- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- e2-2-759/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01674-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Atsakovas
- R. M., V. G.
- Ieškovas
- UAB „Palink“
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. V., atsakovei R. M., atsakovės atstovei adv. R. Šaltinienei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Palink“ ieškinį atsakovėms V. G., R. M. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 58172,56 LT (16 847,94 EUR) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės V. G. ir R. M. dirbo pas ieškovą UAB „Palink“, adresu Vilniaus g. 62, Ukmergėje. Nurodė, kad atsakovė V. G. dirbo vyresniosios kasininkės pareigose laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2011-01-05, o R. M. parduotuvės vadovo pareigose laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2010-12-14. Nurodė, kad ieškovas 2008-01-01 su atsakove V. G. pasirašė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe Nr. 440, atsakovė R. M. prisijungė prie minėtos sutarties pasirašydama Prisijungimo aktą 2010-02-18. Pažymėjo, kad už grynųjų pinigų tvarkymą ir apskaitą bei apsaugą parduotuvėje „IKI“, atsakovės R. M., kaip vadovės, įsakymais buvo paskirti vyr. kasininkė V. G., vyr. kasininkė J. P., administratorė L. P. bei administratorius G. K.. Ieškovas nurodė, kad 2010-11-15 atliekant grynųjų pinigų inventorizaciją buvo nustatytas 58 092,27 Lt trūkumas, 2010-11-17 pakartotinai atliekant inventorizaciją nustatytas papildomai 80,29 Lt trūkumas, bendras nustatytas grynųjų pinigų trūkumas „IKI“ parduotuvėje 58 172,56 Lt. Nurodė, kad 2010-11-17 buvo surašytas tarnybinio patikrinimo aktas, gautas parduotuvės vadovės R. M. ir vyr. kasininkės J. P. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog už pinigų trūkumą atsakinga vyr. kasininkė V. G.. Ieškovas nurodė, kad gavus darbuotojų paaiškinimus, buvo kreiptasi į policiją, kuri iškėlė baudžiamąją bylą ir atliko ikiteisminį tyrimą, įtarimai dėl nuskalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 183 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. buvo pareikšti V. G., baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Ieškovas nurodė, kad žala neatlyginta iki šiol,. Todėl kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo solidariai iš parduotuvės vadovės, kuri pasitikėjo V. G. bei iš atsakovės V. G.. Prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovo atstovas adv. A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą ieškinį. Atstovas papildomai paaiškino, kad byla yra dėl žalos atlyginimo, kad 2010 metų lapkritį, atliktus grynųjų pinigų inventorizaciją, buvo rastas grynųjų pinigų trūkumas, iš viso „IKI“ parduotuvėje nustatytas 58 172,56 Lt trūkumas (16 847,94 EUR). Kad yra būtent toks trūkumas, pateikti visi reikalingi rašytiniai įrodymai. Paaiškino, kad žalą atlyginti reikalauja iš V. G. ir iš R. M., kadangi R. M. buvo parduotuvės vadovė, kuri turėjo atsakyti už grynųjų pinigų apskaitą, perdavimą, prižiūrėjimą, ji turėtų prisiimti atsakomybę už padarytą materialinę žalą, todėl reikalaujama solidarios atsakomybės už padarytą žalą. Atstovas paaiškino, kad kilti žalai reikalingos sąlygos: darbinė veikla, šalis turi sieti darbiniai santykiai, žala padaryta kaltais, neteisėtais veiksmais. UAB „Palink“ ieškovą ir atsakoves siejo darbiniai santykiais, su jomis buvo sudarytos darbo sutartys, abi turėjo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo padaryta žala parduotuvėje, tai