Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1400-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2A-1400-254/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15089-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius, Egidijus Tamšauskas
Atsakovas
E. K., K. G., L. A.
Ieškovas
BUAB „Rogintė“
Advokatai
Modestas Vogulis
Civilinė byla Nr. 2A-1400-254/2013;proceso Nr. 2-05-3-15089-2012-8;

procesinio dokumento kategorijos: 44.2.4.1; 121.14; 121.18; 126.8.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Agnei Diržinauskaitei ir Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Modestui Voguliui, atsakovui E. K. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Rogintė“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2273-775/2013 pagal ieškovės BUAB „Rogintė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, ieškinį atsakovams K. G., L. A. ir E. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovų 44 360,44 Lt žalos atlyginimą taip: iš K. G. - 7 399,34 Lt, iš L. A. – 20 877,09 Lt ir iš E. K. – 16 084,01 Lt. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Ieškovės teigimu, Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) reglamentuota įmonės vadovo ir savininko pareiga, paaiškėjus įmonės nemokumui, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; jeigu įmonės vadovas, savininkas to nepadaro, jo veiksmai laikytini neteisėtais, o dėl jų atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka; žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kreditorių reikalavimus, kurių įmonė negali patenkinti. Ieškovė paskaičiavo, kad E. K. 2010 m. kovo 26 d. – 2011 m. vasario 18 d. vadovavimo metu susidarė 16 084,01 Lt įsiskolinimas kreditoriams UAB „Noringė“ ir VSDFV Kauno skyriui (t. 1, b. l. 105). L. A. 2011 m. vasario 18 d. – 2011 m. lapkričio 11 d. vadovavimo laikotarpiu susidarė 20 877,09 Lt įsiskolinimas kreditoriams UAB „Bennet distributions“, UAB „Dezinfa“, UAB „Eugesta“, UAB „G4S Lietuva“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Noringė“, UAB „Tele2“, LATGA ir VSDFV Kauno skyriui (t. 1, b. l. 104). K. G. nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo vadovavimo laikotarpiu susidarė 7 399,34 Lt įsiskolinimas kreditoriams UAB „G4S Lietuva“, LATGAA, UAB „Noble group“, VMI ir VSDFV Kauno skyriui (t. 1, b. l. 103 – 105). Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2010 ir 2011 metais įmonė veikė nuostolingai, jau 2010 m. įmonės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, kas atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą įmonės nemokumo sąvoką. Nuo to laiko iki pat bankroto bylos iškėlimo atsakovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė šiais motyvais:

1. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė žalos dydžio įmonei ir jos kreditoriams. Ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių įsipareigojimų suma yra mažesnė negu bendrovės skolos 2010 ir 2011 metų pabaigoje. Patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 45 344,01 Lt (t. 1, b. l. 16), o 2010 metų bei 2011 metų pabaigoje bendrovės skolinių įsipareigojimų sumos atitinkamai buvo 52 690 Lt ir 65 184 Lt (t. 1, b. l. 14, 15), todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės skolinių įsipareigojimų sumos ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo. Todėl, teismo nuomone, dėl atsakovų pereigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nevykdymo, žala ieškovei ir jos kreditoriams nebuvo padaryta.

2. Teismas byloje nenustatė jokių atsakovų nesąžiningų ar tyčinių veiksmų, didinant skolinius bendrovės įsipareigojimus. Todėl atsakovų nei kaip įmonės vadovų, nei kaip įmonės akcininkų veiksmai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingai, investuojant savo asmenines lėšas, siekiant bankroto išvengti, negali būti vertinami kaip neatitinkantys protingos verslo rizikos ir prieštaraujantys geriems verslo standartams, tuo pačiu - tokie veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai įvertino ieškovės skolinių įsipareigojimų dydį:

1.1. Teismas, vertindamas bendrovės skolinių įsipareigojimų dydį 2010 bei 2011 metais, atitinkamai vadovavosi 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanso duomenimis (t. 1, b. l. 14, 15). Iš 2010 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 52 690 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 27 690 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 25 000 Lt. 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 109 184 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 65 184 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 44 000 Lt. Tuo tarpu vertindamas ieškovės skolinių įsipareigojimų dydį bankroto bylos iškėlimo metu, teismas vadovavosi ne bankroto bylos iškėlimo metu patvirtinto balanso duomenimis (2012 m. birželio 25 d. balansas), tačiau bendrovės turimus įsipareigojimų prilygino bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, t. y. 45 344,01 Lt. Toks bendrovės turimų skolinių įsipareigojimų nustatymas yra nepagrįstas ir negali būti laikytinas teisingu. Juridinių asmenų turimo turto ir įsipareigojimų dydis yra nurodomi balanse. Vertinant ieškovės turimų finansinių įsipareigojimų dydį bankroto bylos iškėlimo metu, atitinkamai turi būti vertinami bankroto bylos iškėlimo metu sudarytame balanse nustatyti rodikliai, tai yra balanso E grafoje „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ nurodyta įsipareigojimų suma. Kaip matyti iš 2012 m. birželio 25 d. balanso už 2011 metus duomenų, ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 109 184 Lt. Taigi, skirtumas tarp bendrovės turėtų skolinių įsipareigojimų 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso yra lygus 56 494 Lt (109 184 Lt – 52 690 Lt). Atsižvelgiant į tai, akivaizdžiai matyti, kad bendrovės skolinių įsipareigojimų dydis nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo yra stipriai išaugęs.

1.2 Ieškovės finansinių įsipareigojimų dydžio nustatymas, vadovaujantis bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma, negali būti laikomas teisingu ir tiksliu taipogi ir dėl sekančios aplinkybės. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad bankrutuojančios bei bankrutavusios įmonės kreditoriai savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei gali pareikšti ir juos tikslinti iki pat įmonės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo metu ieškovės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami, taip pat gali būti pareikšti nauji finansiniai reikalavimai. Tokią galimybę patvirtina 2012 m. birželio 25 d. balanso duomenys (balansą yra pasirašęs vienas iš atsakovų K. G., todėl jame nustatytais duomenimis abejoti nėra pagrindo). Atsižvelgiant į tai, apeliantė mano, jog bankroto bylos iškėlimo metu esantis bendrovės skolinių įsipareigojimų dydis turi būti nustatomas objektyviais, sudarytame balanse nustatytais duomenimis, o ne teismo patvirtinta finansinių reikalavimų bankroto byloje suma.

2. Ieškovė jau 2010 metų pabaigoje neturėjo pakankamai turto ir galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus. Per tolimesnius savo veiklos laikotarpius tik didino skolinius įsipareigojimus. Bendrovė 2010 metais ir 2011 metais veikė nuostolingai, patyrė atitinkamai 36 088 Lt ir 71 802 Lt įprastinės veiklos nuostolių. Iš 2010 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 24 250 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 52 690 Lt, tame tarpe, per vienerius metus mokėtinos sumos (įsipareigojimai) – 27 690 Lt, t. y. įmonė dirbo nuostolingai ir jos įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, kas atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą įmonės nemokumo sąvoką (aplinkybės, kad įmonė buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, atsakovai neginčija). Atsižvelgiant į tai, bendrovės administracijos vadovui buvo atsiradusi pareiga inicijuoti įmonė bankroto procedūrą. Nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir veiklą tęsiant toliau, 2012 m. birželio 25 d. balanso duomenimis ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai jau sudarė 109 184 Lt. Taigi, skirtumas tarp bendrovės turėtų skolinių įsipareigojimų 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. birželio 25 d. yra lygus 56 494 Lt. Atitinkamai ši suma turėtų būti laikytina bendrovei ir jos kreditoriams padarytais nuostoliais, atsiradusiais dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo. Kadangi ieškovės kreditoriai savo finansinius reikalavimus bankroto byloje yra pareiškę 44 360,44 Lt sumai, administratorius ieškinį dėl bendrovei bei bendrovės kreditoriam padarytos žalos atlyginimo yra pareiškęs ne 56 494 Lt, bet pareikštų finansinių reikalavimų bankroto byloje sumos dydžiui, t. y. 44 360,44 Lt sumai.

