- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- e2-8920-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00611-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- R. L.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. L. priteisti 835,55 Eur skolos, 1301,70 Eur palūkanų, 174,21 Eur delspinigių, 15,44 Eur palūkanų delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 proc. dydžio sutartinių palūkanų pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (835,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2010-02-26 pradinė kreditorė AB Swedbank ir atsakovas sudarė sutartį, pagal kurią AB Swedbank atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartus įsipareigojimus, AB Swedbank sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo minėtų sumų.
2012-12-06 ieškovė ir AB Swedbank sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią 2013-08-26 bylų priėmimo-perdavimo aktu atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą bei pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas to nepadarė.
Atsakovui R. L. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Sprendimas už akių priimtinas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ 2010-02-26 su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-014129-GV, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2528,95 Eur (8731,99 Lt) dydžio kreditą.
Pagal 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79 tarp AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra ir atsakovas, pradinė kreditorė perleido ieškovei. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas 2013-09-05 pranešimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, todėl jos reikalavimas priteisti 835,55 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti 1301,70 Eur dydžio palūkanas, kurios paskaičiuotos atsakovui praleidus mokėjimo terminą, taikant 24 proc. vartojimo kredito palūkanų normą. Kaip matyti, ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo 2012-12-06, o į teismą dėl palūkanų priteisimo ieškovė kreipėsi 2019-06-26. Už laikotarpį nuo 2012-12-06 iki 2019-06-26 ieškovės paskaičiuotos palūkanos gerokai viršija pačią skolos sumą. Teismo vertinimu taip yra paneigiami prievolės šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teisingumo bei sąžiningumo principai. Duomenų, jog ieškovė dėl atsakovo nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta. Atsakovas yra vartotojas, todėl pripažintina, kad prašomos priteisti palūkanos vertintinos kaip aiškiai per didelės ir neprotingos, todėl yra mažintinos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsniu ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovės reikalaujamo dydžio palūkanos mažintinos per pusę ir iš atsakovo priteistinos 650,85 Eur palūkanos.
Ieškovė taip pat prašė priteisti 174,21 Eur delspinigių ir 15,44 Eur palūkanų delspinigių. Laiku nesumokėjęs priklausančių mokėjimų, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,1 proc. delspinigius nuo kiekvienos pradelstos dienos (už laikotarpį nuo 2018-12-14 iki 2019-06-12). Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomi priteisti delspinigiai ir palūkanų delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintini iki 0,05 procento už vieną pradelstą dieną, t. y. už 180 dienų. Ieškovei iš atsakovo priteistina 75,19 Eur delspinigių suma (835,55 Eur * 0,05 proc * 180 d.), o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo netenkintina.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovė taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas laiku negrąžino suteikto kredito, todėl privalo mokėti kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas iki visos kredito sumos grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistinos sutartinės 24 procentų palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (835,55 Eur) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-014129-GV nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 52 Eur dydžio žyminį mokestį. Jai iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 67,11 procento ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 34,89 Eur žyminio mokesčio.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, buveinė Juozapavičiaus g. 7, Vilnius a. s. LT02 7044 0600 0031 0074, AB SEB bankas, naudai 835,55 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus, 55 ct) skolos, 650,85 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų, 85 ct) palūkanų, 75,19 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 19 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (835,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,89 Eur (trisdešimt keturis eurus, 89 ct) žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.