buvo padaryta žala darbinėje veikloje, t.y. inventorizuojant ir inkasuojant pinigus iš kasų, žala atsirado būtent dėl abiejų atsakovių darbinės veiklos. Atstovas paaiškino, kad atsakovių veiksmuose buvo neteisėti veiksmai, nes vyr. kasininkė ir parduotuvės vadovas yra atsakingi už kasos apskaitos atlikimą, pinigų inkasavimą, seifo priežiūrą, kasos knygos vedimą, turi atlikti grynųjų pinigų apskaitą. Patvirtino, kad ar žala buvo padaryta tyčiniais veiksmais, nežinia, nes ikiteisminio tyrimo metu nepakakus duomenų apkaltinti V. G. duomenų klastojimų ir sukčiavimu, buvo pateiktas civilinis ieškinys. Atstovas paaiškino, kad atsakove laiko ir R. M., kadangi vadovaujasi parduotuvės vadovės nuostatais, kuriais remiantis atsakovė R. M. turėjo užtikrinti apskaitos parduotuvės organizavimą, kasoje laikomų pinigų saugumą, pinigų kiekis pateikiamuose dokumentuose turėjo sutapti su pinigų kiekiu kasoje. Ieškovo atstovas mano, kad atsakovė, kaip parduotuvės vadovė nesilaikė savo nuostatų, todėl jai kaip vadovei atsiranda atsakomybė. Teigė, kad R. M. nuo 2005 metų rugsėjo iki 2006 metų rugsėjo mėnesio dirbo vyriausiosios kasininkės pareigose, todėl ji turėjo suprasti, ką dirbo vyriausioji kasininkė, todėl jos teiginiai, kad nesuvokė už ką atsakinga V. G., yra nepagrįsti. Atstovo teigimu kilti atsakomybei yra visos sąlygos- priežastinis ryšys, tai, kad nesilaikė pareiginių nuostatų, todėl atsirado turtinė žala, kaltės forma yra nesvarbi, ji gali būti tiek tyčia, tiek neatsargiais veiksmais, dėl visiškos materialinės atsakomybės- jos abi pasirašiusios visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl privalo atlyginti visą padarytą žalą. Ieškovo atstovas papasakojo, kad atsakovė R. M. pradėjo dirbti 2005 metais, įvykis įvyko 2010 metais, kad pradžioj ji buvo kasininkė, vėliau vyr. kasininkė, administratorė ir tik paskui buvo perkelta dirbti parduotuvės vadovės pareigose, kad asmuo dirbantis 5 metus „IKI“ parduotuvėje, negali nesuprasti kokios funkcijos vyksta parduotuvėse. Atstovas paaiškino, kad programa tikrina tik dokumentus, o kiek grynų pinigų seife yra, programa negali patikrinti, kad grynuosius pinigus skaičiuoja žmonės, o ne buhalterinė sistema. Atstovas pažymėjo, kad visus duomenis žmogus suveda į programą „Rivilė“, o kiek pinigų grynų yra seife, niekas netikrina, programa to suskaičiuoti negali. Paaiškino, kad parduotuvės vadovė turi žinoti kiek kasoje yra pinigų, o likučius gali susižinoti pasiskambinusi į centrinę buhalteriją, kad R. M. galėjo nueiti į seifą ir suskaičiuoti kiek ten yra pinigų, kad tai padaryti jį galėjo kiekvieną dieną. Atstovas paaiškino, kad atsakovės R. M. atsakomybė yra kaip parduotuvės vadovės.
Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose paaiškino, kad darbuotojo materialinei atsakomybei kilti reikėjo įrodyti patį žalos faktą, neteisėtus veiksmus, kad pagrindinės atsakovės V. G. materialinės atsakomybės sąlygas įrodė, kaip kaltus veiksmus, apgaudinėdama, klastodama dokumentus pasisavino pinigus, R. M. kaltė- kaip vadovės nepriežiūra ar nerūpestingas elgesys V. G. atžvilgiu. R. M. nesužiūrėjo savo darbuotojo veiksmų. Atstovas paaiškino, kad egzistavo darbiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovių, greta darbo sutarties abi turėjo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl esant tokiai situacijai, abi atsakovės turėtų solidariai atlyginti žalą. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad ji nebuvo apmokyta dirbti su UAB „Palink“ vidine apskaitos sistema „Skruzdė“, neturėjo slaptažodžio, kad galėtų įeiti į programą, liečiančią piniginių lėšų apskaitą. Atsiliepime nurodyta, kad darbo dienai pasibaigus, nuo kasų nuimti Z atskaitų duomenys yra suvedami į elektroninę kasos knygą „Skruzdė“, jie sulyginami su faktiniais pinigais, formuojamas pajamų orderis, kurį patvirtina vyr. kasininkė, atspausdina ir kartu su vadovu pasirašo. Kitą dieną visos kasų operacijos yra sukeliamos į buhalterinę programą „Rivilė“, ten ir patikrinama ar nėra skirtumų tarp pardavimų ataskaitos ir suformuotų ir patvirtintų pajamų orderių, ar nėra klaidų inkasacijoje. Nurodė, kad programoje „Rivilė“ turi matytis ar ištaisytos ankstesnių laikotarpių klaidos, jeigu tokių buvo, todėl neaišku kaip vyr. buhalterė ir jos pavaduotoja nematė 58 172,56 Lt trūkumo parduotuvėje „IKI“. Paaiškino, kad įsivėlus klaidai joks pajamų orderis nebuvo formuojamas ir operacija nebuvo patvirtinama, kad klaida visada turėjo būti ištaisyta. Atsakovės manymu, vyr. kasininkė V. G. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą priklausantį ieškovui, bei suklastojo dokumentus juodos spalvos šratinuku tyčia pasirašė ir suklastojo jos parašus. Nurodė, kad V. G. perdavinėjo visus duomenis į centrinę buhalteriją ir vyr. buhalterės pavaduotoja tuos duomenis patvirtindavo ir įtraukdavo į buhalterinę programą „Rivilė“. Atsakovė nurodė, kad grynų pinigų patikrinimas vyko pagal V. G. pateiktus kasos dokumentus, kuriuos ji vedė savo sukurtoje Excel lentelėje, ir tik ji suvedinėjo kasos dokumentus į programą „Skruzdė“, kadangi daugiau niekas nemokėjo šia programa dirbti. Paaiškino, kad į V. G. pareigas įeidavo ir kasos aparatų pildymas, skaičiuodavo pinigus inkasavimui, ruošdavo tam atitinkamus dokumentus. Atsakovė paaiškino, kad jai pradėjus dirbti parduotuvės vadovės pareigas, ji niekada nepasirašinėjo pajamų bei išlaidų orderiuose susijusiuose su grynų pinigų pajamavimu iš kasos aparatų bei inkasavimu. Paaiškino, kad grynų pinigų patikrinimas vyko pagal V. G. pateiktus kasos dokumentus, kad sutikrinus kasos duomenis buvo nustatomas faktiškai turėjęs būti seife pinigų kiekis, kad niekada nebuvo nustatomas joks pinigų trūkumas. Paaiškino, kad apie V. G. vedamą Excel lentelę bei grynų pinigų likutį nežinojo ir jos apie tai niekas neinformavo. Atsakovė paaiškino, kad 2010-11-15 iš UAB „Palink“ centrinės buhalterijos gavo duomenis apie parduotuvėje „IKI“ esantį grynų pinigų likutį ir tą pačią dieną V. G. atėjus pranešė, kad seife yra pinigų trūkumas 38 000,00 Lt sumai. Paaiškino, kad perskaičiavus pinigus seife ir palyginus su įrašyta suma inkasavimo kvite, pastebėjo 17 000,00 Lt trūkumą. Iš centrinės buhalterijos gavo duomenis, kad grynų pinigų trūkumas yra 58 092,27 Lt. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu papasakojo, kad ji dirbo vyr. kasininke, bet tai buvo labai seniai, vėliau dirbo administratore, programoje „Skruzdė“ ji žinojo tik kaip pasižiūrėti prekių likutį. Vėliau buvo paskirta vadove. Paaiškino, kad ji prašė, kad būtų siųsta į vadovės kursus, tačiau niekas jos niekur nenusiuntė. Atsakovė patvirtino, kad skaičiuodavo seife esantį pinigų likutį, kad V. G. pateikdavo lenteles, viskas atitikdavo pagal pateiktą jos lentelę. Dėl elektroninių knygų- V. G. buvo siunčiama į kursus dėl tų knygų pildymo, ir tik V. G. viena viską žinojo, o jos pačios, kaip vadovės, niekas niekur nesiuntė. Atsakovė paaiškino, kad ji tikrai gerai dirbo, ir niekas negali jos apkaltinti aplaidumu darbe. Patvirtino, kad V. G. atėjus ir pasakius apie