Tauragės apylinkės teismo sprendimas

priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise:gyvenamąjį namą,70,04 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5677 Eur, esantį (duomenys neskelbtini);tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 904 Eur, esantį (duomenys neskelbtini);kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 188 Eur, esantį (duomenys neskelbtini);kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 25 Eur, esančius (duomenys neskelbtini);Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 4104 Eur, esantį (duomenys neskelbtini).Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt devynis Eur (5449 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovui S. M. asmeninės nuosavybės teise priteistą aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą.Įpareigoti ieškovą penkerių (5) metų laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt devynis Eur (5449 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovui S. M. asmeninės nuosavybės teise priteistą aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą.Pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1000 Eur.Nustatyti A. M., gim (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove.Priteisti iš ieškovo išlaikymą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Paskirti atsakovę A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.Nustatyti L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.Priteisti iš atsakovės išlaikymą L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Paskirti ieškovą L. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.Pripažinti atsakovės 226,72 Eur skolą kreditoriui UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, išieškomą Santos Selezniovienės vykdomojoje byloje Nr. 0184/17/03445, atsakovės I. M. asmenine prievole nurodytam kreditoriui.

Šalys dėl charakterių, pažiūrų ir elgesio nesuderinamumo gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio, nebevykdo sutuoktinių pareigų, todėl ieškovo nuomone santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė su nepilnametėmis dukromis A. M. ir G. M., gyvena ir dirba užsienyje, nesirengia sugrįžti gyventi į Lietuvą. Nepilnametis sūnus L. M. gyvena kartu su ieškovu.

Po santuokos nutraukimo ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalaus, pasiliks dabartinę pavardę „M.", netrukdys ieškovei bendrauti su sūnumi L. M. ir dalyvauti jo ugdyme.

I. S. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti bei paaiškino, kad santuoka su atsakove I. M. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos išsaugoti nebeįmanoma. Jis kalbėjo, siūlė išsaugoti santuoką, bet atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje ir toliau nori ten gyventi. Su atsakove gyvena atskirai nuo 2016 m. liepos mėn. Atsakovė išvažiavo į užsienį uždarbiauti pas brolį į Angliją. Ji planavo ten pabūti apie 3 mėnesius, tačiau kai įsidarbino, sudarė kontraktą, ji nusprendė ten pasilikti ir gyventi. Ieškovas prieš tai irgi važinėjo į užsienį apie 7 metus. Ir anksčiau būdavo nesutarimų dėl šeimyninio gyvenimo Neprieštarauja, kad atsakovei būtų palikta pavardė – M. Santuokos metu jie įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas įgijo tuomet kai su atsakove jau nebegyveno – 2017 m. sausio mėn. Minėtą transporto priemonę įgijo už asmenines lėšas. Daugiau santuokoje įgyto dalintino turto neturi. Nekilnojamąjį turtą prašo priteisti ieškovui. Atsakovė Anglijoje turi pastovią gyvenamąją vietą. Dukros gyvena užsienyje su atsakove nuo 2016 m. gruodžio mėn. Su dukromis jis bendrauja, atsakovė neprieštarauja jų bendravimui. Ginčo dėl bendravimo tvarkos su jomis nėra. Šiuo metu dukros mokosi užsienyje. Įgimtų ligų dukros neturi. Sūnus L. M. gyvena su ieškovu. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini)mokykloje. Jis sveikatos problemų neturi. Sūnus baigia 8 klasę ir planuoja mokytis Šilutėje, tuomet reikės papildomų išlaidų kelionei. Su žmona I. M. buvo kalbėta ir ji neprieštaravo, kad dukroms būtų išlaikymas paskirtas po 100 Eur. Sūnus atsisakė su atsakove važiuoti į Angliją ir ji sutiko sūnui skirti didesnę išlaikymo sumą. Jis leidžia atsakovei bendrauti su sūnumi, tačiau ji šiuo metu visiškai nebendrauja su juo. Ginčo dėl bendravimo su sūnumi tarp šalių nėra. Dėl iš UAB „4finance“ atsakovės paimtos paskolos ieškovas nieko nežinojo. Apie šios paskolos paėmimą sužinojo dirbdamas Norvegijoje, jis atsakovei siuntė pinigų, kad sumokėtų tą paskolą. Nežino kokiu tikslu buvo paimta paskola iš minėtos bendrovės. Daugiau kreditorių šalys neturi.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo tarp šalių dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra. Vaikų gyvenamosios vietos tokios ir yra. Jokių pranešimų apie šeimą skyrius nėra gavęs. Mano, kad visiems šalių vaikams turėtų būti priteistos vienodos išlaikymo sumos remiantis lygybės ir sąžiningumo principu. Išlaikymas šalių vaikams turėtų būti vienodas ir toks, kad užtikrintų minimalius vaikų poreikius.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas S. M. ir atsakovė I. M. (ikisantuokinė pavardė J.) susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 152 (b. l. 7). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: L. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 9, 10). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad ieškovo S. M. vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Atsakovės I. M. vardu nėra registruotų transporto priemonių (b.l. 12). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo S. M. vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Minėtos institucijos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad atsakovė I. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b.l. 16). Šalių nepilnamečių vaikų vardu nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat nėra (b.l. 17, 18, 19). Antstolė A. Tamašauskienė 2018-02-02 Pažymoje Nr. 3.9.-18-00017 nurodė, kad I. M. vardu antstolės Santos Selezniovienės žinioje yra vykdomoji byla dėl 226,72 Eur skolos išieškojimo, išieškotojo UAB „4 finance“ naudai (b.l. 91,92).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, būti lojaliu ir gerbti kitą sutuoktinį, taip pat remti jį moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).

Ieškovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad šalys nesugyveno dėl charakterių, pažiūrų skirtumo ir elgesio nesuderinamumo. Šalių bendras gyvenimas nutrūko daugiau nei prieš vienerius metus. Šalys nuo 2016 m. liepos mėnesio gyvena atskirai. Ieškovas yra įsitikinęs, kad šalių šeima iširo ir negali būti išsaugota. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepareiškė prieštaravimo ieškovo reikalavimui nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys jau ilgą laiką gyvena atskirai ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Bylos aplinkybės rodo, kad abu sutuoktiniai pažeidė įstatymo reikalavimą būti atsakingu už šeimos išsaugojimą. Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Abu sutuoktiniai yra kalti dėl šeimos iširimo. Šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.155 straipsnis). Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama jos turima santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Nutraukiant santuoką sutuoktiniui gali būti priteisiamas iš kito sutuoktinio išlaikymas, jeigu sutuoktinio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovės, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovui yra reikalingas. Atsakovė byloje taip pat nenurodė, kad jai reikalingas ieškovo išlaikymas (CK 3.72 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką, šalių tarpusavio išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas, 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Bylos medžiaga ir iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (tvartu, kiemo rūsiu, kiemo statiniais), 0,2000 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šios nuostatos išimtį nustato CK 3.89 straipsnis, kurio 1 dalyje išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad būnant santuokoje jis iš savo asmeninių lėšų įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini). Be to minėtas automobilis buvo įgytas šalims jau negyvenant šeimyninio gyvenimo.

Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus argumentus, į tai, kad atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl tokio ieškovo reikalavimo, teismas konstatuoja, kad minėta transporto priemonė buvo įsigyta ieškovo iš jo asmeninių lėšų, šalims gyvenant atskirai. Tokiu būdu ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažintinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis nedalintinas.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad atsakovė turi įsipareigojimų kreditorei UAB „4finance“. Antstolės Santos Selezniovienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/17/03445 dėl 226,72 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „4finance“ naudai (b.l. 91,92). Ieškovo teigimu, šis įsipareigojimas yra atsakovės asmeninė skola. Pažymėtina, kad atsakovė ir tretysis asmuo ieškinio reikalavimui dėl šios skolos pripažinimo asmenine atsakovės prievole nepareiškė prieštaravimų.

CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šis kreditorinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui UAB „4finance“ atsakovės I. M. buvo įgytas santuokos metu, tačiau be kito sutuoktinio, t.y. ieškovo S. M. sutikimo, ne šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovės skolą UAB „4finance“ asmenine prievole, tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus: L. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini).

CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovas prašė nustatyti sūnaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su juo.

Atsakovė prieštaravimų dėl šio ieškovo reikalavimo nepareiškė, o išvadą teikianti institucija palaikė ieškovo reikalavimą. Nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl minėto vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šiuo metu nepilnametis šalių sūnus L. M. gyvena su ieškovu, institucija, teikianti išvadą neprieštarauja minėtam ieškovo prašymui. Esant tokioms aplinkybėms L. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu (CK 3.169 straipsnis).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė nedaro jokių kliūčių bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi. Šalys byloje nereiškė reikalavimo nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su sūnumi L. M., todėl šiuo sprendimu netikslinga nustatyti bendravimo tvarką. Šalims išaiškintina, kad iškilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, jos turi teisę kreiptis į teismą (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.174 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).