- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-1648-834/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01330-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Pažeidėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
Sekretoriaujant Almai Buinovskienei, Daivai Šuopienei, Rūtai Čereškaitei
dalyvaujant S. B.,
išnagrinėjusi S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 3 kartus bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas S. B., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 22.39 val., Vilniaus r., Katališkių k., vairuodamas A. B. vardu registruotą automobilį „C. V.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį: tai yra pakartotinai būdamas neblaivus (nustatyta 3,37 promilės), kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d., neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį buvo neatidus, nesugebėjo jo sustabdyti ir atsitrenkė į stovintį automobilį taip sugadindamas abu automobilius. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jo veika buvo kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir (duomenys neskelbtini) str.;
Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog jis nevažiavo, išgėrė, po to nuėjo į mašiną miegoti, draugas buvo pas panelę. Mašina buvo ant laisvo bėgio ir mažoje nuokalnėje, jis neužtraukė rankinio ir ji nuriedėjo. Jo su lazdele niekas nestabdė ir nėra liudytojų, kad jis vairavo.
Suinteresuotas asmuo A. B. parodė, jog mašina stovi kiemo darže. Su ja niekas nevažinėdavo. Tą dieną grįžo iš darbo vėlai, neatkreipė dėmesio, kad mašinos nėra. P. A. pasakė, kad paėmė mašiną. Automobilio raktai gulėjo spintelėje. Tai šeimos mašina, ankščiau ją vairavo vyras, kol neatėmė teises.
Liudytojas A. P. parodė, jog atvažiavo su Sauliumi pas merginą. Jis nuėjo pas merginą, o Saulius liko automobilyje. Po 15-20 min išėjo į lauką ir pamatė, kad jis automobiliu nuriedėjo ir trenkėsi į kitą automobilį. Už vairo buvo S. B.. Automobilį paliko kieme. Mašiną atvairavo S. B.. Jis nuėjo pas merginą, o Saulius liko mašinoje. Po smūgio išėjo kaimynai, laukė policijos. Kai mašina atsitrenkė į kitą mašiną, S. B. buvo mašinoje. Kai jie važiavo, S. B. su savimi turėjo degtinės. Važiuojant jis negėrė, Mano, kad vairavo blaivas. Ketino pasilikti pas mergina, turėjo ir alaus ir degtinės. Kai mašina buvo nuriedėjusi , jis gėrė alų. Sėdėjo keleivio pusėje. Kada jis persėdo nežino.
Liudytoja J. Z. parodė, jog ji tik išgirdo trenksmą, signalizaciją , suprato, kad kažkas atsitrenkė. Ji išėjo į lauką. Prie vairo nieko nebuvo, keleivio pusėje sėdėjo, pamėgino pašnekinti nepavyko. Vizualiai atrodė neblaivas.
L. T. A.parodė, jog jau buvo vėlus vakaras> Atvažiavo su mašina. Išėjo iš namo ir pamatė kaip rieda mašina į atsitrenkė į kaimynų mašiną. Toje riedančioje mašinoje buvo vairuotojas, kurioje vietoje jis sėdėjo nepamena
Liudytojas A. M. parodė, jog gavo parnešimą apie eismo įvykį, kad automobilis nuriedėjęs į stovintį automobilį. Atvažiavo prie automobilio, kur buvo automobilio savininkė su vyru, kuri nurodė, kad namie būnant išgirdo trenksmą ir pamatė, kad automobilis atsitrenkęs į Renault. Kas vairavo nematė. Pradėjo žiūrėti ir mašinoj rado miegantį vyrą. paskui Atėjo kitas vyras, kuris sakė, kad jie važiavo kartu. Miegantis vyrą mašinoje gulėjo ant grindų. Ką sakė nepamena, sunkiai kalbėjo, buvo labai neblaivus. Liudytojas, su kuriuo jis važiavo , sakė, kad vairavo būtent jis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)255/2014).
LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų, pareigūno parodymus, ištyrus administracinę bylos medžiagą teismas daro išvadą, jog nesurinkta neginčytinų įrodymų, kad S. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Liudytojas A. P. , kuris kartu su juo važiavo paaiškino, jog jam atrodė, kad blaivas, neatrodo, kad būtų neblaivus kai jie važiavo. Kitų asmenų galinčių patvirtinti, jog S. B. transporto priemonę vairavo neblaivus nenustatyta. Tačiau nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog S. B. vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą. (duomenys neskelbtini) str. 3 d. administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jei tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą ir kai tai padarė neblaivus asmuo. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, jog S. B. eismo įvykį padarė būdamas neblaivus, todėl jo veiksmai yra perkvalifikuotini iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies į 127 straipsnio 2 dalį.
