Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nutartis dėl trūkumų šalinimo įteikta pareiškėjai 2015-06-01, tačiau per nustatytą terminą jokių papildomų duomenų nebuvo gauta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjos A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-124-853/2012 išnagrinėjo ieškovo UAB „Bonum Publicum“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei atsakovės A. M. priešieškinį UAB „Bonum Publicum“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos, skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų patvirtindamas taikos sutartį tarp bylos šalių. Atsakovė A. M. per savo atstovę prašė teismo patvirtinti pateiktą šalių taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukti.

Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl civilinės bylos Nr. 2-124-853/2012 atnaujinimo. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 14 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: pateikti prašymą, atitinkantį bendruosius (CPK 111, 113, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus bei sumokėti žyminį mokestį už prašymo pateikimą. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjai, kad pagal CPK 369 straipsnį prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Taip pat prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Teismas skundžiamoje 2015 m. birželio 22 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja neištaisė pareiškimo trūkumų, nenurodė, kokiu CPK 366 straipsnyje nurodytu pagrindu grindžia savo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-124-853/2012, nenurodė, kokios yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-124-853/2012, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos prašymo, nesumokėjo įstatyme numatyto žyminio mokesčio, todėl pareiškėjos A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Šis reikalavimas yra imperatyvus, nes tik esant vienodiems reikalavimams paduodamiems ieškiniams teismas turi galimybę išnagrinėti bylą ir įvykdyti savo pareigą užtikrinti šalių rungimosi, dispozityvumo, procesinio lygiateisiškumo, taip pat proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų įgyvendinimą (CPK 7, 12, 13, 17 str.). Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

Teismų praktikoje nurodoma, jog būtent klausimą (bylą) nagrinėjančio teismo pareiga yra remiantis pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (faktiniu reikalavimo pagrindu) bei dalyku (reiškiamu reikalavimu) kvalifikuoti keliamą klausimą, tai yra parinkti bei pritaikyti aktualias proceso bei materialiosios teisės normas. Teismų praktikoje taip pat yra suformuluotos aiškios nuostatos, jog procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu teikiamas dokumentas turi tokias ydas, kurių nepašalinus būtų neįmanoma šios bylos nagrinėjimo procesą organizuoti taip, kad paminėtas ginčas būtų išnagrinėtas kuo greičiau ir teisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013, etc.).

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai nepatikslinus faktinių aplinkybių ir faktinių proceso atnaujinimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas negalėjo šių pagrindų suformuluoti už pareiškėją, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Atskirasis skundas netenkinamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai.