Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – apeliantė), apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius K. Ž. 2019 m. rugpjūčio 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. K., už tai, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 9 d., 14.45 val., kelyje 197, prie Kryžkalnio, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „OVRIGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis automobilis su triaše priekaba), važiuojantį maršrutu Kėdainių r., Paparvių k. – Klaipėdos r., Plikiai. Patikrinus duomenis www.eismoinfo.lt tinklalapyje buvo nustatyta, jog šiam transporto priemonių junginiui nėra išduotas leidimas. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis su išlyginamaisiais kilimėliais nustatyta transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 51,15 t, įvertinus neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) – 49,95 t, t. y., transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 9,95 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę, t. y. 40 t, nustatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 19.6 punkte. Vairuotojas ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. paaiškino, kad sunkiasvorį krovinį prieš tai neįsitikinęs ar yra išduotas leidimas, pakrovė pats. Taip pat, patikrinimo metu nustatyta, jog V. K. vežė apvalią 3,2 m ilgio beržo medieną, kurios tvirtinimas neatitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtintų „Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų“ 7 punkte nustatytų reikalavimų – nustatytas diržų kiekis buvo nepakankamas, todėl vežama mediena nebuvo pakankamai pritvirtinta. Patikrinus priekabos techninę būklę nustatyta, kad ant galinės ašies dešinės pusės (išorinė) sumontuota padanga yra stipriai pažeista, o ant vidurinės ašies dešinės pusės (vidinės) padangos matosi kordas ir nudilęs protektorius.

Šiais savo veiksmais V. K. apkaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. 1-819 17 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 7 straipsnio 1 dalį, 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4, 30 punktų nuostatas, Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9, 10 punktus, techninių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-290 5.2.3 punktą ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 459 straipsnio 1, 6, 10 dalyse.

3. Apeliantė skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti nutarimo dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu padaręs nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 459 straipsnio 1, 6, 10 dalyse, ir paskirti jam kitą subendrintą baudą pagal sankciją juridinių asmenų vadovams, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

3.1. Mano, kad mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Teismas pažeidė ANK 34 ir 459 straipsniuose įtvirtintas taisykles, todėl neteisingai parinko V. K. baudos dydį. Teismas nevertino, kad V. K. padarė minėtus nusižengimus ir kaip juridinio asmens vadovas. Įstatymų leidėjas inkriminuotose ANK 459 straipsnių dalyse aiškiai įvardijo administracinėn atsakomybėn traukiamus subjektus: tai vairuotojas ir įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, aktualių nusižengimų padarymo metu, kito atsakingo asmens, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, nebuvo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalimi, V. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovu, kontrolės metu privalėjo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą. Pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Šią pareigą turi ir įmonės vadovas, ir vairuotojas. Įstatymų leidėjas ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatė atsakomybę dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Patikrinimo būdą, ar krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, ar krovinys neviršija leistinos bendros masės, renkasi pats įmonės vadovas. Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą, šiuo atveju V. K., rūpintis krovinio gabenimo sąlygomis, t. y. jis privalo pats kontroliuoti vairuotojo (šiuo atveju savo) veiksmus. Priešingu atveju dėl savo neveikimo jis turi atsakyti už vairuotojo (šiuo atveju savo) pažeidimus. Byloje neginčytinai užfiksuota, kad V. K. yra vairuotojas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl teismas neteisėtai jam paskyrė baudą tik kaip vairuotojui.

3.2. Teismai nuosekliai laikosi suformuotos teisminės praktikos, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalis traukiami du subjektai, t. y. vairuotojas ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Įmonės vadovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų įmonės vairuotojams vykdant krovinių gabenimą, o to neužtikinęs privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Įstatymas nesuteikia teisės administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai (šiuo atveju teismui) pasirinkti administracinės atsakomybės subjekto, t. y. įstatymas nustato, jog už administracinius nusižengimus atsako abu asmenys – ir vairuotojas, ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N575-2748/2011, Nr. N444-302/2011, Nr. N261-1106/2012, Nr. N575-129/2012; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-69-491/2019).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija ir apylinkės teismo tinkamai ištirtų įrodymų visuma, leidžia įsitikinti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. kaltės padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. Apskųstame nutarime atliktas V. K. veiksmų kvalifikavimas ir nubaudimas dar ir pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį, apygardos teismo vertinimu, yra perteklinis. Pažymėtina, jog krovinio pakrovimas yra tiesiogiai susijęs, neatsiejamas nuo V. K. padarytos veikos, be kita ko, važiavimo be leidimo kelių transporto junginiu viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Šiuo atveju krovinio pakrovimą apima V. K. padaryta ANK 459 straipsnio 6 dalyje nurodyta veika, todėl V. K. veiksmai dar papildomai pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį kvalifikuoti nepagrįstai. Taigi teisena dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 459 straipsnio 10 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

5. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti V. K. asmens duomenys, jo pasiaiškinimo turinys bei byloje esantys kiti rašytiniai duomenys, patvirtina apeliantės poziciją, jog V. K. už ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn trauktinas ne kaip vairuotojas, o kaip juridinio asmens vadovas. Byloje įrodyta, jog V. K., prieš tai pasikrovęs ir po to vairuodamas, paties vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, transporto priemonę „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „OVRIGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suprato, jog važiuoja be leidimo kelių transporto priemone (junginiu) viršydamas didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis bei važiuoja su techniškai netvarkinga priekaba ir dar netinkamai pritvirtintu medienos kroviniu. Šių inkriminuotų V. K. administracinių nusižengimų pobūdis ir kartu aplinkybė, jog šiuo atveju jis veikė ir kaip vairuotojas, ir kaip, beje, vienintelis bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – direktorius, leidžia pagrįstai manyti, kad jis turi (turėjo) būti nubaustas kaip šio juridinio asmens vadovas, o ne kaip vairuotojas.

6. Už administracinio nusižengimo pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, skiriama bauda nuo 100 iki 300 Eur, o pagal 6 dalį – nuo 1 150 iki 3 500 Eur.

7. Apylinkės teismas nustatė, jog V. K. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusižengimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors dabar V. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, aktualaus nusižengimo padarymo metu (2019 m. rugpjūčio 9 d.), jam dar galiojo nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį (pažeidimas padarytas 2018 m. rugsėjo 7 d., o bauda sumokėta 2018 m. spalio 8 d.) pasekmės. Taigi aptariamus naujus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse, V. K. padarė pakartotinai ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas, ANK 40 straipsnis). Kita vertus, apeliantė skundu nesiūlo konkrečių skirtinų nuobaudų (baudų) dydžių nei pagal vieną iš inkriminuotų straipsnių. Teismas savo iniciatyva negali sunkinti pažeidėjo teisinės padėties, todėl parenka aktualių nusižengimų straipsnių dalyse nustatytų minimalių baudų, skirtinų juridinių asmenų vadovams, dydžius. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju net ir minimalių, o būtent ANK 459 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos 100 Eur, o ANK 459 straipsnio 6 dalyje – 1 150 Eur baudų skyrimas, V. K. pakankamai nubaus ir padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

8. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti skundžiamo nutarimo dalį dėl V. K. skirtų nuobaudų pagal ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalis ir ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo dalį dėl V. K. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalis ir pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį skirti 100 Eur, o pagal 6 dalį – 1 150 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti V. K. galutinę subendrintą 1 150 Eur baudą.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo dalį dėl V. K. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukti.

Kitą apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.