Tačiau neginčytinai įrodyta, jos S. B. vartojo alkoholį iki eismo įvykių aplinkybių nustatymo. (duomenys neskelbtini) straipsnis numato atsakomybę, vartojusiems alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už 124² straipsnio 3ir 4 dalyje, 126 straipsnio , 127 straipsnio trečioje dalyje , 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, būtina nustatyti ar nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus matyti, jog S. B. 2015-05-20 buvo baustas pagal (duomenys neskelbtini) str.4 d. ir 124 ¹ str.8 d. 600 Eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 27 mėn. Todėl pažeidimo darymo metu šis terminas nebuvo suėjęs. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR (duomenys neskelbtini) ² str.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5) 2015-05-20 baustas už (duomenys neskelbtini) ¹ str. 8 d. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę, kuris praeityje ne kartą yra baustaa už vairavimą neblaiviam ( 2004-10-28 pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d.; 2007-06-18 pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d.) ir į tai, kad S. B. pakartotinai pažeisdamas įstatymą išvadų nepadaro bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės- piniginės baudos už vairavimą esant neblaiviam, nuobaudos tikslų nepasiekia- jis toliau daro tokios pačios rūšies šiurkščius administracinės teisės pažeidimus, tuo sukeldamas didelį pavojų sau pačiam bei visuomenės saugumui (ATPK 20 str.).
Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. S. B. padarytas pažeidimas - pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam - yra vienas iš pavojingiausių. Be to, akivaizdu, kad padaryta veika nėra atsitiktinio ar nuo situacijos priklausančio pobūdžio, nes jis baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tokie pažeidimai, kai vairuotojas kelyje neblaivus sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl visuomenės interesams šiuo atveju teiktinas prioritetas. Priešingu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) (Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014).
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, S. B. asmenybę, pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, S. B. skirtina (duomenys neskelbtini) straipsnio sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinio arešto nuobauda su transporto priemonės konfiskavimu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) .
Transporto priemonė, kuria S. B. vairavo būdamas neblaivus, priklauso suinteresuotam asmeniui A. B.. ATPK 26 str. numato, kad konfiskuotas gali būti ir daiktas, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, jei padarytas pažeidimas numatytas ATPK130² str. Transporto priemonės konfiskavimas, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taigi, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas ir S. B. neskirti papildomos nuobaudos – A. B. vardu įregistruotos transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria S. B. padarė (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš A. B. valią. Tačiau posėdžio metu tiek A. B. paaiškino, jog raktai buvo stalčiuje. Transporto priemone kol nebuvo atimtos teisės naudodavosi S.B. P. formuojamą teismų praktiką pažeidimo padarymo priemonė gali būti nekonfiskuojama, jeigu daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-5/2011). Šioje byloje posėdžio metu išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, suinteresuotą asmenį yra pagrindo daryti išvadą, kad konfiskuotinas daiktas nebuvo paimtas prieš savininko teises įgyvendinančio asmens valią, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, o pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytam teisės pažeidimui, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2A-4-2012). Atsižvelgiant į tai, kad S. B. anksčiau jau ne kartą buvo baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, ir jos jam auklėjamojo poveikio nedaro, todėl atsižvelgus į teisingumo, proporcingumo principus, teismų praktiką automobilis konfiskuotinas.
Transporto priemonės savininkei A. B. išaiškintina, kad tuo atveju, kai dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų, vairuojant svetimą transporto priemonę, jo savininkas patiria turtinių nuostolių,- jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 127 str. 2 d. ir skirti:
- pagal (duomenys neskelbtini) str. – 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu;
- pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 350 eurų baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Transporto priemonę - automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą saugojimo aikštelėje Giraitės 1 A, Vilnius, konfiskuoti.
Išaiškinti automobilio automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei A. B., kad tuo atveju, kai dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų, vairuojant svetimą transporto priemonę, jo savininkas patiria turtinių nuostolių, – jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.