pinigų likutį, ji buvo šoke, kad nepaėmė net pasiaiškinimo jokio iš V. G.. Paaiškino, kad V. G. padirbinėdavo ant orderių parašus. Atsakovė patvirtino, kad tik gavus pranešimą iš centrinės buhalterijos, kad pas juos yra per didelis grynųjų pinigų trūkumas, tada ji kartu su vyr. kasininke J. P. pradėjo skaičiuoti likučius ir tada pastebėjo kad yra likutis. Patvirtino, kad tiesiogiai V. G. darbą tikrinti turėjo parduotuvės vadovė ir buhalterės, kad nei viena buhalterė nieko nėra parašiusios jai, kaip parduotuvės vadovei, jokio laiško, kad kažkas negerai su grynųjų pinigų likučiais. Atsakovė paaiškino, kad ji negalėjo patikrinti programos „Skruzdė“, tikrindavo tik pateiktus popierinius dokumentus, ant inkasavimo orderių niekada nepasirašinėdavo, baudžiamosios bylos metu paaiškėjo, kad V. G. padirbinėjo visus parašus. Paaiškino, kad nežino, kodėl centrinė buhalterija laukė, kol bus toks didelis pinigų trūkumas, kad apie tai galėjo informuoti ir anksčiau. Centrinė buhalterija turėjo matyti, kad yra pinigų trūkumas. Atsakovė paaiškino, kad įtarimai jai nebuvo keliami, ji buvo liudytoja baudžiamojoje byloje. Atsakovė paaiškino, kad seifą tikrindavo vyr. kasininkė, administratorė ir ji, kad kartu suskaičiuodavo pinigus, kad paskutinį kartą seifą tikrino spalio mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad pinigų tikrinimą seife inicijuodavo ji, suskaičiuodavo likutį seife, po inkasacijos taip pat tikrindavo. Atsakovė paaiškino, kad skaičiuojant pinigus kartais dalyvaudavo V. G., kartais J. P.. Atsakovė mano, kad V. G. galėjo bendrauti su centrine buhalterija, nes iš ten jokių laiškų, jokių skambučių negaudavo, visas bendravimas buhalterijos vyko su V. G..
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. baigiamosiose kalbose paaiškino, kad jos nesiuntė į jokius mokymus dėl apmokymo darbui su elektronine kasa. Patvirtino, kad sąžiningai tikrino seifą ir kasas pagal V. G. pateiktas lenteles. Paaiškino, kad jei būtų buvusi kursuose, būtų turėjusi galimybę patikrinti ir prižiūrėti V. G. darbą kitaip. Prašo ieškinį atmesti, mano, kad ji neturi atlyginti jokios žalos dalies.
Atsakovės atstovė adv. Regina Šaltinienė paaiškino, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymą vyr. buhalteris yra atsakingas už visus pinigų paskirstymus. Papasakojo, kad realiu pinigų valdytoju yra tas, kas turi kodų generatorius, kad jos klientė R. M. šių kodų neturėjo. Atstovė teigė, kad pagal „Skruzdės“ programą buvo vedama pajamų ir išlaidų knyga, kad R. M. priėjimo prie šios programos ir knygų neturi, su „Rivilės“ programa atsakovė nebuvo apmokyta dirbti. Atstovė papasakojo, kad visas elektronines knygas valdė ir duomenis vedė vyr. kasininkė V. G., parašus klastojo V. G., ant inkasacinio maišelio taip pat parašus klastojo, Excel lenteles pateikdavo ji darbuotojams, pagal pateiktas lenteles buvo skaičiuojami pinigai ir viskas sutapdavo. Atsakovės atstovė paaiškino, kad R. M. būdavo pateikti suklastoti duomenys, pagal kuriuos ji atlikdavo patikrinimą seife ir viskas sutapdavo. Atstovės teigimu, grynųjų pinigų inventorizacija turėjo būti atlikta, todėl neaišku prie kokio direktoriaus susiformavo toks pinigų trūkumas. Taip pat neaišku, kodėl centrinė buhalterija susisiekdavo su vyr. kasininke, o ne su parduotuvės vadove R. M., kodėl nebuvo į inventorizaciją kviesta parduotuvės direktorė, o dalyvavo tik V. G.. Atstovės teigimu, atsakovė R. M., kaip parduotuvės vadovė neturi būti atsakovė, ji taip pat buvo apgauta kaip ir centrinė buhalterija, kuri