Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2022 m. vasario 18 d., apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 34, vairavo automobilį ,,Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas mažiausiai 2,32 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. vasario 18 d., apie 13-14 val., savo automobiliu ,,Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), kai prie ambulatorijos jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis iš vakaro buvo gėręs degtinės, o vasario 18 d. ryte gėrė sidrą. Policijos pareigūnai pasakė, kad tikrins jo neblaivumą. Jis sutiko. Jo girtumą pareigūnai tikrino du kartus ir abu kartus nustatė jam daugiau kaip dviejų promilių neblaivumą. Jo automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Gailisi dėl tokio elgesio.

Kaltinamasis S. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022 m. vasario 18 d., apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 34, buvo sustabdytas automobilis ,,Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus S. J.. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0233“, patikros sertifikatas Nr. 1659827, pirmu tikrinimu 14.07 val. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 14.32 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 6–8).

Apžiūros protokole, fotolentelėje bei transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte užfiksuota, kad 2022 m. vasario 18 d. buvo apžiūrėtas automobilis ,,Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 34. Automobilis buvo apžiūrėtas ir priverstinai nuvežtas iš įvykio vietos į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Šiaurinės g. 6B. Kartu buvo paimtas ir transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 9-17, 21).

Neblaivumo nustatymo akte ir Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0233 prietaiso testuose užfiksuota, kad 2022 m. vasario 18 d. S. J. nustatytas neblaivumas: 14.07 val. – 2,32 promilių, 14.32 val. – 2,55 promilių (b. l. 18-20).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos nustatyta, kad automobilio ,,Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas – savininkas yra S. J. (b. l. 22).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo S. J. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Į bylą pateiktas P. B. prašymas perduoti kaltinamąjį S. J. jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra būtinos visos keturios išvardintos sąlygos. Kaltinamasis S. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala niekam nebuvo padaryta, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau vien šių sąlygų nepakanka, kad būtų taikytos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad kaltinamasis S. J. anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemones būdamas neblaivus: 2014 m. lapkričio 23 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, už ką teismas jam skyrė 2000 Lt (579 Eur baudą) ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams; 2015 m. spalio 24 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti atimta, už ką teismas skyrė 1200 Eur baudą ir automobilio konfiskavimą (b. l. 90-92). Nors šių administracinių nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs, tačiau tai rodo, kad kaltinamasis S. J. išvadų nepadarė, ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti ir dėl to nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas savaime nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021 ir kt.). Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl informacijos apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus vertinimo, kaltinamasis S. J. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis S. J. teisiamas pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 31), asociacijos Luokės bendruomenė charakterizuojamas teigiamai (b. l. 89), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, S. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Kaltinamajam S. J. 2022 m. vasario 24 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 49-52). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės, dėl kurios asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į šią praktiką, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajam S. J. nustatytinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad automobilis ,,Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaltinamasis S. J. vairavo būdamas neblaivus, priklauso kaltinamajam S. J., todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Ši byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamojo S. J. gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad S. J. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 283,07 Eur (b. l.103-105). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo S. J. turtinė padėtis yra sunki, todėl iš kaltinamojo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 40 MGL dydžio (2000 Eur) baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 24 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ,,Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kol nuosprendis įsiteisės, nuteistajam S. J. palikti tas pačias kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.

Iš nuteistojo S. J. išieškoti valstybei 283,07 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 7 ct) išlaidų už suteiktą antrinę teisinė pagalbą (įmokos kodas 5630).

Nuteistajam S. J. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.