3. Apeliacinio skundo pirmoje ir antroje dalyje nurodytų aplinkybių visuma, apeliantės manymu, pilnai įrodo atsakovų civilinės atsakomybės pagrindus, t. y. bendrovė nuo 2010 metų buvo nemoki, atsakovams buvo atsiradusi prievolė vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl atsakovų veiksmų (nesikreipimo į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo) bendrovė ir jos kreditoriai patyrė nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas K. G. ir E. K. panašiais (skirtumai išskiriami) atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde, neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, ji nenurodė, kokie konkretūs atsakovų veiksmai nulėmė žalos atsiradimą, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir žalos, kokia yra atsakovų kaltė. Atsakovai vadovavimo ieškovei laikotarpiu nepriėmė jokių sprendimų ir neatliko jokių veiksmų kurie: 1) pažeistų bendrovės įstatus, būtų priešingi bendrovės veiklos tikslams, būtų neteisėti; 2) viršytų normalią komercinę riziką; 3) būtų nuostolingi ar 4) būtų ekonomiškai nenaudingi.

2. Visos išlaidos, kurios ieškovės buvo patirtos atsakovo K. G. vadovavimo metu, buvo susijusios tik su komercinės veiklos vykdymu (atsakovo E. K. taip pat ir su investicijomis, siekiant atidaryti kokteilių barą), t. y. jokių sandorių, kurie nebuvo būtini ieškovės kasdieninei veiklai vykdyti, atsakovas K. G. nesudarinėjo. Atsakovo K. G. valdymo metu, ieškovė ženkliai sumažino savo veiklos išlaidas, optimizavo bendrovės veiklą bei toliau vykdydamas komercinę veiklą, siekė sumažinti kreditorinius įsipareigojimus. Be to, atsakovo K. G. vadovavimo laikotarpiu, ieškovė nebuvo nutraukusi komercinės veiklos, o atvirkščiai veiklos apimtis didino. K. G. vadovavimo laikotarpiu pilnai atsiskaitė su visais apeliantės darbuotojais bei sumažino finansinių reikalavimų sumą. Todėl pastarasis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, nes pagrįstai tikėjo, jog su kreditoriais ateityje galės atsiskaityti.

3. Atsakovas E. K. akcijas iš G. M. įsigijo ir įmonei vadovauti pradėjo 2010 m. kovo 26 d. Apeliantė iki 2010 m. gegužės mėnesio veiklos apskritai nevykdė. Atsakovo E. K. vadovavimo metu, t. y. 2010 m. gegužės mėn., bendrovė Marijampolės mieste atidarė kokteilių barą „Sheikeris“. 2011 m. vasario 18 d. atsakovas E. K. bendrovės akcijas perleido L. A.. Atsakovo E. K. vadovavimo laikotarpiu, apeliantė tik pradėjo vykdyti komercinę veiklą, todėl akivaizdu, jog E. K. nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo. Be to, pagrįstai tikėjo, jog su kreditoriais ateityje galės atsiskaityti.

4. Teismas teisingai įvertino ieškovės skolinių įsipareigojimų dydį bei vadovavosi ne bankroto bylos iškėlimo metu patvirtinto balanso duomenimis (2012 m. birželio 25 d.), o bendrovės bankroto byloje patvirtintais finansiniais reikalavimais, nes ir pati apeliantė žalos dydį padarytą kreditoriams tiek pareikštame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, kildina būtent iš kreditorinių reikalavimų sumos. Be to, apeliantė nenurodė ir nepateikė teismui duomenų apie pas trečiuosius asmenis esančių mokėtinų sumų dydžius apeliantei, iš kurių gali būti tenkinami pareikšti bei patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, atsižvelgiant į šią aplinkybę, kreditorinių reikalavimų suma ir žalos dydis gali ženkliai sumažėti.

5. Dar daugiau, apeliantė klaidina teismą, apeliaciniame skunde nurodydama, kad kreditoriniai reikalavimai apeliantės bankroto procese dar gali būti tikslinami. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį dėl apeliantės likvidavimo, kuri yra įsiteisėjusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Todėl nauji kreditoriniai reikalavimai negali būti teikiami, o esami tikslinami. Dar daugiau, apeliantė nenurodė tokių kreditorinių reikalavimų, kurių dydis yra ginčijamas.

