Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Institucijos atstovas pažymi, kad itin reikšminga aplinkybė yra ta, jog S. K. prieš kiekvieną naudojimąsi automobiliu turėjo realią galimybę nutraukti pažeidimą, tačiau kiekvieną kartą priėmė naują sprendimą dalyvauti viešajame eisme. Šis faktas paneigia vieningos valios konstrukciją ir patvirtina skirtingu metu padarytų veiksmų savarankiškumą. Tokią išvadą patvirtina tai, kad S. K. iš viso buvo pradėtos aštuonios administracinių nusižengimų teisenos dėl pažeidimų, padarytų naudojant tą pačią transporto priemonę ir tuos pačius valstybinio numerio ženklus. Visi šie pažeidimai, dalyvaujant viešajame eisme, buvo padaryti skirtingomis dienomis ir skirtingu laiku, todėl kiekvienu atveju buvo realizuota nauja, savarankiška administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 5 dalyje, sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į šį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

19. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių ginčų dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos šio procesinio sprendimo 1-7 pastraipose nurodytuose nutarimuose, t. y., kad S. K. septynis kartus skirtingu laiku (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW i3“ su pritvirtintais kitai transporto priemonei priklausančiais Švedijos Karalystėje išduotais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Taip pat nekyla jokių ginčų dėl to, kad kiekvienas iš septynių automobilio vairavimo atvejų, vertinant kiekvieną atvejį atskirai, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 5 dalyje, požymius. Ginčas kyla tik dėl to, kaip turėtų būti vertinami neteisėti S. K. veiksmai, t. y., ar tai yra septyni savarankiški/pavieniai teisės pažeidimai, ar vienas tęstinis teisės pažeidimas.

20. Teismų praktikoje veika yra vertinama kaip tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau toje pačioje normoje nurodytų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka toje pačioje normoje nurodytą teisės pažeidimą (nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą), jo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-51-719/2023, 2K-207-788/2021, 2K-650/2010, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-719/2020, 2AT-64-689/2019 ir kt.). Taigi pagrindinis tęstinės veikos požymis, skiriantis tokią veiką nuo pavienių veikų, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius administracinius nusižengimus, nusikaltimus ar kitokius teisės pažeidimus. Pastebėtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmus jungė bendra tyčia, turi būti vertinami padaryti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, situacija, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaip pats asmuo suvokė ir vertino daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė veiksmų padarymą, kokių padarinių veika buvo siekiama ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). Šiuo atveju konstatuotina, kad vien faktas, jog S. K. skirtingu laiku vairavo automobilį „BMW i3“ su pritvirtintais kitai transporto priemonei priklausančiais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) ir neteisėti veiksmai nebuvo daromi tuo metu, kai transporto priemonė nedalyvavo viešajame eisme, savaime neleidžia daryti išvados, kad buvo padaryti septyni atskiri/pavieniai administraciniai nusižengimai.

21. Iš paties S. K. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis pagal savo poreikius naudojosi automobiliu „BMW i3“, ant kurio, akivaizdu, buvo pritvirtinti kitai transporto priemonei priklausantys valstybinio numerio ženklai, šiuo automobiliu jis vyko į savo darbo vietą, kur ir buvo užfiksuoti jo neteisėti veiksmai. Administracinio nusižengimo byloje yra užfiksuoti septyni atvejai, kai S. K. naudojosi minėtu automobiliu, t. y. 2024 m. spalio 22 d. 6.35 val. ir 18.18 val., 2024 m. spalio 23 d. 13.16 val., 2024 m. spalio 24 d. 02.04 val., 2024 m. spalio 27 d. 19.26 val., 2024 m. spalio 28 d. 19.00 val. ir 2024 m. spalio 29 d. 15.29 val. Akivaizdu, kad visus S. K. veiksmus skiria nedidelis laiko tarpas, jie visi buvo padaryti nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2024 m. spalio 29 d., du pažeidimai buvo padaryti tą pačią dieną, o didžiausias laiko tarpas skiriantis neteisėtus S. K. veiksmus yra šiek tiek didesnis nei trys paros. Be to, pažymėtina, kad visais atvejais automobilis buvo fiksuojamas toje pačioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi neteisėtus veiksmus sieja tas pats pažeidėjas, kuris visuomet naudojosi ta pačia transporto priemone, ant kurios buvo pritvirtinti tie patys kitai transporto priemonei priklausantys valstybinio numerio ženklai, neteisėtai buvo veikiama toje pačioje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti faktai šiuo atveju leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog neteisėtus S. K. veiksmus siejo bendras sumanymas, vieninga tyčia naudotis automobiliu, ant kurio yra pritvirtinti kitai transporto priemonei priklausantys valstybinio numerio ženklai. Duomenų, kurie leistų išskaidyti tapačius S. K. veiksmus į atskiras veikas, t. y. jas vertinti kaip septynis atskirus administracinius nusižengimus, nėra. Tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Faktas, kad S. K. kiekvieną kartą prieš pradėdamas naudotis automobiliu turėjo galimybę pasirinkti nedaryti teisės pažeidimo, niekaip nepatvirtina naujos tyčios susiformavimo, o tik rodo jo nuoseklų apsisprendimą tęsti tą patį neteisėtą elgesį, siekiant to paties tikslo, naudojantis automobiliu nuvykti iki konkrečios vietos.

22. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi (administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-419-576/2026) paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria Institucijos vyresniojo tyrėjo 2025 m. kovo 12 d. nutarimas, kuriuo S. K. buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. spalio 30 d. 03.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW i3“ su pritvirtintais kitai transporto priemonei priklausančiais Švedijos Karalystės išduotais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), buvo paliktas nepakeistas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties turinio matyti, kad vykusio proceso metu buvo vertinamas tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad sujungti apeliacine tvarka nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą su kitomis bylomis, kurios tuo metu vis dar buvo nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme, nebuvo nei procesinės, nei teisinės galimybės, taip pat buvo padaryta išvada, jog pagal turimus duomenis nėra galimybės vertinti S. K. veiksmų kaip tęstinės veikos. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje nebuvo ir negalėjo būti pasisakyta, kaip turėtų būti vertinami S. K. veiksmai kitose pirmosios instancijos teisme neišnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti ir to, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja anksčiau apeliacinės instancijos teismo priimtam sprendimui, ypač įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju disponavo kita duomenų apimtimi, nei anksčiau administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K. buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį, išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, kuris S. K. argumentus vertino esant šiek tiek kitokiai faktinei bei procesinei situacijai nei šioje byloje.

23. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutarties nėra pagrindo, todėl ji yra paliekama galioti, o Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinis skundas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą ir Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.