Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo Dainiaus Lipsevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimo R. J. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2018 m. gruodžio 5 d. apie 11.38 val. kelio Nr. A1 (duomenys neskelbtini) sustabdžius kelių transporto priemonių junginį – dviašį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su triaše puspriekabe „Humbrau“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „S.“ ir vairuojamą šios bendrovės vairuotojo D. Č., nustatyta, kad transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova sudarė 16,860 (± 0,2) tonų ir taip 5,36 (± 0,2) tonomis viršijo didžiausią leistiną varančiosios ašies apkrovą (11,5 tonų), nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, (toliau – Techniniai parametrai) 25 punkte, ir vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiam transporto priemonių junginiui važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Tokiu būdu, R. J., laikinai vadovaudamas UAB „S.“ ir būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 straipsnio 1 dalį privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą, neužtikrino ir nesukontroliavo šio UAB „S.“ krovinio vežimo, kad vežant šį krovinį transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova neviršytų Techninių parametrų 25 punkte nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą – toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos galiojantį leidimą. Kadangi vairuotojas D. Č. leidimo važiuoti maksimalias leidžiamas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu valstybinės reikšmės keliais neturėjo, tuo R. J. pažeidė ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį.

3.1. R. J. inkriminuojamas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra pavojingas visuomenei, nes transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius krovinius, yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje ir už tokius nusižengimus ANK numatytos atitinkamos nuobaudos. Be to, tokių transporto priemonių važiavimas gadina kelio dangą, dėl ko atsiranda dažnesnė remontų būtinybė ir kartu našta valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, patikrina skundžiamo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šioje administracinio nusižengimo byloje R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, laikinai vadovaudamas UAB „S.“ ir būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą, nesiėmė visų priemonių užtikrinti ir nesukontroliavo, jog šios įmonės vairuotojas D. Č., veždamas krovinį, jo išdėstymą paskirstytų į ašis taip, kad jų apkrova, o šiuo atveju – varančiosios ašies apkrova, neviršytų nustatytos maksimalios leidžiamos šios ašies apkrovos, o ją viršijus, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos išduotą leidimą. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs šią R. J. administracinio nusižengimo bylą, padarė priešingą išvadą dėl jo kaltės. Apylinkės teismas sprendė, kad nepaisant to, jog R. J. buvo atsakingas už bendrovės krovinių vežimo veiklą, tačiau jis vadovavo tik laikinai, pats vairuotojas, pasikraudamas krovinį, nebuvo pakankamai atsakingas, todėl jam nutraukė šio administracinio nusižengimo teiseną.

7. Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo nutarimu, apeliaciniame skunde tvirtina apie netinkamą apylinkės teismo ANK 459 straipsnio 6 dalies taikymą ir teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų R. J. kaltei dėl šio administracinio nusižengimo pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, jų visumą, nesutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kuriais ginčijamas administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį R. J. nutraukimas, neturi jokio pagrindo ir jiems visiškai pritaria. Tuo tarpu apylinkės teismas pernelyg daug ir pernelyg svarbios reikšmės suteikė toms aplinkybėms, kad tuo metu R. J. vadovavo bendrovei laikinai bei kad transporto priemonių junginio varančiosios ašies viršsvorį sąlygojo tik paties vairuotojo neapdairumas. Su tuo galima sutikti tik iš dalies.

8. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamas visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2014). Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą.

