu, kad baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama būtent pagal 2012 m. kovo 23 d., o ne 2011 m. kovo 31 d. kaltinimą, todėl nuteistosios E. B. skundo argumentai, susiję su 2011 m. kovo 31 d. kaltinimu, nenagrinėjami. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo visas kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes ir su šio teismo pateiktais motyvais kolegija visiškai sutinka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistųjų E. B. ir B. J. apeliacinius skundus.