Atsakovas L. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu laiku nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal ĮBĮ 8 str. 1 d., jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga atsiranda nuo tada, kai jie sužino apie aplinkybes, sąlygojančias šią jų pareigą, t.y. nuo tada, kai jiems tampa žinoma, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), todėl byloje buvo svarbu šią aplinkybę išsiaiškinti. Apeliantė nurodo, kad kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo pareigą visi atsakovai, pradedant nuo E. K.. Šis atsakovas iš 2010-01-01 – 2010-12-31 balanso, kuris buvo sudarytas 2011-04-29, turėjo žinoti, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiame balanse buvo apskaityta 24 250 Lt įmonės turto, o įsipareigojimų - 52 690 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 27 690 Lt., todėl įmonė buvo nemoki.

Tačiau pagal ĮBĮ 2 str. 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio aplinkybių, apeliantė įmonės nemokumą sieja su įmonės turto bei apskritai visų, o ne tik pradelstų, įsipareigojimų sumos santykiu, t.y. apie nemokumą sprendė ne pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas nuostatas. Pažymėtina, kad iš balanso duomenų negalima nustatyti, kurie įsipareigojimai yra pradelsti, todėl nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas nustatė terminą juos pateikti (II t., b.l. 147). Atstovas paaiškino, kad tokius duomenis teikia tik 2010-12-31 dienai, kuomet jie buvo lygūs 17 342,40 Lt sumai, nes dėl tokių pat duomenų kiekvieno atsakovo vadovavimo pradžiai ir pabaigai parengimo reikėtų įdėti daug darbo laiko sąnaudų. Tačiau ieškovui siejant atsakovo E. K. pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo su 2010 m. balanso duomenų sužinojimu, kuris buvo parengtas 2011-04-29, teismui nepakanka įvertinti įmonės turto ir turimų visų įsipareigojimų santykį 2010-12-31, kad konstatuoti įmonės nemokumą. Kad nustatyti E. K. neteisėtus veiksmus – nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo būtina įvertinti pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį būtent 2011-04-29. Tai yra svarbu jau vien todėl, kad šis atsakovas paaiškino, jog bendrovė vystė Marijampolėje kokteilių baro veiklą, todėl skola gėrimų tiekėjams keisdavosi į mėnesį keletą kartų, priklausomai nuo gėrimų pardavimo. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina apeliantės pateiktos skolų tiekėjams apskaitos kortelės, kuriose duomenys apie skolos dydį UAB „Bennet distributors“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Atsis“, UAB „Eurokornus“ per 2010 m. 05-12 mėnesius keitėsi keletą kartų per mėnesį ir mokėjimai nei vieną mėnesį nebuvo nutrūkę (II t., b.l. 152-177). Be to, pažymėtina, kad ieškovės ir tiekėjų sutartys numatė patiektų prekių atsiėmimą, pavėlavus atsiskaityti, todėl tik detali duomenų apie pradelstus įsipareigojimus ir konkrečių sutarčių vykdymą kiekvieno atsakovo vadovavimo laikotarpiu galėtų duoti pagrindą spręsti apie įmonės nemokumą ir atsakovų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei žalos dydį, jeigu ši pareiga buvo nevykdoma. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2013-11-04 pranešimą apie visus įmonės įsipareigojimus (III t., b.l. 2-3) kiekvieno atsakovo darbo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Šiuose duomenyse fiksuotas skolos augimas ir jos sumažėjimas tam tikrais laikotarpiais nuo 46 457,09 Lt iki 109 400,84 Lt (III t., b.l. 2-26). Iš šios lentelės negalima nustatyti, kurie mokėjimai buvo jau pradelsti. Iškėlus bankroto bylą UAB „Rogintė“, buvo patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimai tik 45 344,01 Lt. sumai, nors paminėtoje lentelėje nurodyta 109 400,84 Lt įsipareigojimų suma. Kadangi ieškovė savo reikalavimo negrindė duomenimis apie pradelstus įsipareigojimus, o vadovavosi visa įmonės įsipareigojimų suma, teismas negalėjo nustatyti koks buvo ieškovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis kiekvieno iš atsakovų vadovavimo įmonei pradžioje (ar įmonė buvo nemoki) ir kaip jis pakito jų vadovavimo pabaigoje (žalos dydis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė nei atsakovų neteisėtų veiksmų dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei žalos dydžio.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad būtų galima taikyti minėtą atsakomybę, byloje būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, t. y. tarp bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo (kaltė preziumuojama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų reikėtų spręsti pagal balanso duomenis bankroto bylos iškėlimo metu (2012-06-25 balanso), kuomet įsipareigojimai sudarė 109 184 Lt, ir visai neatsižvelgti į tai, kad teismas patvirtino finansinius reikalavimus tik 45 344,01 Lt. sumai. Sprendžiant dėl žalos dydžio turi būti vertinamas santykis įmonės turto ir kreditorių finansinių reikalavimų, kurie padidėjo dėl to, kad vadovas savalaikiai neiniciavo įmonės bankroto ir dėl to sumenko kreditorius galimybės, padidėjusi įmonės skolų dalimi, patenkinti savo finansinį reikalavimą. Ieškovė iškėlė civilinę bylą jau žinodama apie įmonės likusį turtą ir patvirtintų kreditorių finansinių įsipareigojimų santykį, todėl atsakovų atsakomybės negali lemti 2012-06-25 balanse apskaityti, tačiau faktiškai neegzistuojantys įmonės įsipareigojimai.