9. Byloje nustatyta ir to niekas neginčija, kad 2018 m. gruodžio 5 d. apie 11.38 val. kelio Nr. A1 (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ vairuotojas D. Č. transporto priemonių junginiu – dviašiu automobiliu „Volvo“ su triaše puspriekabe „Humbrau“, vežė krovinį. Šis D. Č. vairuotas transporto priemonių junginys buvo pasvertas stacionariame transporto priemonių kontrolės poste ir paskaičiuota, kad transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova buvo 16,860 (± 0,2) tonų. Taip nustatyta, kad varančiosios ašies apkrova 5,36 (± 0,2) tonomis viršijo maksimalią leistiną apkrovą (11,5 tonų), t. y. buvo aiškiai nustatyta šios ašies perkrova. Taigi, UAB „S.“ vairuotojas D. Č. nusižengimo padarymo metu vežė krovinį viršydamas leistiną maksimalų varančiosios ašies svorį bei neturėjo su savimi nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl jo nepateikė pareigūnams, to nepadarė ir pats R. J., todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį R. J. nutraukė, motyvuodamas tai tuo, kad jis negali būti nubaustas už šį nusižengimą, kadangi jis bendrovei vadovavo tik laikinai, o be to pats vairuotojas tinkamai neišdėstė krovinio puspriekabėje. Tačiau, šios teismo nustatytos aplinkybės jo administracinės atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį nešalina. Pažymėtina, kad įstatyme ne veltui numatyta atsakomybė tiek vairuotojui, tiek įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Akivaizdu, kad tokie transporto priemonių junginiai, kuriais vežami neteisingai išbalansuoti kroviniai arba kroviniai, viršijantys leistinas krovos normas, gadina kelių dangą, dėl ko po to kenčia visi kiti vairuotojai. Be to, tokia praktika, kai nėra baudžiami laikinai įmonei paskirti vadovauti atsakingi asmenys, iš esmės eliminuotų galimybę tokių įmonių vadovus ar už krovinių ar keleivių vežimo veiklą atsakingus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn už tokius pažeidimus.

11. Kaip žinia, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu R. J. teigė, kad bendrovėje visos pareigos, susijusios su ašių apkrova krovinių vežimo srityje, yra perduotos bendrovės vairuotojams ir tai yra įtvirtinta vairuotojo pareigybės aprašyme, su kuriuo įmonės vairuotojai yra supažindinti. Apie tai skundžiamoje nutartyje nurodė ir apylinkės teismas. Tai nepagrįsta, nes, kaip jau minėta, atsakomybė už administracinį nusižengimą pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį numatyta ne tik vairuotojams, bet ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Todėl vieno iš ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina bendrovės vadovo administracinės atsakomybės).

12. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Bylos duomenimis, UAB „S.“ yra licencijuojama bendrovė. Tačiau laikinai einantis šios bendrovės vadovo pareigas R. J. nepateikė duomenų, kad bendrovėje dirba asmuo, atsakingas už transporto veiklą, be to, ir bylos duomenys patvirtina, kad UAB „S.“ veiklą organizuoja jos vadovas, kuris duoda nurodymus vairuotojams pasikrauti krovinį ir gabena jį užsakovams. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. J., būdamas laikinu bendrovės vadovu ir dėl to atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, tarp jų ir bendrovės krovinių pervežimą, turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Taip yra nepaisant to, kad R. J. laikinai vadovavo UAB „S.“ tuo laikotarpiu, kai UAB „S.“ vadovas atostogavo, nes dėl to bendrovės krovinių vežimo veikla nenutrūko ir šią veiklą ji turi vykdyti laikydamasi įstatymo reikalavimų.

13. Pagal KTK 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Ši teisės norma atkartota ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punkte, numatančiame krovinio vežėjo pareigą kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

14. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. nuomone, jis tinkamai organizavo krovinių vežimą, sudarė visas būtinas sąlygas ir galimybes, jog nebūtų padarytas nusižengimas, kadangi UAB „S.“ vairuotojo pareigybės aprašyme detaliai reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu, tačiau nustatytas nusižengimas leidžia manyti, kad R. J., kaip asmens, kuris įmonėje vadovavo (nors ir laikinai) krovinių vežimui, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nusižengimas nebūtų padarytas.

