Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2019 m. balandžio 1 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui E. B., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė L. V. ir jos atstovė Galina Morozova papildomai paaiškino, kad jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra apskaičiuoti, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas ir jos realias galimybes šiuo metu pasirūpinti nepilnametės dukters poreikiais. Trijų asmenų šeima gyvena dviejų kambarių bute. Kai buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės, jai paskambino atsakovas ir žadėjo mokėti po 190 Eur geruoju, kad ieškovė nesikreiptų į antstolius, bet atsakovas laikino išlaikymo neteikė. Ieškovė dirba UAB „Albright Lietuva“, operatorės pareigose, mėnesio pajamos į rankas sudaro 660 Eur, be šių pajamų gauna 200 Eur išlaikymą už kitą dukrą bei po 30 Eur išmokas už vaikus. Atsakovas niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas su vaiku nebendrauja. Dukrai 10 metų, specialių poreikių neturi. Vaikui išleidžia apie 450 Eur, vaiką išlaikyti padeda ieškovės mama.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, (toliau – Tarnyba) byloje išvadomis yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, kurio reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo po 250 Eur/mėn. atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir siejamas tik su minimaliais, būtinais vaiko poreikiais. Atsakovas yra jaunas, sveikas darbingas vyras, duomenų, kad yra nedarbingas ir negali užsidirbti vaiko išlaikymui, duomenų nėra. Tai, kad jis nedirba, tai čia jo tyčinė veikla, tai nepateisinamos priežastys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nepilnametis vaikas A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovės L. V. ir atsakovo E. B. dukra (e b.l. 4).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vieta su ja, kadangi ji su atsakovu kartu negyvena, o šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko.

Išvadą teikianti institucija taip pat palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat ir tai, jog šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su motina, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo/vykdytų savo pareigą rūpintis vaiku, kartu įvertinus ir aplinkybę, jog atsakovas neprieštaravo reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnametės dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas neteikė prieštaravimų šiam ieškovės reikalavimui (CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais : išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Tėvų pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Bylos duomenimis nepilnametei A. B. balandžio 2 d. sukanka 11 metų. Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove jos asmeniniame dviejų kambarių bute. A. B. lanko Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnaziją bei Klaipėdos miesto sportinių šokių klubą „Gracija“. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingas sumas, kurias detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, jog dėl vaiko poreikių, sudarančių 450 Eur per mėnesį, byloje ginčo nėra.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios ir pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters A. B. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 450 Eur suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir į jų sveikatą bei elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010.).

Remiantis šalių pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. dirbo UAB „Albright Lietuva“, 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d. buvo vaiko priežiūros atostogose; jos gaunama vaiko priežiūros išmoka pirmaisiais metais sudarė 458,57 Eur per mėnesį, o antraisiais metais 285,44 Eur per mėnesį; ieškovė taip pat gavo išmoką vaikui, 2018 metais sudariusią 30,02 Eur per mėnesį; ieškovės mėnesio pajamos su darbiniais su santykiais sudaro 660 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka bankui paskolą. Ieškovė augina dar vieną vaiką – dukrą A. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijęs, šalių vardu nėra registruota transporto priemonių ar vertybinių popierių, ieškovė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriui. Byloje nustatytos aplinkybės, susiję su šalių turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jų, kaip tėvų, asmeninių turtinių pareigų teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis); tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems šalių kreditoriams.

Bylos duomenimis atsakovas E. B. ginčo laikotarpiu nėra dirbęs. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus (neįgalumas nėra nustatytas, darbingumas nėra ribotas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą; atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nėra darbingas. Bylos duomenis atsakovas teistas eilę kartų už įvairius nusikaltimus, taip pat baustas administracine tvarka. Kartu pažymėtina, jog net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, pataisos namuose yra sudaromos galimybės nuteistiesiems dirbti ir užsidirbti tam tikrų pajamų, kurių dalį atsakovas gali skirti nepilnametės dukters išlaikymui, tačiau duomenų apie tai, jog atsakovas būtų šiomis galimybėmis pasinaudojęs, byloje nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas turi dėti visas pastangas darbo paieškoms ir gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti nepilnametę dukrą.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių nepilnametės dukters A. B. poreikius, teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota dėl mokesčių reformos alga būtų 430 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 215 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog, jos manymu, šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie jų nepilnametės dukters išlaikymo, t.y. po 250 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei šalių dukrai A. B., sudarantį po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t.y., nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. lapkričio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš viso neteikė jokio išlaikymo vaikui. Dėl to ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., sudarantį 3600 Eur (36 mėn. x 100 Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nurodytu laikotarpiu jokia kita forma atsakovas išlaikymo vaikui neteikė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareigą jis vykdė visa apimtimi ar iš dalies. Atsakovas šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.

Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, ar sudarančių prielaidas spręsti dėl galimai nesąžiningai pareikšto tokio reikalavimo. Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, kurių patenkinimui yra reikalinga 430 Eur per mėnesį, iš esmės nesikeitė nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir kiekviena iš šalių dukters išlaikymui turėtų skirti ½ dalį reikiamos išlaikymo sumos, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina ir priteisia atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., sudarantį 3600,70 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas buvo apskaičiuotas tokiu būdu: 36 mėn. x 100 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteistina 214 Eur žyminio mokesčio bei 250,25 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Naikintinos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės A. B., gimusios(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. B. nepilnametės dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d.

Paskirti ieškovę L. V. nepilnametės dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. B. 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio bei 250,25 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 25 centus) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.