Sprendžiant dėl įmonės turto ir skolų dinamikos pažymėtina, kad ieškovės 2012-06-25 parengtame kreditorių sąraše, kurį ji pateikė teismui keliant atsakovei bankroto bylą, pradelsta skola buvo tik 7 740 Lt (III t., b.l. 27). Kitos skolos yra po vienerių metų ar per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Todėl pradelsti įsipareigojimai 2010-12-31 ir pagal 2012-06-25 kreditorių sąrašo duomenis, sumažėjo nuo 17 342,40 Lt iki 7 740 Lt. Jeigu vertinant bylos duomenis apie turto ir visų įsipareigojimų (neišskiriant pradelstų) santykį, tai 2010 m. balanso duomenimis turto bendrovė turėjo už 24 250 Lt, o įsipareigojimų – 52 690 Lt., o bankroto bylos iškėlimo dienai turtas sumažėjo iki 8 942 Lt, tačiau patvirtintų finansinių reikalavimų suma, kuri bus tenkinama iš likusio įmonės turto sudarė 45 344,01 Lt. Taigi, pagal 2010 m. balansą (atsakovo E. K. vadovavimo laikotarpiu) bendrovės turtu nebuvo padengti visi turimi įsipareigojimai 28 440 Lt sumai, o iškėlus bankroto bylą – bendrovės turtu nėra padengti 36 402 Lt patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, taigi šio santykio skirtumas yra tik 7962,01 Lt. Apeliantės argumentai, kad bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai bankroto bylos eigoje dar gali būti tikslinami, dėl tos priežasties žala apeliantei gali išaugti, yra deklaratyvūs ir neturintys įtakos šios apeliacijos rezultatui. Tuo labiau, jog po teismo nustatyto termino finansiniams reikalavimas pareikšti, kuris apeliantės bankroto byloje yra pasibaigęs, kreditorių reikalavimus teismas gali priimti tvirtinti, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes visuomenės, o kartu ir viešąjį interesą atitinka siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus. Todėl svarbu nustatyti, ar sprendimas nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net ir įmonės finansiniams rodikliams nesant geriems, laikytinas siekiu išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą, ar įmonės vadovas veikė neapgalvotai ir nesuderinamai su įprastine ūkine veikla (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-684/2013). Šiuo atveju nenustatyta, kad įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdė veiklos, bet prisiimdavo vis naujus įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovų veikla neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštaravo geriems verslo standartams. Atsakovų veiksmuose buvo siekis išsaugoti įmonę, bendrovė tęsė veiklą, atsakovai investavo savo asmenines lėšas, siekdami išvengti bankroto, todėl tokie jų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1817/2012).

Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų buvusių bendrovės vadovų atsakomybei dėl pareigos, įtvirtintos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui K. G. iš priešinius reikalavimus reiškusios proceso šalies – apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis 1 dalies 1 punktas) priteisiama 847 Lt atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 124–125).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui K. G. iš apeliantės BUAB „Rogintė“ (juridinio asmens kodas 302411398) 847 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai: Dalė BurdulienėLeonas JachimavičiusEgidijus Tamšauskas