15. Institucija apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga yra rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi, visada tikrinti pakrautą transporto priemonę ir nustatyti, ar krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo reikalavimams, o nustačius neatitikimų ir jų nepašalinus, gali atsisakyti vežti krovinį arba tiesiog išsiimti leidimą, leidžiantį tokiai sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „S.“ vairuotojų pareigybės aprašyme yra reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su iš esmės visu krovinių vežimo procesu, t. y. vairuotojams nurodoma įsitikinti, kad automobilis yra pakrautas ir pritvirtintas teisingai; vairuotojams privaloma kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilyje ar priekaboje pakrovimo metu ir t. t. Su šiuo vairuotojo pareigybės aprašymu D. Č. buvo supažindintas. Taigi, kaip matyti iš vairuotojo pareigybės aprašymo, minėtų KTK bei Taisyklių, vežėjui su krovinio vežimo sąlygomis numatytos pareigos deleguojamos UAB „S.“ vairuotojams. Vis dėlto vairuotojų instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas D. Č., veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos varančiosios ašies apkrovos.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti. Šiuo atveju iš UAB „S.“ vairuotojo pareigybės aprašymo, kuriuo vairuotojai įpareigojami patys kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilyje ar priekaboje pakrovimo metu ir t. t., matyti, kad šiame bendrovės teisės akte nėra konkrečiai ir detaliai paaiškinta, kokiais veiksmais vairuotojai jiems pavestas vežėjo pareigas turėtų įgyvendinti, pavyzdžiui, kaip jie turėtų kontroliuoti, jog ašys nebūtų perkrautos. Kaip matyti iš bylos, vairuotojas D. Č. dalyvavo pačiame pakrovimo procese, tačiau pats negalėjo užtikrinti, kad krovinio svoris į transporto priemonių junginio ašis pasiskirstytų taip, jog nebūtų jų perkrovos. Tačiau, tai neatleidžia tiek jo paties, tiek bendrovės atsakingo asmens nuo administracinės atsakomybės, nes jie privalo imtis visų reikalingų priemonių (reikalauti krovinio siuntėjo pasverti krovinį; ieškoti būdų patiems jį pasverti kitoje vietoje; reguliariai tikrinti pakeliamos ašies veikimą, ir pan.), kad automobilio ašių apkrovimas atitiktų nustatytus reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja būtent vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

17. Taigi, iš bylos duomenų visumos matyti, jog R. J., laikinai vadovaudamas ir organizuodamas UAB „S.“ veiklą, nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir sukontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis bendrovei vykdant krovinių pervežimus. Jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, jis veikia rizikingai. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad : 2018 m. gruodžio 5 d. apie 11.38 val. kelio Nr. A1 (duomenys neskelbtini) sustabdžius kelių transporto priemonių junginį – dviašį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su triaše puspriekabe „Humbrau“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „S.“ ir vairuojamą šios bendrovės vairuotojo D. Č., nustatyta, kad transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova sudarė 16,860 (± 0,2) tonų ir taip 5,36 (± 0,2) tonomis viršijo didžiausią leistiną varančiosios ašies apkrovą (11,5 tonų), nustatytą Techninių parametrų 25 punkte, ir vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiam transporto priemonių junginiui važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Tokiu būdu, R. J., laikinai vadovaudamas UAB „S.“ ir būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, pagal KTK 32 straipsnio 1 dalį privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą, neužtikrino ir nesukontroliavo šio UAB „S.“ krovinio vežimo, kad vežant šį krovinį transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova neviršytų Techninių parametrų 25 punkte nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą – toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos galiojantį leidimą. Kadangi vairuotojas D. Č. leidimo važiuoti maksimalias leidžiamas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu valstybinės reikšmės keliais neturėjo, tuo R. J. pažeidė ir Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Šioje R. J. veikoje yra visi administracinio nusižengimo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį požymiai, todėl už šio nusižengimo padarymą jam skiriama administracinė nuobauda.

18. Už administracinio nusižengimo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, skiriama bauda nuo 1150 iki 3500 Eur.

19. R. J. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu R. J. savo kaltės nepripažino. Iš bylos matyti, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už analogišką administracinį nusižengimą nebuvo baustas. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju ir minimalios sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – 1150 Eur, skyrimas R. J. pakankamai jį nubaus ir padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

20. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – R. J. už administracinį nusižengimą pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį skiriama administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje :

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 1150 Eur baudą.

Išaiškinti R. J., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); Nr. (duomenys neskelbtini) (L. B. Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); Nr. (duomenys neskelbtini) (L. B. Lietuvos skyrius (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius); Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas), mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodant administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį – ROIK: (duomenys neskelbtini), bei įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti R. J., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnis).

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.