kontroliuoja kas dieną V. G. darbą ir nematė jokių negerumų. Atstovė patvirtino, kad atsakovė V. G. pasisavino ieškovo pinigus, suklastojo ne tik R. M. parašus, bet ir kitų darbuotojų parašus, vyr. buhalterė tuos duomenis įtraukdavo į programą. Jei tuo Excel lapu patikėdavo buhalterija, tai tuo patikėjo ir parduotuvės vadovė. Atstovė pažymėjo, kad grynųjų pinigų patikrinimas vykdavo pagal V. G. pateiktus dokumentus, kad pagal tuos dokumentus pinigai atitikdavo seife. V. G. sugebėjo apgauti visą buhalteriją. Paaiškino, kad neįrodyta, kad R. M. dirbo aplaidžiai, ji neturėjo nei vienos darbinės nuobaudos, nei vieno nusiskundimo. Atstovė pažymėjo, kad R. M. neturi buhalterinio išsilavinimo, nebuvo siunčiama į kursus, kad ji turi būti patraukta trečiuoju asmeniu, o ne atsakove šioje byloje. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovė V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė neprašo atidėti bylos nagrinėjimo, todėl byla nagrinėtina atsakovei V. G. nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis). 2015-12-01 teismo nutartimi teismas pasiūlė atsakovei V. G. pasirūpinti atstovavimu procese, kad tinkamai apgintų savo teises. Nurodė, kad atsakovė gali kreiptis su prašymu į Rokiškio psichiatrijos ligoninės administraciją dėl galimybės kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taip pat atsakovei nurodyta, kad jei ji kreipsis dėl minėtos teisinės pagalbos suteikimo, ji privalo apie tai iki 2015-12-15 informuoti teismą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, vadovaujantis LR CPK 161 str., turi teisę atidėti šiuo pagrindu bylos nagrinėjimą tik vieną kartą. Atsakovė V. G. nepasinaudojo advokato pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2004 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pasirašė darbo sutartį su atsakove V. G., kuri buvo priimta į buhalterės pareigas. Darbo sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad su darbuotoju sudaroma atskira materialinė atsakomybės sutartis pagal pareigybę. Atsakovė V. G. nuo 2007-08-01 buvo paskirta į vyr. kasininkės pareigas, darbo sutartis nutraukta 2011 m. sausio 5 d. Atsakovė V. G. 2008-01-14 pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią ji prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio patikėtas/ patikimas materialines vertybes. Atsakovė sutarties 4.1 punktu įsipareigojo atlyginti visą žalą, kai žala padaroma tyčia. Pagal sutartį materialines vertybes sudaro: parduotuvėje/ jos teritorijoje esančios prekės, padėklai, tara; piniginės lėšos; kompiuteriai bei kitos priemonės. Ieškovas 2005 m. rugsėjo 19 d. sudarė darbo sutartį su atsakovei R. M., kuri buvo priimta į kasininkės pardavėjos pareigas, 2005-09-26 pervesta į vyr. kasininkės pareigas, 2006-09-01 – į administratorės pareigas, o nuo 2010-02-01 paskirta į parduotuvės vadovės pareigas, darbo sutartis nutraukta 2010-12-14. Atsakovė R. M. 2010-02-18 taip pat pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Pagal pateiktą UAB „Palink“ vyresniojo kasininko pareiginius nuostatus Nr. 125 matyti, kad į atsakovės V. G. pareigas įėjo atlikti piniginių lėšų ir vertybinių popierių priėmimo, apskaitos ir apsaugos operacijas pagal kasos apskaitos taisyklių reikalavimus; vykdyti seifo, seifo raktų, grynųjų pinigų seife, grynųjų pinigų elektroniniuose kasos aparatuose apsaugą pagal kasos apskaitos reikalavimus; inkasuoti grynuosius pinigus, vesti kasos knygą; reguliariai kartą per mėnesį, suderinus su parduotuvės vadovu ir dalyvaujant buhalteriui, atlikti grynųjų pinigų kasoje patikrinimą su kasos knygoje nurodytais likučiais ir surašyti nustatytos formos aktą ir t.t. Atsakovė pagal pareigybinius nuostatus atsako už parduotuvės seifą, seifo raktus ir jame esančių grynųjų pinigų priėmimą, išdavimą, inkasaciją, apskaitą ir apsaugą; už žalą padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo ir t.t. Iš UAB „Palink“ parduotuvės vadovo pareiginių nuostatų Nr. 200 matyti, kad vienos iš parduotuvės vadovo funkcijų yra parduotuvės prekių kiekinės apskaitos organizavimas, vykdymo ir kontroliavimo srityje, privalo koordinuoti, kontroliuoti ir užtikrinti teisingą parduotuvės prekių kiekinę apskaitą „Skruzdės“ programoje; užtikrinti apskaitos parduotuvėje organizavimą, įgyvendinti bendrovės pasirinktą apskaitos politiką parduotuvėje, užtikrinti kasoje laikomų pinigų saugumą ir t.t. Iš parduotuvės vadovės R. M. pasirašytų 2010 metų liepos 1 dienos įsakymų matyti, kad atsakovė vyr. kasininkė V. G., kaip viena iš atsakingų asmenų, buvo paskirta už grynųjų pinigų pridavimą ir pasirašymą, atlikti grynųjų pinigų mėnesio inventorizaciją kasoje paskutinei mėnesio dienai, už grynųjų pinigų inkasavimą iš kasos aparatų pagal kasos aparato pinigų išėmimo patvirtinantį kvitą ir jų saugojimą centriniame seife, tai pat paskirta atsakinga už pagrindinį seifą ir jame esančius kasos dokumentus bei grynuosius pinigus ir jų inkasavimą. Iš 2010 m. lapkričio 15 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akto rezultato matyti, kad trūkumas rastas 58 092,27 Lt, 2010 m. lapkričio 17 d. grynų patikrinimo kasoje akto Nr. 440-CB-20101117 matyti, kad trūkumas yra 80,29 Lt. Iš 2010 m. lapkričio 17 d. tarnybinio patikrinimo akto matyti, kad bendras grynųjų pinigų trūkumas kasoje yra 58 172,56 LT. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014-03-17 rašto matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-318/2013, kurioje V. G. įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d., 183 str. 2 d., 228 str. 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. M1-130-161/2015 buvo priimta nutartis, kuria V. G. buvo nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Baudžiamojoje byloje, remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-41/2011, konstatuota, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu sveikatos sutrikimų neturėjo, savo veiksmus galėjo suprasti ir juos valdyti. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-06-03 specialisto išvados matyti, kad kasos dokumentuose, pinigų patikrinimo aktuose, piniginių lėšų inventorizavimo aktuose, inkasavimo lydraščiuose ir t.t. pasirašinėjo vienas ir tas pats asmuo- V. G..
Atsakovė R. M. teismo posėdyje nurodė, kad jai neturėtų būti taikoma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kadangi ji tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, kad niekada nebuvo jokio aplaidumo jos darbe, kad ji nebuvo apmokyta dirbti su parduotuvės buhalterine programa „Skruzdė“, „Rivilė“, kad su elektroninėmis programomis ir knygomis visad dirbdavo atsakovė V. G.. Atsakovė ir jos atstovė bei teismo posėdžio metu vyr. kasininkė J. P. papasakojo, kad seife pinigus tikrindavo pagal atsakovės V. G. pateiktą Excel lentelę, kad grynųjų pinigų suma seife pagal pateiktus atsakovės V. G. paskaičiavimus visada atitikdavo. Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad V. G. dirbo savo sukurta Excel lentele, kad niekam niekada nekilo jokių abejonių, kad tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai.
Visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės institutas nustatytas visų pirma darbdavio interesais, siekiant apsaugoti jo turtą nuo aplaidžiais ar nesąžiningais darbuotojų veiksmais daromos žalos. DK 256 apibrėžti darbuotojai, su kuriais dėl jų darbo pobūdžio, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis: tai darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Darbdavys pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį įsipareigojo: sudaryti darbuotojui tinkamas sąlygas, reikalingas normaliai darbui su materialinėmis vertybėmis ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti; organizuoti materialinių vertybių inventorizaciją; tada kai reikalinga, imtis reikalingų priemonių, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias darbuotojui išsaugoti materialines vertybes. Tiek atsakovė R. M., tiek liudytoja J. P. paaiškino, kad jos nebuvo apmokamos dirbti su parduotuvės elektroninėmis buhalterinėmis programomis, kad su jomis dirbo tik V. G.. Ieškovo atstovo argumentai apie tai, kad R. M. nuo 2005 iki 2006 metų dirbo vyr. kasininke ir turėjo žinoti ir mokėti dirbti su buhalterinėmis programomis, atmestini, nes tuo metu buhalterinių programų „Skruzdė“ ir „Rivilė“ nebuvo, viskas buvo popierine tvarka pildoma. Iš byloje esančių UAB „PALINK“ parduotuvės IKI vadovės pareiginių nuostatų, su kuriais atsakovė R. M. buvo supažindinta, nustatyta, kad atsakovė buvo atsakinga ir už finansinę parduotuvės veiklą; atsakė už parduotuvėje esančias materialines vertybes; ji kaip parduotuvės direktorė buvo atsakinga už kasos operacijų atlikimo vykdymo organizavimą, prekių ir kitų materialinių vertybių apskaitą ir inventorizacijų atlikimą vadovo nurodymu, kaip jau pasisakyta, ji buvo įpareigota įsakymu paskirti darbuotojus, einančius parduotuvės centrinės kasos kasininko pareigas; užtikrinti, kad piniginių lėšų perdavimas tarp centrinės parduotuvės kasos kasininkų būtų įforminamas priėmimo – perdavimo aktu; kas mėnesį atlikti planinį centrinės kasos inventorizavimą ir kita.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Šiuo atveju, teismas daro išvadą, kad atsakovė V. G. pati tvarkė buhalterinius dokumentus, atliko piniginių lėšų ir vertybinių popierių priėmimo, apskaitos ir apsaugos operacijas, vykdė parduotuvės seifo, seifo raktų, grynųjų pinigų seife, grynųjų pinigų elektroniniuose kasos aparatuose apsaugą, centrinės kasos knygą, kurią pildė pati atsakovė, aplinkybes, kad atsakovė V. G. pati pasirašytinai priimdavo ir išduodavo pinigus iš centrinės kasos, kitų atsakingų asmenų parašus padirbinėdavo, nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovė R. M. pasirašydavo atsakovės V. G. pateiktus dokumentus tik patikrinus grynuosius pinigus parduotuvės seife, kurių suma sutarpdavo su atsakovės V. G. suklastota Excel lentelėje nurodytomis sumomis. Atsižvelgiant į tai, teismas nemato jokios atsakovės R. M. aplaidumo ir materialinės atsakomybės minėtoje byloje, todėl bylą dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovės R. M., nutraukia.
Darbuotoją ir darbdavį siejantys darbo teisiniai santykiai reglamentuojami darbo įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Darbo įstatymuose, be kita ko, reglamentuojamos darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, dydis (ribos). Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 256 straipsnyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaroma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.). Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Norint taikyti darbuotojo materialinę atsakomybę, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos atsakovės V. G. materialinės atsakomybės sąlygos, t.y. nustatytas žalos dydis, kurio byloje niekas neginčijo, žala buvo padaryta neteisėta atsakovės V. G. veikla, jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, t.y. klastojant buhalterinius dokumentus, padirbinėjant kitų darbuotojų parašus, atsakovė ir ieškovas susiję darbiniais santykiais ir žala padaryta darbine veikla. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovės V. G. tenkintinas visiškai (DK 253 str., 255 str.).
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės V. G. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės- areštas atsakovių V. G. ir R. M. turtui, kiekvienos atžvilgiu 58172,56 Lt. Sumai. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla dalyje dėl atsakovės R. M. nutrauktina, laikinosios apsaugos priemonės- dalyje dėl R. M. turto arešto naikintinos sprendimui įsiteisėjus, kitoje dalyje laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės V. G. 1745,00 Lt (505,39 EUR) žyminio mokesčio ir 1104,58 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ieškovo UAB „Palink“ naudai (CPK 93, 98 straipsniai).
Priteisti iš atsakovės V. G. 12,18 EUR (dvylika eurų 18 centų) pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies V. G. atžvilgiu.
Civilinę bylą atsakovės R. M. atžvilgiu, nutraukti.
Priteisti iš atsakovės V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 16 847,94 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 94 centus) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1104,58 Eur. (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis eurus 58 ct.) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Palink“, į.k. 110193723, buv. Lentvario g. 33, Vilniuje, naudai.
Priteisti iš atsakovės V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 12,18 EUR (dvylika eurų 18 centų) pašto išlaidų valstybės naudai.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- areštą atsakovės V. G. turtui palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje – dėl arešto R. M. turtui, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.