Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-3247-1235/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05426-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.2; 51.4; 55.1.3 (S)

2025 m. vasario 20 d.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. (E. D.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. D. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 24S209002 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl nuolatinio leidimo gyventi išdavimo ir pateikė visus prašomus dokumentus, kurie patvirtina jo teisę gauti leidimą nuolat gyventi. Akcentuoja, kad prašymo pateikimo metu ir šiuo metu (skundo teismui pateikimo metu) turi galiojantį leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas atsakovo, vadovaujantis negaliojančiu teismui apskųstu 2024 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 24S178042. Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė iš esmės daro negaliojantį ir skundžiamą Sprendimą, kuris priimtas tik dėl 2024 m. liepos 30 d. sprendimo, kitų aplinkybių ir argumentų nenurodant. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas Sprendimą, negalėjo vadovautis 2024 m. liepos 30 d. sprendimu. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes yra neišsamus.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, jog nesutinka, kad Migracijos departamento 2024 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 24S178042 yra negaliojantis. Jokiame teisės akte nėra nurodoma, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas tik padavus skundą turi būti vertinamas kaip negaliojantis. Šiuo konkrečiu atveju, kai skundas yra paduotas Regionų administraciniam teismui, todėl tik išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą, kuris įsiteisės, Migracijos departamento sprendimas gali būti panaikintas/paliktas galioti. Ginčijamu Sprendimu pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo, nes negalima teigti, kad yra Lietuvos Respublikoje pragyvenęs pastaruosius penkerius metus teisėtai be pertraukos, turėdamas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Skunde nepaneigta ginčijamame Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu neatitiko jo turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, todėl jo pragyventas laikotarpis negali būti laikomas teisėtu ir negali būti įskaičiuojamas į Lietuvoje jo pragyventą laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 24S209002 ir įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išduodami nuo 2009 m. birželio 30 d.

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 24S178042 panaikino pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 15 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760289148, galiojantį iki 2025 m. birželio 24 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; įmonė, kurios dalyvis yra asmuo, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14477-780/2024 pareiškėjo skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1231-520/2025 2025 m. sausio 29 d. priėmė nutartį, kuria Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 5 d. prašymu Nr. 2408-LNG-0021 (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad pragyveno Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 24S209002 nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta, kad 2024 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 24S178042 leidimas laikinai gyventi Nr. 760289148 buvo panaikintas, nustačius, jog bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu bei konstatavus, kad užsienietis Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir jo tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą, bet formaliai atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Tai reiškia, kad asmuo nelaikomas teisėtai pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau, minėta – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Aprašas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Pagal Įstatymo 53 straipsnio 3 dalį užsienietis, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Teisėtai pragyvento laikotarpio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką išduodant užsieniečiui leidimą nuolat gyventi šio straipsnio 1 dalies 8–8² punktuose nustatytais pagrindais nustato vidaus reikalų ministras.

Pagal Aprašo 47 punktą, jeigu leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, turintis nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi Vizos aprašo ar Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įvertinti, ar nėra nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Jei toks pagrindas nustatomas, sprendimas dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimamas kartu su sprendimu neišduoti leidimo nuolat gyventi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šioje nuostatoje įtvirtinta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms: 1) jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir 2) turėjo leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą. Elgesio taisyklės taikymą (leidimo išdavimą) suponuoja būtent abiejų šių sąlygų egzistavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-995-662/2025).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Aprašo nuostatas, yra išaiškinta, kad atliekamos dvi atskiros administracinės procedūros: pirmosios metu tikrinama, ar užsienietis prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimo metu atitinka laikino leidimo gyventi išdavimo sąlygas, o antrosios administracinės procedūros metu, atsižvelgiant į pirmosios procedūros pasekmes, atitinkamai sprendžiama dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Skaičiuojant teisėto gyvenimo šalyje laikotarpį, svarbu ne formaliai atsižvelgti į leidimo laikinai gyventi atitinkamu laikotarpiu turėjimo faktą, bet nustatyti realų teisėto gyvenimo šalyje laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3471-624/2021).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai gavęs pareiškėjo Prašymą ir nustatęs pareiškėjo pragyventą 5 metų laikotarpį Lietuvoje, vertino tai, ar pareiškėjas minėtą laikotarpį Lietuvoje gyveno teisėtai. Kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, Migracijos departamentas 2024 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760289148, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi užsienietis Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir jo tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą, bet formaliai atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Atsakovas, nustatęs neatitiktį pareiškėjo turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygoms, vertino kaip neteisėtą pareiškėjo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. spalio 1 d. turint leidimą laikinai gyventi Nr. 760289148.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčijo teisme Migracijos departamento 2024 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 24S178042, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760289148, tačiau teismas nenustatė minėto sprendimo panaikinimo pagrindų. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis negaliojančiu Migracijos departamento 2024 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 24S178042. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760289148 buvo panaikintas, sutiktina su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi Nr. 760289148 nelaikytinas teisėtu. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat papildomai įvertino turimus duomenis ir dokumentus dėl pareiškėjo atitikimo kitiems Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytiems leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindams, tačiau tokių pagrindų nenustatė.

Skundžiamame Sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas, pateiktas aplinkybių vertinimas yra aiškus ir suprantamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl naikinti Sprendimo, kaip to savo patikslintu skundu prašo pareiškėjas, nėra pagrindo. Netenkinus patikslinto skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą pareiškėjo Prašymą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas patikslintu skundu taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. D. (E. D.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.