Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-12 · Administracinė byla Nr. I-1365-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
I-1365-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04234-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1365-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04234-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) priteisti 1 000 neturtinei žalai atlyginti 2017 m. rugpjūčio 7 d.–2018 m. birželio 18 d. (b. l. 1–4).

Nurodo, kad vienai nakčiai 2017 m. rugpjūčio 7–8 d. buvo patalpintas į kamerą Nr. 119, kurioje trūko ploto, buvo šalta, kameroje sienų dažai atsilupę, nuo lubų byrėjo tinkas, lange nebuvo stiklų, ant palangės vaikštinėjo žiurkės, kameroje buvo prastas apšvietimas, tualetas ir kriauklė netvarkingi, iš čiaupo varvėjo vanduo, patalynė nekokybiška ir skleidžianti nemalonų kvapą, čiužiniai skleidė pelėsio ir cigarečių kvapą. Tokios sąlygos buvo visose kamerose, kuriose buvo laikomas, išskyrus kamerą Nr. 190. Duše nespėdavo nusiprausti, nes į dušą vedė tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių, maistas buvo nekokybiškas (sriuba be bulvių, tik sultinys, tiekiama žuvis ir mėsa skleisdavo nemalonų kvapą, geriamas vanduo neskanus), maisto gaudavo ne visi vienodai, pasivaikščiojimo kiemelyje uždarydavo ir reikėdavo jame būti 1 val. Pasivaikščiojimo kiemelyje buvo išsinarinęs petį, beldė į duris pagalbos apie pusę valandos, tačiau niekas neatėjo, kol nepraėjo 1 val. Pasivaikščiojimo kiemelyje įrengtas mažas stogelis, tačiau jis įrengtas per aukštai ir neapsaugodavo nuo lietaus. Dantis taisydavo nenuskausminus, akių gydytojo nebuvo, duodavo vienus vaistus nuo visų ligų.

Dėl tokių sąlygų negalėjo miegoti, sutriko sveikata, numetė svorio.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–24).

Nurodo, kad pareiškėjas dėl perpildytų kamerų, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, vėdinimo, pasivaikščiojimo, maitinimo, medicininių paslaugų užtikrinimo jau yra kreipęsis į teismą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3500-463/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad administracija nuteistuosius (suimtuosius) į kameras skirsto vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis.

Kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus. Sanitarinis mazgas (apie 0,56 m²) atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele, tam tikrose kamerose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o kitose kamerose įrengtos užuolaidos. Kamerų langai vėdinti pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.

Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.

Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, pagalvė ir pusvilnonė antklodė. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkina.

Pasivaikščioti gryname ore suimtieji, nuteistieji vedami, vadovaujantis Suėmimo vykdo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso normomis. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Teisės aktai nenustato reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą.

Maitinimas Lukiškių TI-K suteikiamas, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1- 7 patvirtintomis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintą darbotvarkę ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui.

Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) galimai netinkamomis sąlygomis 2017 m. rugpjūčio 7 d.–2018 m. birželio 18 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3500-463/2018, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys. Pareiškėjas toje byloje prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio mėn.–2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame sprendime išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui, kamerų apšvietimo, įrengimo (kamerose lakstė žiurkės, languose nebuvo stiklų, nuo lubų krito tinkas, kriauklė buvo netvarkinga, tualetas netvarkingas bei sutrupėjęs), teisės naudotis pasivaikščiojimų kiemeliu, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, galimybės išsikviesti pareigūną, būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, sveikatos priežiūros apsaugos paslaugų teikimo, maisto kokybės ir kiekio, maitinimo tvarkos. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d.

Susipažinus su pareiškėjo skundu administracinėje byloje Nr. I-3500-463/2018, matyti, kad jis savo turiniu iš esmės analogiškas skundui nagrinėjamoje byloje, t. y. abiejuose skunduose sutampa tiek ginčo šalys, tiek ginčo laikotarpis, tiek pareiškėjo nurodomos netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas papildomai nurodė, kad kamerose buvo šalta, patalynė ir čiužiniai skleidė nemalonų kvapą, duše nespėdavo nusiprausti, nes į dušą vedė tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min.

Atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl ploto trūkumo kamerose, netinkamo kamerų apšvietimo bei įrengimo (kamerose lakstė žiurkės, languose nebuvo stiklų, nuo lubų krito tinkas, kriauklė buvo netvarkinga, tualetas netvarkingas bei sutrupėjęs) netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, galimybės išsikviesti pareigūną, būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, neužtikrinimo, netinkamo sveikatos priežiūros apsaugos paslaugų teikimo, netinkamos maisto kokybės ir kiekio, maitinimo tvarkos Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio mėn.–2018 m. birželio 18 d.), todėl ši bylos dalis nutrauktina.

Toliau nagrinėtina pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K netinkamų kalinimo sąlygų, tokių kaip netinkama temperatūra kamerose, netvarkinga patalynė ir čiužiniai, nepakankamas laikas pasinaudoti dušu) 2017 m. rugpjūčio 7 d.–2018 m. birželio 18 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 104, 110, 111, 112, 119, 120, 124, 127, 147, 153, 170, 175, 178, 179, 190, 195, 198, 271, 296, 330.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio tarnybiniame pranešime (toliau – tarnybinis pranešimas) (b. l. 27–29) nurodyta, kad Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra, atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos šiluminės aplinkos tyrimo protokolai, Lukiškių TI-K raštai (b. l. 30–100), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat buvo atliekami patikrinimai, o Lukiškių TI-K nustatytus pažeidimus nedelsiant pašalindavo. Pareiškėjui būnant nurodytose kamerose patikrinimai ginčo laikotarpiu nebuvo atliekami. Pareiškėjas nenurodo ir byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (nepakankamos temperatūros kamerose) būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos temperatūros kamerose vertintini kaip deklaratyvūs ir abstraktūs.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtino Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašu, suimtieji ir nuteistieji dušu gali naudotis iki 15 minučių.

Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė bent kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių, todėl darytina išvada, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu bei Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems/suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K išduodama švari, tvarkinga tinkama naudoti patalynė, rankšluosčiai, antklodė, pagalvė ir čiužinys. Lukiškių TI-K nuteistiesiems/suimtiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkina.

Pareiškėjas neginčija, kad čiužinys, patalynė, antklodė jam buvo išduoti. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad šis minkštasis inventorius pareiškėjui buvo išduotas tvarkingas ir švarus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, gavęs čiužinį, patalynę ir antklodę, nusiskundimų nereiškė, todėl darytina išvada, kad tuo metu šis minkštasis inventorius jam buvo tinkamas. Kaip matyti, Lukiškių TI-K pareiškėjui išdavė čiužinį, patalynę ir antklodę, čiužiniai, antklodės ir patalynė įstaigoje buvo dezinfekuojama, o patalynė buvo skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę, t. y. Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Bylos dalį, kurioje pareiškėjas K. M. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namų), priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas (ploto trūkumą kamerose, netinkamą kamerų apšvietimą bei įrengimą (kamerose lakstė žiurkės, languose nebuvo stiklų, nuo lubų krito tinkas, kriauklė buvo netvarkinga, tualetas netvarkingas bei sutrupėjęs), netinkamą pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, galimybės išsikviesti pareigūną, būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, neužtikrinimą, netinkamą sveikatos priežiūros apsaugos paslaugų teikimą, netinkamą maisto kokybę ir kiekį, netinkamą maitinimo tvarką) 2017 m. rugpjūčio mėn.–2018 m. birželio 18 d. nutraukti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė