- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2-609-278/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00157-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau - bankrutuojanti AB) „Iglus“ ieškinį atsakovėms UAB „Swedbank lizingas“, bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – AB) „Ekranas“, trečiajam asmeniui A. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodo, kad AB „Iglus" 2004-03-10 su atsakove UAB „Swedbank lizingas“ (buvusi UAB „Hanza lizingas“) sudarė Faktoringo sutartį Nr. 54030F, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei perduoti pinigus mainais už AB „Iglus“ perleidžiamą piniginį reikalavimą, susijusį su statybos rangos darbų atlikimu atsakovei AB „Ekranas“. Faktoringo sutarties šalys susitarė dėl 17 000 000,00 Lt faktoringo limito, apmokamo ne vėliau kaip iki 2005-10-31. Šia sutartimi AB „Iglus“ įsipareigojo atpirkti iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą, jei atsakovė AB „Ekranas“ laiku ir tinkamai nesumokės atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ už AB „Iglus“ atsakovei AB „Ekranas“ atliktus statybos rangos darbus. Teigia, jog AB „Iglus“ 2004-03-17 - 2004-10-29 laikotarpiu AB „Ekranas“ atliko 28 880 813,00 Lt vertės statybos rangos darbų. Laikotarpiu nuo 2004-07-08 iki 2004-11-03 AB „Iglus“ ir bendraatsakovės pasirašė susitarimus/suderinimo aktus, kuriais susitarė pakeisti ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminus. 2005-03-24 AB „Iglus“ ir UAB „Swedbank lizingas“ Priedu Nr. 3 prie Faktoringo sutarties Nr. 54030 pakeitė faktoringo limitą iki 21 600 000,00 Lt ir nustatė 600 dienų mokėjimo terminą, paliekant tą pačią faktoringo termino pabaigą. 2006-05-02 AB „Iglus“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G 54030, kuria šalys sutarė, jog ieškovė iš UAB „Swedbank lizingas“ atperka reikalavimą į atsakovę AB „Ekranas“ pagal penkias atsakovei AB „Ekranas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 6 000 257,97 Lt sumai. Teigia, jog minėtos sutarties pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ visiškai ir besąlygiškai atsisakė teisės reikalauti, kad AB „Iglus“ atpirktų reikalavimą į likusį AB „Ekranas“ įsiskolinimą atsakovei UAB „Swedbank lizingas“. Priedu Nr. 3 prie Įsiskolinimo sutarties Nr. G 54030 šalys padidino ieškovės įsiskolinimo dydį iki 6 135 000,00 Lt, tačiau 2009-09-21 UAB „Swedbank lizingas“ informavo ieškovę, jog 2006-05-02 Įsiskolinimo sutartis Nr. G 5430 vienašališkai nutraukiama ir patikslintu raštu nurodė 12 431 762,90 Lt AB „Iglus“ skolą. Ieškovė teigia, kad 2004 metais AB „Iglus“ įstatinį kapitalą sudarė 300 000,00 Lt, įmonė turėjo 13 677 017,00 Lt vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 877 072,00 Lt, o faktoringo sutarties pagrindu bendrovė prisiėmė įsipareigojimų daugiau nei už 28 000 000,00 Lt. Nurodo, kad 2004-03-10 Faktoringo sutarties Nr. 5403 0F dalis dėl reikalavimo atpirkimo, susitarimai/suderinimo aktai, 2005-03-24 Priedas Nr. 3 prie Faktoringo sutarties Nr. 54030F ir 2006-05-02 Įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. G 54030 pripažintini negaliojančiais kaip pažeidžiantys bankrutuojančios AB „Iglus“ kreditorių teises, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, viešai tvarkai ir gerai moralei bei sudaryti dėl šalių atstovų piktavališko susitarimo. Nurodo, jog Panevėžio apygardos teismui 2012-05-04 nutartimi patvirtinus ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus, įmonės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovės skolą. Teigia, jog AB „Iglus“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių su bendraatsakovėmis, o sandoriai turėjo įtakos įmonės kreditorių teisėms - nesudarius minėtų sandorių, įmonė nebūtų bankrutavusi, o UAB „Swedbank lizingas“ nebūtų be pagrindo gavusi pirmiau ieškovės kreditorių 3 587 000,00 Lt. Nurodo, jog šalys žinojo, kad ginčo sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises, o ginčijami sandoriai buvo sudaryti išimtinai bendraatsakovių interesais. Ieškovės atstovai teigia, kad iš ginčijamų sandorių naudą gavo visos šalys, tačiau rizika ir visos neigiamos pasekmės neteisėtai ir nesąžiningai ginčijamais sandoriais buvo perkeltos tik ieškovei, kaip silpniausiai sandorių šaliai. Prašo teismą: